A. I. pagal BK 24 str. 6 d., 183 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-37-788/2026

Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00028-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.4.4.2.8; 2.1.4.11.3.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,

nuteistajai A. I., jos gynėjui advokatui Piotrui Orlovui,

nuteistosios R. Ad. gynėjui advokatui Vidmantui Skaburskui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. I. ir jos gynėjo advokato Piotro Orlovo kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 29 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 17 d. nuosprendžio.

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 29 d. nuosprendžiu:

A. I. pripažinta kalta ir nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda, atimant teisę dirbti valstybės tarnyboje trejus metus;

pagal BK 233 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. I. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda, atimant teisę dirbti valstybės tarnyboje trejus metus.

A. I. išteisinta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. Ad. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.

R. Ad. išteisinta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinei ieškovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai iš A. I. priteista 5040,96 Eur turtinei žalai atlyginti, solidariai iš A. I. ir R. Ad. priteista 11 755,48 Eur turtinei žalai atlyginti. Iš A. I. konfiskuotas nusikalstamu būdu įgytas turtas – pinigai – 1968,52 Eur, nuspręsta išieškoti konfiskuotiną turtą atitinkančią vertę – 3887,92 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 17 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 29 d. nuosprendis pakeistas.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. I. išteisinta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), ir A. I. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda.

A. I. nusikalstama veika iš BK 183 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 183 straipsnio 2 dalį ir už šią veiką A. I. paskirta 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda.

Nustatyta, kad A. I., padarydama nusikalstamą veiką, nurodytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, veikdama kartu su G. B., pasisavino jai patikėtą 4257,87 Eur vertės svetimą Šiaulių miesto savivaldybei priklausantį turtą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, A. I. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. I. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68(1) straipsnio 3 dalimi (2023 m. spalio 10 d. įstatymo redakcija), A. I. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje trejiems metams.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria R. Ad. išteisinta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), ir R. Ad. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda.

Nustatyta, kad R. Ad., padarydama nusikalstamą veiką, nurodytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, veikdama kartu su G. B., padėjo A. I. pasisavinti jai patikėtą 4207,87 Eur vertės svetimą Šiaulių miesto savivaldybei priklausantį turtą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. Ad. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. Ad. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda.

Civilinei ieškovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai iš A. I. priteista 4775,96 Eur turtinei žalai atlyginti, solidariai iš A. I. ir R. Ad. priteista 11 353,71 Eur turtinei žalai atlyginti, solidariai iš A. I., R. Ad. ir M. Ž. priteista 3016,18 Eur turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš A. I. konfiskuota 14 317,92 Eur, iš R. Ad. konfiskuota 510 Eur.

Taip pat byloje M. Ž. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) ir išteisintas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių, S. Kv. baudžiamoji byla pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 4 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Ši baudžiamosios bylos dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistosios A. I. ir jos gynėjo, nuteistosios R. Ad. gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. I. nagrinėjamoje byloje nuteista už šias nusikalstamas veikas (detalesnis nusikalstamų veikų aprašymas nurodytas apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje):

1.1. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį A. I. nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – Šiaulių „Rasos“ progimnazijos (toliau – ir Progimnazija) direktorė, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2017 m. kovo 10 d. pasikėsino pasisavinti ne mažesnės kaip 2492,71 Eur vertės ir pasisavino ne mažesnės kaip 16 265,82 Eur vertės jai patikėtą ir jos žinioje esantį svetimą Šiaulių miesto savivaldybei priklausantį turtą. Šią tęstinę nusikalstamą veiką sudaro 12 epizodų:

1.1.1. A. I. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne anksčiau kaip nuo 2015 m. pabaigos iki 2017 m. kovo 10 d., veikdama kartu su Progimnazijos vyriausiąja buhaltere R. Ad. ir UAB „GP Solutions“ savininku ir direktoriumi G. B., šių asmenų padedama pasisavino 4257,87 Eur vertės svetimą Šiaulių miesto savivaldybei priklausantį turtą.

1.1.2. Tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. vasario 19 d. A. I., veikdama kartu su UAB „Vibaltpega“ vadybininku R. Ab., jo padedama pasisavino 3049,79 Eur vertės svetimą Šiaulių miesto savivaldybei priklausantį turtą.

