Dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka

Civilinė byla Nr. e2-51-805/2025

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01443-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.10.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.9;

2.6.39.2.6.1; 2.6.39.2.6.5; 3.1.7.4; 3.1.7.6;

3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.11;

3.2.6.13

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 6 d.

Alytus

Alytaus

sekretoriaujant L. B..

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovams T. Ž. ir E. O.,

atsakovei B. V., jos atstovui advokatui T. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilę bylą pagal ieškovo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei B. V., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. M., dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Teismas

nustatė:

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir ieškovas) ieškiniu atsakovei B. V. (toliau – ir atsakovė) dėl nuostolių atlyginimo regreso teise kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 22 765,02 Eur, visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 512,00 Eur žyminį mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2020 m. sausio 9 d. Jungtinėje Karalystėje dėl nenustatyto asmens, vairavusio transporto priemonę,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Jungtinėje Karalystėje (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir, kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), tuo tarpu eismo įvykio valstybės – Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras (MOTOR INSURERS' BUREAU – UK) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 19 991,78 GBP sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, todėl ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 19 991,78 GBP, po ko raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti sumokėtus 22 765,02 Eur. Kadangi iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovė reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo, kreipėsi į teismą prašydamas regreso tvarka priteisti žalą.

Atsakovė B. V. per teismo nustatytą ir pratęstą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškovo ieškiniu visiškai nesutinka, prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad nurodytame eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė nėra jos transporto priemonė. Iš byloje pateiktų transporto priemonės fotonuotraukų akivaizdu, jog nufotografuota transporto priemonės dalis yra su suklastotu D. B. valstybiniu numeriu, kuris yra tik panašus į Lietuvos valstybės transporto priemonės numerį, tačiau neturi Lietuvos numeriams būdingų simbolių. Lietuvos Respublikoje automobilius registruoti patikėta valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Regitra“. Lietuvos Respublikoje išduodami numerio ženklai atitinka tikslius nustatytus reikalavimus: yra numatyta, koks turi būti jų formatas, simbolių šriftas ir dydžiai, spalvos, kitos detalės. Lietuvoje išduodamų bendrojo naudojimo numerio ženklų paviršius yra baltas ir atspindi šviesą, kad jie būtų gerai matomi kelyje. Jų kairiajame krašte yra mėlyna juosta, o numerio ženklo apvadas, raidės ir skaitmenys – juodos spalvos. Numerio ženklo mėlynoje juostoje yra ES simbolis, t. y. dvylika geltonų žvaigždučių, ir baltas skiriamasis ženklas LT. Numerio ženkluose naudojami ir pasikartojantys saugos ženklai. Juos galima pamatyti plokštelę pakreipus tam tikru kampu. Nuo 1992 m. iki 2018 m. buvo naudojamas pasikartojantis saugos ženklas LT, o nuo 2018 m. iki dabar išduodamuose numerio ženkluose galima išvysti „Regitros“ logotipą“, – tuo pasižymi originalūs numeriai. Vertinant numerio ženklų originalumą, reikėtų atkreipti ar numerio ženklas tikrai atspindi šviesą, o ne yra tiesiog baltos spalvos. Taip pat, ar jame yra visi simboliai, t. y. ES vėliava, LT ženklas, raidės ir skaičiai būtinai turi būti iškilūs. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, ar nėra mechaninių pakeitimų – specialių nutrynimų, ar simboliai lygūs, nesiskiria jų spalva. Dar viena svarbi detalė – numerio ženklas pagaminamas taip, kad būtų vientisas, o ne iš atskirų priklijuotų detalių. Numerio ženklas yra aliumininis ir jis negali būti pagamintas iš plastiko ar kartono. Turi būti numerio ženklo baltame fone pasikartojantys saugos ženklai – tai specifinė ir svarbi detalė. Ieškinio prieduose esančiose fotonuotraukose užfiksuoti transporto priemonės numerio ženklai neatitinka aukščiau paminėtų reikalavimų, keliamų lietuviškiems numeriams, todėl yra galimai nusižiūrėti Lietuvoje ir suklastoti Jungtinėje Karalystėje. Atsakovė neturi galimybės kreiptis dėl numerio ženklų klastojimo į policijos įstaigą Lietuvoje, kadangi įvykis įvyko Jungtinėje Karalystėje, o automobilis, dalyvavęs įvykyje, buvo užfiksuotas taip pat Jungtinėje Karalystėje. Šiuo atveju nėra aišku kas vairavo transporto priemonę, kuri sukėlė eismo įvykį. Atsakovė nėra susijusi su daromais nusikaltimais Jungtinėje Karalystėje, o transporto priemonė, dalyvavusi eismo įvykyje yra tik panaši į jos vardu registruotą transporto priemonę, kadangi skiriasi netgi jų spalvos. Jai priklausanti transporto priemonė – pilka, o įvykyje Jungtinėje Karalystėje dalyvavusi transporto priemonė buvo sidabrinės spalvos. Mano, kad tai yra dvi skirtingos transporto priemonės. Pažymėjo, kad ji šalyje, kurioje įvyko įvykis, net nėra buvusi. Atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju nėra nustatyta, kas sukėlė eismo įvykį, kas jame dalyvavo.

Ieškovė per teismo nustatytą terminą pateiktu dubliku ir papildomai pateiktais rašytiniais įrodymais prašo ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir prie ieškinio pridėtais įrodymais.

