Civilinė byla Nr. e2S-107-544/2024
Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00417-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.7.;
3.3.2.5
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 22 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. – G. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3581-786/2023 pagal ieškovės S. S. – G. ieškinį atsakovui K. G. bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, esant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų AB „Swedbank“, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. S. – G. (toliau – ir ieškovė) pateiktu ieškiniu atsakovui K. G. (toliau – ir atsakovas) kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto ir prievolių padalijimo.
2. Atsakovas pateiktu priešieškiniu ieškovei kreipėsi į teismą dėl šalių santuokos nutraukimo esant ieškovės kaltei, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, turto padalijimo.
3. Ieškovė atsiliepime į atsakovo priešieškinį pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų; uždrausti atsakovui lankytis ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini).
4. Nurodė, kad tarp šalių vykstantys ilgalaikiai konfliktai neigiamai veikia proceso šalis ir daro neigiamą įtaką bei žalą šalių nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams, dėl ko jie patiria neigiamus psichologinius išgyvenimus ir sukrėtimus. Atsakovas kelia konfliktus, ypač kai būna neblaivus, nuolat žemina ieškovę, inicijuoja konfliktus, šaukia ir nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Netoleruotinų, smurtinių veiksmų naudojimą sutuoktinės atžvilgiu patvirtina byloje pateikta informacija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Nors tyrimas vėliau buvo nutrauktas, tai nepaneigia atsakovo netoleruotino elgesio ieškovės atžvilgiu ir jo nugebėjimo tinkamomis priemonėmis spręsti esamos situacijos.
5. Nepilnamečio K. G. interesai taip pat pažeidžiami, nes dėl nuolatinių tėvų konfliktų jis negali ramiai, saugiai ir pastoviai gyventi šeimos būste, kur yra jam artima aplinka. Siekiant stabilizuoti padėtį buvo priversta nuomotis butą. Tuo tarpu atsakovas gyvena namuose nemokėdamas kredito įmokų, komunalinių mokesčių, o prie vaikų išlaikymo prisidėdamas minimaliai.
6. Todėl vertino, kad įpareigojimas atsakovą gyventi skyrium ir uždraudimas jam lankytis šeimos gyvenamojoje vietoje yra būtinas siekiant stabilizuoti šeimoje susiklosčiusią padėtį ir apginti tiek ieškovės, tiek nepilnamečių vaikų teisę į saugią, sveiką ir nuolatinę savo gyvenamąją aplinką, kurioje jie yra įpratę gyventi, bei ieškovės finansinius interesus, sudarant realią galimybę jai ir vaikams naudotis turtu, kurį jau ilgą laiką ji viena išlaiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodo tas pačias aplinkybes apie tarp šalių vykusį konfliktą, kada atsakovo atžvilgiu 2023 m. balandžio 25 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl kurių teismas pasisakė priimdamas 2023 m. gegužės 12 d. nutartį. Teismas nurodė, kad iš prokuroro 2023 m. gegužės 11 d. nutarimo duomenų nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu nutrauktas, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra pateikta kitų duomenų, galinčių patvirtinti ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes apie nuolatinį šalių konfliktavimą, įtampas namuose, iš kurių teismas galėtų spręsti, jog vaikai dėl tėvo elgesio patiria nuolatinę įtampą, stresą ir tai daro neigiamą įtaką jų saugumui ir sveikatai, nusprendė, kad byloje nėra pagrindo išvadai, jog nesiėmus laikinosios apsaugos priemonės (įpareigojimo gyventi skyrium) – kils reali grėsmė ir bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio (ieškovės) teisėms, todėl ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Ieškovė S. S. – G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti, įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų; uždrausti atsakovui lankytis ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodo šiuos esminius argumentus:
10.1. Atsakovas būdamas neblaivus namuose kelia konfliktus, todėl toks jo elgesys kenkia vaikų interesams. Ieškovė nurodė, kad tėvų barnių ypač neigiamos pasekmės pasireiškė jaunesniojo sūnaus sveikatai – jis pradėjo blogiau miegoti, pasidarė pernelyg jautrus, suprastėjo mokymosi pasiekimai. Dėl atsiradusių neigiamų emocinės sveikatos reiškinių vaikas pradėjo lankytis pas psichologą.
10.2. Dėl konfliktiško ir destruktyvaus atsakovo elgesio namuose, piktnaudžiavimo alkoholiu, nuolatinio psichologinio sutuoktinės terorizavimo, ieškovė yra praradusi emocinį stabilumą, dėl ko ji ir pati kreipėsi pagalbos į specialistus.
