Dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą - išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą

Civilinė byla Nr. 3K-3-410/2009

Procesinio sprendimo kategorija 34.4.3 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus,

sekretoriaujant Indrei Savkinienei,

dalyvaujant pareiškėjai I. B.,

jos atstovui advokatui K. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų B. S., I. B., D. B., J. P., R. Č. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą; suinteresuoti asmenys: Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė B. Z., D. B., V. B., M. B. G., N. B., V. M. M.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškimo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių teisės į privalomąją palikimo dalį, aiškinimo ir taikymo.

Viena iš pareiškėjų I. B. yra (duomenys neskelbtini) mirusios M. M. vaikaitė. Mirusiosios duktė M. B., kurios duktė yra pareiškėja I. B., kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo po jos motinos M. M. mirties. Kadangi M. M. buvo surašiusi testamentą M. B. brolio A. M. naudai, tai M. B. prašė notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą j privalomąją palikimo dalį pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 576 straipsnį, prašymą ji grindė tuo, kad buvo nedarbingo amžiaus (gimusi (duomenys neskelbtini), gavo senatvės pensiją, nuo 1995 metų nedirbo. Tuo pačiu pagrindu į notarę kreipėsi ir kita M. M. duktė B. S. ir sūnus V. M. M., kuriam 2001 m. sausio 24 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į privalomąją 1/6 dalį, o A. M. – į tiek, kiek jam priklausytų pagal testamentą, paliekant privalomosioms dalims priklausančias turto dalis, jeigu M. B. ir B. S. pateiktų dokumentus, įrodančius, kad buvo nedarbingos. M. B. mirė (duomenys neskelbtini), jos teises perėmė įpėdiniai – vaikai, tarp kurių ir pareiškėja I. B. Alytaus rajono 1–ojo biuro notarė B. Z. 2008 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimus į privalomąją dalį į M. M. palikimą mirusiosios M. B. įpėdiniams ir B. S. Pareiškėjai prašė teismo pripažinti notarės 2008 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą neteisėtu; pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) mirusios M. M. įpėdiniais pagal įstatymą yra B. S., M. B. įpėdiniai (vaikai) ir V. M. M.; įpareigoti Alytaus rajono I-ojo notarų biuro notarę išduoti pareiškėjams paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimus į nekilnojamąjį turtą, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotą M. M. vardu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjų skundą. Teismas nustatė, kad notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą todėl, kad B. S. ir M. B. nepateikė visų dokumentų, reikalingų nustatant aplinkybę, ar jos buvo nedarbingos ir reikalingos išlaikymo palikėjos mirties dieną. Teismas nurodė, kad paveldėjimo byloje nebuvo pažymos apie B. S. pensiją, tuo tarpu M. B. notarei buvo pateikusi dvi skirtingo turinio pažymas, kurių vienoje nurodyta, jog senatvės pensija mokama nuo 1991 m. birželio 1 d., o kitoje duomenų apie mokamą pensiją nenurodyta. Dėl to teismas sprendė, kad nebuvo pateikti visi reikalaujami dokumentai arba jie buvo prieštaringi, todėl pripažino pagrįstu notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimus į privalomąją palikimo dalį. Teismas, vadovaudamasis M. M. mirties momentu galiojusio 1964 m. CK 576 straipsniu, nurodė, kad teisė į privalomąją palikimo dalį buvo suteikta nepilnamečiams arba nedarbingiems palikėjo vaikams; nedarbingais asmenimis buvo laikomi nedirbantys pensininkai ar invalidai. Dėl to, teismo teigimu, notarė paveldėjimo teisės liudijimus galėjo išduoti tik gavusi visus reikiamus dokumentus, patvirtinančius M. B. ir B. S. nedarbingumą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų B. S. ir I. B. atskirąjį skundą, 2009 m. kovo 24 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nei M. B., B. S. nepateikė dokumentų, įrodžiusių, jog jos turėjo teisę palikimo atsiradimo metu privalomosioms dalims gauti ir jog joms palikėjos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Kolegija, nustačiusi, kad paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tik vienos iš pretendenčių – M. B. vardu išduoti du Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pažymėjimai, kad ji gavo senatvės pensiją, konstatavo, jog notarė pagrįstai šiuos pažymėjimus vertino kaip neįrodžiusius aplinkybės, kad M. B. pateikė dokumentus, pagrindžiančius jos teisę palikimo atsiradimo metu į privalomąją palikimo dalį kaip reikalingai išlaikymo asmeniui.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėja I. B. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti: teismo pripažinti notarės 2008 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą neteisėtu ir jį panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad skundą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė 1964 m. CK 576 straipsnį ir CK 5.20 straipsnį. Nors teismai pripažino, kad M. B. pateikė pažymas, patvirtinusias, jog jai buvo mokama senatvės pensija, tačiau nepagrįstai nurodė, jog dar papildomai turėjo būti pateikti dokumentai, patvirtinę M. B. nedarbingumą ir išlaikymo reikalingumą. Tuo tarpu nurodytuose straipsniuose nenustatyta įpėdinio, siekiančio gauti privalomąją palikimo dalį, pareigos įrodinėti savo nedarbingumą kokiomis kitomis priemonėmis, nei tai padarė M. B., pateikdama pažymas apie pensiją. Be to, nedarbingumo sąvoka siejama su išlaikymo poreikiu, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką išlaikymo reikalingumą preziumuoja pensinio amžiaus faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-323/2005, 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. J. v. notarė G. Š., bylos Nr. 3K-3-377/2007). Kasatorės teigimu, teismų praktikoje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė reiškia, kad pensinio amžiaus palikėjo įpėdinis pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jei jam preziumuojamas išlaikymo reikalingumas nepaneigtas bendra tvarka (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Nagrinėjamoje byloje M. B. pensinis amžius buvo nustatytas, išlaikymo reikalingumas bendra tvarka nebuvo paneigtas, teismai pripažino, kad M. B. pateikė dokumentus apie gaunamą pensiją, taip pat šie dokumentai įrodė aplinkybę, jog M. B. buvo pensinio amžiaus, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepagrįstai pripažino pagrįstais notarės veiksmus. Be to, teismai ir notarė, konstatuodami, kad M. B. privalėjo pateikti papildomus dokumentus, nenurodė, kokie konkretūs dokumentai, įrodantys nedarbingumą ir pensinį amžių, pagal įstatymą turėjo būti pateikti; teismai teisiniais argumentais nepagrindė savo išvados dėl dokumentų trūkumo, t. y. pagal teismų praktiką nepakankamas teismo sprendimo argumentavimas reiškia, jog jis yra nemotyvuotas.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl palikėjo vaiko teisės į privalomąją palikimo dalį pagal 1964 m. Civilinį kodeksą

