Dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaikais

Civilinė byla Nr. 3K-3-57/2007 (S)

Procesinio sprendimo kategorija 77.4.4

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Janinos Stripeikienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. S. ir V. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų P. S. ir V. S. ieškinį atsakovei E. S. dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaikais; institucijos, byloje teikusios išvadas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

Ieškiniu ir patikslintu ieškiniu ieškovai P. ir V. S. prašė teismo įpareigoti atsakovę E. S. sudaryti sąlygas ieškovams bendrauti su nepilnamečiais vaikaičiais: T., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir J., gimusiu (duomenys neskelbtini), iki jų pilnametystės tokia tvarka: kiekvieno mėnesio trečią penktadienį 19 val. atsakovė pristato vaikaičius pagal ieškovų deklaruotą gyvenamąją vietą; sekmadienį ieškovai grąžina vaikaičius atsakovei adresu pagal atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą; vasarą dvi savaites ieškovai praleidžia su vaikaičiais iš anksto suderinę atostogų laiką su vaikų motina; taip pat įpareigoti atsakovę per mokslo metus nedaryti kliūčių aplankyti vaikaičius mokykloje organizuojamuose renginiuose. Ieškinys grindžiamas ieškovų ir vaikaičių giminystės ryšiu.

Atsakovė su pateiktu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovų vaikaičiai nedviprasmiškai yra išreiškę baimę ir nenorą bendrauti su ieškovais ar kitais giminaičiais iš tėvo pusės. Be to, kitoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl vaikų tėvo (ieškovų sūnaus) tėvų valdžios neterminuoto apribojimo, todėl, kol bus baigta nagrinėti byla dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo tėvui, ieškinys dėl artimųjų giminaičių teisės bendrauti su vaikaičiais neturėtų būti tenkinamas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2006 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su ieškovais (seneliais); nuteikti vaikus pozityviai senelių atžvilgiu; leisti seneliams pasiimti vaikus iš atsakovės gyvenamosios vietos kas trečią mėnesio šeštadienį iki 12 val., informuojant atsakovę apie vaikų buvimo vietą vaikų gyvenamosios vietos mieste, kuri gali būti ieškovų pasirinkimu atsakovės gyvenamoji vieta arba kita buvimo vieta tame mieste, ir grąžinti vaikus atsakovei tą pačią dieną pagal jos gyvenamąją vietą iki 16 val.; leisti seneliams aplankyti vaikaičius mokykloje, leisti dalyvauti mokykloje organizuojamuose renginiuose kartu su vaikaičiais, lankymo ir dalyvavimo vietą esant vaikų gyvenamosios vietos mieste; dėl kitos dalies ieškinį atmetė.

Teismas sprendime nurodė, kad remiantis ištirtais įrodymais darytina išvada, jog ieškovai tinkamai bendravo su vaikaičiais iki atsakovės ir vaikaičių išvykimo gyventi į kitą miestą, t.y. iki 2003 metų pabaigos. Po atsakovės ir ieškovų sūnaus skyrybų, kilus įtarimams dėl galimų neteisėtų vaikų tėvo veiksmų vaikų atžvilgiu, atsakovė pradėjo riboti vaikų bendravimą ir su ieškovais. Nepilnamečiai vaikai, gyvendami kartu su motina, yra veikiami savo motinos nuomonės ir požiūrio į artimuosius giminaičius - senelius (ieškovus), tačiau įtakos laipsnis nėra nustatytas (išrašai iš teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės aktų Nr. 300, 299). Bylos duomenimis, nenustatyta, kad ieškovai netinkamai būtų atlikę senelių pareigas vaikaičiams arba kitaip netinkamai elgęsi jų atžvilgiu. Ieškovų moralinės savybės, socialinė padėtis leidžia jiems visiškai įgyvendinti savo teisę bendrauti su vaikaičiais (CK 3.172 straipsnis). Esant konfliktiniams santykiams tarp ieškovų ir atsakovės, ieškovų teisė bendrauti su vaikaičiais nėra įgyvendinama. Ieškovų ir vaikaičių bendravimas nepažeidžia vaikų interesų plačiąja prasme, tačiau, nustatydamas ieškovų ir vaikaičių bendravimo tvarką, teismas atsižvelgė į byloje nustatytą svarbią aplinkybę - vaikaičių nenorą bendrauti su seneliais jokiomis aplinkybėmis. Nors vaikų nenoras iš dalies yra pagrįstas subjektyviomis aplinkybėmis, tačiau teismas neatmetė galimybės, kad vaikų nenoras bendrauti su seneliais gali būti pagrįstas ir kitomis teismo nenustatytomis objektyviomis aplinkybėmis. Bylos šalys neginčijo, kad vaikai jaučia įtampą ir baimę bendraudami su atvykstančiais seneliais. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nustatė ieškovų ir vaikaičių bendravimo tvarką, tačiau dėl pirmiau nurodytų priežasčių (vaikų nenoro, jų jaučiamos įtampos ir baimės) teismas netenkino ieškovų prašymo vasarą dvi savaites praleisti su vaikaičiais, iš anksto suderinus atostogų laiką su vaikų motina.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 8 d. sprendimu ieškovų apeliacinį skundą atmetė, o atsakovės apeliacinį skundą patenkino, skundžiamo Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 8 d. sprendimo dalį, kurioje ieškovų reikalavimai patenkinti, panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį dėl šių reikalavimų atmesti.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigojęs atsakovę sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su ieškovais, pažeidė CK 3.172 straipsnio nuostatas bei vaikų interesus. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad ieškovai, būdami nepilnamečių atsakovės sūnų seneliai, savo veiksmais praktiškai siekia apginti savo sūnaus - vaikų tėvo - reputaciją. Be to, byloje yra pakankamai įrodymų, kad ieškovų perdėtas siekis bendrauti su vaikaičiais, ignoruojant jų norus ir valią, aiškiai neatitinka nepilnamečių vaikų norų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovei teismo nustatytas įpareigojimas suteikti ieškovams galimybę bendrauti su vaikaičiais neabejotinai neigiamai veiktų nepilnamečių vaikų psichologinę būseną bei būtų nukreiptas prieš normalią vaikų raidą ir bendravimą su aplinkiniais. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis CK 3.176 straipsnio 4 dalies nuostatomis, privalu remtis vaikų interesų prerogatyva ir jų apsauga, o ne artimųjų giminaičių pageidavimais. Kadangi sudarius sąlygas ieškovams bendrauti su vaikaičiais, vaikams neabejotinai tektų bendrauti ir su savo tėvu, tai dėl šios priežasties ieškovų reikalavimas taip pat negali būti tenkinamas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai, siekdami įgyvendinti savo teises vaikaičių atžvilgiu, pažeidžia vaikų interesus, kurių vieni iš pagrindinių elementų yra vaikų sveikata ir saugi emocinė aplinka augti bei tobulėti, ir į tai, kad dabartinė vaikų gyvenamoji aplinka visiškai atitinka jų interesus, teismas padarė išvadą, kad lemiamą reikšmę vaikų auklėjimo prioritetams turi būtent vaikų teisė patiems reikšti savo norus ir pažiūras visais su jų interesais susijusiais klausimais, taigi ir bendravimo su ieškovais klausimu, todėl ieškovų reikalavimo nustatyti bendravimo su vaikaičiais tvarką netenkino, o jų ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl vaikų nuomonės vertinimo. Teikdamas lemiamą reikšmę vaiko nuomonei, apeliacinės instancijos teismas kaip teisinį pagrindą nurodė CK 3.174 straipsnio 2 dalį, neleistinai išplėsdamas šių teisės normų taikymą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ši teisės norma taikytina esant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tuo tarpu nagrinėjamoji byla yra specifinė ir savo teisiniu turiniu bei esme netapati bylai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su viena iš šalių. Vaikas byloje dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas bendrauti su artimaisiais giminaičiais privalo būti išklausytas (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnis), tačiau tokio pobūdžio bylose jo, suprantama, nebrandžiai nuomonei (dėl amžiaus ypatybių), atsižvelgiant į materialinės teisės normų įtvirtintą vaikaičių ir senelių bendravimo atitikties vaiko interesams prezumpciją, negalėjo būti teikiama vadinamojo „svariausio įrodymo" teisinė reikšmė. Taip pat teismas nepagrįstai vaikų nuomonę sutapatino su jų interesais. Pažymėtina, kad vaiko interesai reiškia, jog vaikui turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, o vaikaičių bendravimas su seneliais atitinka jų interesus. Pažymėtina, kad CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.172 straipsnis, 3.176 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnio 2 dalis gina ir saugo prigimtinę vaikaičių ir senelių teisę į tarpusavio ryšius.

2. Dėl vaikaičių ir senelių teisės bendrauti santykio su tėvų teisėmis vaikų atžvilgiu. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta valstybės dalyvės pareiga gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu, apimančiu vadinamosios „išplėstinės šeimos" bendravimo santykius, taip pat Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, kurioje pažymima, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą, pažymėtina, kad senelių ir vaikaičių teisė bendrauti vieni su kitais yra savarankiška jų teisė į šeimos ryšius, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir pagal galiojančius teisės aktus nepriklauso nuo vaikų tėvų teisių. Dėl to teismas nepagrįstai senelių teisę bendrauti su vaikaičiais paneigė dėl aplinkybių, susijusių su vaikų tėvu, ir pažeidė CK 3.172 ir 3.176 straipsniuose įtvirtintas nuostatas. Vaikui būtina užtikrinti galimybę bendrauti su artimaisiais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus tuos įstatymo nustatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti; kiekvienu atveju vaikas turi turėti galimybę susitikti su artimaisiais giminaičiais, bendrauti, jei tai įmanoma, telefonu, laiškais ar kitaip, suprasdamas ir žinodamas, kad bendrauja su giminaičiais, jausdamas giminystės bendrumo ryšį (CK 3.172, 3.176 straipsniai).

3. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas neatitinka pateikto įrodymų vertinimo ir iš dalies yra pagrįstas abejotinomis prielaidomis, pagal apeliacinio proceso taisykles turėjo atlikti visų byloje surinktų įrodymų išsamią analizę, jų tarpusavio ryšį bei santykį ir pašalinti esamus prieštaravimus. Remiantis akivaizdžiai nedidele dalimi nepatikimų, selektyviai atsakovės naudai parinktų įrodymų apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad senelių bendravimas su savo vaikaičiais yra negalimas, nes jis iš esmės pažeistų jų interesus. Šia prasme Kauno apygardos teismas, nepateikdamas jokių argumentų, neištyrė ir nepasisakė dėl daugelio kitų reikšmingų įrodymų, kurių turinys prieštarauja apeliacinės instancijos teismo išvadoms, pavyzdžiui, Alytaus miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada (T. 1, b. l. 48; T. 3, b. l. 31), 2005 m. gegužės 23 d. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos pažyma (T. 2, b. l. 24).

Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą nurodė, kad ieškovų kasacinis skundas turi būti atmestas, o apeliacinės instancijos sprendimas paliktas nepakeistas. Atsiliepime į kasacinį skundą pateikiami tokie argumentai:

1. Dėl vaikų nuomonės vertinimo ir senelių teisės bendrauti su vaikaičiais. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino vaikų nuomonę bei pagrįstai į ją atsižvelgė, nes, nepaisant vaikų teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.172 straipsnis), bet kuriuo atveju vaikų bendravimas neturi kenkti vaiko interesams. Būtina atsižvelgti į vaikų poziciją, nes priverstinis šalies, nepaisančios nepilnamečių vaikų pozicijos, savo siekių įgyvendinimas neatitinka vaikų interesų. Be to, byloje nėra nustatyta, kad vaikai dėl amžiaus negalėtų racionaliai reikšti savo nuomonės, suprasti savo teisių ir pareigų. Be to, nepaisant to, jog vaiko interesai nėra besąlygiškai tapatintini su vaiko nuomone, pastaroji, jeigu ji neprieštarauja jo interesams, yra itin svarbi nustatant vaiko teisių įgyvendinimą.

2. Dėl netinkamo materialinės teisės normos, įtvirtintos CK 3.174 straipsnio 2 dalyje taikymo. Materialinės teisės norma skundžiame sprendime yra sutinkama tik kaip nuoroda, susijusi su vienu iš kelių apeliacinės instancijos teismo motyvų, kuriais vadovaujantis buvo panaikinta dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl šios teisės normos taikymas negali būti vertinamas kaip galėjęs turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

3. Dėl senelių teisės bendrauti su vaikaičiais santykio su tėvų teisėmis. Atsižvelgiant į tai, kad vaikaičių nenoras bendrauti su seneliais, o ieškovų itin intensyvus noras bendrauti su vaikaičiais atsirado tik po to, kai kilo įtarimų dėl vaikų tėvo neteisėtų veiksmų nepilnamečių sūnų atžvilgiu, teismas skundžiamame sprendime neturėjo jokio teisinio pagrindo tiesiog nevertinti aspektų, susijusių su nepilnamečių vaikų tėvu, kasatorių sūnumi, bei jo vaikams padaryta įtaka, kuri, be kita ko, akivaizdžiai veikia ir atitinkamo požiūrio į senelius formavimąsi.

4. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigia kasatoriai, skundžiamame sprendime nurodo ir aptaria kasatorių minimus įrodymus, o savo išvadą, įvertinęs įrodymų visetą, grindžia tikėtinumo taisykle.

k o n s t a t u o j a :

IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje nustatytos aplinkybės

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė (vaikų motina) nevisiškai pagrįstai riboja ieškovų (senelių) teisę bendrauti su vaikaičiais ir kad vaikaičių ir senelių bendravimas iš esmės atitinka vaikų interesus, ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo ieškovę sudaryti sąlygas seneliams teismo nustatyta tvarka bendrauti su vaikaičiais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vaikų išsakytas pažiūras dėl jų bendravimo su seneliais, nustatė, kad ieškovai, siekdami įgyvendinti savo teises vaikaičių atžvilgiu, pažeidžia jų interesus augti sveikoje ir saugioje emocinėje aplinkoje, ir ieškinį atmetė.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tikrindamas skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai. Kasaciniame skunde dėl materialiosios teisės keliami CK 3.172, 3.176 straipsnių, reglamentuojančių ginčų dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais, bei CK 3.164 straipsnio, reglamentuojančio vaiko teisę reikšti savo nuomonę dėl nagrinėjamo dalyko, aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

Dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su kitais giminaičiais: konkretūs šios teisės įgyvendinimo būdai nurodyti CK 3.172, 3.176 ir kituose straipsniuose. CK 3.172 straipsnyje vaikams garantuojama teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o tėvams (jų nesant – globėjams, rūpintojams) nustatyta pareiga sudaryti tokio bendravimo sąlygas. CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka, kuria sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, t. y. nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas. Ieškovai yra seneliai iš vaikų tėvo pusės. Vaikų tėvai yra išsiskyrę, gyvena atskirai. Vaikų tėvas neprieštarauja, kad vaikai bendrautų su seneliais, tačiau vaikų motina (atsakovė) nesutinka, kad vaikai palaikytų ryšius su seneliais. Ieškovai, kreipdamiesi į teismą dėl įpareigojimo vaikų motiną (atsakovę) sudaryti sąlygas bendrauti su vaikaičiais, nurodė, kad juos ir vaikaičius sieja artimas ryšys ir kad jų bendravimas daro teigiamą įtaką vaikaičių auklėjimui.

