Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Administracinė byla Nr. I1-1184-631/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03387-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Gitana Butrimaitė,

dalyvaujant pareiškėjui Ž. P.,

atsakovo atstovui R. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas Ž. P. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-4, 16-19).

Pareiškėjas paaiškina, kad dėl neteisėtų tyčinių Kalėjimų departamento kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų veiksmų jis buvo patalpintas į vieną kamerą su asmenimis, priskirtais drausmės grupės kalinimo sąlygoms. Minėti asmenys pareiškėjo atžvilgiu buvo nusiteikę agresyviai, kadangi pareiškėjas davė parodymus baudžiamojoje byloje. Pareiškėjui buvo sukelti nepatogumai, baimės pojūtis ir kiti neigiami išgyvenimai, kuriuos jis vertina kaip kilusią neturtinę žalą. Paaiškina, kad negalėjo gyventi kokybiško gyvenimo, kadangi bijojo būti užpultas ar nužudytas.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 24-26). Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių yra kreipęsis į Kalėjimų departamentą su 2021-08-23 skundu ir 2021-08-24 pareiškimu dėl Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos (toliau – ir KŽV) Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – KŽS) pareigūnų ir Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) darbuotojų galimai neteisėtų veiksmų. Kalėjimų departamentas, surinkęs ir išsamiai išnagrinėjęs visą su skundu susijusią dokumentinę medžiagą, priėmė 2021-09-23 sprendimą Nr. 2S-3504, kuriame buvo konstatuota, kad nėra jokių pagrįstų faktinių duomenų apie Kalėjimų departamento KŽV KŽS pareigūnų ar Vilniaus PN darbuotojų neteisėtus veiksmus, taip pat neįžvelgta aplinkybių, įrodančių, jog pareigūnai pažeidė pareiškėjo teises, tad skundas buvo netenkintas. Pažymi, kad plačiau apie minėtą sprendimą nepasisako, nes pareiškėjas teismo neprašo jo panaikinti. Taip pat sprendimas nėra apskųstas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 str. nustatyta tvarka, tad laikomas teisėtu ir galiojančiu.

Akcentuoja, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti Kalėjimų departamento viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindė prašomos sumos dėl neturtinės žalos apskaičiavimą, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą prašė tenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu. Nurodė, kad jokio jo išreikšto noro ar pageidavimo būti vienoje kameroje su drausmės grupei priskirtais nuteistaisiais nebuvo. Dėl neteisėtų Kalėjimo departamento pareigūnų veiksmų jis turėjo gyventi kameroje su tokiais asmenimis, dėl to patyrė didelius neigiamus išgyvenimus, prašo priteisti neturtinę žalą, kurią vertina 6 000 Eur, nes buvo ilgą laiką laikytas tokiomis sąlygomis su kitais.

Atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašydama skundą atmesti, paaiškindama, kad pareiškėjui į jo pareiškimus buvo atsakyta, jis neskundė nustatyta tvarka Kalėjimų departamento atsakymų, todėl nėra pagrindo konstatuoti buvus kokių nors neteisėtų Kalėjimo departamento pareigūnų veiksmų.

k o n s t a t u o j a:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš galimai neteisėtų Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų, kai jis buvo patalpintas į vieną kamerą su asmenimis, priskirtais drausmės grupės kalinimo sąlygoms.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą su 2021 m. rugpjūčio 23 d. skundu ir 2021 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimu dėl Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų ir Vilniaus pataisos namų darbuotojų galimai neteisėtų veiksmų (b.l.32-33, 36-38).

Kalėjimų departamentas priėmė 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 2S-3504, kuriame konstatuota, kad nėra jokių pagrįstų faktinių duomenų apie Kalėjimų departamento KŽV KŽS pareigūnų ar Vilniaus PN darbuotojų neteisėtus veiksmus, taip pat neįžvelgta aplinkybių, įrodančių, jog pareigūnai pažeidė pareiškėjo teises, tad skundas buvo netenkintas (b.l.28-30).

Nepaisant to, kad pareiškėjas neskundė 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 2S-3504, iš bylos medžiagos, pareiškėjo žodinių paaiškinimų matyti, kad jis su šiuo sprendimu nesutiko ir vertina, kad neturtinė žala buvo padaryta. Pareiškėjas nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neigiamus išgyvenimus ilgą laiką būdamas įkalintas su drausmės grupei priskirtais kitais nuteistaisiais.

Dėl žalos atlyginimo priteisimo pažymėtina, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.).

Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią asmuo patyrė būdamas administracinių teisinių santykių subjektu, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1355/2010).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-337/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-337/2006">3K-3-337/2006</a>).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Kalėjimų departamento 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. 2S-3504 nurodyta tvarka neginčijo. Pažymėtina, kad BVK 183 straipsnyje (Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimas) nustatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos (1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos (2 dalis). Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (3 dalis).

Kalėjimų departamento sprendimui nebuvus apskųstam, pripažintina, kad jis yra teisėtas ir galiojantis, ir teismui nėra jokio pagrindo Kalėjimo departamento pareigūnų veiksmų vertinti kaip neteisėtų, dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Teismo vertinimu, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento yra nepagrįstas, kaip neturintis teisinio pagrindo negali būti tenkinamas. Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta vienos iš esminių civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjas neturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjui neįrodžius Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Neįrodžius vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, kitų sąlygų įrodinėjimas nėra tikslingas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Ž. P. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja