Civilinė byla Nr. e2-73-939/2025
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00066-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 2.1.5.1.1; 3.2.3.8;
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 14 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.,
sekretoriaujant D. S.,
dalyvaujant ieškovei J. G., jos atstovui advokatui R. L.,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos atstovei L. M., trečiojo asmens Prienų rajono savivaldybės administracijos atstovei V. D., VĮ Turto bankas atstovei R. K., tretiesiems asmenims A. B., V. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos apsaugos ministerijos, tretiesiems asmenims Prienų rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Sodininkų bendrija,,(duomenys neskelbtini)“, R. B., dėl nuosavybės teisės pripažinimo į žemės sklypą ir jame esantį pastatą.
Teismas
n u s t a t ė :
I. J. G. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu ir patikslintais ieškiniais (2024-01-11, CBP-226, 2024-02-23 DOK-8340, 2024-07-15, DOK-27709) prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į žemės sklypą 0,068 ha dydžio, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir jame esantį pastatą, pripažinti jai, nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – 14,47 kv. m. ploto pastatą – namelį – ūkinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,0680 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ iš pardavėjo V. B., V. sūnaus. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ji įsigijo žemės sklypą sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ kvartalas (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), nes pardavėjas V. B., V. sūnus, atstovaujamas įgaliotinio R. B., perdavė ieškovei žemės sklypą, esantį dabartiniu adresu (duomenys neskelbtini), su jame esančiu nameliu-ūkiniu pastatu. Ieškovei buvo perduoti ir sklypo nuosavybės teisių dokumentai, tačiau tik vėliau paaiškėjo, kad perduoti nuosavybės teisių dokumentai išduoti V. B., tačiau ne V., o A. sūnaus, vardu ir žemės sklypui, kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dabartinis adresas (duomenys neskelbtini). Sutarties sudarymo metu sklypams nebuvo suteikti adresai, tik sklypų numeriai. Pardavėjo vardas ir pavardė visuose perduotuose dokumentuose sutapo, todėl ieškovė neturėjo galimybės suprasti, kad pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta kitam sklypui, negu ieškovei buvo perduotas disponuoti.
Pardavėjas sudarant sutartį, ieškovei perdavė sklypo (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) techninės apskaitos bylą, ūkinio pastato planus, kuriuose buvo parodyta įsigyjamo sklypo padėtis, sutampanti fiziškai su perduoto sklypo padėtimi, (duomenys neskelbtini) sklypo savininko bendrijos nario bilietas ir sklypo (duomenys neskelbtini)/3 (duomenys neskelbtini) planas. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad perka sklypą (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)), ji nesuprato, kad jai buvo perduota ir dokumentas, susijęs su sklypu (duomenys neskelbtini)/3. Neatitikimas išaiškėjo sklypams suteikus adresus ir 2008 metais gavus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. Ieškovei nuosavybės teisės įregistruotos į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu, kaip nurodo VĮ Registrų centras savo pažymoje, žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini)., ir daiktinės teisės į jį, nėra suformuota. Žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini)., ieškovė valdo nuo (duomenys neskelbtini), moka mokesčius, prižiūri.
Nuosavybės teisės į šį žemės sklypą, pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą neįregistruotos ieškovės vardu. Sužinojusi, kad sklypas, adresu (duomenys neskelbtini)., neįregistruotas nekilnojamojo turto registre jos vardu, ji nepradėjo jokių teisminių procesų, nes nėra teisininkė ir nežinojo, ką turi daryti. Ieškovė ir šiai dienai valdo šį žemės sklypą kaip savo, į ją niekada niekas nesikreipė su pretenzijomis, ar pareiškimais, niekas neprisistatė, kad būtų sklypo savininkas ir nereikalavo nutraukti sklypo su jame esančiu pastatu valdymą. Ieškovė nuo (duomenys neskelbtini), moka bendrijai mokesčius būtent už šį žemės sklypą, o ne už žemės sklypą, esantį toje pačioje sodininkų bendrijoje adresu (duomenys neskelbtini).
2022 m. gruodžio (duomenys neskelbtini) d., ieškovė J. G. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos, kuri pažymėjo, kad ieškovės (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta su privačiu asmeniu ir kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kaip sandorio šalis, jame nedalyvavo. Nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaroma tarp dviejų privačių asmenų, bei jos sąlygos derinamos tarpusavyje. Pažymėjo, kad teisę iš valstybės įsigyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir priklausantį s/b „(duomenys neskelbtini)“, turi tik asmuo, kuriam žemės sklypas yra suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka. I. J. G. 2023-05-25 kreipėsi į Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato veiklos skyrių su pareiškimu „Dėl galimai suklastotų dokumentų“.
Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius. Šiuo ieškiniu ieškovė siekia, kad teismas pripažintų ieškovei nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini)., su jame esančiu nameliu-ūkiniu pastatu. Ieškovė siekia, kad vėliau jos įpėdiniams nekiltų problemų dėl paveldimo turto įregistravimo.
