Dėl civilinių bylų sujungimo

Civilinė byla Nr. e2KT-31-912/2026

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14451-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.2.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Tomas Venckus,

susipažinęs su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 5 d. nutartimi dėl civilinių bylų sujungimo,

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 5 d nutartis, kuria prašoma išspręsti klausimą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1926-1238/2026 ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-607-925/2026 sujungimo.

2. Teismo nutartyje nurodyta, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Revisma“ ieškinį atsakovei UAB „Kondena“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Ieškovė pateikė prašymą dėl bylų sujungimo, kuriame nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-607-925/2026 pagal ieškovės UAB „Revisma“ ieškinį atsakovei UAB „Kondena“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Prašyme nurodyta, kad abiejose bylose dalyvauja tos pačios šalys, abiejose bylose reiškiami reikalavimai dėl skolos priteisimo. Nors bylose prašoma skolų priteisimo už darbus skirtinguose objektuose, tačiau apskaita vedama pagal tą pačią klientę. Siekiant išvengti skirtingo teisinių ir tų pačių faktinių aplinkybių įvertinimo, bylos turėtų būti sujungtos. Teismas perdavė bylų sujungimo klausimą išspręsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Civilines bylas atsisakoma sujungti

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia klausimus dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo, taip pat dėl apygardos teisme ir kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJLVC05OC03OTAvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2KT-98-790/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2KT-98-790/2022">e2KT-98-790/2022</a>).

4. CPK 2 straipsnyje reglamentuota, kad civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tam, kad būtų pasiekti šie civilinio proceso tikslai, teismui ir proceso šalims yra nustatyta pareiga siekti, jog byla būtų išnagrinėta operatyviai. Ši bendrojo pobūdžio pareiga yra detalizuojama įvairiose CPK nuostatose, be kita ko, CPK 7 straipsnyje, kuriame nustatyta teismo pareiga užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalims – pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Nurodyti civilinio proceso tikslai ir principai yra aktualūs ir sprendžiant klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.

5. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1926-1238/2026 pagal ieškovės UAB „Revisma“ ieškinį atsakovei UAB „Kondena“ dėl 77 953,54 Eur skolos, 13 377,62 Eur palūkanų, 10,15 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad šalys 2023 m. gegužės 9 d. sudarė subrangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė už atliktus darbus atsiskaityti. Ieškovė už atliktus darbus yra išrašiusi ir atsakovei pateikusi PVM sąskaitas faktūras, kurių atsakovė nėra apmokėjusi. Atsakovė nuo pareikštų reikalavimų ginasi, nurodydama, kad pagal visas PVM sąskaitas faktūras yra atsiskaičiusi.

6. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-607-925/2026 ieškovė UAB „Revisma“ prašo iš atsakovės UAB „Kondena“: 1) priteisti 100 631,34 Eur skolą ir 7 722,06 Eur palūkanas; 2) įpareigoti atsakovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti 2023 m. liepos 19 d. statybos subrangos sutarties nuostatas atitinkantį garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą 48 548,74 Eur, galiosiantį iki 2027 m. rugsėjo 4 d.; 3) priteisti 48 548,74 Eur skolą (atsakovės sulaikytas lėšas), nustatant, kad pareiga sumokėti 48 548,74 Eur atsiranda nuo garantinio laikotarpio laidavimo draudimo rašto atsakovei pateikimo dienos; 4) priteisti 12,25 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad šalys 2023 m. liepos 19 d. sudarė subrangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė – už atliktus darbus atsiskaityti. Ieškovė yra atlikusi darbus, bet atsakovė jų nepriima, nepasirašo perdavimo–priėmimo aktų, neapmoka ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir nepasirašo baigiamojo atliktų darbų akto. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje atsakovė UAB,,Kondena“ pareiškė priešieškinį ieškovei UAB,,Revisima“, kuriuo prašo priteisti 172 305,20 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinis grindžiamas aplinkybėmis, kad UAB,,Revisima“ atliko daugkartinius 2023 m. liepos 19 d. subrangos sutarties pažeidimus, darbus atliko su trūkumais, dalies darbų neužbaigė sutartyje numatytu terminu. UAB,,Kondena“ iš generalinio rangovo UAB,,Gilesta“ gavo pretenziją dėl 172 305,20 Eur nuostolių atlyginimo, todėl UAB,,Kondena“ prašo šią sumą priteisti iš UAB,,Revisima“ dėl jos atliktų sutarties pažeidimų.

7. Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes matyti, kad nors prašomose sujungti bylose dalyvauja tos pačios šalys (UAB „Revisma“ ir UAB,,Kondena“), bylos nėra vienarūšės ir jose reiškiami skirtingi reikalavimai, iš esmės skiriasi faktinės aplinkybės, įrodinėjimo dalykas ir teisinis pagrindas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje byloje (civilinė byla Nr. e2‑1926-1238/2026) reikalavimas dėl skolos priteisimo grindžiamas PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų už atliktus darbus pagal 2023 m. gegužės 9 d. subrangos sutartį, neapmokėjimu. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje (civilinėje byloje Nr. e2‑607‑925/2026) reiškiami priešpriešiniai šalių reikalavimai dėl skolos priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo, šalims nesutariant dėl 2023 m. liepos 19 d. subrangos sutarties pagrindu atliktų darbų kokybės, darbų atlikimo termino, su tuo susijusių nuostolių ir apmokėjimo už darbus. Bylose reikalavimai kildinami iš skirtingų subrangos sutarčių dėl darbų atlikimo skirtinguose objektuose. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl tinkamo darbų apmokėjimo, o Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje dėl atliktų darbų kokybės, sutarties pažeidimų, nelaiku atliktų darbų ir dėl to kilusios žalos, todėl skiriasi bylose tiriamų ir vertinamų faktinių aplinkybių apimtis ir teisinis pagrindas. Dėl šių priežasčių daroma išvada, kad reikalavimai nėra taip glaudžiai susiję, jog būtų pagrindas civilines bylas sujungti.

8. Esant nurodytoms aplinkybėms, sujungus aptariamas bylas ir nagrinėjant jas kartu, dėl jose pareikštų reikalavimų pobūdžio, ginčų apimties ir keliamų teisinių klausimų, gali būti nepasiekti civilinių bylų sujungimo instituto tikslai (greitesnis ir efektyvesnis bylos nagrinėjimas), būtų apsunkintas civilinės bylos nagrinėjimo procesas, o bendra bylos nagrinėjimo trukmė galėtų nepagrįstai pailgėti. Todėl prašymas sujungti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1926-1238/2026 ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-607-925/2026 netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

Nesujungti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2‑1926‑1238/2026 ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2‑607‑925/2026.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Tomas Venckus