Administracinė byla Nr. I1-2072-484/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04792-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,
dalyvaujant pareiškėjui M. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (trečiasis suinteresuotas asmuo – Laisvės atėmimo vietų ligoninė), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas M. T. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-4).
2. Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d. buvo laikomas Vilniaus PN 2-ojo gyvenamojo korpuso gyvenamojoje patalpoje Nr. 12. Anot pareiškėjo, 2021 m. lapkričio 12 d. apie 20 val. 30 min. jis kreipėsi į Vilniaus PN pareigūną, prašydamas iškviesti medicinos seselę ar greitąją medicinos pagalbą (toliau – GMP), nes labai skaudėjo ausį. Jo buvo paprašyta palaukti. Tą pačią dieną 22 val., 23 val. 30 min. ir 0 val. 10 min. jis kreipėsi į pareigūnus su pakartotiniais prašymais, tačiau medikai jam nebuvo iškviesti. Lapkričio 13 d. ryte jis informavo pamainos pareigūną, jog ausies skausmai tebesitęsia. Apie 20 val. atvykusi medicinos seselė informavo, kad vaistų skirti negali, nes nėra gydytoja, liepė laukti pirmadienio. Pareiškėjo teigimu, tą pačią dieną apie 22 val. 30 min. ausies skausmas dar sustiprėjo, todėl pakvietė pareigūną ir paprašė jo iškviesti GMP. Pareigūnas GMP kviesti atsisakė, liepė jam eiti miegoti. Pareiškėjas 23 val. ir 00 val. 40 min. pakartotinai paprašė pareigūno kviesti GMP, nurodęs, kad ausies skausmą kenčia jau antrą parą ir negali dėl to užmigti. Medikai nebuvo iškviesti. Anot pareiškėjo, lapkričio 14 d. ryte jis informavo kitos pamainos pareigūną, kad antrą parą yra nemiegojęs, nes skauda ausį, todėl prašė informuoti medicinos seselę. Medicinos seselė atėjo po kelių valandų, pasiūlė į ausį įsikišti vatos, nurodė, kad vaistų skirti negali, siūlė laukti šeimos gydytojo. Kai skausmas tapo nepakeliamas, pareiškėjas vėl prašė pareigūnų kviesti GMP, bet buvo atsakyta, kad reikia laukti šeimos gydytojo. Pareiškėjo tvirtinimu, analogiška situacija pasikartojo ir lapkričio 15 d., tačiau tą dieną medicinos seselė net neatėjo po pirmo prašymo, pareigūnas liepė rašyti prašymą dėl gydytojo apžiūros.
Pareiškėjas papildomai nurodo, kad prašymą pas gydytoją rašė lapkričio 9 d., tačiau jo Vilniaus PN administracija neregistravo. Pakartotinai prašymą rašė lapkričio 15 d. Po antro prašymo jį išsikvietė šeimos gydytoja ir apžiūrėjusi skubiai išrašė siuntimą pas LOR gydytoją į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – LAVL), skyrė lašų į ausį, vitaminų ir vatos.
Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN nurodytu laikotarpiu sąmoningai vengė suteikti jam medicininę pagalbą, kviesti GMP. Dėl Vilniaus PN neveikimo jis patyrė kančias, neigiamus išgyvenimus ir sveikatos pablogėjimą. Tvirtina, kad dėl ausies skausmo nemiegojo apie 5 paras, sutriko koordinacija, nebuvo apetito. Dėl patirto fizinio ir dvasinio skausmo neteko apie 7 kg svorio.
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN, nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo skundą atmesti.
Atsiliepime (b. l. 13-15) paaiškina, kad nuteistųjų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, kitais sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais, sveikatos priežiūros standartizacijos norminiais aktais, asmens sveikatos priežiūros technologijomis bei pagrįsta sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo, tinkamumo principais. Nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai (išskyrus dantų protezavimą, kuris gali būti atliktas nuteistajam pageidaujant iš jo asmeninėje sąskaitoje turimų lėšų), kuriuos nustato Vyriausybė. Jeigu kurios nors sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, tokiais atvejais ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Už šias paslaugas ir patarnavimus pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose nuteistieji nemoka.
Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus PN nėra struktūrinio padalinio, atsakingo už sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir nėra etatinio medicinos personalo. Sveikatos priežiūros paslaugas suimtiesiems ir nuteistiesiems centralizuotai teikia LAVL, t. y. kitas juridinis asmuo.
Paaiškina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, pacientas privalo rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais. Pažymi, kad Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d. pareiškėjo rašytinių prašymų iškviesti jam medicinos pagalbą registruota nebuvo. Taip pat informuoja, kad nuteistųjų ir suimtųjų žodiniai prašymai nėra registruojami.