Ieškovė nėra teisininkė, ji neturi teisinių žinių, todėl kai žemės sklypams buvo suteikti adresai ir 2008 metais buvo gautas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kad ieškovei nuosavybės teisės įregistruotos į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė nesuprato, kokių veiksmų jai reikia imtis, kad neatitikimas būtų ištaisytas. Tik daug vėliau, kai ieškovė pradėjo galvoti apie testamentą, kuriuo ji po savo mirties norėtų palikti turtą savo paveldėtojams, ji išsiaiškino, kad nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., jos vardu nėra įregistruota. I. J. G. yra garbaus amžiaus moteris. Jos gaunamos pajamos yra labai mažos. Nusisamdyti advokatą ieškovė neturėjo lėšų ir tik vėliau išsiaiškino apie galimybe pasinaudoti valstybės garantuojama antrine teisine pagalba. Visos šios aplinkybės nulėmė, kas ieškovė praleido terminą ieškiniui dėl nuosavybės teisės pripažinimo į žemės sklypą ir jame esantį pastatą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). pateikti. Ieškovė prašo šias aplinkybes laikyti svarbiomis ir objektyviomis, ir atnaujinti ieškinio pateikimo terminą.
I. J. G. teismo posėdžio metu (2024 m. lapkričio13 d., 2025 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas) palaikė ieškinyje nurodytus argumentus ir motyvus bei papildomai paaiškino, kad pirkimo-pardavimo sutartį skaitė, ji tikra, kad nusipirko sklypą adresu (duomenys neskelbtini), jį prižiūri iki šiol. 2008 metais gavo Registrų centro išrašą ir tada sužinojo, kad nupirko net tą žemės sklypą. Vėliau nurodė, kad 2014 metais sužinojo, kad jos įgytas sklypas yra ne tas, nežinojo kur dėl to kreiptis. Kad pirko žemės sklypą iš vieno V. B., o nupirko iš kito V. B. sužinojo (duomenys neskelbtini)m. 2019 metais sužinojo, kad yra nemokama teisinė pagalba, kreipėsi ir jai teikė pagalbą telefonu, nes buvo Covid-19 pandemija, o po pandemijos gavo teisinę pagalbą. Žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo ir dabar yra pastatas (sukaltas namelis), Ji gaudavo pranešimus, kuriuose buvo nurodyta (duomenys neskelbtini). ji žino, kad jos vardu yra registruotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Sudarant sutartį žemės sklypo adreso nebuvo, buvo tik kvartalo (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini).
Ieškovės atstovas advokatas R. L. (2024 m. lapkričio 13 d., 2025 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas) palaikė ieškinyje nurodytus argumentus ir motyvus bei papildomai paaiškino ieškovė buvo suklaidinta, tuomet nebuvo gatvių pavadinimų, numerių. Ji įsitikinusi, kad perka sklypą (duomenys neskelbtini), o nupirko sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba, nes jie valdo žemę. Tenkinus ieškinį, reikėtų ieškoti būdų kaip atsisakyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kadastro duomenų patikslinimo klausimo nesprendė. Trečiasis asmuo A. B. paaiškino, kad V. B. sūnus V. turėjo vieną žemės sklypą ir jį pardavė.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu (2024-04-04 DOK-14091, 2024-08-05 DOK-30246) prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė, būdama atidi ir rūpestinga, prieš sudarydama pirkimo – pardavimo sutartį, turėjo įsitikinti kurį žemės sklypą perka, galėjo ir turėjo susipažinti ne tik su jo faktinio buvimo vieta, bet ir su sklypo dokumentais, visų pirma, su žemės sklypo planu registro pažymėjimu, pagal kurių duomenis galėjo spręsti ar faktinė jo vieta atitinka dokumentuose nurodytą informaciją apie jį ir koks žemės sklypas yra parduodamas. Priešingai, ji savo ieškinyje nurodo, kad jai buvo perduoti skirtingų žemės sklypų dokumentai. Taip pat, sutarties sudarymo metu ji turėjo galimybę susipažinti su sutarties turiniu, kurioje nurodyta, kad parduodamas žemės sklypas ir nėra nurodyta, kad parduodamas ūkinis pastatas.
Ieškovė, vadovaudamasi CK 4.47 straipsniu, prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į žemės sklypą tuo pagrindu, kad sutartimi ji, faktiškai įsigijo žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), kvartalas (duomenys neskelbtini), sklypas (duomenys neskelbtini), o ne žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kvartalas (duomenys neskelbtini), sklypo (duomenys neskelbtini). Šis ieškovės teiginys yra nepagrįstas, tai patvirtina Sutartis, išrašas iš Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartis yra galiojanti, ieškovės nuosavybės teisė į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kvartalas (duomenys neskelbtini), sklypo (duomenys neskelbtini) yra įregistruota, nenuginčyta. Todėl nėra teisinio pagrindo tvirtinti, kad Sutartimi ieškovė nusipirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kvartalas (duomenys neskelbtini), sklypas (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kvartalas (duomenys neskelbtini), sklypas (duomenys neskelbtini), sutarties sudarymo metu nebuvo suformuotas, įregistruotas, įteisintas V. B. vardu ir jo teisės į šį žemės sklypą, nes jis iki šiol nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl negalėjo ir negali būti civilinių santykių objektu. Ieškovė teigia, kad Žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), kvartalas (duomenys neskelbtini), sklypas (duomenys neskelbtini) valdo nuo 1995 m., kai buvo sudaryta sutartis. Tačiau žemės sklypo valdymas, neturint teisėto pagrindo jį valdyti negali būti pripažintas teisėtu. Todėl ir prašymas tuo pagrindu pripažinti nuosavybės teisę į tokį žemės sklypą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Šiuo atveju, pripažinus ieškovei nuosavybės teisę į žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), kvartalas (duomenys neskelbtini), sklypas (duomenys neskelbtini), esant galiojančiai sutarčiai, pagal kurią ji nusipirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kvartalas (duomenys neskelbtini), sklypo (duomenys neskelbtini), ieškovė be jokio teisėto pagrindo būtų įgijusi nuosavybės teisę į du žemės sklypus, nors sutartimi įsigijo tik vieną žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į Žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kvartalas (duomenys neskelbtini), sklypas (duomenys neskelbtini) ir jame esantį ūkinį pastatą.
Ieškovė teigia, kad bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą ji praleido dėl nepakankamo teisinio išprusimo, nes buvo įsitikinusi, kad sutartimi nusipirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kvartalas (duomenys neskelbtini), sklypas (duomenys neskelbtini) ir prašo pripažinti šias aplinkybes svarbiomis ir atnaujinti praleistą terminą. Tačiau nenurodė jokių kitų aplinkybių dėl ko ji negalėjo nuo sutarties sudarymo dienos, per daugiau kaip dvidešimt metų, išsiaiškinti, kad nusipirko jos teigimu ne tą žemės sklypą, kurį norėjo įsigyti. Ieškovės nurodytos aplinkybės, nelaikytinos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, prašymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą yra nepagrįstas.
Nagrinėjamoje atveju nėra ginčijamas koks nors Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas, veiksmai (neveikimas), taip pat neprašoma įpareigoti Tarnybą atlikti tam tikrus veiksmus. Šioje byloje Tarnybai realiai nėra reiškiami jokie reikalavimai, byloje nėra pateikta nei vieno dokumento, susijusios su jos galimais veiksmais/ neveikimu, dėl ko turėtų būti reiškiamas ieškinys jos atžvilgiu. Ginčas byloje iš esmės vyksta dėl tarp privačių asmenų sudarytos pirkimo pardavimo sutarties aiškinimo. Be to, reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į pastatą – namelį ūkinį pastatą Nacionalinei žemės tarnybai išvis negali būti pareikštas, nes Tarnyba aplamai nėra įgaliota ir neturi kompetencijos spręsti dėl kokių nors statinių nuosavybės teisių. Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba neturi jokios galimybės pripažinti nuosavybės teisių nei į neegzistuojantį daiktą (nesuformuotą ir neįregistruotą žemės sklypą), nei į ūkinį pastatą. Ieškiniu Tarnybai nėra keliami jokie reikalavimai, ji nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, laikytina, kad nėra teisinio pagrindo Nacionalinę žemės tarnybą vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje. Tarnyba, veikdama kaip valstybės institucija, neatliko jokių veiksmų prieštaraujančių teisės aktams, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės ar kitų asmenų interesus.
Atsakovės Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atstovė L. M. (2024 m. lapkričio 13 d., 2025 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas) prašė patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą atmesti, remdamasis atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais ir argumentais. Sklypas adresu (duomenys neskelbtini) skirtas V. B. V., bet šis sklypas nebuvo privatizuotas, nesuformuotas, neregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl negali būti civilinių teisinių santykių objektu, negali būti pripažinta teisė į jį. Sklypas buvo skirtas ne ieškovei o kitam asmeniui V.B. V., todėl ieškovei negali būti pripažinta teisė į šį sklypą. Tarnyba tik valstybinės žemės patikėtinė nevaldo nuosavybės teise pastatų, todėl toks reikalavimas begali būti reškiamas Tarnybai. Ieškovė nenurodo konkretaus CK 4.47 straipsnio punkto, kurio pagrindu prašo pripažinti nuosavybės teisę. Ginčas tarp privačių asmenų, Tarnybai jokie reikalavimai nekeliami, todėl Tarnyba atsakovu patrauktas nepagrįstai. Atsakovu galimai galėtų būti pirkimo-pardavimo sandorio žemės sklypo pardavėjas. Posėdžio metu ieškovė nurodo, kad sužinojo 2014 metais, ieškinyje nurodė, kad 2008 metais, turėjo sužinoti 1995 metais kai buvo sudaryta sutartis, sutartyje jokio pastato nėra. Sklypas (duomenys neskelbtini) skirtas V.B. V., tai patvirtina dokumentai, sklypas (duomenys neskelbtini) skirtas V.B. A. ir jam parduotas. Sklypas (duomenys neskelbtini) nėra privatizuotas iki dabar ir negali būti parduotas, nes negali būti civilinių teisinių santykių objektu, nei anksčiau, nei dabar nes nesuformuotas. Sklypas (duomenys neskelbtini) priklauso valstybei. Yra ieškinio senatis, nes praėjo labai daug laiko, nenurodė priežaščių. Gali būti, kad ieškovė suklaidinta, bet ir pripažinus sandorį negaliojančių, ji vis tiek neįgyja sklypo (duomenys neskelbtini). Ieškovė jo įsigyti negali, nes jis paskirtas kitam asmeniui V.B. V., pagal teisės aktus žemės sklypą gali įsigyti tik sodo bendrijos nariai, kuriems jie skirti arba jų paveldėtojai. Iš pateiktų naujų dokumentų matyti, kad sklypas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kvartale (duomenys neskelbtini) ir sklypas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) yra du skirtingi sklypai, skirtinguose kvartaluose, skirtingose vietose, paskirti skirtingiems asmenims, sklypas (duomenys neskelbtini) paskirtas V. B. A., o sklypas (duomenys neskelbtini) paskirtas V. B. V.. Skiriasi sklypų plotai sklypas (duomenys neskelbtini) yra 680 kv.m., sklypas (duomenys neskelbtini) pagal 1989-05-08 planelį 600 kv.m., 1992 metais padidintas iki 647 kv.m. Iš GeoMatininko 2025 m. ištraukos matyti, kad sklypas (duomenys neskelbtini) nesuformuotas ir neįregistruotas, jame neįregistruoti statiniai, Sklypas negalėjo būti parduotas ieškovei, nes nebuvo civilinės teisės objektas. Iš GeoMatininko ištraukos matyti, kad sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro numeris 88) tuo metu buvo statinys, tai nurodė ir ieškovė. Sklypas (duomenys neskelbtini) stačiakampio formos, sklypas (duomenys neskelbtini) keturkampio formos. Sklypas (duomenys neskelbtini) nesuformuotas, ta valstybinė žemė, adresas jam nesuteiktas. Ieškovė galėtų pretenduoti į sklypą (duomenys neskelbtini) jei V. B. V. ar jo paveldėtojai išsipirktų žemės sklypą iš valstybės, o po to perleistų ieškovei, nes šis sklypas paskirtas V. B. V. ir jis pats šio sklypo neišsipirko. Sklypą (duomenys neskelbtini) išsipirko V. B. A. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) pardavė ieškovei.
Trečiasis asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepimuose (2024-02-20 DOK-7560, 2024-03-14 DOK-1(duomenys neskelbtini)51, 2024-(duomenys neskelbtini)-02 DOK-38157) nurodė, kad neturint visų dokumentų, negali išreikšti savo konkrečios pozicijos dėl pareikšto ieškinio. Pagal šiuo metu turimus byloje pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti, kad Ieškovė nurodytą jos nusipirktą žemės sklypą pagal byloje pateiktą (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teise įgijo būtent adresu (duomenys neskelbtini)., be to, (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nurodytas perkamo 0,068 ha žemės sklypo adresas su gatvės pavadinimu, o tik nurodyta, kad „<...> parduodu J. G. 0,068 ha <...> dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)<...>“.
Trečiojo asmens Prienų rajono savivaldybės administracijos atstovė V. D. (2024 m. lapkričio 13 d., 2025 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas)prašė ieškinį atmesti, įvertinus atsakovo atstovės duotus paaiškinimus teisme. Bylos duomenimis ieškovė nusipirko žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), Registrų centro duomenys nenuginčyti. Patekinus ieškinį, ieškovė turėtų du žemės sklypus, nors nusipirko vieną. Situacija gali būti išsprendžiama kitu būdu.
Trečiasis asmuo Valstybinė įmonė Turto bankas atsiliepimais (2024-02-(duomenys neskelbtini), DOK-6483, 2024-03-20 DOK-11946, 2024-08-19 (duomenys neskelbtini)1961) neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Trečiojo asmuo Valstybinė įmonė Turto bankas atstovė (2024 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas) nurodė, kadangi sklypas priklauso valstybei yra nesuformuotas pritaria Nacionalinės žemės tarnybos pozicijai. Ieškovė turėtų pasirūpinti papildomais duomenimis iš Registrų centro ir atnaujinti Registrų centro duomenis, nes po sklypo įsigijimo 1995 m. birželio mėnesį buvo atlikti kadastriniai matavimai šiam sklypui ir turėtų būti patikslintas adresas.
Trečiasis asmuo A. B. (2024 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas) paaiškino, kad R. B. jo dėdė. Kai buvo sudaryta sutartis 1995 m jis buvo vaikas, jo sudarymo aplinkybių nežino. Maždaug prieš 3-4 metus ieškovė buvo atėjusi pas dėdę dėl šio sodo sklypo, tuomet dėdė atidavė dokumentus kuriuos turėjo ir kuriuos gavo iš Registrų centro. Žino, kad buvo sodo sklypas, kurį turėjo jo senelis V. B. sūnus V., turėjo vieną sodo sklypą ir jį pardavė, kaip suprato, tai tas sklypas (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini). V. B. sūnus V. turtą paveldėjo R. B., o jo turtą pagal testamentą paveldėjo ir V. V.. Mano, kad teisinga būtų žemės sklypą privatizuoti ir perleisti ieškovei. Ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo V. V. (2024 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas) paaiškino, kad R. B. jos tėvas, ji su A. B. paveldėjo jo turtą. Kai jos tėvas R. B. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį ji buvo (duomenys neskelbtini) metų vaikas ir apie jos sudarymą nieko nežino. Prisimena, kad buvo sodo sklypas prie griovio ir mažas namukas. Ieškovė prieš tris-keturis metus buvo atvykusi pas jos tėvą dėl šio sklypo. Ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.
Liudytojas R. K. (2024 m. lapkričio 13 d., teismo posėdžio garso įrašas) paaiškino, kad jis iki 2021 metų buvo sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas. 2008 metais jis sudarė privatizuotų sklypų sąrašą pagal Registrų centro duomenis ir tada paaiškėjo, kad ieškovės žemės sklypo kadastrinis numeris neatitinka jos užimto sklypo numerio. Apie tai jis pasakė ieškovei. Žino, kad ieškovė iš B. pirko žemės sklypą. Bendrijoje buvo du B. valdė du sklypus. Ieškovė pirko sklypą (duomenys neskelbtini) kvartale 5 sklypą, kuris dabar yra (duomenys neskelbtini) už jį mokėjo mokesčius. (duomenys neskelbtini) sklypu niekas nesinaudoja. Gali būti, kad (duomenys neskelbtini) esantis sklypas neprivatizuotas.
Liudytoja R. A. ir D. L. (2024 m. lapkričio 13 d., teismo posėdžio garso įrašas) paaiškino, kad ieškovė valdo sodo sklypą esantį (duomenys neskelbtini) apie 30 metų. Ieškovei niekas nereiškė pretenzijų dėl sklypo kurį ji dirbo. Apie ieškovės sudaryta pirkimo pardavimo sutartį nieko nežino.
k o n s t a t u o j a :
ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), buvo parduotas 0,0680 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ kvartalo (duomenys neskelbtini) sklypo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi, patvirtinta Prienų rajono I-ojo notarų biuro notarės V. B., registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), ieškovė nusipirko iš V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), nurodytą žemės sklypą.
Sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) sklypo (duomenys neskelbtini) priklausė pardavėjui t. y. V. B. pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Sutarties pagrindu, nuosavybės teisė į šį žemės sklypą buvo įregistruota ieškovės J. G. vardu.
2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. gruodžio (duomenys neskelbtini) d. J. G. pateikė prašymus/skundus Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriui (toliau – Tarnybos skyrius) prašydama pateikti duomenis apie žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini), sodo sklypo (duomenys neskelbtini) ir paaiškinti apie galimybę įsigyti šį žemės sklypą nuosavybėn, kurį, kaip nurodė, valdo nuo 1995 m. Tarnybos skyrius į šiuos ieškovės prašymus/ skundus atsakė jai 2022 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)SD-(duomenys neskelbtini)54-(14.(duomenys neskelbtini).(duomenys neskelbtini)1.) ir 2023 m. vasario 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ 3.1 papunkčiu, teisę iš valstybės įsigyti žemės sklypą kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini), sodo sklypo (duomenys neskelbtini) turi tik asmuo, kuriam jis yra suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovei tokios teisės nebuvo suteiktos. Pagal Tarnybos skyriuje esančius dokumentus, žemės sklypas kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini), sodo sklypo (duomenys neskelbtini), kuriame yra ir ūkinis pastatas, buvo suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka V. B., V, bet šis žemės sklypas iki šiol nėra suformuotas ir įteisintas V. B. vardu.
Nuosavybės teisės įgijimo pagrindų sąrašas įtvirtintas CK 4.47 straipsnyje. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldėjimu, pagaminant naują daiktą, pasisavinant bešeimininkį daiktą, įgyjamąja senatimi, taip pat kitais įstatyme nustatytais pagrindais (CK 4.47 straipsnio 1, 2, 4, 5, 11, (duomenys neskelbtini) punktai). Šioje teisės normoje nurodyti pagrindai yra savarankiški ir kiekvienas iš jų atskirai yra pakankamas nuosavybės teisei įgyti. Nors CK 4.47 straipsnis įsigaliojo tik 2001 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnis), dauguma jame nurodytų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų buvo žinomi ir anksčiau tiek teisės doktrinoje, tiek teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-95-611/2022, 37 punktas).
CK 4.47 straipsnyje yra nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgijama:1) pagal sandorius; 2) paveldėjimu; 3) pasisavinant vaisius ir pajamas; 4) pagaminant naują daiktą; 5) pasisavinant bešeimininkį daiktą; 6) pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites; 7) pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus; 8) pasisavinant radinį, lobį; 9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams; (duomenys neskelbtini)) konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą); 11) įgyjamąja senatimi; (duomenys neskelbtini)) kitais įstatymo nustatytais pagrindais.
Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė siekia pripažinti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini), sodo sklypo (duomenys neskelbtini) ir jame esantį pastatą – namą- ūkinį pastatą, nurodydama, jog nuosavybės teisę į šį žemės sklypą įgijo (duomenys neskelbtini) sutarties pirkimo -pardavimo pagrindu, o ne žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini), sodo sklypo (duomenys neskelbtini).
Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad buvo įsitikinusi, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi, įgijo žemes sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini), sodo sklypo (duomenys neskelbtini) ir jame esantį pastatą – namą- ūkinį pastatą bei nurodė, kad sudarant minėtą sutartį jai buvo perduota būtent šio žemės sklypo techninės apskaitos byla, ūkinio pastato planas, bet kartu buvo perduotas ir kito žemės sklypo, esančio toje pačioje sodų bendrijoje,,(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo, esančio kvartale (duomenys neskelbtini), sklypo (duomenys neskelbtini), planas. Taip pat ieškovė nurodė, kad žemės sklypą esantį sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini), sodo sklypo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) valdo kaip savo, už jį moka mokesčius t.y. faktiškai nusipirko šį žemės sklypą, o ne tą kuris nurodytas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje, bei tuo, pagrindu prašo pripažinti jai nuosavybės teisę ir į šiame sklype, esantį ūkinį pastatą.