Kasaciniame skunde keliamas 1964 m. Civilinio kodekso 576 straipsnio aiškinimo ir taikymo klausimas.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad palikėja mirė 2000 m. liepos 11 d., t. y. iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo santykiams taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad 1964 m. CK 576 straipsnyje ir šiuo metu galiojančio CK 5.20 straipsnyje teisė į privalomąją palikimo dalį reglamentuojama šiek tiek skirtingai.

Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį, jei palikėjo mirties dieną jo vaikams reikalingas išlaikymas, jie paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. Taigi pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą teisę į privalomąją dalį turi tik tokie palikėjo vaikai, kurie palikėjo mirties dieną atitinka asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą. Įstatymų leidėjas, nustatydamas išlaikymo reikalingumą kaip vieną iš juridinę reikšmę turinčių faktų, lemiančių teisės į palikimo privalomąją dalį atsiradimą, detaliau neatskleidė šios sąvokos turinio. Tokiu atveju, kiekvienoje konkrečioje byloje taikydamas teisės normą, ją aiškina teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Pagal 1964 m. CK 576 straipsnio 1 dalį nedarbingi palikėjo vaikai turėjo teisę į privalomąją palikimo dalį nepriklausomai nuo testamento turinio. Taigi šioje normoje nustatyta tik viena palikėjo pilnamečių vaikų teisės į privalomąją palikimo dalį atsiradimo sąlyga – nedarbingumas. Nebuvo reikalaujama, kad palikėjo nedarbingas vaikas būtų buvęs palikėjo išlaikomas. Tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje buvo išaiškinta, kad sąvoka „nedarbingas” apima atvejus, kai pilnametis asmuo yra nedarbingas dėl sveikatos būklės (pavyzdžiui, invalidas) arba dėl amžiaus. Asmuo, kuriam paskirta senatvės pensija, 1964 m. CK 576 straipsnio prasme taip pat buvo laikomas nedarbingu nepriklausomai nuo to, dar dirbo jis po senatvės pensijos paskyrimo ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. A. v. I. A., bylos Nr. 3K-3-460/1999; 2002 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. B. R., bylos Nr. 3K-3-39/2002; 2003 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. Š. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-559/2003). Taigi kasacinio teismo praktika, aiškinant 1964 m. CK 576 straipsnio taikymą, buvo formuojama nuosekliai laikantis nuostatos, kad asmuo buvo laikomas nedarbingu dėl sveikatos būklės (pavyzdžiui, invalidumo) arba amžiaus (senatvės pensininkai). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nedarbingumo samprata pagal nurodytas nuostatas buvo taip pat aiškinama ir kitos kategorijos bylose (pavyzdžiui, dėl teisės į išlaikymą pagal Santuokos ir šeimos kodekso normas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. J. v. Z. J., bylos Nr. 3K-3-93/2001).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad paveldėjimo byloje yra pateikti dokumentai (du Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pažymėjimai), kad palikimo atsiradimo dieną kasatorės motinai buvo paskirta senatvės pensija. Teismas šiuos dokumentus pripažino nepakankamu įrodymu, patvirtinusiu kasatorės motinos teisę į privalomąją palikimo dalį, nes šie dokumentai nepatvirtino, kad pretendentei palikėjos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas išlaikymo reikalingumą kaip asmens, turinčio teisę į privalomąją palikimo dalį, statuso būtinąją sąlygą, neteisingai aiškino ir taikė 1964 m. CK 576 straipsnį ir nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tai yra CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas kasacijos pagrindas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorės motina, palikimo atsiradimo dieną būdama senatvės pensininkė, buvo laikoma nedarbinga ir pagal 1964 m. CK 576 straipsnį turėjo teisę į privalomąją palikimo dalį, todėl notarė neturėjo pagrindo atsisakyti išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą. Toks notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą pripažintinas neteisėtu (CPK 513 straipsnio 1dalis).

