Dėl preliminariosios sutarties negaliojimo ab initio, nuomos mokesčio priteisimo ir nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-376/2011

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija 50.11.1 (S)

2011 m. spalio10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Prano Žeimio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M.–K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. B. ir A. B. ieškinį atsakovams G. M. ir R. M.–K. dėl avanso ir netesybų priteisimo ir atsakovės R. M.–K. priešieškinį dėl preliminariosios sutarties negaliojimo ab initio, nuomos mokesčio priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2003 m. birželio 23 d. ieškovai sudarė su atsakovu G. M. preliminariąją sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo už 43 000 Lt parduoti butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), ten pat esančius statinius ir 2038,35 kv. m ploto žemės sklypą bei 458,23 kv. m bendrojo naudojimo žemės sklypą ne vėliau kaip per du mėnesius po to, kai atsakovas parengs šiai sutarčiai sudaryti būtinus dokumentus. Preliminariąja sutartimi pardavėjas pareiškė, kad parduodamam turtui nenustatyta jokių suvaržymų, nėra ginčų dėl trečiųjų asmenų teisių į turtą, taip pat trečiųjų asmenų pretenzijų, tarp jų – ir buvusios pardavėjo sutuoktinės pretenzijų į parduodamą turtą. Šalių susitarimu pagrindinės sutarties sudarymo terminai buvo kelis kartus pratęsti, tačiau ji nebuvo sudaryta. Ieškovai gyveno ketintame nusipirkti bute nuo 2003 metų iki 2008 metų, savo lėšomis atliko esminius buto pagerinimus, kuriems buvo gautas atsakovo sutikimas.

2002 m. rugpjūčio 2 d. Niujorko valstijos Tompkinso apygardos Aukščiausiasis teismas priėmė skyrybų nutartį, pagal kurią R. M. ir G. M. santuoka buvo nutraukta. Įrašas apie ištuoką Lietuvos Respublikos metrikų knygoje įrašytas ir ištuokos liudijimas išduotas 2006 m. gegužės 4 d. Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-169-446/2008 buvo patvirtinta R. M. ir G. M. taikos sutartis dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo, pagal kurią santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), garažas, du sandėliai, dalis žemės sklypo, kiemo statinių, esantys (duomenys neskelbtini), atitenka R. M.–K. asmeninėn nuosavybėn, į kurią G. M. pretenzijų nereiškia ir įsipareigoja ateityje taip pat to nedaryti.

Kai paaiškėjo, kad atsakovai formindami santuokos nutraukimą nebuvo išsprendę turto pasidalijimo klausimų, kad po turto pasidalijimo jis atiteko atsakovei R. M.–K., kuri nesutiko perleisti jai priklausančio turto ieškovams preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis, ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, kuriuo prašė priteisti iš jų solidariai 6000 Lt sumokėto avanso, 2000 Lt už G. M. pavedimu atliktus darbus, 35 491 Lt už turto pagerinimus, 3000 Lt netesybų, 1000 Lt dokumentų tvarkymo išlaidų ir 146 200 Lt kompensacijos už ieškovo prarastos galimybės įgyti turtą.

Atsakovė R. M.–K. pareikštu priešieškiniu prašė pripažinti 2003 m. birželio 23 d. preliminariąją sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nes atsakovas, sudarydamas preliminariąją sutartį, prisiėmė įsipareigojimą parduoti jam nepriklausantį daiktą be daikto savininko – ieškovės sutikimo. Be to, atsakovė prašė priteisti iš ieškovų 12 340 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 6480 Lt nuostolių, kuriuos atsakovė patyrė dėl buto pabloginimo, taip pat bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Ji nurodė, kad preliminariosios sutarties sudarymas reiškė įsipareigojimą parduoti pardavėjui nepriklausantį daiktą, kuris nuo 2002 metų priklausė atsakovei, be savininkės įgaliojimo. Ieškovai liko nesumokėję 12 340 Lt nuomos mokesčio, taip pat be atsakovės sutikimo atliko buto pabloginimus, kuriuos pagal pateikiamą lokalinę sąmatą ji vertina 6480 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovams iš G. M. 8000 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 3000 Lt netesybų, o likusią ieškinio dalį G. M. atmetė. Teismas atmetė ieškinį R. M.–K. ir pastarosios priešieškinį, priteisė iš R. M.–K. 697 Lt žyminio mokesčio išlaidų į valstybės biudžetą. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 30 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovų atsakovei R. M.–K. 3025 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas nurodė, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo ir jos galiojimo metu įgytas turtas yra jų bendroji nuosavybė ir šis teisinis režimas išlieka tol, kol turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnis), o iki 2008 m. birželio 5 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutarties įsiteisėjimo atsakovų santuokoje įgytas turtas buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip turtinės vertybės, o jos pagrindu nekilnojamuoju turtu ar daiktinėmis teisėmis į jį nėra nei disponuojama, nei suvaržomos turimos teisės. Kadangi preliminariąja sutartimi tik susitariama dėl konkrečių veiksmų tam tikromis sąlygomis ateityje, tai preliminariąją sutartį gali pasirašyti asmuo, kuris sutarties pasirašymo momentu dar neturi nuosavybės teise to turto, kurį tik planuoja įsigyti, bet jau įsipareigoja perleisti kito asmens nuosavybėn, atitinkamai nėra būtinas ir bendrosios jungtinės nuosavybės kito bendraturčio sutikimas, kai sutartį pasirašo vienas iš jungtinės nuosavybės bendraturčių. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas pripažinti preliminariąją sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento atmestinas.

Per nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti ją pasibaigia, tačiau preliminariuoju susitarimu pagal CK 6.165 straipsnį sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme ir šaliai, kuri nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, kyla civilinė atsakomybė dėl nuostolių atlyginimo (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Ši atsakomybė taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti, t. y. nagrinėjamu atveju G. M., nes preliminariąja sutartimi G. M. patvirtino tikrovės neatitinkančias aplinkybes, jog nėra apribotos disponavimo turtu teisės, jog pretenzijų į turtą neturi buvusi G. M. sutuoktinė, tačiau byloje pateikti įrodymai ne tik patvirtina priešingas aplinkybes, bet ir pagrindžia faktą, kad apie tas aplinkybes G. M. žinojo: turtas buvo įgytas santuokoje ir preliminariosios sutarties pasirašymo metu šalių nebuvo padalytas, R. M. jokio įgaliojimo, pavedimo ar sutikimo disponuoti savo bendrosios jungtinės nuosavybės dalimi G. M. nebuvo davusi, 2007 m. kovo 16 d. atsakovas pasirašė nekilnojamojo turto atsisakymo raštą, kuriame nurodė, kad jam tenkančio turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalies vertę atsakovė atlygino sumokėdama pinigus ir kad jis atsisakė bet kokių pretenzijų į bendrą turtą. Nepaisant išvardytų aplinkybių, atsakovas pasirašė su ieškovu preliminariosios sutarties papildomus susitarimus, kuriais pratęsė pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2008 m. birželio 1 d.

Ieškovas pagal preliminarios sutarties sąlygas atsakovui sumokėjo 6000 Lt avansą, o 2000 Lt buvo numatyti kaip užmokestis už V. B. darbą vykdant atsakovo pavedimus pagal 2003 m. birželio 25 d. įgaliojimą ir turėjo būti įskaityti į būsimą pagrindinės sutarties kainą, todėl teismas sprendė, kad vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 2 dalimi atsakovui G. M. tenka pareiga grąžinti ieškovui iš anksto gautus 8000 Lt, išnykus pagrindams, kuriems esant šie pinigai buvo perduoti, nepriklausomai nuo to, kuri šalis vengė ar atsisakė sudaryti sutartį. Be to, atsižvelgdamas į preliminariosios sutarties 9 punkto nuostatas, teismas sprendė, jog ieškovui iš atsakovo priteistina 3000 Lt netesybų suma, o reikalavimą dėl šiame punkte numatytų 1000 Lt dokumentų parengimo išlaidų laikė neįrodytu ir todėl atmestinu.