Atsakovė nesutinka su ieškiniu, teigia, kad (duomenys neskelbtini) sutarties pirkimo -pardavimo sutartis, Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, ieškovė nusipirko sklypą (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) sklypo (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini), o ne žemės sklypą (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini), sodo sklypo (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini), sodo sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo skirtas V. B. sūnui V., tačiau šis sklypas nei sutarties sudarymo metu nei dabar nėra privatizuotas, nėra suformuotas ir nei sutarties sudarymo metu, nei dabar negalėjo būti parduotas, nes nėra civilinių teisinių santykių objektu. Ieškovės sutartimi įgytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) sklypo (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas V. B. sūnui A., kuris šį sklypą privatizavo.
Tretieji asmenys Prienų rajono savivaldybės administracija, valstybinė įmonė Turto bankas palaikė atsakovo pozicija, nes ginčo sklypas neprivatizuotas, nesuformuotas priklauso valstybei, be to ieškovė sutartimi pirko vieną sklypą, tenkinus ieškinį įgytų du žemės sklypus.
Tretieji asmenys A. B., V. V. (R. B. teisių perėmėjai) prašė ieškinį tenkinti teismo nuožiūrą bei patvirtino, kad prisimena, kad R. B. pardavė savo tėvo sklypą, kurį turėjo tik vieną. Apie sutarties sudarymą nieko nežino, nes tuomet buvo vaikai. Maždaug prieš 3-4 metus ieškovė su advokatu buvo atėjusi pas R. B. dėl šio sklypo, ir šis atidavė dokumentus kuriuos turėjo.
Atsakovo pateikti duomenys Nekilnojamojo turto registro posistemės GeoMatininkas ištrauka iš orto foto 1995 m, ištrauką 2025 metų, sodų bendrijos,,(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano ištrauka, patvirtina žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) vietą, sklypo formą, konfigūracija, jog sklypo plotas 680 kv.m., sklypas stačiakampio formos, sklypo kadastro numerį (duomenys neskelbtini) (2025-04-22, DOK-16156, 2025-04-23 DOK-16231).
Pagal duomenų visumą: Prienų rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 25 d. potvarkį Nr.292v, Žemės (miško) pirkimo pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini), sodo sklypo (duomenys neskelbtini), kvartalas (duomenys neskelbtini) planą, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) skirtas V. B. sūnui A. ir jam parduotas.
Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (numerį nurodė ieškovė) Nekilnojamojo turto registro posistemė GeoMatininkas duomenimis (2025-04-23, DOK-16231) nebuvo ir nėra suformuotas (neturi kadastrinių matavimų, ribų) t.y. teisiškai nesuformuotas, todėl sudarant (duomenys neskelbtini) sutartį, šis žemės sklypas negalėjo būti parduotas, nes nebuvo civilinių teisinių santykių objektu ir šis ginčo sklypas iki šiol nėra suformuotas ir daiktinės teisės į jį neregistruotos t.y. valstybinė žemė, ginčo dėl to byloje nėra.
Kadangi ginčo sklypas (žemės sklypas kvartalo Nr.(duomenys neskelbtini), sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) paskirtas kitam asmeniui, bylos duomenimis V. B. V., ne ieškovei, ieškovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443,,Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių nuostatomis neturi teisės pretenduoti į ginčo sklypą. Pagal šių taisyklių 3.1, 3. 1.1, 41, 41.1punktus teisę pirkti bei išsinuomoti be aukciono mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinius žemės sklypus turi teisę sodininkų bendrijos nariai ir kiti asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus.
Bylos įrodymais nustatyta, jog sklypas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kvartale (duomenys neskelbtini) ir sklypas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) yra du skirtingi sklypai. Šie sklypai yra skirtinguose kvartaluose, skirtingose vietose, paskirti skirtingiems asmenims, sklypas (duomenys neskelbtini) paskirtas V. B. A., o sklypas (duomenys neskelbtini) paskirtas V. B. V.. Skiriasi sklypų plotai sklypas (duomenys neskelbtini) yra 680 kv.m., sklypas (duomenys neskelbtini) pagal 1989 m. gegužė 8 d. planą 600 kv.m., 1992 metais padidintas iki 647 kv.m. Iš GeoMatininko 2025 m. ištraukos matyti, kad sklypas (duomenys neskelbtini) nesuformuotas ir neįregistruotas, jame neįregistruoti statiniai. Sklypas negalėjo būti parduotas ieškovei, nes nebuvo civilinės teisės objektas. Iš GeoMatininko ištraukos matyti, kad sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro numeris 88) tuo metu buvo statinys, tai nurodė ir ieškovė. Sklypas (duomenys neskelbtini) stačiakampio formos, sklypas (duomenys neskelbtini) keturkampio formos. Sklypas (duomenys neskelbtini) nesuformuotas, tai valstybinė žemė, adresas jam nesuteiktas. Ieškovė (duomenys neskelbtini) sutarties pagrindu įgijo žemės sklypą sklypas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini), o ne žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kvartale (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė neturi teisės reikalauti, kad (duomenys neskelbtini) sutarties pagrindu įgijo nuosavybę į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kvartale (duomenys neskelbtini).