Dėl teisių perėmimo paveldėjime ir paveldėjimo teisių įforminimo

Nagrinėjamoje byloje notaro veiksmus skundžia mirusio asmens, turėjusio teisę į privalomąją palikimo dalį, teisių perėmėjai. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas skundą dėl notaro veiksmų sprendė, kad paveldėjimo teisės liudijimas negalėjo būti išduotas, nes atsisakymo išduoti šį dokumentą dieną nebebuvo jokio palikėjos turto, o pareiškėjai neginčijo išduotų kitiems asmenims paveldėjimo teisės liudijimų.

Paveldėjimas – tai universalus palikėjo teisių perėjimo būdas. Paveldėtojas įgyja tokias teises ir tokia apimtimi, kokias turėjo palikėjas. Konstatavus, kad kasatorės motina turėjo teisę į privalomąją palikimo dalį, šią teisę įgyvendino CK nustatyta tvarka, tokią teisę po jos mirties paveldi pareiškėja. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad paveldint nuosavybės teisės objektai nekinta, keičiasi nuosavybės teisės subjektai bei nuosavybės teisės rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. įmonė v. D. V., bylos Nr. 3K-3-11/2009). Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti daiktines teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), gali prašyti notaro išduoti dokumentą, patvirtinantį jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (1964 m. CK 598 straipsnis, CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. R. Z. P., Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-240/2008). Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą gali būti nuginčyta ginčijant jos įgijimo pagrindą (titulą) – palikimo priėmimą; nuginčijus teisę, paneigiamas ir ją patvirtinusio dokumento teisėtumas, todėl ta aplinkybė, kad paveldėjimo teisę ginčijantis asmuo nereiškia atskiro reikalavimo dėl paveldėjimo teisės liudijimo, negali būti kliūtis ginti pažeistas paveldėjimo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-206/2009). Taigi aplinkybė, kad, tebevykstant teisės į privalomąją palikimo dalį įgyvendinimo procesui, buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai kitiems įpėdiniams, savaime negali būti kliūtis ginti paveldėjimo teises. Pripažinus, kad asmuo, pretendavęs į privalomąją palikimo dalį, turėjo šią teisę, tolesnis paveldėjimo teisės gynimas galimas tiek ginčijant paveldėjimo teisę CK 5.8 straipsnyje nustatyta tvarka, tiek reiškiant ieškinį dėl teisės (CK 1.138 straipsnis).

Dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo skundžiamos teismų nutartys keistinos, panaikinant tą dalį, kuria yra atmestas skundas dėl notaro veiksmų, ši skundo dalis tenkintina. Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas reikalavimas pripažinti, kad 2000 m. liepos 11 d. mirusios M. M. įpėdiniai pagal įstatymą yra B. S., M. B. įpėdiniai (vaikai) ir V. M. M., nekeistina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose šiuo atžvilgiu galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidos ir jos nėra atlyginamos. Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamoje byloje notarė, kaip byloje dalyvaujantis asmuo, neturėjo asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl, tenkinus pareiškėjos kasacinio skundo reikalavimų dalį, šios pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš notarės neatlyginamos, tačiau iš šio asmens į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi ir 443 straipsniu,

n u t a r i a :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarties dalį, kuria atmestas skundas dėl notaro veiksmų pripažinimo neteisėtais ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutarties dalį, kuria ši nutarties dalis palikta nepakeista.

Kasacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu Alytaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės B. Z. 2008 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimus į privalomąją dalį byloje Nr. (duomenys neskelbtini) į M. M. palikimą mirusios M. B. įpėdiniams.

Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės B. Z. (buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) 268,85 Lt (du šimtus šešiasdešimt aštuonis litus aštuoniasdešimt penkis centus) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Gražina Davidonienė

Gintaras Kryževičius