1.1.3. Tęsdama nusikalstamą veiką, A. I. laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2016 m. gruodžio 28 d. pasisavino 838,13 Eur vertės svetimą Šiaulių miesto savivaldybei priklausantį turtą.

1.1.4. Tęsdama nusikalstamą veiką, A. I. laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d., veikdama kartu su Progimnazijos vyriausiąja buhaltere R. Ad. ir individualiosios įmonės „Gistata“ savininku G. S., jų padedama pasisavino ne mažesnės kaip 2319,79 Eur vertės svetimą Šiaulių miesto savivaldybei priklausantį turtą.

1.1.5. Tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. A. I., veikdama kartu su UAB „Alma littera sprendimai“ regiono pardavimų koordinatoriumi D. K., jo padedama pasisavino 482,79 Eur vertės svetimą Šiaulių miesto savivaldybei priklausantį turtą.

1.1.6. Tęsdama nusikalstamą veiką, A. I. laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., veikdama kartu su Progimnazijos vyriausiąja buhaltere R. Ad. ir UAB „Šiaurės būstas“ direktoriumi M. Ž., šių asmenų padedama pasikėsino pasisavinti ne mažesnės kaip 2492,71 Eur vertės turtą ir pasisavino 150 Eur vertės svetimą Šiaulių miesto savivaldybei priklausantį turtą.

1.1.7. Tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d. A. I., veikdama kartu su Progimnazijos vyriausiąja buhaltere R. Ad. ir su renginių organizavimu individualiai užsiimančiu S. Kv., šių asmenų padedama pasisavino 270 Eur vertės svetimą Šiaulių miesto savivaldybei priklausantį turtą.

1.1.8. Tęsdama nusikalstamą veiką, A. I. laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d., Progimnazijos lėšomis apmokėjus 500 vnt. prekių etikečių, skirtų A. I. aviečių ūkio produkcijai žymėti, pasisavino 53,52 Eur vertės svetimą Šiaulių miesto savivaldybei priklausantį turtą.

1.1.9. Tęsdama nusikalstamą veiką, 2016 m. gruodžio 23 d. A. I., veikdama kartu su Progimnazijos vyriausiąja buhaltere R. Ad., jos padedama, Progimnazijos lėšomis apmokėjus asmeninėms reikmėms įgytas parketlentes, pasisavino 2665,90 Eur vertės svetimą Šiaulių miesto savivaldybei priklausantį turtą.

1.1.10. Tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 27 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. A. I., veikdama kartu su Progimnazijos vyriausiąja buhaltere R. Ad., jos padedama už Progimnazijos patalpų remontui skirtas lėšas įsigijo laminuotas grindis ir paklotą, taip pasisavino 1969,53 Eur vertės svetimą Šiaulių miesto savivaldybei priklausantį turtą.

1.1.11. Tęsdama nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. gruodžio 2 d. A. I., veikdama kartu ir su Progimnazijos vyriausiąja buhaltere R. Ad., UAB „Amerija“ direktoriumi E. D. ir UAB „Amerija“ vadybininke S. D., jų padedama pasisavino 240 Eur vertės svetimą Šiaulių miesto savivaldybei priklausantį turtą.

1.1.12. Tęsdama nusikalstamą veiką, A. I. 2015 m. gruodžio 28 d. už Progimnazijos lėšas asmeninėms reikmėms iš UAB „Milgreta“ įsigijo gitarą, taip pasisavino 301,73 Eur vertės svetimą Šiaulių miesto savivaldybei priklausantį turtą.

1.2. A. I. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d., veikdama kartu su UAB „Šiaurės būstas“ direktoriumi M. Ž., suklastojo tikrus dokumentus (remonto darbų sutartį Nr. 2016/11/21 ir darbų priėmimo aktą Nr. 16/11/21) ir juos panaudojo. Šių žinomai suklastotų tikrų dokumentų pagrindu A. I. nurodymu 2016 m. lapkričio 22 d. Progimnazijos lėšomis UAB „Šiaurės būstas“ buvo sumokėta 3016,18 Eur už realiai neatliktus darbus.