Iš pakvitavimo dėl grąžinamų turto raktų teismas darė išvadą, kad turtas ieškovų buvo perduotas atsakovams 2009 m. lapkričio 11 d. Ieškovas nurodė, kad jo šeima butu, ūkio pastatais ir žeme nuo 2003 metų naudojosi kaip savo turtu, atliko turto pagerinimus, kurių vertė pagal turto vertės nustatymo pažymą yra 35 491 Lt, tačiau vertės nustatymas buvo atliktas pagal vertinimo užsakovo, t. y. ieškovo, pateiktus duomenis dėl atliktų remonto darbų, pirminiai statybinių medžiagų įsigijimo ar darbų apmokėjimo dokumentai nepateikti, gautas ieškovo paaiškinimas raštu. Tačiau darbai atlikti 2005–2007 metais, o ieškovas 2003 ir 2004 metais atliko mokėjimus (nuomos mokestis) į atsakovės M. sąskaitą ir 2006 m. ieškovui buvo neabejotinai aišku ir suprantama, jog pagrindinė sutartis negali būti sudaryta be atsakovės sutikimo, todėl teismas sprendė, kad ieškovas neturėjo pagrindo būti įsitikinusiam dėl pagrindinės sutarties sudarymo, todėl jo išlaidos jam nuosavybės teise nepriklausančio buto pagerinimui vertintos kaip neatsakingas ir neapdairus protingo žmogaus, privalėjusio numatyti pasekmes dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, elgesys, juolab kad konkrečios išlaidos yra nepagrįstos įrodymų leistinumo principu, todėl reikalavimas atmestinas.

Ieškovai dėl prarastos galimybės įsigyti lygiavertį turtą prašė priteisti 146 200 Lt kompensaciją. Tačiau teismas pažymėjo, kad sudarant preliminariąją sutartį dar nėra visiško tikrumo dėl to, ar bus sudaryta ir vykdoma pagrindinė sutartis, nes tai gali lemti įvairios aplinkybės. Įstatyme įtvirtinta, kad prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties. Kadangi nagrinėjamu atveju preliminariosios sutarties galiojimas pagal nustatytą pirminį terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigė 2005 m. liepos 24 d., tai galėtų būti vertinamas tik būtent tam momentui egzistavęs analogiško turto kainos padidėjimas ir dėl to galimas padarytas nuostolis ieškovui, atsiradęs dėl atsakovo neteisėtų ir priežastiniu ryšiu su patirta žala susijusių veiksmų. Nepasirašius pagrindinės sutarties sutartais terminais, atitinkamai iš esmės pasibaigus įsipareigojimams pagal preliminariąją sutartį, ieškovas, kaip pakankamai apdairus ir protingas žmogus, privalėjo įvertinti, kad jo interesas įsigyti analogišką turtą jau niekaip negali būti paveikiamas atsakovo, o kainų pokyčiai rinkoje nėra susiję priežastiniu ryšiu su atsakovo kaltais veiksmais dėl konkrečios sutarties neįvykdymo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovų reikalavimas atlyginti jiems padarytą žalą, kuri kildinama iš turto vertės 2008 metų birželio 4 dieną, yra neteisėtas.

Ieškovų solidariai reiškiami reikalavimai atsakovei R. M.–K. irgi atmesti kaip neteisėti, nes reikalavimai grindžiami preliminariosios sutarties sąlygų nevykdymu, o atsakovė nebuvo šios sutarties ir ja nustatytų susitarimų dalyvė (šalis), todėl jai nėra pareigos atsakyti už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

Atsakovės priešieškiniu pareikštas reikalavimas priteisti nesumokėtą 12 340 Lt nuomos mokestį nuo 2002 m. iki 2008 m. birželio mėnesio imtinai iš ieškovų taip pat atmestas, nurodant, kad nagrinėjamo ginčo atveju šalių rašytinės sutarties nebuvo (CK 6.478 straipsnis), todėl galimo susitarimo sąlygos neaiškios, nuomos mokestis nenustatytas, įsipareigojimai dėl šalių teisių ir pareigų neaptarti, šalių paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu skirtingi, kai tuo tarpu byloje yra įrodyta aplinkybė, jog susiklostę santykiai dėl ieškovų naudojimosi turtu grindžiami pasirašyta turto savininko pagal Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis ir turto naudotojų preliminariąja sutartimi. Teismo nuomone, nėra pagrindo vertinti tarp šalių susiklosčiusius santykius būtent nuomos pagrindais, siekiant nustatyti iš jų kylančias vienos šalies kitai prievoles.