Ieškovė dublike nurodė, kad Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras, turintis išimtinę kompetenciją administruoti eismo įvykių Jungtinėje Karalystėje metu padarytą žalą, apimančią ir Jungtinėje Karalystėje taikomų teisės aktų nuostatų aiškinimą, nustatė, kad 2020 m. sausio 9 d. eismo įvykyje dalyvavo būtent atsakovei priklausianti Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN(duomenys neskelbtini), o ją vairavo R. M.. Tuo tarpu, atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtą aplinkybę. Be to, atsakovė nepateikė jokios informacijos: ar tik ji viena, ar ir kiti asmenys naudojosi jai priklausiančia transporto priemone,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kas 2020 m. sausio 9 d. eismo įvykio metu naudojosi transporto priemone,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kodėl nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. transporto priemonės,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė nėra draudžiama transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė triplike nurodė, kad nors ieškovas ieškinio pirmame sakinyje nurodo, jog „2020 m. sausio 9 d. Jungtinėje Karalystėje dėl nenustatyto asmens, vairavusio transporto priemonę,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala“, tačiau teismui pateiktame dublike ieškovas jau teigia, kad „2020 m. sausio 9 d. eismo įvykyje dalyvavo būtent atsakovei priklausanti Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN(duomenys neskelbtini), o ją vairavo R. M..“ Todėl nėra aišku, ar transporto priemonę vairavo nenustatytas asmuo, ar vis tik R. M.. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo teiginiu, kad „Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras, turintis išimtinę kompetenciją administruoti eismo įvykių Jungtinėje Karalystėje metu padarytą žalą, apimančią ir Jungtinėje Karalystėje taikomų teisės aktų nuostatų aiškinimą, nustatė, kad 2020 m. sausio 9 d. eismo įvykyje dalyvavo būtent atsakovei priklausanti Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN(duomenys neskelbtini), o ją vairavo R. M.“, kadangi šie teiginiai nepatvirtinti bylos medžiaga. Nors ieškovė nurodo, kad 2020 m. sausio 9 d. eismo įvykį Jungtinėje Karalystėje sukėlė transporto priemonė,,BMW“, tačiau transporto priemonės identifikavimas vyko ne iš transporto priemonės dokumentų (kurie nėra ir, kaip atsakovė supranta, netgi nebuvo eismo įvykio metu pateikti), o iš fotonuotraukose esančių įvykyje dalyvavusios transporto priemonės angliškų valstybinių numerių. Mano, kad toks transporto priemonės identifikavimas yra didelis tiek Jungtinės Karalystės nacionalinio draudikų biuro, tiek ieškovo aplaidumas. Ieškovo pateiktose fotonuotraukose ant automobilio,,BMW“ matomas valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini) yra angliškas valstybinis numeris, todėl fotonuotraukoje matoma transporto priemonė yra registruota Jungtinėje Karalystėje, o ne Lietuvoje ir su jai priklausančia transporto priemone neturi nieko bendra. Pažymėjo, kad teismui pateiktoje medžiagoje esančiose fotonuotraukose matoma transporto priemonė,,BMW“ yra visiškai be jokių apgadinimų. Atsakovė teigia, kad fotonuotraukose užfiksuota transporto priemonė yra su suklastotais ir į jos lietuviškos registracijos transporto priemonės valstybinius numerius panašiais tik angliškos registracijos valstybiniais numeriais „(duomenys neskelbtini) Atkreipė dėmesį, kad teismų sprendimų ar nutarimų, taip pat duomenų iš Jungtinės Karalystės policijos ieškovas nepateikė.

Ieškovo atstovai teismo posėdyje nurodė, kad dėl 2020 m. sausio 9 d. Jungtinėje Karalystėje įvykusio įvykio buvo padaryta žala civiline atsakomybe nedrausta transporto priemone. Procedūrą administruoja nacionalinis draudikų biuras tikslu, kad nukentėjęs asmuo gautų kuo greitesnį žalos atlyginimą. Pažymėjo, kad įvykyje dalyvavausi transporto priemonė yra lietuviškos registracijos, todėl atsakomybė tenka Lietuvos valstybei, žalos byla buvo vykdoma Jungtinėje Karalystėje. Atsakovė buvo pasyvi, jai buvo siųsta informacija, bet ji žalos administravimo procedūroje, būdama abejinga, nedalyvavo, nereagavo į tai administruojant žalos bylą nei Lietuvoje, nei Jungtinėje Karalystėje. Jungtinės Karalystės draudikų biuras administruoja žalos atlyginimą pagal Jungtinės Karalystės teisę ir pateikia reikalavimą nacionaliniam draudikų biurui per du mėnesius atlyginti šio pareikalautą žalą. I. J. K. N. draudikų biurui pareigą įvykdė per du mėnesius sumokėdamas 22 765,02 Eur žalą. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – atsakovės) kreipėsi į teismą ne sutartiniais, o deliktiniais pagrindais regreso teise. Ieškovas nurodė LAT aktualią praktiką ir Jungtinės Karalystės teisės turinį aiškinančią informaciją, kad Nacionalinis draudikų biuras yra tas subjektas, kuris nustato civilinės atsakomybės sąlygas Jungtinėje Karalystėje. Pažymėjo, kad klausimai dėl žalos dydžio, išskyrus vieną aplinkybę dėl civilinės atsakomybės, paruošiamuosiuose dokumentuose atsakovės nebuvo keliami. Apie galimą įvykio kaltininką R. M. ieškovas jokios informacijos neturi ir negali nurodyti, mano, kad tokia informacija turėtų disponuoti atsakovė, todėl trečiuoju asmeniu patraukti byloje galimybės jo neturi. Patikino, kad transporto priemonė, dalyvavusi eismo įvykyje, dėl kurios atsakovė kildina ginčą, buvo identifikuota pagal transporto priemonės registracijos numerį ir VIN kodą, kurį pagal Jungtinės Karalystės draudikų biuro paklausimą žalos administravimo byloje jiems pateikė Lietuvos nacionalinis draudikų biuras.

Atsakovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko visiškai. Nurodė, kad pirmą kartą laišką gavo iš Lietuvos 2022 m. gegužės 15 d. Pati nuolat gyvena Švedijoje, kur 4 savaites dirba ir 2 savaitėm grįžta į Lietuvą. Ji asmeniškai su automobiliu Jungtinėje Karalystėje nebuvo, o mašina tuo metu buvo Lietuvoje, ja niekam neleido naudotis. Kai viršijo greitį, kuomet pati 2019 m. birželio mėnesį automobiliu vyko į Latviją, baudą už greičio viršijimą Latvijoje galimai ji sumokėjo, jeigu ras, pateiks dokumentus patvirtinančius šią aplinkybę. Paaiškino, kad nuo 2019 m. rudenio šita mašina ji niekur nevažiavo, nes atidavė išardyti ją savo žentui E. B., kuris sakė, kad mašina neverta remontuoti. Jis automobiliu irgi niekur nevažiavo, jam davė tik išardyti. Jos automobilio nuotrauka, kurią pateikusi byloje, turbūt iš plovyklos, kada tiksliai ją darė nežino, matomai iš seno telefono dukra E. A. atsiuntė. Patikino, kad atidavė žentui ardymui, kuris išardė ir pardavė į laužą. Eismo įvykio ieškovo nurodomo kaltininko ji nepažįsta. Kas 2020 m. sausio 9 d. galėjo naudotis jos automobiliu ji nežino ir nurodyti negali, kadangi jos automobilis tuo metu jau nevažiavo, matė išardytą garaže. Automobilio markė atitinka, tik jos automobilis buvo ne tokio numerio formato. Spalva ieškovo nurodoma sidabrinė, o jos automobilio tamsiai pilka. Kadangi mašina duotuoju laikotarpiu niekur nevažiavo, todėl draudimo jai ir nepratęsė, draudimas baigėsi tuomet kai automobilis sugedo. Kodėl automobilio neišregistravusi iki šiol iš AB „Regitra“ duomenų bazės paaiškinti negali, ji tiesiog nežinojo, kad išardžius reikalinga tai padaryti.

