D. B. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 140 str., 284 str., 320 str.

Prašymo Nr. DOK-6014/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31022-2021-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Albino Antanaičio, spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros penkto skyriaus vyriausiosios prokurorės Orijos Audronės Kolbienės kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties išteisintosios D. B. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Prokurorė kasaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacinė tvarka.

Kasatorė nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas padarė BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą - nepatikrino bylos tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad D. B. veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti į sunkesnę nusikalstamą veiką - iš BK 140 straipsnio l dalies į 284 straipsnį ir išsamiai pagrindė savo poziciją. Vilniaus apygardos teismas, vertindamas prokuroro poziciją, turėjo pateikti nuomonę dėl kiekvieno prokuroro argumento, tačiau to nepadarė. Prokuroras apeliaciniame skunde įvardijo bendrąsias teismo patalpas kaip specifinio pobūdžio viešąją vietą, tačiau Vilniaus apygardos teismas apie įvykio vietą visiškai neužsiminė. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad vaizdo įraše yra užfiksuota nemažai pašalinių asmenų, kurie matė įvykį, tačiau proceso metu nebuvo imtasi priemonių juos nustatyti ir apklausti. Jų parodymai galėtų padėti nustatyti ginčijamas aplinkybes ir tinkamai kvalifikuoti D. B. veiksmus. Vilniaus apygardos teismas padarė BPK 324 straipsnio 6 dalies pažeidimą - neatliko įrodymų tyrimo, nors tai buvo būtina. Vilniaus apygardos teismas padarė BPK 20 straipsnio 4-5 dalių pažeidimą - rėmėsi įrodymais, kurie nebuvo ištirti teisiamajame posėdyje. Vilniaus apygardos teismas be jokio įrodymų tyrimo nusprendė dėl neapklaustų liudytojų parodymų turinio jų net neapklausus. Vilniaus apygardos teismas, tikslindamas proceso išlaidų atlyginimą D. B., konstatavo, kad 2000 Eur priteisiami ne iš Vilniaus apygardos prokuratūros, o iš LR Generalinės prokuratūros. Tokia pozicija neteisinga. Procesas buvo pradėtas ne prokuratūros, o B. B. iniciatyva, taigi nurodyta suma turi būti priteista ne tik iš LR Generalinės prokuratūros, bet ir iš B. B..

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Šiuo atveju iš kasacinio skundo turinio matyti, kad prokurorė iš esmės ginčija teismų atliktą įrodymų vertinimą ir nustatytas faktines aplinkybes, kasaciniame skunde tai pateikdama kaip BPK reikalavimų pažeidimus. Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus, grindžiamas hipotetiniais teiginiais bei prielaidomis dėl D. B. veiksmų padarant BK 284 straipsnyje numatytą veiką. Tokie argumentai neatitinka BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų. Pažymėtina, kad į šiuos argumentus atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstant motyvuotas išvadas dėl bylos duomenų nepakankamumo pripažįstant D. B. kalta padarius BK 140 straipsnio l dalyje ar BK 284 straipsnyje numatytą veiką.

Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasatorės pateikiami argumentai neduoda pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir surašydamas sprendimą, padarė esminių BPK pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros penkto skyriaus vyriausiosios prokurorės Orijos Audronės Kolbienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Rima Ažubalytė

Albinas Antanaitis