Iki 2008 m. birželio 5 d. turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o pagal CK 3.92 straipsnio nuostatas turtu, kuris yra tokia nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu, kuris yra preziumuojamas pagal įstatymą, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Ieškovai gavo leidimą naudotis turtu, taip pat padaryti buto remontą, t. y. pagal nustatytas byloje aplinkybes vieno iš bendraturčių sutikimas buvo gautas. Jeigu kitas bendraturtis nepritaria tokiam sprendimui, tai šiuo atveju ginčas turėtų spręstis tarp bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvių. Dėl nurodytų priežasčių atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovų 6480 Lt nuostolių, kurių atsakovė patyrė dėl buto pabloginimo, nes nenustatyta vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – ieškovų neteisėti veiksmai ar kaltė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. vasario 7 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą ir iš atsakovų priteisė po 10 000 Lt turto pagerinimo išlaidų ieškovams, priteisė iš atsakovo G. M. 1000 Lt dokumentų tvarkymo išlaidų ieškovui V. B.

Teismas perskirstė bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; priteisė iš atsakovės 950 Lt, o iš atsakovo – 556 Lt žyminio mokesčio išlaidų valstybei, iš ieškovų – po 1434 Lt atsakovei išlaidoms advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme atlyginti; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo 279 Lt, iš atsakovės – 256 Lt žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą valstybei, atsakovei iš ieškovų – po 500 Lt išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti, iš ieškovų – po 2 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.

Teisėjų kolegija pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad dėl preliminariosios sutarties sąlygų nevykdymo, nesudarius pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, kaltas atsakovas G. M.

Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai neturi atlyginti ieškovui atlikto turto pagerinimo išlaidų. Atsakovei buvo žinoma, kad ieškovai ilgą laiką naudojosi ginčo turtu, atsakovė nurodė, kad ginčo nekilnojamasis turtas nuo 2002 m. buvo ir šiuo metu yra jos asmeninė nuosavybė, atsakovė, būdama atidi ir rūpestinga turto savininkė, turėjo žinoti apie ieškovų atliekamus turto remonto darbus ir jų apimtį, tačiau jokių prieštaravimų dėl to ieškovams nereiškė. Tai sudarė ieškovams teisėtą pagrindą manyti, kad jų atliekami turto pagerinimai daromi su atsakovės sutikimu (CK 6.501 straipsnio 1 dalis). Pagal preliminariosios sutarties sąlygas ieškovų turėtos turto pagerinimo išlaidos neįskaitomos į turto pardavimo kainą. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, tačiau turto pagerinimo išlaidos nebuvo kompensuotos. Tai leidžia kalbėti apie nepagrįstą abiejų atsakovų praturtėjimą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktoje sąmatoje remonto darbus įvertino 31 926 Lt, tačiau neatsižvelgė į padarytų pagerinimų nusidėvėjimą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdama į preliminariojoje sutartyje nustatytą viso parduodamo turto kainą (43 000 Lt), nustatė, kad ieškovų nuostoliai pagerinant ginčo turtą yra 20 000 Lt, kurie lygiomis dalimis priteisiami iš abiejų atsakovų (CK 6.242 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas dėl preliminariojoje sutartyje numatytų 1000 Lt sutarčiai sudaryti išlaidų neįrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Byloje nėra ginčo, kad tokius dokumentus ieškovas, veikdamas pagal atsakovo įgaliojimą, parengė.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė R. M.–K. prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties dalį dėl ieškovams priteistų 10 000 Lt turto pagerinimo išlaidų iš kasatorės, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Teismas netinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas ir vadovavosi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, nes kasatorė nėra atsakinga už preliminariosios sutarties nevykdymą, nėra civilinei atsakomybei būtino priežastinio ryšio, kasatorės neteisėtų veiksmų ir kaltės, ji negali atsakyti už nuostolius, atsiradusius dėl šios sutarties nevykdymo. Teismas supainiojo tarp šalių susiklosčiusius santykius preliminariosios sutarties pagrindu su nuomos teisiniais santykiais. Nors teismas nesiaiškino, ar nuo 2002 m. iki 2008 m. tarp kasatorės ir ieškovų egzistavo faktiniai nuomos santykiai, tačiau jiems taikė nuomos santykius reglamentuojančias teisės normas – CK 6.501 straipsnio 1 dalį. Šių teisės normų taikymas santykiams, kurie byloje buvo konstatuoti kaip santykiai, kuriuose šalių įsipareigojimai grindžiami preliminariosios sutarties pagrindu, ir nepateikus naujų įrodymų, laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu. Taigi teismas netinkamai taikė nuomos sutartį reglamentuojančias teisės normas. Teismas, iš esmės nesiaiškindamas tarp šalių susiklosčiusių santykių, bet be pagrindo taikydamas jiems atitinkamas CK normas vienos iš šalių naudai, pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Teismas pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Teismas netyrė šalių 2008 m. birželio 25 d. pasirašytos nuomos sutarties teksto. Byloje nebuvo nurodyta, kada buvo atlikti konkretūs darbai, tik, remiantis ieškovų pateiktu abejotinu dokumentu dėl atliktų darbų išlaidų, nurodoma, kad darbai buvo atlikti 2005–2007 m.