Įvertinus tai, kad ginčo žemės sklypas nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, ir byloje nesant pateiktų kitų įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybes, jog nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą priklauso V. B. sūnui V., darytina išvada kad ginčo žemės sklypas iki šiol priklauso valstybei. Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad V. B. sūnus V. privatizavo ginčo sklypą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kvartale (duomenys neskelbtini), ir jį perdavė ieškovei todėl ieškovės reikalavimas pripažinti jai nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Ieškovė ieškinį grindė (duomenys neskelbtini) sutartimi ir nenurodė kitų pagrindų, bet ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad nuo pat žemės sklypo įsigijimo dienos šį sklypą valdo kaip savo, moka už jį mokesčius, niekas nereiškė pretenzijų į ginčo sklypą. Ieškovė neprašė pripažinti nuosavybės teisės į ginčo sklypą įgyjamosios senaties pagrindu, tačiau pažymėtina, kad ieškovė pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį neturi galimybės teismui reikšti reikalavimo dėl nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, nors ji teigia, kad ilgiau kaip dešimt metų (nuo (duomenys neskelbtini)) sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savus valdė ginčo žemės sklypą. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo.
Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje teigė, kad ieškovė buvo suklaidinta, nors ieškiniu neprašė (duomenys neskelbtini) sutartį pripažinti negaliojančia. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą – ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, o atsakovas atsiliepime suformuluoja savo atsikirtimus, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus arba priešieškiniu ginčija tam tikras byloje nustatinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)K-3-387/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)K-3-376/2008; kt.). Vadinasi, būtent ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. Teismai, priimdami procesinį sprendimą, privalo laikytis pareikšto ieškinio ribų. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 str.), išskyrus atvejus, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą, todėl tinkamai pasirinkti gynybos būdą ieškovui yra itin reikšminga ir svarbu, nuo to priklauso jam teikiamos teisminės gynybos efektyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos (duomenys neskelbtini) nutartis, priimta civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)).
Taigi, nagrinėjamoje byloje nustačius, jog ieškovė nepareiškė reikalavimo jog pirkimo-pradavimo sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo, kad buvo suklysta dėl sandorio dalyko, teismas neturi pagrindo nagrinėti tokio ieškinio reikalavimo. Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu, vadovaujantis CK 1.90 straipsniu gali būti pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį.
Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) sutartis buvo patvirtinta notaro, pačios sutarties turinys trumpas bei aiškus, sutartyje žodžiai „Sutartis“, kurioje nurodyta, kad V. B. per įgaliotinį R. B. parduoda 0,068 ha (šešių šimtų aštuoniasdešimt kv.m.) dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis nr.(duomenys neskelbtini), sodininkų bendrija,,(duomenys neskelbtini)“), todėl ieškovė, galėjo, įvertinti sudaromos sutarties esmę, kurioje nurodyta, kad ji perka žemės sklypą, tačiau nenurodyta, kad parduodamas ir ūkinis pastatas. Ieškovė būdama atidi ir rūpestinga, prieš sudarydama pirkimo – pardavimo sutartį, turėjo įsitikinti kurį žemės sklypą perka, galėjo ir turėjo susipažinti ne tik su jo faktinio buvimo vieta, bet ir su sklypo dokumentais, su žemės sklypo planu, registro pažymėjimu, pagal kurių duomenis galėjo spręsti ar faktinė jo vieta atitinka dokumentuose nurodytą informaciją apie jį ir koks žemės sklypas yra parduodamas. Ieškovė pati patvirtino, kad jai buvo perduoti skirtingų žemės sklypų dokumentai, jog buvo perduota techninės apskaitos byla, priklausanti žemės sklypui (duomenys neskelbtini) (kvartalas (duomenys neskelbtini), sklypas 5), o planas priklausantis žemės sklypui (duomenys neskelbtini) (kvartalas (duomenys neskelbtini),sklypas 3), tai ieškovei turėjo sukelti abejones dėl perkamo žemės sklypo.
Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad nėra teisininkė, neturi teisinių žinių, todėl kai žemės sklypams buvo suteikti adresai ir 2008 metais buvo gautas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kad ieškovei nuosavybės teisės įregistruotos į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė nesuprato, kokių veiksmų jai reikia imtis, kad neatitikimas būtų ištaisytas. Ieškovė yra garbaus amžiaus, jos gaunamos pajamos yra labai mažos, neturėjo lėšų advokatui pasamdyti ir tik vėliau išsiaiškino apie galimybe pasinaudoti valstybės garantuojama antrine teisine pagalba. Tai nulėmė, kas ieškovė praleido terminą ieškiniui dėl nuosavybės teisės pripažinimo į žemės sklypą ir jame esantį pastatą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). pateikti, todėl ieškovė prašo šias aplinkybes laikyti svarbiomis ir objektyviomis, ir atnaujinti ieškinio pateikimo terminą.
Atsakovė nuo nurodytų patikslinto ieškinio reikalavimų, be kita ko gynėsi tuo, kad ieškovė yra praleidusi bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą.
Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (CK 1.(duomenys neskelbtini)6 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam reikalavimui, būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga.
Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.(duomenys neskelbtini)7 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje 3k-3-447/2008;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-34/2011).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ieškinio reikalavimą grindžia (duomenys neskelbtini) sutartimi, o į teismą kreipėsi 2024 m. sausio 11 d.
