Civilinė byla Nr. 3K-3-750-684/2015
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02384-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Algio Norkūno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal trečiojo asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia jos ir atsakovės 2010 m. lapkričio 23 d. sudarytą Su infliacija susieto indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S000697 (toliau – ir Sutartis) dėl 33 890 Lt (9815,22 Eur) vertės indėlio sertifikato įsigijimo; taikyti restituciją – pripažinti ieškovės už indėlio sertifikatą sumokėtus 33 890 Lt (9815,22 Eur) lėšomis jos banko sąskaitoje pagal banko sąskaitos sutartį, kurioms taikomos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IĮIDĮ) 2 straipsnio 4 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies nuostatos; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškinyje nurodė, kad domėjosi terminuotojo indėlio sutartimi AB banke „Snoras“, tačiau jai buvo pasiūlyta sudaryti indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, nurodant, kad ši sutartis yra analogiška terminuotojo indėlio sutarčiai. Tik atsakovei iškėlus bankroto bylą ir paaiškėjus, kad Sutartimi įsigytas indėlio sertifikatas nedraudžiamas, ieškovė suvokė sudariusi sandorį, kurio, žinodama tikrąsias rizikas ir sandorio aplinkybes, nebūtų sudariusi. Ieškovės nuomone, atsakovė ją suklaidino, sudarydama įspūdį, kad banko įsipareigojimai klientui yra draudžiami; ieškovė nėra teisininkė ar finansininkė, yra vyresnio amžiaus, todėl pagrįstai manė, jog Sutartis ir sutartis dėl terminuotojo indėlio yra tapačios; Sutartis sudaryta dėl esminio suklydimo (CK 1.90 straipsnis).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi nusprendė nagrinėjamą bylą prijungti prie civilinės bylos Nr. B2-2267-611/2013; ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia ieškovės ir atsakovės 2010 m. lapkričio 23 d. sudarytą Su infliacija susieto indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S000697 dėl 33 890 Lt (9815,22 Eur) vertės indėlio sertifikato įsigijimo; taikė restituciją, pripažino ieškovės sumokėtą 33 890 Lt (9815,22 Eur) sumą lėšomis jos mokėjimo sąskaitoje BAB banke „Snoras“, kurioms taikomos IĮIDĮ 2 straipsnio 4 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies nuostatos; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir atsakovės atskiruosius skundus, 2013 m. liepos 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį paliko nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie jo, atsiliepimo į jį ir pareiškimo dėl kasacinio skundo atsisakymo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 22 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį; priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; nutarus, kad nėra teisinio pagrindo priimti naują sprendimą, perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasatorius laikėsi pozicijos, kad atsakovė tinkamai informavo ieškovę apie siūlomą finansinę priemonę, atsižvelgė į jos asmenines savybes, šalių 2010 m. lapkričio 23 d. sudarytos neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties nuostatos nėra klaidinančios. Spręsdami priešingai, teismai netinkamai taikė Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į Sutarties sudarymo aplinkybes, jos esmę ir tikslą bei Sutarties nuostatų tarpusavio ryšį. Kasatoriaus vertinimu, teismai, pažeisdami CK 1.90 straipsnio nuostatas, nepagrįstai sprendė, kad ieškovė klydo sudarydama ginčo sandorį, ji neįrodė, jog suklydimas dėl indėlio sertifikatui taikomų ribojimų jai turėjo esminę reikšmę, taip pat neįrodė suklydimo fakto – kad atsakovė aiškiai ir suprantamai jai nesuteikė visos reikalingos informacijos. Teismai netinkamai taikė ir aiškino restituciją reglamentuojančias teisės normas – taikė restituciją kasatoriaus, kuris nėra Sutarties šalis, atžvilgiu.
Prisidėjimu prie kasacinio skundo atsakovė BAB bankas Snoras, palaikydama kasaciniame skunde nurodytus argumentus ir motyvus, prašė tenkinti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kasacinį skundą.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašė kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nesutiko su kasacinio skundo argumentais, nurodė, kad jie nepagrįsti, ginčą sprendę teismai tinkamai taikė teisę ir nenukrypo kasacinio teismo praktikos, todėl skundžiami procesiniai sprendimai paliktini galioti.