Į atsakovės atstovo paklausimą dėl ieškovės, vairavusios automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Latvijoje 2019 m. birželio 24 d. viršijus greitį, t. y. anksčiau nei nurodomas įvykis Jungtinėje Karalystėje – 2020 m. sausio 9 d., byloje atsakovės pateiktame administracinio teisės pažeidimo protokole su fotonuotrauka, fiksuota iš paminėto automobilio galo, kurioje akivaizdžiai matomi ne tapatūs automobilio valstybinio numerio ženklai, kurie matomi vienintelėje prie ieškinio ieškovo pateiktoje fotonuotraukoje, ieškovės atstovas plačiau paaiškinti negalėjo. Teigia tik tiek, kad nuotraukos darytos skirtingu metu. Mano, kad kaltininko transporto priemonės numeris yra lietuviškos registracijos. Ieškovo atstovas atsakyti ar įvykio metu Jungtinėje Karalystėje – 2020 m. sausio 9 d. vairuotojo ir transporto priemonės registracijos pažymėjimo kopija yra draudiko medžiagoje nežino ir patvirtinti negali. Paaiškino, kad transporto priemonę kaip atsakovės jie identifikavo pagal valstybinio numerio ženklą ir VIN kodą gavę paklausimą iš Jungtinės Karalystės draudikų biuro pastarajam nurodydami Lietuvos Respublikoje esančio tokio valstybinio numerio ženklu registruotą transporto priemonę, jos VIN kodą ir savininką. Paaiškinti dėl atsakovės atstovo klausimų ar, prieš patvirtindami atsakomybę, įsitikino dėl transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikrumo/tapatumo, nesant nustatyto eismo įvykio kaltininko/vairuotojo, automobilio registracijos dokumentų ir pan., o esant tik vienai pateiktai vieninteliai foto nuotraukai iš transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galo su akivaizdžiai angliškais numeriais, iš kurios beje neaišku nei ar buvo kokie nors šios apgadinimai fiksuoti, nei kurioje pusėje automobilio buvo vairas, ieškovės atstovas atsakyti negalėjo. Atsakydamas į paklausimą ieškovo atstovas tik dar kartą patikino, kad Jungtinė Karalystė automobilio VIN kodą sužinojo iš Lietuvos ir, kad Lietuvoje registruotas automobilis nedraustas, ką pateikė Lietuvos nacionalinis draudikų biuras Jungtinei karalystei, nesigilinus į jokias kitas aplinkybes, kadangi draudikų biurus sieja tarpusavio pasitikėjimas.

Atsakovės atstovas advokatas T. T. teismo posėdyje palaiko poziciją, išdėstytą atsiliepime ir triplike.

Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovas, kaip savo srities profesionalas, elgėsi nerūpestingai ir, neįsitikinęs dėl įvykio, sukelto būtent Lietuvos Respublikos registracijos automobilio, sumokėjo Anglijai žalą dėl eismo įvykio, kurį sukėlė ne lietuviškos registracijos,,BMW“. Akivaizdu, kad tai angliškas numeris. Nurodė, kad transporto priemonės liudijimo nėra, pildytos deklaracijos ar policijos ataskaitos taip pat administravimo žalos byloje nėra pateikta, o automobilio galas akivaizdžiai rodo, kad valstybinis numeris nėra Lietuvos. Atsakovei jokie dokumentai dėl pretenzijų nebuvo siųsti, ji elgėsi sąžiningai, apdairiai, atsakė į paskiausią gautą pretenziją, teikė atsiliepimą, tripliką, nurodydama, kad automobilis, dalyvavęs eismo įvykyje, yra ne jos, kad galimai valstybinis numeris suklastotas, todėl ieškinio argumentai atmestini. Byloje pateikta draudikų biuro medžiaga nepatvirtina, kad eismo įvykį sukėlė ieškovės vardu registruota transporto priemonė. Ieškovas nežino ir negali paaiškinti net kurioje pusėje buvo automobilio vairas. O aplinkybė, kad ieškovei priklausanti transporto priemonė neišregistruota, neįgalina spręsti, kad ji sukėlė eismo įvykį. Tą patvirtina ir valstybinis numeris, nufotografuotas iš galo įvykio byloje. Nurodė, kad ieškovas privalėjo surinkti tinkamus įrodymus apie vairuotoją, automobilį ir žalą. Automobilį atsakovė, kai šis nevažiavo, atidavė išardyti, dėl ko 2020 m. atsakovė faktiškai netgi nebuvo minėto automobilio savininkė, o, kad jo neišregistravo, yra jos klaida. Jokių laiškų dėl žalos administravimo iš Anglijos atsakovė negavo, niekas tokių aplinkybių, kad laiškai jai buvo išsiųsti, nepatvirtina. Prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Bylos duomenimis akivaizdu, kad nurodytas kaip dalyvavęs eismo įvykyje Jungtinėje Karalystėje – ne lietuviško valstybinio numerio ženklo formato automobilis. Ginčo atveju Lietuvos Respublikoje buvusio registruoto automobilio valstybinio numerio ženklo nėra išlikusio, nes automobilis yra išardytas ir realizuotas dalimis. Dėl paminėto jokių kitų įrodymų ieškovas nepateikė.

Trečiasis asmuo R. M., nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), įtrauktas į bylą teismo iniciatyva, būdamas tinkamai informuotas apie bylą ir teismo posėdžio laiką bei vietą, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo ir kitų prašymų teismui nepateikė.

Liudytoja E. A., atsakovės dukra, 2025 m. sausio 14 d. posėdyje paaiškino, kad mamos automobilio nuotrauką ji padarė ir išsiuntė iš savo telefono draugei. Nuotrauka daryta 2019 m. kovo mėnesį plovykloje(duomenys neskelbtini) kartu su mama iš priekio ir galo, kokiu tikslu paaiškinti negali. Telefono mobilaus, kuriuo darė fotonuotrauką, ji jau nebeturi, nes po praėjusio laiko tarpo yra pakeitusi keletą telefonų. Nuotrauką pateikė mamai radusi Facebook „čatuose“ iš tuo metu darytos ekrano kopijos, kitaip tariant „skryno“. Kitaip pateikti originalios nuotraukos versijos ji negalinti. Žino, kad realiai nėra mamos automobilio, nes jis sugedo tą patį rudenį, kai buvo daryta nuotrauka ir jis buvo išparduotas dalimis, jos draugas padėjo. R. M. ji nepažįsta, nieko nėra apie jį girdėjusi. Nurodė, kad 2017 metais apie pora mėnesių ji gyveno užsienyje, bet gyvenimas tenai nesusiklostė ir grįžo į Lietuvą. Tuo automobiliu užsienyje ji nėra buvusi. 2025 m. kovo 13 d. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad kiek laiko motina valdė šį automobilį ji tiksliai nežino. Jos žiniomis, sugedo variklis, dėl ko tapo automobilis netinkamas naudotis

