R. K. pagal BK 132 str., 129 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Prašymo Nr. DOK-5960/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35277-2020-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Albino Antanaičio, spręsdama nuteistojo R. K. (R. K.) gynėjo advokato Raimundo Jurkos kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacinė tvarka.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK pažeidimų. Teismai nustatė, kad R. K. O. J. padarė mirtį sukėlusius sužalojimus — galvos ir kaklo sumušimus. Teismo medicinos specialistas parodė, kad O. J. mirtį lėmė galvos ir kaklo sumušimai, tačiau teismai nagrinėjo bylos faktines aplinkybes, susijusias tik su galvos sumušimu ir nustatė, kad šis sumušimas siejamas su R. K. kalte, t. y. netiesiogine tyčia. Teismai nenustatė, kokią kaltės rūšį ir atitinkamai formą nusako O. J. padarytų kaklo srities sumušimų mechanizmas ir jų ryšys su mirtimi. Teismai iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatą, įpareigojančią įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė dar ir 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimus. Teismai, visumoje vertindami byloje surinktus duomenis, nepašalino atsiradusių prieštaravimų ir abejonių, susijusių su atsakymu, nuo kokių sumušimų vis dėlto mirė O. J.: ar nuo galvos ir kaklo sumušimų, ar tik nuo galvos, ar tik nuo kaklo sumušimų. Teismai nepašalino abejonių dėl to, ar tikrai O. J. mirtį nulėmė sumušimai galvoje ir ar prie to prisidėjo ir sumušimai, atsiradę O. J. kakle. Jeigu paaiškėtų, kad O. J. mirė nuo galvos ir kaklo sumušimų, kurie buvo padaryti skirtingomis aplinkybėmis, tuomet kyla klausimas - kokia kaltės forma R. K. veikė - netiesiogine tyčia ar esant nusikalstamam nerūpestingumui. Jeigu būtų pašalintos abejonės dėl to, kad O. J. mirtį lėmė ne tik sumušimai galvoje, bet ir kaklo sumušimai, kurie pablogino nukentėjusiojo būklę, tai galėtų reikšti kitokį baudžiamąjį teisinį R. K. veikos kvalifikavimą, pavyzdžiui, pagal BK 132 straipsnį.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis, 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teismai nustatė, kad nuteistasis R. K. suduodamas smūgį nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbų kūno organą – galvą, taip pat tempdamas nukentėjusįjį apglėbęs už kaklo, numatė, kad savo veika gali nukentėjusįjį sunkiai sužaloti, dėl ko galimos komplikacijos, galinčios sukelti nukentėjusiojo mirtį, ir, nors nenorėjo tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. nužudė nukentėjusįjį O. J. veikdamas netiesiogine tyčia. Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistojo R. K. gynėjas abejoja teismų išvadomis dėl faktinių veikos aplinkybių, teismų nustatytos nuteistojo kaltės formos, tai pateikdamas kaip BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimų pažeidimus. Pažymėtina, kad tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo R. K. nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 129 straipsnio 1 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. K. gynėjo advokato Raimundo Jurkos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Rima Ažubalytė

Albinas Antanaitis