Nurodo, kad 2021 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas buvo apžiūrėtas dėl kairės ausies skausmo LAVL šeimos gydytojo, teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas Vilniaus PN teritorijoje. Pacientui buvo nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) bei sudarytas tyrimų ir konsultacijų planas. Kito ambulatorinio vizito pas šeimos gydytoją metu (2021 m. lapkričio 23 d.) pacientas nusiskundimų dėl ausies skausmo neišreiškė (E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymai pridedamas).
Atsakovės atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos sveikatai atlyginimo yra Komisija, veikianti prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikia duomenų, įrodančių, jog jis laikėsi šios privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, mano, kad, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, skundą teismas turėjo atsisakyti priimti.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo Vilniaus PN pažymi, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, atsakovės atstovas mano, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
4. Pareiškėjas 2022 m. vasario 9 d. pateikė atsikirtimą į atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovės atstovo teiginiais, kad nėra rašęs nei vieno prašymo suteikti medicinos pagalbą. Tvirtina, kad 2021 m. lapkričio 16 d. lankėsi pas šeimos gydytoją tik dėl to, kad raštu buvo pateikęs prašymą. Teigia, kad prašymai medicinai Vilniaus PN neregistruojami.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo LAVL pateiktame atsiliepime į skundą nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jo netenkinti (b. l. 131-132).
Paaiškina, kad LAVL padaliniuose, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas organizuojamas vadovaujantis „Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (toliau – PASPS) darbo organizavimo tvarkos aprašu“ (toliau –Aprašas), patvirtintu Ligoninės direktoriaus 2021 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-36 bei kitais sveikatos sistemos teisės aktais. Aprašo 8-11 punktai numato suimtųjų/nuteistųjų patekimo pas sveikatos priežiūros specialistus tvarką tiek planinės, tiek skubios pagalbos atveju. Gydytojo konsultacijai į PASPS suimtasis/nuteistasis patenka išankstinės registracijos būdu rezervavus priėmimo pas gydytoją laiką (Aprašo 9 p.). Atsižvelgiant į pateiktą teisinį reglamentavimą, LAVL dėl pareiškėjo skunde dėstomų aplinkybių nepasisako. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, trečiasis suinteresuotas asmuo vertina, kad pareiškėjo reikalavimai atsakovei yra nepagrįsti.
6. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo reikalavimą ir prašė jį tenkinti. Be to, kas nurodyta skunde, pareiškėjas papildomai akcentavo, kad Vilniaus PN po 22 val. nėra užtikrinamas medicininės pagalbos prieinamumas. Vilniaus PN nėra budinčio medicinos darbuotojo, o pareigūnai vengia kviesti GMP. Pareiškėjo teigimu, nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d. jis kentė stiprius ausies skausmus. Ginčui aktualiu laikotarpiu jis rašė du prašymus dėl medicinos pagalbos suteikimo dėl skaudančios ausies. Pareiškėjas teismo posėdyje pripažino, kad lapkričio 16 d. jis buvo nuvestas pas šeimos gydytoją.
k o n s t a t u o j a :
7. Byloje ginčas kilo dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas teigia patyręs dėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, t. y. neužtikrinus medicinos pagalbos prieinamumo.
8. Nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d. buvo laikomas Vilniaus PN 2-ojo gyvenamojo korpuso gyvenamojoje patalpoje Nr. 12 (b. l. 19).
8.1. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su skundu dėl medicininės pagalbos nesuteikimo laikotarpiu 2021 m. lapkričio 12-14 d.
8.2. LAVL 2021 m. lapkričio 16 d. pareiškėjui buvo suteikta planinė medicinos pagalba (b. l. 51). Ambulatorinio apsilankymo aprašymo skyriuje „Anamnezė“, nurodyta, kad pareiškėją apie savaitę laiko vargina kairės ausies skausmai, kurie buvo ir anksčiau. Pacientas nekarščiuoja. Po apžiūros diagnozuotas (duomenys neskelbtini), nepatikslintas. Skirti laboratoriniai tyrimai ir medikamentinis gydymas.
8.3. LAVL 2021 m. lapkričio 23 d. ambulatorinio apsilankymo metu aptarti pareiškėjo tyrimų rezultatai – „normos ribose“ (b. l. 52, 57, 58).
8.4. Vilniaus PN 2021 m. gruodžio 21 d. pateikė atsakymą į pareiškėjo 2021 m. lapkričio 15 d. skundą Nr. 42-3796, kuriuo pareiškėjo skundas pripažintas nepagrįstu.
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d. nebuvo savalaikiai suteikta medicininė pagalba, dėl ko jis patyrė fizinius ir dvasinius skausmus.
10. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (LVAT administracinėse bylose Nr. A444-619/2008, Nr. A525-1953/2013, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zMDcwLTU1Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3070-556/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3070-556/2018">A-3070-556/2018</a>).
11. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Vilniaus PN – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.
12. Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).