Liudytojas E. B., E. A. draugas, paaiškino, kad 2019 m. jis dalyvavo BMW 5 klasės automobilio ardyme ir tvarkyme, turi patirties dirbęs tokį darbą užsienyje. Paaiškino, kad 2018 m. gale jis grįžo į Lietuvą, iki tol gyveno Anglijoje, susipažino su E., kuri yra gyvenimo draugė. R. M. nežino. Paaiškino, kad minėto automobilio buvo „užkalęs“ variklis, jis neremontuojamas. Šiaip sveika buvo mašina, o variklio problema atsirado galimai rudenį. Pasak liudytojo, variklis gali sugesti nepriklausomai nuo praėjusio techninės apžiūros laiko, pavyzdžiui dėl laiku nekeistų tepalų ir pan. Nors mašina tinkama eksploatacijai pagal apžiūrą, bet į jos vidų techninės apžiūros metu nelendama, nebent per didelis išmetamų dujų kiekis ar važiuoklė būtų netvarkinga. Pardavė automobilį (važiuoklės detales) draugams detalėms, o visa kita į metalo laužą. Įrodymų apie gautas pinigines lėšas pardavus automobilį dalimis neturi. Iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), atvyko tralas ir pasiėmė kas likę į metalo laužą. Kvitų už išardytas dalis pateikti negali, nes „šrote“ paprastai kvitų neišrašo. Skelbimų dėl dalių pardavimo nedėjo, (duomenys neskelbtini) vyksta ir yra populiari tokia prekyba. Dėl ardymo paaiškino, kad BMW paklausios detalės yra perkamos (duomenys neskelbtini), kuris yra „perekūpų“ miestas. Gavo apie 3000-4000 eurų. Kodėl ji oficialiai nebuvo išregistruot jis nežino.

k o n s t a t u o j a :

ieškinys atmestinas.

Dėl ginčo esmės

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, išmokėjęs kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui išmoką už nurodoma Lietuvos Respublikoje registruota ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone sukelto eismo įvykio Jungtinėje Karalystėje metu padarytą žalą, pareiškė atgręžtinį reikalavimą atsakovei, kaip transporto priemonės, savininkei/valdytojai.

Transporto priemonės savininko atsakomybė kyla tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama, kitas transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį – turi įrodyti draudikų biuras (Lietuvos A. T. 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 44 punktas). Kasacinis teismas nagrinėjamos kategorijos bylose jau yra išaiškinęs, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovas, siekdamas paneigti ieškinio pagrįstumą, turi teikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais, be kita ko, gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai (Lietuvos A. T. 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 53–54 punktai; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTMtMzEzLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-393-313/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-393-313/2017">3K-3-393-313/2017</a>, 47 punktas; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODktOTE1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-389-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-389-915/2017">3K-3-389-915/2017</a>, 41 punktas; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, 53 punktas). Be to, kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl atsakomybės taikymo, kai privalomuoju draudimu neapdrausto automobilio savininkas ir valdytojas yra du skirtingi asmenys, išaiškinta, kad atgręžtinis draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims, už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos A. T. 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021). Specialusis įstatymas įtvirtina šių asmenų civilinės atsakomybės už neapdraudus transporto priemonės biurui padarytą žalą solidarumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-131-798/2024).

Byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovės transporto priemonė „BMW 5301“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso nedalyvavo ieškovo nurodomame eismo įvykyje, įvykusiame Jungtinėje Karalystėje.

AB,,Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašas rodo, kad 2017 m. liepos 12 d. duomenimis transporto priemonės,,BMW 5301“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – T. L..

2019 m. kovo 23 d. Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartimi pardavėjas T. L. 2019 m. kovo 23 d. transporto priemonę,,BMW 5301“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė pirkėjai B. V..

Lietuvos Respublikos VĮ,,Regitra“ Registracijos liudijimas, išduotas 2019 m. kovo 28 d., iš kurio matyti, kad transporto priemonės,,BMW 5301“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja B. V., transporto priemonės registracijos jos valdytojo vardu data – 2019 m. kovo 28 d.

Iš AB „Regitra“ 2023 m. balandžio 4 d. ir 2024 m. rugsėjo 26 d. bei 2024 m. rugsėjo 30 d. ir kt. duomenų bazės apie transporto priemonę matyti, jog transporto priemonės,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN(duomenys neskelbtini), valstybinio registracijos numerio ženklo tipas I-11 (E15) automobiliui, pilkos spalvos, registracijos liudijimo Nr. I415011, registracijos liudijimo spausdinimo data 2019 m. birželio 27 d., valdytojas – savininkas yra B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data – 2003 m. gruodžio 19 d., pirmosios registracijos Lietuvoje data – 2017 m. liepos 12 d., paskutinioji operacija – 2019 m. rugsėjo 28 d. (Transporto priemonės registracijos liudijimas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2023 m. spalio 20 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, ieškinyje nurodydamas, kad 2020 m. sausio 9 d. Jungtinėje Karalystėje dėl nenustatyto asmens, vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės savininkė, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Kadangi eismo įvykis įvyko Jungtinėje Karalystėje ir jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruotai, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustai transporto priemonei, Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras (MOTOR INSURERS' BUREAU - UK) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 19991,78 GBP sumai ieškovui.

Bylos duomenimis ginčo tarp ieškovo ir atsakovės dėl ieškovo nurodyto eismo įvykio metu padarytos žalos 19 991,78 GBP, t. y. 22 765,02 Eur, bei jos dedamųjų, atsakovei iš esmės, kategoriškai nepripažįstant ir nesutinkant su ieškiniu, kad jai priklausančia transporto priemone,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padarytas ieškovo nurodytas eismo įvykis Jungtinėje Karalystėje, nekilo, vienok, baigiamosiose kalbose atsakovės atstovas nurodė, kad ir šiuo aspektu ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi byloje nepateikta detali sumos pagrindimo skaičiuotė, nėra aiškios prašomos priteisti sumos dedamosios ir pan.