Artimųjų giminaičių bendravimas su vaiku yra galimas, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus. Pažymėtina, kad pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas, jei toks ryšys Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikomas šeimos gyvenimu, egzistuojančiu tarp vaiko ir konkretaus asmens, atsiranda pareiga užtikrinti šį ryšį. Vaiko teisę į šeimos ryšius saugo ir nacionaliniai įstatymai. Ypatingą šeimos svarbą pabrėžia Konstitucijos 38 straipsnis, nustatantis, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas (Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis), o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje pabrėžiama, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Minėta, jog vaikas turi teisę bendrauti ir matytis su asmenimis, su kuriais jį sieja šeimos ryšiai. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis, priklausančiais vadinamajai „išplėstinei šeimai“.

Ieškovų parodymus, kad jų tarpusavio ryšiai su vaikaičiais buvo artimi, patvirtina bylos duomenys, taip pat teismų priimti procesiniai sprendimai. Vaikų motina (atsakovė) teismo posėdyje dėl šeimos ryšio su seneliais (ieškovais) paaiškino: vaikai gimė iš didelės meilės, su seneliais visi sutarė; ieškovų šeima yra labai darni; močiutė atiduodavo vaikaičiams visą širdį (T. 1, b. l. 156). Liudytojos G. L., V. T. (vaikų darželio auklėtojos) taip pat pripažino, kad vaikai buvo labai prisirišę prie močiutės (ieškovės), močiutė nepaprastai rūpinosi vaikaičiais, tarpusavyje jie šiltai bendravo ir kt. (T. 2, b. l. 132 – 133, 136 – 138). Artimą vaikaičių ir senelių (ieškovų) ryšį patvirtino ir kiti byloje apklausti liudytojai. Bylos duomenimis, senelių (ieškovų) ir vaikaičių tarpusavio ryšys ir jų svarba auklėjant vaikaičius bei senelių asmeninės savybės vertintini teigiamai. Pažymėtina, kad, vaikų tėvams 2004 m. sausio 22 d. nutraukus santuoką, vaikų motinai išsikėlus gyventi į kitą miestą ir susiklosčius kitoms svarbioms šeiminėms aplinkybėms, vaikaičių ir senelių santykiai nutrūko.

Byloje yra kilusi teisės normų, reglamentuojančių vaiko galimybes bendrauti su artimaisiais giminaičiais (seneliais) priverstinio įgyvendinimo mechanizmo taikymo problema.

CK 3.176 straipsnyje ir kituose vaiko teisių apsaugos srities įstatymuose nenurodyta, kokias konkrečiai sąlygas būtina sudaryti, kad būtų tinkamai įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Minėta, jog šios sąlygos kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis, nes tai priklauso nuo vaikų amžiaus, jų poreikių, auklėjimo krypties, šeimos, kurioje vaikas auga, savitumų, artimųjų giminaičių gyvenimo aplinkos, asmeninių santykių ir panašiai. Kiekvienu atveju vaikas turi turėti galimybę susitikti su artimaisiais giminaičiais, bendrauti, jei tai įmanoma, telefonu, laiškais ar kitaip, suprasdamas ir žinodamas, kad bendrauja su giminaičiais, jausdamas giminės bendrumo ryšį.