13. Bylos duomenimis nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad Vilniaus PN sveikatos priežiūros paslaugas teikia ir užtikrina LAVL Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius (toliau – Skyrius). LAVL 2021 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. 7-1016, atsakydama į pareiškėjo 2021 m. lapkričio 15 d. prašymą, informavo, kad Skyriuje, veiklos adresu Vilniaus pataisos namai, sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos nuo 7.00 iki 22.00 val. Sveikatos priežiūros specialistų nedarbo metu asmuo gali kreiptis į įstaigos pareigūnus, kurie išklausę nusiskundimus ir, esant būtinybei, iškviečia greitąją medicinos pagalbą.
14. Vilniaus PN rašto Nr. 42-3796 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – raštas) turinys patvirtina skunde nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 12, 13 ir 14 d. kreipėsi į Vilniaus PN pareigūnus dėl medicininės pagalbos suteikimo (skundėsi ausies skausmu). Rašte teigiama, kad 2021 m. lapkričio 12 d. apie pareiškėjo ausies skausmą buvo informuotas Skyriaus budintis specialistas, tačiau tuo metu sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos kitiems asmenims ir iki 22.00 val. pareiškėjas nebuvo apžiūrėtas. Taip pat nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas vėl kreipėsi dėl ausies skausmo. Skyriaus specialistas informavo, jog reikės palaukti, kol įstaigoje bus šeimos daktaras, kuris galės priimti konsultacijai bei pareiškėją apžiūrėti. Tą pačią dieną, nakties metu, pareiškėjas vėl kreipėsi į pareigūnus dėl ausies skausmo, tačiau Skyriaus budinčio specialisto darbo laikas jau buvo pasibaigęs, todėl nakties metu jis apžiūrėtas nebuvo. Rašte nurodyta, kad Skyriaus specialistas 2021 m. lapkričio 14 d., dienos metu pareiškėjui davė vaistų nuo skausmo bei informavo, jog yra būtina laukti šeimos daktaro, kad jį apžiūrėtų. Rašte taip pat nurodyta, jog duomenų apie tai, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 14 d. nakties metu vėl kreipėsi į pareigūnus, kad pastarieji iškviestų Skyriaus budintį specialistą, kaip teigiama skunde, nėra gauta.
15. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 16 d. buvo apžiūrėtas Skyriaus šeimos gydytojo, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), nepatikslintas.
16. Teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 12 iki 2021 m. lapkričio 15 d. neužtikrino pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, nors jis kreipėsi su prašymais į Vilniaus PN pareigūnus, nes skaudėjo ausį. Rašte nurodyta aplinkybė, kad skunde nurodytomis dienomis pareiškėjas dažniausiai kreipdavosi dėl skausmo jau pasibaigus Skyriaus budinčio specialisto darbo laikui, nepašalina Vilniaus PN administracijos pareigos užtikrinti nuteistajam sveikatos priežiūrą. Kaip nurodyta aukščiau, pagal nustatytą tvarką po LAVL Skyriaus specialisto darbo valandų, esant būtinybei, nuteistajam greitąją medicininę pagalbą turi iškviesti budintis Vilniaus PN pareigūnas. Įvertinus tai, kad 2021 m. lapkričio 16 d. pareiškėjui buvo diagnozuotas ausies uždegimas, tai, kad pareiškėjas net keletą kartų per parą kreipėsi į pareigūnų dėl medicinos pagalbos suteikimo, darytina išvada, kad medicininė pagalba pareiškėjui buvo būtina.
17. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju Vilniaus PN neužtikrino sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo nuo 2021 m. lapkričio 12 iki 2021 m. lapkričio 15 d. Atsižvelgdamas į pažeidimų pobūdį ir trukmę, teismas daro išvadą, kad dėl jo poveikio pareiškėjo patirti negatyvūs išgyvenimai savo intensyvumu peržengia minimalias ribas ir sukelia neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama priteisiant kompensaciją.
18. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, visų pirma, atsižvelgia į pažeidimų pobūdį bei trukmę – pareiškėjui nuo 2021 metų lapkričio 12 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. nebuvo užtikrinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, taigi, pareiškėjo teisių pažeidimas nebuvo atsitiktinis ar epizodinis. Teismas vertina ir tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, kad padaryti pažeidimai sukėlė jam nepataisomų padarinių, be to skunde pareiškėjas minėjo, kad paskyrus medikamentinį gydymą, jo sveikatos būklė pagerėjo. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma 2 000 Eur suma akivaizdžiai viršija jo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinęs pirmiau minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju laikytina 400 Eur suma.
19. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už didesnį laikotarpį, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d. Tačiau, kaip matyti, pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos 2021 m. lapkričio 16 d. ambulatorinio apsilankymo pas šeimos gydytoją metu, paskirtas gydymas, todėl pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas dėl neteisėtų Vilniaus PN veiksmų neužtikrinus jam sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo patyrė neturtinę žalą ir 2021 m. lapkričio 16-18 d. nėra pagrindo. Šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo M. T. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. T. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 400 Eur (keturis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Ina Kirkutienė
