Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.9-370-964/2014
Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00263-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
48.1.; 52.3.
MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2014 m. spalio 24 d.
Molėtai
Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,
sekretoriaujant Astai Kanapienienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K.,
nukentėjusiosioms J. B. ir V. K. (jos įstatyminė atstovė J. B.),
išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuviui, LR piliečiui, aukštesniojo išsilavinimo, vedusiam, dirbančiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str.,
nustatė:
A. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis 2014 m. liepos 9 d., apie 19 val. - 19 val. 40 min. neleido J. B. išvažiuoti iš Liepų g. 2, Molėtuose namo kiemo, rodė nepadorius ženklus (vidurinį pirštą, maivėsi), plūdosi necenzūriniais žodžiais, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Jo veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti kaip ATPK 174 str. pažeidimas.
A. K. nepripažino padaręs protokole nurodytą administracinį teisės pažeidimą. Teigė, kad liepos 9 d. apie 19 val. daugiaubučio namo kieme važiavo atbuline eiga link "Svirnelio" pusės. Įjungęs pirmą bėgį pastebėjo Ford automobilyje kaimynę su mergaite, kuri jį išplūdo keiksmažodžiais. Jis nieko nepasakė ir nuvažiavo. Nesuprato, kodėl kaimynė taip elgiasi, nes vietos pravažiuoti buvo. Pats aiškintis nebandė, jokio žodžio nepasakė, gesto neparodė. Jei grįžtų atgal, gal ir pasakytų. Telefonu automobilyje nekalbėjo. Po liudytojų apklausos patikslino, kad po kaimynės keiksmų buvo pavažiavęs atbuline eiga.
Nukentėjusioji J. B. parodė, kad kenčia jau penkis metus, jai daromas spaudimas, vaikas bijo namo pareiti. 2014-07-09 vakare susiruošė į parduotuvę, bet pravažiavimą iš kiemo užstojo A. K. su savo automobiliu. Jis kalbėjo telefonu. Ji pyptelėjo, kad praleistų, garsiai paprašė praleisti, pasipylė keiksmai. Iš pradžių A. K. keikėsi, vėliau rodė nepadorius gestus. Nukentėjusioji bandė filmuoti, bet įrašo neliko. Po kokių trijų minučių A. K. išvažiavo. Norėtų su kaimynais gyventi taikiai.
Nukentėjusioji V. K. parodė, kad su mama nusprendė važiuoti į parduotuvę. Buvo apie 18-19 val. A. K. užstatė išvažiavimą iš Liepų g. 2 namo kiemo į pagrindinę gatvę. Mama pyptelėjo. Prasidėjo keiksmažodžiai, gestai. Ji paėmė telefoną skambinti pagalbos telefonu, o mama pradėjo filmuoti.
Liudytoja D. K. parodė, kad yra A. K. motina. Paties konflikto nematė. 2014-07-19 vakare ruošėsi važiuoti į kapines. Kol užrakino buto duris atėjo sūnus ir pasakė, kad buvo konfliktas su kaimyne J. B.. Sūnus sutrukdė kaimynei išvažiuoti iš kiemo ir tuomet jie susibarė. Barėsi abu. Koliotis pradėjo J. B.. Liudytojos santykiai su kaimyne J. B. konfliktiški. Kaimynę yra pavadinusi ragana. Kaimynės dukra su drauge juokiasi, kai eina D. K..
Liudytojas V. K. parodė, kad yra A. K. brolis. Pas motiną į Molėtus atvažiuoja savaitgaliais. Apie nagrinėjamą įvykį išgirdo iš brolio, kad neva jis užstatė kaimynei išvažiavimą iš kiemo. Su kaimyne J. B. santykiai neutralūs, tačiau motinos įtempti, kaimynė yra jų šeimą įžeidinėjusi.
Liudytoja M. P. parodė, kad gyvena namo, (duomenys neskelbtini). 2014-07-19 vakare ėjo pas siuvėją. Išėjusi iš laiptinės į kiemą pamatė, kaip kaimynės bando išvažiuoti į gatvę. Pravažiavimas nebuvo užstatytas, bet J. B. atsidariusi langą piktai šaukė A. K. pasitraukti. Atsisukusi pamatė, kad kaimynas patraukė mašiną atgal. Girdėjo tik kaimynės balsą. Su šia kaimyne nesisveikina, o su K. yra bičiuliai.
ATPK 174 str. 1 d. numato atsakomybę už nedidelį chuliganizmą, t.y. necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. K. ir J. B. konfliktas įvyko viešoje vietoje – tai yra išvažiuojant iš Liepų g. 2, Molėtuose namo kiemo. Teismas pažymi, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Taip pat pažymėtina, kad vertinant ATPK 174 straipsnio dispoziciją, chuliganizmas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žala, todėl nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne. Svarbus yra pats veikos nepriimtinas visuomenei pobūdis. Tuo tarpu plūdimasis necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje, nepaisant privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konflikto, nėra priimtina visuomenei ir nesuderinama su jos dorove.