Ieškovai, kreipdamiesi į teismą, prašė įpareigoti vaikų motiną (atsakovę) sudaryti sąlygas bendrauti su nepilnamečiais vaikaičiais iki jų pilnametystės, tiesiogiai bendraujant kiekvieno mėnesio trečią savaitgalį ieškovų namuose (vaikus atveža jų motina, parveža namo seneliai), vaikų vasaros atostogų metu seneliai praleidžia su vaikaičiais dvi savaites (iš anksto suderinę su vaikų motina); dalyvaujant kartu su vaikaičiais per mokslo metus mokykloje organizuojamuose renginiuose. Pažymėtina, kad, sprendžiant šiuos reikalavimus, svarbu yra tai, kad vaikai gyvena kartu su motina ir seneliais iš motinos pusės kitame mieste nei vaikų seneliai (ieškovai) iš tėvo pusės. Vaikų tėvas gyvena atskirai nuo savo tėvų tame pačiame mieste, yra sukūręs kitą šeimą, kurioje yra gimęs sūnus.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, atsižvelgdamas į vaikų nenorą bendrauti su seneliais ir jų jaučiamą įtampą, baimę, nustatė vaikaičių bendravimą su seneliais (ieškovais) kas trečią šeštadienį iki 16 val., tačiau mieste, kur gyvena vaikai ir vaikų motina, leido seneliams aplankyti vaikaičius mokykloje ir dalyvauti mokyklos organizuojamuose renginiuose kartu su vaikaičiais, įpareigojo vaikų motiną nuteikti vaikus pozityviai senelių atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad vaikų nenoras bendrauti su seneliais iš tėvo pusės (ieškovais) nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, tačiau nepaneigtos bylos aplinkybės, kad vaikai, bendraudami su ieškovais, jaučia įtampą, baimę, tai neigiamai veikia jų psichinę būseną. Nustatęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą, vaikų norams ir jų interesams prieštaraujančią išvadą dėl vaikų teisės bendrauti su seneliais įgyvendinimo. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad vaikų pažiūros ir išreikšta nuomonė dėl bendravimo su seneliais, remiantis bylos duomenimis, yra svarūs argumentai netenkinti ieškinio. Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija laikytina pagrįsta. Teismas gali įpareigoti tėvus (tėvą ir motiną) sudaryti vaikui sąlygas bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jeigu iš nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad toks bendravimas neprieštarauja vaiko interesams. Įpareigodamas tėvus (tėvą ir ar motiną) sudaryti vaikui (vaikams) sąlygas bendrauti su artimaisiais giminaičiais, teismas turi nurodyti konkrečias bendravimo sąlygas: tam tikru laiku susitikti ir bendrauti tiesiogiai, kalbėtis telefonu, siųsti bei gauti laiškus ir panašiai. Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikų tėvų santuoka buvo nutraukta bendru sutikimu, vaikų tėvo atžvilgiu buvo atliekamas tyrimas dėl galimų neteisėtų veiksmų vaikų atžvilgiu. Dėl tyrimo ir šios nagrinėjamos bylos buvo atlikta daug medicininių ir psichologinių vaikų, kurie yra mažamečiai, tyrimų. Liudytojos J. S., S. V. (vaikų mokytojos) parodė, kad vaikų susitikimas su seneliais (ieškovais) mokykloje jiems kėlė įtampą ir baimę (T. 2, b. l. 141 – 145). Liudytojai J. S., B. S. (vaikų motinos tėvai) taip pat parodė, kad tarp ieškovų ir vaikų motinos (atsakovės) tvyro įtampa ir nepagarba, tai persiduoda vaikaičiams (T. 2, b. l. 189-193; T. 3, b. l. 23 – 25). Teismų aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovų pasirinktas intensyvus ir tiesioginis bendravimo su vaikaičiais būdas pagal esamą šeiminę vaikų tėvų ir susiklosčiusią teisinę padėtį tarp vaiko tėvo ir vaikų neatitinka vaikų interesų ir negali būti tenkinamas (CK 3.161, 3.172, 3.176 straipsniai). Dėl kitų netiesioginio bendravimo būdų: laiškais, telefonu ir panašiai, reikalavimas nebuvo reiškiamas, todėl nėra teisinio pagrindo tokių būdų aptarinėti.