Atsakovė teigė, jog ieškovė nenurodė jokių kitų aplinkybių dėl ko ji negalėjo nuo sutarties sudarymo dienos t.y. (duomenys neskelbtini), per daugiau kaip dvidešimt metų, išsiaiškinti, kad nusipirko jos teigimu ne tą žemės sklypą, kurį norėjo įsigyti. Ieškovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių buvo praleistas ieškinio senaties terminas, todėl laikytina, kad nėra pagrindo vertinti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią jai laiku kreiptis į teismą, kad apgintų savo teises. Ieškovės nurodytos aplinkybės, nelaikytinos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, prašymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą yra nepagrįstas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad kai žemės sklypams buvo suteikti adresai ir 2008 metais ji gavo Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą paaiškėjo neatitikimas, tačiau ieškovė nesuprato kokių dėl to veiksmų jai reikia imtis. Todėl teismas sprendžia, kad darant prielaidą jog ieškovė nesuprato, jog sutarties sudarymo metu ieškovė nusipirko net tą žemės sklypą, tai pati ieškovė patvirtino, kad 2008 metais gavus Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą, kurį ieškovė pateikė teismui kartu su pirminiu ieškiniu, paaiškėjo neatitikimas. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. K., buvęs sodų bendrijos,,(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, patvirtino, kad 2008 metais jis sudarė privatizuotų žemės sklypų sąrašą pagal Registrų centro duomenis ir tuomet paaiškėjo, kad ieškovės žemes sklypas kadastrinis numeris neatitinka jos užimto žemes sklypo numerio ir apie tai jis pranešė ieškovei. Todėl ieškovė pateikusi ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo praleido dešimties metų ieškinio senatį. Nors 2024 m. lapkričio 13 d., 2025 m. balandžio 24 d., teismo posėdžiuose ieškovė savo poziciją pakeitė ir nurodė, kad sužinojo 2014 metais, po to, kad (duomenys neskelbtini) metais, o apie nemokamą teisinę pagalbą sužinojo 2019 metais, tačiau teismo duomenimis objektyviai laikytina, kad ieškovė sužinojo 2008 m., ką patvirtina liudytojas R. K., VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrų centro duomenų išrašas, kuriame užfiksuota data – 2008 m. rugpjūčio 28 d.
Ieškovė prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą atnaujinti. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.
Ieškovė nurodė priežastis dėl kurių anksčiau negalėjo kreiptis į teismą. Ieškovė nurodė, kad nesuprato, kokių veiksmų jai reikia imtis, kad neatitikimas būtų ištaisytas, ji yra garbaus amžiaus, jos gaunamos pajamos yra labai mažos, neturėjo lėšų advokatui pasamdyti ir tik vėliau išsiaiškino apie galimybe pasinaudoti valstybės garantuojama antrine teisine pagalba. Teismo vertinimu, ieškovės aktyvūs veiksmai, praėjus beveik 30 metų po ginčijamos sutarties sudarymo ginant savo galimai pažeistas teises, taip pat paneigia amžiaus, ar kitų galimų faktorių įtaką ginti savo teises. Teismas spręsdamas ar senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių atsižvelgė ir į tai, kad ji tik 2022 metais kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą t.y. praleidus visą ieškinio senaties termino eigą ir pradėjo domėtis tik kai pradėjo galvoti apie testamentą. Toks ieškovės elgesys, kai ieškovė nuo 2008 metų nesikreipė į teismą dėl savo teisių gynimo, neatitinka apdairaus ir rūpestingo žmogaus standarto. Nesant objektyvių nuo ieškovo valios nepriklausančių aplinkybių, pateisinančių ieškinio praleidimą laiko tarpą, kurias teismas turėtų pagrindą pripažinti svarbiomis, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, ieškinys dėl nuosavybės teisių pripažinimo, atmestinas, ir kaip pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinio reikalavimas, kuriuo ji prašo pripažinti nuosavybės teises į žemės sklypą 0,068 ha dydžio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atmestinas, kaip nepagrįstas. Atmetus ieškinio reikalavimus dėl nuosavybės teises į žemės sklypą, nėra pagrindo spręsti dėl kito ieškovės reikalavimo, t.y. pripažinti nuosavybės teisę į ginčo sklype esantį nekilnojamąjį turtą – 14,47 kv. m. ploto pastatą – namelį – ūkinį pastatą. Be to, teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į pastatą – namelį ūkinį pastatą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai negali būti pareikštas, nes Tarnyba neįgaliota ir neturi kompetencijos spręsti dėl kokių nors statinių nuosavybės teisių, nes pagal teisinį reguliavimą Nacionalinė žemės tarnyba patikėjimo teise valdo tik valstybines žemes.
Bylinėjimosi išlaidos
Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. spalio 19 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. ATS-2023-28495 ieškovei buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei valstybės patirtas išlaidas sudaro 710,40 Eur advokato užmokestis.
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai atmesti, valstybei išlaidos už advokato pagalbą nepriteistinos.
Valstybė byloje patyrė 127.52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai atmesti, o ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, išlaidos iš ieškovės neišieškomos. (CPK 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270 straipsniais
n u s p r e n d ž i a
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja L. L.