Ieškinyje bei prie pradinio ieškinio pateiktais duomenimis nurodyta, kad 2020 m. sausio 9 d. eismo įvykyje, įvykusiame D. R., Birmingamas, D. B., dalyvavo Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN(duomenys neskelbtini), kurią vairavo pirminiu ieškiniu nenustatytas asmuo ir kuria buvo padaryta žala (ieškinys pateiktas teismui 2023 m. spalio 22 d.), vėliau ieškovas nurodė, kad ją galimai vairavo R. M. ((duomenys neskelbtini)), nenurodžius šio asmens kodo bei tikslaus adreso (gyvenantis(duomenys neskelbtini)). Bylos proceso gale, t. y. 2025 m. kovo 13 d., ieškovui patisklinus trečiojo asmens, įtraukto į bylos nagrinėjimą pagal ieškovo nurodytus duomenis teismo iniciatyva, adresą galimai į ((duomenys neskelbtini)), posėdis dar kartą buvo atidėtas ir pakartotinai teismo iniciatyva siunčiami trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai, informuojant apie civilinės bylos Nr. e2-51-805/2025 nagrinėjimą R. M. įtraukus trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, bei kviečiant atvykti į teismo posėdį, paskirtą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose, (duomenys neskelbtini), 2025 m. balandžio 10 d. 13.30 val. Trečiasis asmuo, būdamas tinkamai informuotas, į ieškinį neatsiliepė ir į bylos nagrinėjimą neatvyko.

Nepaisant pirmiau išdėstyto, išsamiai neišsiaiškinęs eismo įvykio aplinkybių, jame dalyvavusių transporto priemonių apgadinimų, nenustatęs tikrojo kaltininko, nepatikrinęs jo asmens tapatybės bei transporto priemonės registracijos dokumentų ir kt., abipusio pasitikėjimo pagrindu, pasak ieškovo atstovo, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atlygino Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui MOTOR INSURERS' BUREAU – UK), nekvestionuodamas įvykio pagrįstumo bei žalos dydžio (2020 m. sausio 9 d. eismo įvykio metu padarytą 19 991,78 GBP, t. y. 22 765,02 Eur žalą dėl 2020 m. sausio 9 d. Jungtinėje Karalystėje įvykusio eismo įvykio, kurio metu dėl transporto priemonės,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės galimai buvo apgadinta kita transporto priemonė,,Audi“, kurio savininkė – valdytoja B. V., kuri, ieškovo vertinimu, yra atsakinga už kaltininko padarytos, o ieškovo atlygintos žalos sumokėjimą.

Pridedamais 2020 m. rugsėjo 28 d. ir 2021 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro raštais dėl informacijos pateikimo atsakovei, siųstais adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas įrodinėja, kad atsakovė neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas pranešti draudikų biurui apie eismo įvykį, nurodžius, kad eismo įvykio metu padarytą žalą administruoja Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras ir, jeigu atsakovė mano, jog ji nėra atsakinga už eismo įvykio metu padarytą žalą, turi apie tai informuoti Jungtinės Karalystės nacionalinį draudikų biurą.

Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro 2025 m. sausio 10 d. raštas ir prie jo pateikti Lietuvos pašto duomenys apie siunčiamą korespondenciją rodo, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. ir 2021 m. balandžio 26 d. pranešimai atsakovei buvo išsiųsti registruotu paštu atitinkamai 2020 m. spalio 2 d. ir 2021 m. balandžio 26 d. Papildomai ieškovo teiktais duomenimis matyti, kad 2021 m. balandžio 26 d. Lietuvos pašto registruotu laišku siųsta korespondencija atsakovei adresu (duomenys neskelbtini), būsena: tarpininkas priėmė, tačiau apie 2020 m. rugsėjo 28 d. korespondencijos siuntimą pašto duomenys, patvirtinantys šias aplinkybes, nepateikti. Taigi, iš pateiktų duomenų neaišku kada ir kam minėti raštai buvo įteikti, tuo tarpu atsakovė kategoriškai neigia gavusi tokią informaciją.

Iš 2020 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsakymo į Jungtinės Karalystės nacionalinio draudikų biuro prašymą patikrinti transporto priemonės valstybinį registracijos numerį ir nustatyti, kas yra draudikas, matyti, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė informaciją, nurodydamas, jog transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris yra VIN (duomenys neskelbtini).

2020 m. sausio 9 d. Informacijoje apie transporto priemonę (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta paskutinė operacijos data 2019 m. rugsėjo 28 d. 2024 m. spalio 7 d. atsakyme teismui pažymėta, kad nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. minėtos transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme sustabdytas dėl nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. pasibaigusio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir nuo 2021 m. birželio 11d. pasibaigusios transporto priemonės apžiūros.

2024 m. spalio 7 d. AB,,Regitra“ raštas patvirtina, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis transporto priemonei,,(duomenys neskelbtini)“, VIN(duomenys neskelbtini), dalyvavimas viešajame eisme sustabdytas dėl prievolių nevykdymo: nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. dėl pasibaigusio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, nuo 2021 m. birželio 11 d. dėl pasibaigusios transporto priemonės techninės apžiūros.

Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pateikto 2020 m. rugsėjo 23 d. Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuro atsakymo į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro prašymą matyti, kad Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuro informavo, jog 2020 m. sausio 9 d. eismo įvykio metu Jungtinėje Karalystėje nebuvo registruota transporto priemonė su valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš 2019 m. rugpjūčio 9 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolo – sprendimo Nr. GA14407958 matyti, kad 2019 m. birželio 24 d. 13.32 val. Latvijos Respublikos teritorijoje užfiksuotas transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl ko B. V. skirta 160 Eur dydžio bauda už greičio viršijimą Duomenų apie baudos sumokėjimą nėra.

AB,,Regitra“ 2025 m. kovo 10 d. raštas į teismo paklausimą,,Dėl informacijos pateikimo“ ir prie jo pateikti: Kelių transporto priemonių registro išrašas apie transporto priemonę,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir B. V. 2019 m. kovo 28 d. prašymas dėl transporto priemonės,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos patvirtina, kad įregistruota B. V. vardu išduotų valstybinio registracijos numerio ženklų (duomenys neskelbtini) tipas ir forma – automobiliui, abu pailgi. AB,,Regitra“ teismui, atsakydama į paklausimą, patvirtino, kad duomenų apie valstybinio registracijos numerio ženklų (duomenys neskelbtini), pakeitimą į kitokio formato ar kitą numerio ženklą neturi.

Iš 2025 m. kovo 26 d. į teismo paklausimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašto,,Dėl duomenų pateikimo“ matyti, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba duomenų apie automobilio,,(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vykimą per Europos Sąjungos išorės Lietuvos Respublikos valstybės sieną laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. neturi.