Minėta, kad kiekvienu atveju, nustatant vaiko bendravimo su išplėstinės šeimos nariais galimybę, turi būti įvertinama, ar toks bendravimas neprieštarauja vaiko interesams konkrečioje situacijoje atitinkamu laikotarpiu. Vadovaujantis šiuo principu, bet koks trečiųjų asmenų bendravimas su vaiku yra pateisinamas tik tuo atveju, jei šie asmenys įrodo, kad tai atitinka vaiko interesus. Analizuojant bylos duomenis, tokios išvados negalima padaryti. Visuotinai pripažinta, kad tėvų santuokos nutraukimas yra didelė trauma vaikams. Šios bylos duomenimis, vaikų tėvų santuoka buvo nutraukta 2004 m. sausio 22 d. teismo sprendimu, jaunesniajam vaikui tuo metu buvo penkeri; vyresniajam – šešeri. Nuo to momento vaikai dėl nuolatinio artimųjų giminaičių konflikto neturi saugios aplinkos augti ir tobulėti. Sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina užtikrinti vaikų, kaip ypatingos visuomenės grupės, teises ir interesus. Svarbi vaikų identitetui teisė bendrauti su seneliais gali būti įgyvendinama ir senelių šeimos ryšiai su vaikaičiais gali būti atkuriami palaipsniui, tinkamai parenkant bendravimo su vaikaičiais būdą (esamoje situacijoje laiškais, telefonu ir panašiai), dalyvaujant savivaldybės vaikų teisių apsaugos institucijų vaikų psichologams ir socialiniams darbuotojams, siekiant vaikų artimųjų, kurie yra atsakingi už saugią aplinką vaikams augti ir tobulėti, taikaus ginčo sprendimo.

Pagrįstai kasaciniame skunde nurodoma, jog įstatyme įtvirtinta vaiko artimųjų giminaičių (senelių) teisė bendrauti su vaikaičiais yra savarankiška teisė ir negali būti siejama su vaiko (vaikų) tėvo (motinos) teise bendrauti su vaikais, tačiau, minėta, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovų pasirinkti bendravimo su vaikaičiais būdai esamoje situacijoje neatitinka vaikų interesų augti harmoningoje, saugioje ir ramioje aplinkoje (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko dalyvavimo užtikrinant jo teises

CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje taip pat yra įtvirtinta nuostata, kad turi būti garantuojama vaikui, gebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisė laisvai jas reikšti visais su juo susijusiais klausimais ir suteikiama galimybė būti išklausytam per bet kokį su juo susijusį teisminį ar administracinį nagrinėjimą tiesiogiai arba per atstovą, ar instituciją nacionaliniuose įstatymuose nustatyta tvarka. Konvencijos 12 straipsnio nuostatos įtvirtina pareigą sužinoti vaiko nuomonę ir deramai į ją atsižvelgti, kai yra sprendžiami klausimai, tiesiogiai susiję su vaiku, ar klausimai, kurie gali daryti poveikį jo gyvenimui. Pažymėtina, kad Konvencijoje nėra nustatytos jokios žemiausios amžiaus ribos, nuo kurios vaikams turi būti suteikta teisė pareikšti savo pažiūras.

Taigi CK ir Konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Nagrinėjamos bylos atveju nepilnamečiai vaikai, dėl kurių sprendžiamas ginčas, buvo išklausyti tiesiogiai teisme. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai vaiko norai ir interesai ne visuomet sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Jei vaiko norai prieštarauja jo interesams, sprendimą būtina priimti vaiko interesais. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų. Vaiko ir senelių teisės bendrauti apribojimas yra grindžiamas byloje nustatytų aplinkybių, kurios yra pakankamos konstatuoti, kad vaikų senelių iš tėvo pusės (ieškovų) parinktas tiesioginio bendravimo su vaikaičiais būdas neatitinka vaikų interesų, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į vaikų pareikštą nuomonę, kuri iš esmės atitiko jų interesus, ir tinkamai taikė CK 3.172, 3.176 straipsnius. Kasacinio skundo argumentai dėl CK 3.174 straipsnio taikymo nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą sprendimą (CK 346 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad teisiniai santykiai, dėl kurių yra kilęs ginčas, yra tęstinio pobūdžio, pasikeitus faktinėms aplinkybėms yra galimas šio ginčo naujas sprendimas. Be to, bendrauti su artimaisiais giminaičiais yra vaiko teisė, kurią turi užtikrinti vaiko tėvai (CK 3.172 straipsnis). Pasikeitus vaikų pažiūroms bei tėvams nevykdant savo pareigų (esant tokioms aplinkybėms) į teismą nuo 14 metų amžiaus gali kreiptis pats vaikas (CK 3.164 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Janina Januškienė

Janina Stripeikienė