Nors A. K. neigė sakęs kaimynei necenzūrinius žodžius ir rodęs nepadorius gestus, tačiau jo paties parodymai teisme nebuvo nuoseklūs. Apklausos pradžioje jis teigė nesupratęs, kodėl kaimynė ant jo šaukia. Išgirdo ją keikiantis ir nuvažiavo toliau. Vėliau, apklausus liudytojus, prašė papildyti jo parodymus, kad kaimynei keikiantis jis pavažiavo atbuline eiga atgal, vadinasi, suprato, kad savo automobiliu užstatė J. B. išvažiavimą. Tagi pagrindą konfliktui netiesiogiai pripažino. Be to, iš pradžių tvirtinęs, kad su kaimyne J. B. jo nesieja jokie santykiai, vėliau pripažino, kad santykiai įtempti, nei jis, nei jo šeimos nariai su ja nesisveikina, nebendrauja. Pasakydamas, jog nors ir keista, keikiantis kaimynei, jai nieko nepasakė, bet jei grįžtų atgal, tai gal ir pasakytų, rodo, kad jis J. B. atžvilgiu nusiteikęs itin konfliktiškai, kai tuo metu J. B. teismo posėdžio metu išreiškė taikių santykių su kaimynais viltį. Tai papildomai charakterizuoja pažeidėją, rodo jo ūmų būdą, neigiamą nusiteikimą kaimynės J. B. atžvilgiu ir sudaro pagrindą abejoti A. K. parodymų, kuriais mėginama kaltinimą neigti, teisingumu.
A. K. veiksmus, kurie patenka į ATPK 174 str. dispoziciją, pagrindžia nukentėjusiųjų J. B. ir V. K., iš dalies ir paties A. K. iniciatyva apklaustų liudytojų D. K., M. P. parodymai. D. K. parodė, kad nors konflikto nematė, tačiau 2014-07-09 vakarą greitai po įvykio jos sūnus A. K. jai pats pasakė, kad įvyko konfliktas su kaimyne J. B.. Sūnus sutrukdė kaimynei išvažiuoti iš kiemo ir tuomet jie susibarė. Taigi D. K. parodė, jog pats sūnus jai pripažino buvus su kaimyne konfliktą, su ja susibaręs (barėsi abu), nors jo apklausos metu teigė, kad nesuprato, dėl ko kaimynė keikėsi, į jos keiksmus jokiais žodžiais ar gestais neatsakė, o tiesiog nuvažiavo. Pažymėtina ir tai, kad apklausiamas A. K. neigė automobilyje, kuomet užstatė J. B. išvažiavimą, kalbėjęs telefonu, o nukentėjusiosios tai teigė. Jis apklausos pradžioje neminėjo pavažiavęs su automobiliu atgal, kad leistų išvažiuoti J. B., o po jo iniciatyva apklaustos kaimynės M. P., tai pripažino. Iš šių parodymų darytina išvada, kad protokole nurodytų veiksmų neigimas tėra A. K. gynybinė pozicija, paneigiama kitais byloje esančiais įrodymais.
Teismas pažymi, kad nors pažeidėjas, liudytoja P. nurodė, kad keikėsi pati J. B., tačiau ATPK 174 straipsnio dispozicijoje aprašytų veiksmų, pažeidžiančių viešąją tvarką, motyvai ir tikslai neturi esminės reikšmės šio pažeidimo sudėties įrodinėjimui. A. K., galimai matydamas, kad J. B. elgiasi neteisėtai (jei ji garsiai keikėsi), privalėjo apie tai kuo skubiau informuoti policijos pareigūnus, o ne nesutikimą su jos veiksmams išreikšti necenzūriniais žodžiais, nepadoriais gestais J. B. atžvilgiu. A. K. elgesys viešoje vietoje įžeidžiančiais žodžiais vadinant, rodant nepadorų gestą kitam asmeniui yra netoleruotinas. Akivaizdu, jog šitaip asmuo elgėsi suvokdamas savo veiksmų, kurie yra nesuderinami su visuomenėje priimtu elgesiu, esmę, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis nekaltas dėl tokių savo veiksmų.
Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 31 str., 32 str.), pažeidėjas administracine tvarka praeityje, t.y. nuo 2008 m., baustas šešis kartus už viešosios tvarkos ir kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutiniai pažeidimai už kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymą, taigi viešosios tvarkos pažeidimai padaryti daugiau, nei prieš 3 metus – paskutinis 2011 m. gegužės mėn., galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Atsižvelgiant į tai, jam skirtina ATPK 174 str. numatyta bauda, mažesnė, nei jos vidurkis.
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis ATPK 224 str., 286 str., 287 str., teismas
nutaria:
A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal ATPK 174 str. ir skirti jam 120 Lt (atitinka 34 Eur) baudą.
Paskirtą baudą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank AB, įmokos kodas 6030.
Išaiškinti pažeidėjui, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma LR ATPK 314 str. nustatyta priverstine tvarka, išieškant ir vykdymo išlaidas. Vadovaujantis LR ATPK 313 str. 3 d. pažeidėjas ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Šiškienė