AB,,Regitra“ 2025 m. balandžio 9 d. raštas,,Dėl informacijos patikimo“ ir Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos išrašai patvirtina, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre ir transporto priemonių savininkų apskaitos informacinėje sistemoje nėra duomenų apie 2020 m. rugsėjo 17 d. vykdytus veiksmus, susijusius su transporto priemonės,,BMW 5301“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registravimu.

2025 m. balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro rašte nurodoma, kad teikia iš AB „Regitra“ gautą informaciją apie valdant transporto priemonę,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre atliktus veiksmus:

2025 m. balandžio 1 d. AB,,Regitra“ duomenys apie transporto priemonės,,BMW 5301“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją nuo 2019 m. kovo 28 d.

2019 m. birželio 26 d. B. V. įgaliojimas viešosioms ir administracinėms paslaugoms gauti rodo, kad B. V. įgaliojo E. A. gauti viešąją ir administracinę paslaugą –,,Pakeisti transporto priemonės registracijos duomenis“ – pakeisti automobilio BMW identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

B. V. 2019 m. kovo 28 d. prašymas dėl transporto priemonės,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos rodo, kad B. V. prašė pakeiti įregistruotos transporto priemonės duomenis: C1., C.2 Transporto priemonės valdytojas: B. V..

E. A. 2019 m. birželio 27 d. prašymas dėl transporto priemonės,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos., iš kurio matyti, kad E. A. prašė pakeisti įregistruotos transporto priemonės duomenis: C1., C.2 Transporto priemonės valdytojas: B. V..

Pažyma – liudijimas Nr. 7P patvirtina, kad UAB,,V.“ sumontavo/patikrino transporto priemonės,,BMW 5301“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis).

Įprastinė transporto priemonės buvimo vieta: 1) teritorija tos valstybės, kurios nuolatinį ar laikiną valstybinį numerio ženklą arba registracijos ženklą (toliau – valstybinis numerio ženklas) turi transporto priemonė; 2) teritorija tos valstybės, kurioje buvo išduotas draudimo numerio ženklas ar valstybinį numerio ženklą atitinkantis skiriamasis ženklas, kai tam tikros rūšies transporto priemonei registracija nereikalinga; 3) teritorija tos valstybės, kurioje nuolat gyvena transporto priemonės valdytojas, kai tam tikros rūšies transporto priemonei nereikalingas nei valstybinis numerio ženklas, nei draudimo numerio ženklas, nei valstybinį numerio ženklą atitinkantis skiriamasis ženklas; 4) teritorija tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, kai transporto priemonė, privalanti turėti valstybinį numerio ženklą, jo neturi arba turimas valstybinis numerio ženklas yra ne šios transporto priemonės ar yra negaliojantis (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 8 dalis). TPVCAPDĮ 4 straipsnis, viena vertus, įtvirtina jame nurodytų asmenų pareigą apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kita vertus – šių asmenų pareigą nenaudoti patiems ir neleisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonės. Reiškia, kad transporto priemonės savininko atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Taigi, neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį – turi įrodyti ieškovas.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad transporto priemonės,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris yra VIN(duomenys neskelbtini), degalų tipas – benzinas-dujos, nuo 2019 m. birželio 27 d., ką patvirtina Transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja – savininkė B. V..

Atsakovė argumentuoja, kad jos, kaip valdytojos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo įvykyje nedalyvavo, ji pati minėtu automobiliu Jungtinėje Karalystėje nėra buvusi, juo niekam naudotis nedavė ir neleido, R. M. ji nepažįstanti ir nežinanti, su juo jokių ryšių nepalaikanti ir tokio asmens iš vis nežino, be to, ieškovo nurodytame eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valstybinio numerio ženklas visiškai kitoks nei Lietuvos Respublikoje jos vardu buvusios registruotos transporto priemonės, neatitinka ir automobilio spalva. Teigia, jog eismo įvykyje dalyvavusio automobilio spalva ir valstybinio numerio ženklas nėra tapatūs jos vardu registruotai transporto priemonei, t. y. automobilio valstybinio numerio ženklas yra kitoks tiek savo forma, tiek raidžių išsidėstymu bei šriftu, tiek inicialais ir skiriamaisiais ženklais, t. y. neatitinka reikalavimų, pagal kuriuos kairiajame jo krašte yra mėlyna juosta, o numerio ženklo apvadas, raidės ir skaitmenys – juodi. Numerio ženklo mėlynojoje juostoje yra Europos Sąjungos (ES) simbolis ir baltas Lietuvos Respublikos skiriamasis ženklas „LT“. Pirmojo formato valstybiniuose numeriuose tarp mėlynos juostos bei raidžių atvaizduojamas Lietuvos Respublikos herbas – Vytis. Antrojo, trečiojo, ketvirtojo bei penktojo formato valstybiniuose numeriuose, Lietuvos Respublikos herbas – Vytis atvaizduojamas virš mėlynojoje juostoje esančio Europos Sąjungos (ES) simbolio ir balto Lietuvos Respublikos skiriamojo ženklo „LT“, todėl ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas.

Bylos duomenimis plika akimi akivaizdu, kad žalos administravimo byloje pateiktoje vienintelėje foto nuotraukoje iš transporto priemonės galo atvaizduotas automobilio valstybinio numerio ženklo formatas ir inicialai yra visiškai kitokie nei privalo būti Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemonės, ką patvirtina ne tik teisinis reguliavimas bei AB „Regitra“ vieši duomenys, bet ir atsakovės teiktos foto nuotraukos apie jos valdytą automobilį, darytos iki ginčo įvykio automobilių plovykloje ir viešais duomenimis fiksavus padarytą administracinį nusižengimą atsakovei priklausiusia transporto priemone Latvijos Respublikoje. Tokias aplinkybes patvirtina ne tik atsakovės iniciatyva pateikta automobilio nuotrauka iš plovyklos, bet ir oficialūs rašytiniai įrodymai – administracinio nusižengimo protokolas su foto nuotrauka, kur fiksuotas nusižengimas atsakovės automobiliu Latvijoje, kuomet, kaip teigia ji pati, vairavusi nuosavą automobilį, kas yra akivaizdžiai matoma ir nereikalauja jokių išsamesnių tyrimų. Iš 2019 m. rugpjūčio 9 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. e2-51-805/2025 matyti, kad 2019 m. birželio 24 d. Latvijos Respublikos teritorijoje užfiksuotas transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, asmuo, kuriam skiriama bauda nurodyta B. V., o greičio viršijimas buvo užfiksuotas pagal ieškovės transporto priemonę su lietuviškais valstybinio numerio ženklais. Tuo tarpu ieškovas jokių įrodymų, besąlygiškai patvirtinančių aplinkybes, kad asmuo, galimai R. M., sukėlęs eismo įvykį Jungtinėje Karalystėje, tuo metu vairavo atsakovės vardu registruotą automobilį, nepateikė. Nors ieškovo atstovas motyvuoja, kad gautais duomenimis (2025 m. kovo 7 d. Latvijos Respublikos kompetentingos policijos įstaigos pranešimas, kad paskirta bauda administracinio pažeidimo byloje Nr. GA14407958 iki šiol nėra sumokėta), vienok, teismo vertinimu, tokie duomenys esminės įrodomosios reikšmės ginčo atveju neturi, kadangi bylos esmė nėra susijusi su kelių eismo taisyklių pažeidimu, padarytu Latvijoje.