2015 m. lapkričio 25 d. trečiasis asmuo pateikė pareiškimą dėl kasacinio skundo atsisakymo, kuriuo prašė kasacinį procesą nutraukti. 2015 m. gruodžio 10 d. kasaciniame teisme gautas trečiojo asmens raštas, kuriame jis pažymėjo, jog jam žinomos kasacinio skundo atsisakymo teisinės pasekmės, taip pat prašė iš jo nepriteisti kasaciniame teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo arba sumažinti priteistiną jų dydį, nes, iškėlus AB banko „Snoras“ bankroto bylą, trečiajam asmeniui nebuvo perduoti duomenys apie ieškovės indėlį, aplinkybė, jog indėlio sertifikatams taikoma draudimo apsauga, paaiškėjo tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinei teisėjų kolegijai 2015 m. lapkričio 17 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02MDItNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-602-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-602-684/2015">3K-7-602-684/2015</a>.
2015 m. lapkričio 25 d. ieškovė pateikė prašymą priteisti už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą turėtų 595,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Dėl kasacinio skundo atsisakymo
CPK 349 straipsnio 1 dalyje nustatyta kasatoriaus teisė atsisakyti paduoto kasacinio skundo. Ši teisė rašytinio proceso metu gali būti įgyvendinama iki teismo posėdžio pradžios. Kasacinio skundo atsisakymas yra viena iš kasacinį procesą inicijavusio asmens procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis, 349 straipsnis). Šios teisės įgyvendinimas yra dispozityvumo principo (CPK 13 straipsnis) išraiška, nes kasacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (kasatoriaus) iniciatyva, kai šis įgyvendina procesinę teisę atsisakyti inicijuoto kasacinio proceso. Kasacinio skundo atsisakymas nėra besąlygiškas pagrindas teismui nutraukti bylą. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima kasacinio skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia kasatoriaus, kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 349 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus pareiškimas dėl kasacinio skundo atsisakymo paduotas įstatyme nustatyta tvarka (CPK 349 straipsnio 1 dalis). Kasatorius savo atsisakymą grindžia CPK 349 straipsniu ir nurodo, kad jam suprantami kasacinio skundo atsisakymo padariniai (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje pateiktas kasacinio skundo atsisakymas prieštarauja įstatymams ar viešajam interesui, pažeidžia kasatoriaus arba kitų asmenų teises ar teisėtus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 349 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasacinio skundo atsisakymas priimtinas ir kasacinis procesas nutrauktinas (CPK 349 straipsnio 2 dalis).
Priėmus kasacinio skundo atsisakymą, pareiškimas dėl prisidėjimo prie šio skundo nenagrinėjamas (CPK 349 straipsnio 4 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 87 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Jeigu byla šios dalies nurodytais būdais užbaigiama ją nagrinėjant kasacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pagrindas grąžinti sumokėtą žyminį mokestį vadovaujantis šiomis sąlygomis konstatuotinas ne tik tuo atveju, kai sudaroma taikos sutartis arba ieškovas atsiima ieškinį, bet ir kasatoriui atsisakant paduoto kasacinio skundo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IĮ „Laiko sprendimai“ v. Kretingos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-3/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-3/2012">3K-3-3/2012</a>; 2012 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Avelana“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-3-33/2012; kt.). Kadangi teikdamas skundą kasatorius žyminio mokesčio nemokėjo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, tai, priėmus jo kasacinio skundo atsisakymą, žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nespręstinas.
Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovė pateikė prašymą priteisti už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą turėtų 595,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurias patvirtinantys dokumentai kasaciniam teismui pateikti kartu su atsiliepimu į kasacinį skundą. Trečiasis asmuo pateikė prašymą iš jo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo arba sumažinti priteistiną jų dydį.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos pobūdį, ieškovės pateiktų procesinių dokumentų turinį, aplinkybę, kad ieškovės prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.14 punkte nurodytą dydį, taip pat įvertinusi trečiojo asmens prašyme iš jo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodytus argumentus, sprendžia, kad ieškovei iš trečiojo asmens priteistinas 300 Eur atstovavimo kasaciniame teisme išlaidų atlyginimas (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 94 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 349 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Priimti trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 22 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutarties peržiūrėjimo atsisakymą ir kasacinį procesą nutraukti.
Priteisti ieškovei J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (j. a. k. 110069451) 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (j. a. k. 110069451) 10 (dešimt) Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Birutė Janavičiūtė
Algis Norkūnas