10.3. Priimtoje skundžiamojoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nevertinto tos aplinkybės, kad esant destruktyviai, atsakovo elgesio sąlygotai situacijai namuose, ji buvo priversta ieškoti bent laikinos išeities ir siekdama apsaugoti tiek savo, tiek nepilnamečio K. G. interesus ir užtikrinti jo teisę gyventi saugioje aplinkoje, išsikraustė iš šeimos namų į nuomojamą būstą. Vyresnysis sūnus K. G. išsikėlė gyventi pas senelius, nes ieškovės nuomojame bute nėra pakankamai vietos.
10.4. Ieškovė nepagrįstu vertina pirmosios instancijos teismo motyvą, kad ji prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė tas pačias aplinkybes, dėl kurių teismas pasisakė priimdamas 2023 m. gegužės 12 d. nutartį, nes pakartotinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas ne tais pačiais motyvais, o pasikeitusiomis, naujomis aplinkybėmis.
10.5. Ieškovė nurodo, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai atlikus K. G. situacijos vertinimą anketoje nurodyta, kad dėl vykstančio šalių santuokos nutraukimo proceso, vaiko emocinio nesaugumo, išsikraustymo iš šeimos namų yra nustatyti vaiko teisių pažeidimai, o būtent – vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Šią anketą prašo prijungti prie bylos ir vertinti nagrinėjant atskirąjį skundą, nes užfiksuota informacija patvirtina ieškovės argumentus dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinybės. Anksčiau pateikti šių įrodymų ieškovė neturėjo galimybės, nes vertinimo anketa buvo pateikta 2023 m. lapkričio 28 d.
10.6. Ieškovė nurodė ir tai, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės buvo grindžiamas ir poreikiu apsaugoti jos pačios turtinius interesus, nes tik ji turi rūpintis ir ieškoti galimybių vykdyti įsipareigojimus kreditoriams už būstą, kuriame gyvena atsakovas, išlaikyti save ir vaikus, papildomai apmokėti būsto, kuriame šiuo metu gyvena, nuomos išlaidas, tačiau dėl šių motyvų pirmos instancijos nepasisakė ir jų nevertino.
10.7. Ieškovės teigimu, įpareigojimo atsakovą gyventi skyrium ir uždraudimo jam lankytis šeimos gyvenamojoje vietoje taikymas yra būtinas siekiant stabilizuoti šeimoje susiklosčiusią padėtį, apginti tiek ieškovės, tiek nepilnamečių vaikų teisę į saugią, sveiką ir nuolatinę savo gyvenamąją aplinką, kurioje jie yra įpratę gyventi, bei ieškovės finansinius interesus, netgi jei tai reikštų atsakovo teisių ribojimą.
11. Atsakovas K. G. atsiliepimu ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
12. Atsakovas nurodo, kad ieškovė su prašymu taikyti tas pačias laikinąsias apsaugos priemones tuo pačiu pagrindu kreipiasi antrą kartą, nors Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi prašymo netenkino, o Panevėžio apygardos teismas 2023 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-452-940/2023 minėtą nutartį paliko nepakeistą.
13. Atsakovas nurodo, kad ieškovės nurodytos jį neigiamai apibudinančios aplinkybės visiškai nepagrįstos ir išgalvotos, pateiktos su tikslu klaidinti teismą ir siekiant jį apšmeižti. Atsakovas nepripažįsta, kad jis dėl prasidėjusio skyrybų proceso su ieškove kelia konfliktines situacijas, priešingai, jis siekia viską išspręsti taikiai. Kategoriškai neigia, kad jo konfliktinis elgesys kenkia vaikams, nes paskutinis vaiko teisių apsaugos specialistų apsilankymas ir pokalbis su vaikais nepatvirtino jokio smurto ar galimos įtampos iš jo pusės.
14. Atsakovas pripažino, kad ieškovė išsikraustė iš jų šeimos namų, tačiau mano, kad ji tai padarė ne dėl jo veiksmų ar neveikimo, nes jį pasiekė kalbos, kad ieškovė laukėsi nuo kito vyro ir pagimdė dukrą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui su atskiruoju skundu ir su 2024 m. sausio 20 d. prašymu pateikė naujus įrodymus: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. lapkričio 28 d. ir 2024 m. sausio 15 d. Vaiko situacijos vertinimo anketas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), psichologinio stebėjimo išrašą, 2024 m. vasario 20 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus pažymą apie nuo 2023 m. balandžio 19 d. iki 2024 m. vasario 14 d. registruotus pranešimus, susijusius su įvykiais adresu (duomenys neskelbtini).
14. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas atkreipia dėmesį, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis).
15. Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (LAT 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
16. Apeliantės pateikta psichologinio stebėjimo išvada, minėtos Vaiko situacijos vertinimo anketos jau yra pridėtos prie Utenos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-49-786/2024, kurios, kaip pagrindinio proceso bylos, duomenimis apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi spręsdamas skundą dėl nutarties, priimtos toje byloje (2024 m. sausio 15 d. (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini); CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl antrą kartą minėtus dokumentus pridėti prie bylos nėra pagrindo. Apeliantė 2024 m. vasario 20 d. prašymą pateikė po atskirojo skundo padavimo, prašyme nurodytais argumentais iš esmės siekiama papildomais argumentais papildyti atskirojo skundo dalyką ir pagrindą, kas yra draudžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas prašyme išdėstytų rašytinių paaiškinimų nepriima (CPK 323, 338 straipsniai).
17. Apeliacinės instancijos teismas pateiktą Anykščių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus pažymą apie nuo 2023 m. balandžio 19 d. iki 2024 m. vasario 14 d. registruotus pranešimus, susijusius su įvykiais adresu (duomenys neskelbtini), vertina kaip susijusią su sprendžiamu ginču ir nagrinėjamos bylos dalyku ir gautą po skundžiamos nutarties priėmimo. Siekiant teisingai ir visapusiškai įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečių vaikų interesais, o šio įrodymo vertinimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovas su juo susipažinęs, apeliacinės instancijos teismas minėtą pranešimą priima ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo
18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis).
20. Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas šeimos bylose numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje. Viena iš priemonių – vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.
21. Ieškovė byloje prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovui gyventi skyrium nuo ieškovės ir jų nepilnamečių vaikų, uždraudžiant atsakovui lankytis name, esančiame (duomenys neskelbtini). Prašymą ieškovė grindė tuo, kad atsakovas dėl smurtinio ir agresyvaus elgesio, piktnaudžiavimo alkoholiu kelia realia grėsmę ieškovei ir jų nepilnamečiams vaikams, taip pat ieškovės turtiniams interesams. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino, nes nenustatė faktinio pagrindo prašymui patenkinti.
22. Kaip teisingai nurodė atsakovas, šioje byloje ieškovė antrą kartą prašo taikyti tą pačią laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo įpareigojimą gyventi skyrium iš esmės remdamasi 2023 m. balandžio 24 d. konfliktu, dėl kurio buvo pradėtas, o vėliau nutrauktas ikiteisminis tyrimas neradus atsakovo nusikalstamos veikos požymių. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi, įvertinę minėtus faktinius duomenis, šio ieškovės prašymo netenkino, o Panevėžio apygardos teismas 2023 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-452-940/2023 šią nutartį paliko nepakeistą.
23. Ieškovė su skundžiama 2023 m. lapkričio 22 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesutinka argumentuodama tuo, kad teismas neįvertino naujų aplinkybių apie konfliktiškus šalių santykius, apie neprognozuojamą atsakovo elgesį, piktnaudžiavimą alkoholiu, dėl ko kyla reali grėsmė ieškovei ir nepilnamečiams vaikams, kurie yra įtraukiami į atsakovo inicijuojamus konfliktus.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė santuokos nutraukimo bylose yra išskirtinė ir taikoma esant ypatingoms aplinkybėms dėl jos taikymo metu kilusios grėsmės vaikų ar kito sutuoktinio interesams, nes kitu atveju ji pažeidžia vaikų teises gyventi kartu su savo tėvais neišnagrinėjus bylos iš esmės ir nenustačius, kad tėvai toliau bendrai gyventi negali (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas šios laikinosios apsaugos priemonės (ne)taikymo klausimą, turi atidžiai vertinti į bylą pateiktus įrodymus dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę bei, kad jų nepritaikius bus pažeisti vaikų ar vieno iš sutuoktinio interesai, tenka asmeniui (nagrinėjamu atveju ieškovei) prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis).
25. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad dėl prasidėjusio skyrybų proceso šiuo metu šalių santykiai yra įtempti bei konfliktiški, tačiau tai savaime neįrodo ieškovės prašymo pagrįstumo ir aplinkybių, kad dėl atsakovo veiksmų ar elgesio ieškovei ir šalių nepilnamečiams vaikams, jiems gyvenant viename name, kiltų reali grėsmė turtiniams ar asmeniniams vaiko ar ieškovės teisėms interesams. Iš 2024 m. vasario 20 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus pažymos apie nuo 2023 m. balandžio 19 d. iki 2024 m. vasario 14 d. registruotus pranešimus, susijusius su įvykiais adresu (duomenys neskelbtini), duomenų matyti, kad nuo Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2023 m. gegužės 12 d. nutarties priėmimo, kada analogiškas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įvertinus 2023 m. balandžio 23 d. įvykius, buvo atmestas, iki 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuri yra šios bylos apeliacijos dalykas, priėmimo nebuvo registruotas joks pranešimas apie atsakovo netinkamą elgesį. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2023 m. lapkričio 28 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas šalių sūnaus K. paaiškinimas, kad jis nueina pas tėvą, lieka nakvoti. Nei šioje anketoje, nei kituose bylos dokumentuose aktualiu šiai bylai laikotarpiu nėra patikimų ir objektyvių duomenų apie tokį atsakovo elgesį vaikų ar ieškovės atžvilgiu, kuris būtų pakankamu pagrindu taikyti išimtinę laikinąją apsaugos priemonę.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2023 m. lapkričio 28 d. atliktų Vaiko situacijos vertinimo anketų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pripažįsta, kad šalių vaikų atžvilgiu 2023 m. balandžio 24 d. buvo konstatuoti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Tačiau, minėta, šie pažeidimai jau yra įvertinti anksčiau sprendžiant tų pačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ir pripažinti nepakankamais laikinajai apsaugos priemonei taikyti. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, Vaiko teisių apsaugos specialistai dėl šio įvykio nenustatė būtinybės vertinti pagalbos vaikams ir (ar) šeimai poreikių (Vertinimo anketų 28 punktai). Pagal bylos duomenis labiau tikėtina, kad nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus tada ir vėliau įtakoja abiejų vaiko tėvų nesugebėjimas santuokos nutraukimo klausimus išspręsti be konfliktiškų santykių ir situacijų, o ne išimtinai tik atsakovo netinkamas elgesys ar galimas piktnaudžiavimas alkoholiu.
27. Pažymėtina, kad byloje nėra patikimų įrodymų, jog bylai aktualiu laikotarpiu atsakovas būtų ribojęs teisę ar trukdęs ieškovei ir/ar jų vaikams gyventi ir naudotis gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nesutiko tik su tuo, kad ieškovė name gyventų su kitu vyru, nuo kurio (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters. Byloje esant duomenims, kad ieškovė su vaikais iš šeimos namų išsikraustė savo iniciatyva, o ne todėl, kad tą privalėjo padaryti dėl atsakovo netinkamo elgesio ar kaltės, nepagrįstais pripažįstami atskirojo skundo argumentai, kad būsto nuomos išlaidos yra dėl atsakovo netinkamo veikimo jai atsiradusi papildoma finansinė našta.
28. Pripažintina, kad vykstant tėvų skyrybų procesui, kuomet jų santykiai yra įtempti ir konfliktiški, vaikų emocinė būklė yra labai jautri ir pažeidžiama, tačiau vien tik aplinkybė, kad teisme yra sprendžiamas ginčas dėl šalių santuokos nutraukimo, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo spręsti, jog šalių konfliktai ir tarpusavio santykiai yra tokio pobūdžio, kad šiuo metu ginčo šalys negali gyventi viename name, kuris yra dviejų aukštų, penkių kambarių (CK 3.92 straipsnio 1 dalis).
29. Pagal bylai aktualiu laikotarpiu (iki skundžiamos nutarties priėmimo) byloje buvusius faktinius duomenis teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas iki teismo sprendimo priėmimo gyvendamas kartu su ieškove ir nepilnamečiais vaikais negali užtikrinti ieškovei ir nepilnamečiams vaikams saugių, ramių sąlygų gyventi ir vystytis ar kad vaikų gyvenimas su tėvu dėl konkrečių aplinkybių neatitinka vaikų interesų, kelia jiems socialinę ir fizinę grėsmę.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, byloje esančius duomenis ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, daro išvadą, kad prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir jų nepilnamečių vaikų buvo atmestas pagrįstai.
31. Šioje vietoje pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinio proceso metu buvo atlikta pagal byloje buvusius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms tuo metu pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
32. Bylos duomenys rodo, kad po 2024 m. sausio 10 d. atsakovo atžvilgiu buvo pritaikytas apsaugos nuo smurto artimojoje aplinkoje orderis, todėl situacija dėl galimų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, jei ji neišsisprendė pritaikius minėtą orderį, gali būti pasikeitusi, tačiau tai neturi reikšmės skundžiamos nutarties, kuri priimta iki minėtų įvykių, teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino aktualių įrodymų visumą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Ramunė Čeknienė