Prie ieškinio, kaip jau minėta, tėra pateikta tik viena foto nuotrauka, kuria grindžiama atsakovės kaltė, kurioje atitinkančiais lietuviškus valstybinio numerio ženklo raides ir skaičius, kurių forma ir šriftas bei inicialai akivaizdžiai netapatūs, matyti automobilio galas. Jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kurioje pusėje yra automobilio vairas, kaip atrodė šis ir kitas automobilis, dalyvavę eismo įvykyje, iš priekio, šono, kokie buvo ne tik kito, bet ir minimo eismo įvykyje dalyvavusio automobilio fiksuoti apgadinimai, kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis, byloje duomenų nėra, tokių duomenų ieškovas nepateikė per visą bylos procesą. Pateikta atsakovės automobilio nuotrauka plovykloje nedviprasmiškai rodo kitokį valstybinio numerio ženklą nei užfiksuota vienintelėje foto nuotraukoje žalos administravimo byloje, kas taip pat paneigia ieškinio aplinkybes ir patvirtina, kad atsakovės automobilis (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo dalyvauti eismo įvykyje Anglijoje. Kad valstybinio numerio ženklai būtų pavogti ar suklastoti ar pan. tokių duomenų byloje taip pat nėra pateikta. Patikrinti valstybinio numerio ženklo tapatumo, nesant išlikusio atsakovės automobilio ir jo valstybinio numerio ženklo, teismas galimybės neturi.