2. Pagal šalių sudarytą nuomos sutartį bet kokie buto remonto darbai galėjo būti atliekami tik suderinus projektą su kasatore. Sutarties sąlyga dėl remonto darbų projekto derinimo buvo aiškiai išreikšta. Teismas netyrė, ar tokie derinimai buvo atliekami. Be to, teismas, taikydamas iki nuomos sutarties sudarymo teisiniams santykiams CK 6.501 straipsnį, turėjo tirti, ar nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą, ar turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus, ar turėjo šiam tikslui būtinų išlaidų, ar įstatymuose ar šalių sutartyje nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių.

Buto pertvarkymas savaime nereiškia buto pagerinimo. Teismas neteisėtai nustatė pagerinimo išlaidas. Kasatorė nėra preliminariosios sutarties šalis, todėl neatsakinga už joje nustatytų sąlygų vykdymą. Byloje nurodyta, kad darbai atlikti 2005–2007 m., t. y. po preliminariosios sutarties galiojimo pasibaigimo, viso turto kaina (43 000 Lt) nustatyta prieš aštuonerius metus, t. y. 2003 m. birželio 23 d. pasirašant preliminariąją sutartį. Be to, toks atlygintinų išlaidų dydžio nustatymo būdas nepagrįstas teisiniais motyvais ir leistinais įrodymais. Ieškovas, pagerinęs butą, turėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti turėtų išlaidų dydį. Teismas, nustatydamas pagerinimo išlaidų dydį pagal preliminariosios sutarties sąlygas ir neatsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, konkrečių įrodymų nebuvimą, pažeidė įrodymų leistinumo taisykles (CPK 177 straipsnio 4 dalis). Kasatorės sutikimas buto pagerinimo išlaidų atlyginimui gauti yra būtina sąlyga tokioms išlaidoms atlyginti. Kasatorė nuo 2002 m. gyveno ir šiuo metu gyvena JAV, į Lietuvą grįžta retai, ieškovai jai nebuvo pranešę apie jokius buto pakeitimus, su ja nederino, kasatorė sutikimo ieškovams dėl pakeitimų, remonto ar kitokių darbų nebuvo davusi. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė buvus kasatorės sutikimą. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185 straipsniai).

Atsižvelgus į šias nurodytas aplinkybes, kasatorės negalima laikyti be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjusia ieškovų sąskaita.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegija ieškovų atsiliepimą į atsakovės kasacinį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį pateikusiems ieškovams.

k o n s t a t u o j a :

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Ši teisės norma aiškiai nustato kasacinio teismo kompetencijos ribas. Kasacinis teismas nagrinėja bylą pagal kasatoriaus kasaciniame skunde nurodytą šio skundo dalyką ir pagrindą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai), analizuodamas tik teisės klausimus. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas supainiojo tarp šalių preliminariosios sutarties pagrindu susiklosčiusius santykius su nuomos teisiniais santykiais, priteisdamas iš atsakovės ieškovams atlyginimą už daikto pagerinimą, netinkamai taikė CK 6.501 straipsnio 1 dalį.