Liudytojų, nepaisant ieškovo pastebėjimų, jog šie su atsakove sietini artimais ryšiais, paaiškinimus teismas vertina nuosekliai ir sąsajai visų bylos įrodymų kontekste ir neturi pagrindo jais netikėti ir nesivadovauti sutinkamai, ir su rašytiniais bylos duomenimis, kurie laikytini oficialiais įrodymais. AB „Regitra“ 2019 m. birželio mėnesio pabaigoje atlikta patikra rodo, kad technikinė apžiūra transporto priemonės buvo praeita pagal (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal paaiškinimus būtent 2019 m. rudenį dėl sugedusio ir neremontuojamo variklio, ką rodo ir AB „Regitra“ duomenys, kad paskutinė juo operacijos juo data 2019 m. rugsėjo 28 d., automobilis (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės automobilis viešajame eisme dalyvauti negalėjo, kita vertus, gautais teismo posėdžio metu paaiškinimais jis Prienuose buvo išardytas dalimis, po ko šis logiškai jau nebegalėjęs dalyvauti viešajame eisme ir 2020 m. sauso mėnesį Anglijoje galimai įvykusiame eismo įvykyje vairavus nenustatytam asmeniui. Be to, pasak atsakovės, 2019 m. birželio 24 d. minėtu automobiliu ji dar pati keliavusi į Latviją, kurio vėlgi valstybinio numerio ženklas atitinka lietuvišką formatą ir registraciją, kas irgi duoda pagrindą ieškinį laikyti nepagrįstu. Nors atsakovė bei automobilį ardęs asmuo nepateikė jokių oficialių įrodymų – kvitų, bankinių pavedimų ir pan. dėl gautų piniginių lėšų automobilio važiuoklę pardavus dalimis, o skardas pristačius jį į metalo laužą, nei pažymos, kad automobilis buvo teisės aktų nustatyta tvarka utilizuotas, kurios pagrindu turėjo būti išregistruotas iš AB „Regitra“ duomenų bazės, vis tik, kaip matyti oficialiais duomenimis jo dalyvavimas viešame eisme sustabdytas jau nuo 2019 m. rugsėjo 28 d., kas irgi atitinka faktinei situacijai. Taigi, aptartų duomenų visetu, teismo vertinimu, ir šiuo aspektu tenkinti ieškinio pagrindo nėra. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas, savitarpio pasitikėjimo pagrindu, atlygino Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui regreso tvarka žalą ir pareiškė atgręžtinį reikalavimą atsakovei, nepateikus pirmiau aptartų įrodymų, ginčo atveju laikyti ieškinį įrodytu pagrindo nėra. Byloje nėra ir jokių kitų duomenų, tame tarpe patvirtinančių minėtu automobilio valstybės sienos kirtimą. Teismo iniciatyva išreikalauti duomenys iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos patvirtina, kad automobiliu (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris yra VIN(duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo jo įsigijimo, t. y. 2019 m. kovo 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. nefiksuotas vykimas per Europos Sąjungos išorės Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Bylos duomenimis vertintina ir tai, kokiu būdu buvo identifikuotas galimai eismo įvykyje dalyvavę automobilis. Akivaizdu, kad užsienio šalies draudikų biuras, nurodęs valstybinio numerio ženklą, gavo atsakymą iš Lietuvos nacionalinio draudikų biuro apie išsamius transporto priemonės nurodomo numerio ženklu duomenis, t. y. VIN kodą, jos savininką – valdytoją, tuo tarpu paties eismo įvykio metu nebuvo nustatytas nei tikrasis eismo įvykio kaltininkas, jo vardas, pavardė, asmenis kodas, gimimo data, adresas pagal vairuotojo ar asmens tapatybės pažymėjimą, nepatikrinti duomenys apie transporto priemonės registraciją (transporto priemonės registracijos liudijimas), nenustatytas jo savininkas, galiausiai neprašyta jokie duomenys kaip buvo apgadinta ne tik eismo įvykio metu nukentėjusi, bei ir kaltininko transporto priemonė ir pan., nepildyta eismo įvykio deklaracija, nepateikta policijos pažyma ir pan. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad Jungtinės Karalystės draudikų biuras, administruojantis žalos bylą, ką patvirtino ir ieškovo atstovas, tokių duomenų byloje nerinko, priešingų įrodymų ieškovas nepateikė, o, kad Jungtinėje Karalystėje nėra automobilio, registruoto tokiu anglišku numeriu, ką nurodė proceso eigoje ieškovo atstovas, savaime atsakovės kaltės, nenustačius priežastinio ryšio, pareikšto reikalavimo pasekmių apimtyje nepagrindžia. Aplinkybė, kad atsakovė į pranešimus nereagavo, pasak ieškovo atstovo, kol žala buvo administruojama Jungtinėje Karalystėje, taip pat kategoriškai ieškinio nepagrindžia ir neįrodo, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių apie siuntos pasiekimą tinkamo adresato. Kita vertus, tokia aplinkybė negali būti dingstis vien tik šiuo aspektu ieškinio patenkinimui, kadangi atsakovė aktyviai dalyvavo teisminiame procese ir naudojosi suteiktomis įstatymo procesinėmis teisėmis. Teismo vertinimu, besąlygiškos sąsajos tarp atsakovės vardu Lietuvos Respublikoje buvusios registruotos transporto priemonės ir eismo įvykį sukėlusios priemonės byloje nėra. Tuo tarpu ieškovui, kaip profesionalui, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo bei įrodymų pakankamumo reikalavimai.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, kai eismo įvykio kaltininkas nebuvo nustatytas (Lietuvos A. T. 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTYtMjE5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-296-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-296-219/2015">3K-3-296-219/2015</a>). Tuo atveju, kai nustatoma, kad transporto priemonės savininkas šios priemonės pats nenaudojo, o galimybę valdyti tokią transporto priemonę prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, nesant jo paties kaltės, reiškia, kad nustatomos aplinkybės, eliminuojančios transporto priemonės savininko turtinę atsakomybę (pvz., Lietuvos A. T. 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-555/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-555/2013">3K-3-555/2013</a>). Tokiais atvejais taikoma CK 6.270 straipsnio 3 dalies nuostata, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Tokiu atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Teismų praktikoje neteisėtu užvaldymu laikomas didesnio pavojaus šaltinio valdymas be valdytojo sutikimo, leidimo ar žinios (Lietuvos A. T. 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-429/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-429/2012">3K-3-429/2012</a>). Bylos duomenys nepatvirtina nei atsakovės automobilio dalyvavimo eismo įvykyje, nei jos bei trečiojo asmens, kurio pastaroji nežino, neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Taigi, žalos atlyginimas, atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes, negali būti priteisiamas iš atsakovės. Teismas nurodė, kad atsakovė yra silpnesnioji šalis, todėl ieškovo reiškiamas reikalavimas turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluotas, aiškiai nurodant faktinį ieškinio pagrindą bei pateikus bylai teisingai išspręsti reikalingus įrodymus, kad atsakovė galėtų tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą, kas šiuo atveju, teismo vertinimu, ieškovo padaryta nebuvo. Teismas šios kategorijos bylose nėra dispozityvus ir pareigos už šalį, besikreipiančią teisminės gynybos, rinkti įrodymų neturi, tuo tarpu ieškovas turi ne tik teisę kreiptis dėl galimai pažeistų teisių gynimo, bet ir pareigą aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir pateikti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, kurie būtų aiškūs ir pakankami ne tik teismui, bet ir priešingai šaliai, iš kurios reikalaujama priteisti regreso tvarka pakankamai didelę, t. y. 22 765,02 Eur sumą. Nepaisant paminėto, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, teismas ėmėsi iniciatyvos rinkti įrodymus savo iniciatyva, vertinant tai, kad ieškovas, pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje, be pateiktų paruošiamųjų dokumentų, kitų išspręsti bylai iš esmės reikšmingų duomenų neteikė. Gi, šiuo atveju vertintina, kad ieškovas neįrodė ieškinio pagrįstumo. Ginčo atveju akivaizdžiai matomai skiriasi valstybinio numerio ženklas, kas duoda pagrindą manyti, kad transporto priemonė, dalyvavusi eismo įvykyje, buvo tikėtina registruota kitoje šalyje. Kad ieškovas savo atsakomybę pripažino vien tik iš Jungtinės Karalystės atsiųstų dokumentų, kaip nurodė atstovas, nekvestionuodamas jų turinio, savitarpio pasitikėjimo ir pagarbos pagrindu, išsamiai nesiaiškindamas ir netikrindamas žalos administravimo bylos duomenų pagrįstumo, nesant pateiktų ieškinį patvirtinančių duomenų, nesudaro pagrindo ieškinio tenkinimui. Pirmiau surinktų ir ištirtų duomenų kontekste ieškinys atmestinas. Ieškinį atmetus dėl pirmojo reikalavimo, kaip išvestinis netenkintinas ir ieškinio reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė priteisti iš atsakovės B. V. 512,00 Eur žyminį mokestį (2023 m. spalio 19 d. mokėjimo dokumentas), 1 034,87 Eur išlaidas už procesinių dokumentų vertimą į lietuvių kalbą (2023 m. liepos 20 d. Sąskaita Nr. 732023; 2023 m. rugpjūčio 1 d. Duomenų bazės išrašas (vertimo išlaidų sumokėjimas) (duomenys pateikti prie ieškinio); 50,37 Eur išlaidas už procesinių dokumentų vertimą į lietuvių kalbą (2024 m. gruodžio 19 d. Sąskaita Nr. 112-2024; 2024 m. gruodžio 20 d. Duomenų bazės išrašas (vertimo išlaidų sumokėjimas) (teismui duomenys pateikti 2024 m. gruodžio 23 d.).

Atsakovė B. V. pateiktame triplike prašė priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsakovė, nors ir atstovaujama advokato T. T., byloje nei prie atsiliepimo į ieškinį, nei prie tripliko, nei atskirai teismui teikdama papildomus įrodymus, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje civilinėje byloje.

Procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu šalis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo susidarymo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos A. T. 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-360/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-360/2010">3K-3-360/2010</a>; 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDUtNDAzLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-145-403/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-145-403/2021">3K-3-145-403/2021</a>). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad CPK nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas (Lietuvos A. T. 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjYtNDY5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-66-469/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-66-469/2020">e3K-3-66-469/2020</a>; 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTExLTYxMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-111-611/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-111-611/2024">e3K-3-111-611/2024</a>).

Nagrinėjamu atveju ieškovas bylą pralaimėjo, jo ieškinys atmetamas, todėl ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, išlaidos už vertimo paslaugas) nėra atlygintinos ir tenka ieškovui.

Kadangi atsakovė iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje civilinėje byloje, neįvardijo konkrečios galimai patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas šiuo atveju byloje nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

Valstybės patirtos 28,74 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 8,00 Eur, todėl, atmetus ieškovo ieškinį, priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, valstybei 28,74 Eur (dvidešimt aštuonis eurus septyniasdešimt keturis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų ieškovo pasirinktą surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Loreta Radzevičienė