Atlyginimas už daikto pagerinimą, esant nuomos teisiniams santykiams (CK 6.501 straipsnio 1 dalis)

CK 6.501 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko teisė į daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą. Tam, kad nuomininkas šią teisę įgytų, jis turi įrodyti, jog daiktą pagerino jis, taip pat įrodyti išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. individuali įmonė v. A. B., R. B., bylos Nr. 3K-3-474/2003).

Pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos gavėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ,,Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008).

Byloje nustatyta, kad ieškovai nuo 2002 m. gyveno atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2008 m. gegužės 27 d. pasiūlyme, adresuotame ieškovams, nuomojantiems šį butą, akcentavo, kad jeigu teismas pripažins butą jos nuosavybe, sutiks ieškovams atlyginti jos turto pagerinimui turėtas išlaidas, jeigu ieškovai pateiks tai patvirtinančias sąskaitas, o neturint šių dokumentų, ji pasiryžusi susitarti ir įkainoti visas investicijas. Atsakovė šiame pasiūlyme padėkojo ieškovams už buto ir kitų patalpų tinkamą priežiūrą ir pasiūlė ieškovams pratęsti patalpų nuomos sutartį. Ginčijamų patalpų nuomos sutartį šalys sudarė 2008 m. birželio 25 d., atsakovei 2008 m. birželio 5 d. tapus nurodytų patalpų savininke. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad tarp ieškovų ir atsakovės susiklostė faktiniai turto nuomos teisiniai santykiai, ir priteisdamas iš atsakovės ieškovams turėtas jos turtui pagerinimo išlaidas, tinkamai taikė CK 6.501 straipsnio nuostatas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškina, kad pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas išsinuomotą daiktą pagerina turėdamas tik vieno bendraturčio leidimą, jis turi teisę į turėtų tam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą iš kito bendraturčio, jeigu įrodyta, kad pastarasis vėliau išreiškė sutikimą atlyginti jam tenkančio turto pagerinimui turėtas išlaidas. Dėl to kasacinio skundo argumentas dėl netinkamo CK 6.501 straipsnio taikymo atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad asmeniui daikto pagerinimui turėtos išlaidos priteisiamos CK 6.501 straipsnio pagrindu iš daikto savininko ir tuo atveju, kai asmuo daiktu naudojasi ir neatlygintinai (CK 6.629 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasatorė teigia, kad ieškovai ne pagerino, o pablogino išsinuomotą daiktą, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovų reikalavimą priteisti turto pagerinimo išlaidas. Atsakovė ginčija daikto pagerinimo faktą (CK 4.10 straipsnio 3 dalis). Atsakovės pasiūlyme su ieškovais sudaryti patalpų nuomos sutartį turto remontas vertinamas kaip daikto pagerinimas, o ne pabloginimas. Apeliacinės instancijos teismas faktą, kad ieškovams išnuomotas butas pagerintas, o ne pablogintas, nustatė ištyręs ir įvertinęs ieškovų pateiktą buto remonto sąmatą, o nustatydamas pagerinimo išlaidų dydį, atsižvelgė į padarytų pagerinimų nusidėvėjimą. Dėl to teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

Kasatorės argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas daikto pagerinimo išlaidų dydį, pažeidė įrodymų leistinumo taisykles (CPK 177 straipsnio 4 dalis), nes netyrė, ar nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą, bei pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–185 straipsniai), nenagrinėtini, nes nenurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kasaciniame skunde kasatorė nurodo, kad ji nėra atsakinga ieškovams už jos turto pagerinimą pagal ieškovų ir atsakovo sudarytą preliminariąją sutartį. Teisėjų kolegija su šiuo kasacinio skundo argumentu sutinka ir pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš kasatorės ieškovams daikto pagerinimo išlaidas, nesivadovavo preliminariosios sutarties nuostatomis.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme

Kasacinis teismas turėjo 43,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. spalio 10 d. pažyma. Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, šios išlaidos valstybei priteistinos iš kasatorės (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovės R. M.–K. (duomenys neskelbtini) 43,90 Lt (keturiasdešimt tris litus 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Algis Norkūnas

Pranas Žeimys