1.3. A. I. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. savo tyčiniais, didelio intensyvumo ir ilgą laiko tarpą trunkančiais nusikalstamais veiksmais, siekdama sau ir kitiems asmenims turtinės naudos, veikdama prieš tarnybos interesus, sistemingai ignoruodama jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir darydama kitas nusikalstamas veikas, t. y. pasikėsindama pasisavinti ne mažesnės kaip 2492,71 Eur vertės ir pasisavindama ne mažesnės kaip 16 265,82 Eur vertės svetimą Šiaulių miesto savivaldybei priklausantį turtą, 10 550 Eur, priklausiusių fiziniams asmenims (jai pavaldiems darbuotojams skirtų darbo užmokesčio priedų, pinigus už Progimnazijos aktų salės nuomą), padarė turtinę žalą, taip pat pažemino Progimnazijos direktoriaus vardą, sumenkino švietimo įstaigos prestižą ir diskreditavo Progimnaziją kaip įstaigą, taip padarydama Progimnazijai ir jos steigėjai Šiaulių miesto savivaldybei didelę neturtinę žalą.

1.4. A. I. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, būdama Progimnazijos direktorė ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, veikdama viena ir kartu su Progimnazijos vyriausiąja buhaltere R. Ad., laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. kovo 1 d. organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamą Progimnazijos buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to negalima iš dalies nustatyti Progimnazijos veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už įvairius laikotarpius.

1.5. A. I. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, jog siekė paveikti liudytojus, kad šie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o būtent 2017 m. gegužės mėn. pabaigoje, siekdama, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 05-7-00002-17 dėl jos nusikalstamų veiksmų apklausta liudytoja D. M. duotų jai palankius parodymus, prašė D. M. susitikti su A. I. advokate, kuri ją pamokytų, kaip elgtis teisme, kokius parodymus duoti, ir prašė nuvykti į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) Šiaulių valdybą ir parašyti prašymą ar paaiškinimą, kad ankstesnių apklausų metu ji (D. M.) davė neteisingus parodymus, suklydo ar nesuprato klausimų. 2017 m. pavasarį, siekdama, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 05-7-00002-17 dėl jos nusikalstamų veiksmų apklaustas liudytojas D. P. duotų jai palankius parodymus, ji prašė D. P. susitikti su A. I. advokate.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal prokuroro, nuteistosios A. I. ir jos gynėjo, nuteistosios R. Ad. apeliacinius skundus, konstatavo:

2.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nuteisė A. I. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, tačiau nepagrįstai A. I. veiksmus iš BK 183 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į BK 183 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta A. I. neteisėtais veiksmais pasikėsinto ir pasisavinto turto vertė (18 758,53 Eur) viršija nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodytą sumą – 400 MGL, nuo kurios pasisavintas turtas laikomas didelės vertės. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas A. I. veiką, kvalifikuotą pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavo į BK 183 straipsnio 2 dalį.

2.2. Konstatuota ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog dėl A. I. ir R. Ad. nustatytų veiksmų nekilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, todėl nepagrįstai juos išteisino pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nuteistųjų veiksmai buvo sistemingi ir truko gana ilgą laiką, per šį laiką A. I. nurodymu į Progimnazijos buhalterinę apskaitą buvo įtraukta net 19 PVM sąskaitų faktūrų, kuriose nurodyti duomenys neatitiko tikrovės. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažino kaltomis ir nuteisė A. I. ir R. Ad. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

2.3. Pirmiau nurodytu pagrindu apeliacinės instancijos teismas paskyrė bausmes nuteistosioms A. I. ir R. Ad. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o nuteistajai A. I. – ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, bei galutines subendrintas bausmes.

2.4. Konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes dėl A. I. pasisavinto turto vertės, jos bendrininkavimo su R. Ad. ir M. Ž., taip pat kokią naudą iš nusikalstamos veikos gavo A. I. ir R. Ad., pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio ir turto konfiskavimo.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistoji A. I. ir jos gynėjas advokatas P. Orlovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 17 d. nuosprendžio dalį dėl BK 183 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 1 dalies, 233 straipsnio 1 dalies taikymo ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, kitą bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriai kasaciniame skunde nurodo:

3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 95 straipsnį, 183 straipsnio 1 ir 2 dalis, 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, pažeisdami baudžiamosios teisės kaip kraštutinės priemonės (lot. ultima ratio) principą, nepagrįstai A. I. pritaikė ne drausminę ar civilinę, o baudžiamąją atsakomybę.

3.2. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neišdėstė jokių motyvų dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų ir jų metu surinktų duomenų vertinimo ir taip nesilaikė suformuotos teismų praktikos, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) nustatytos tvarkos, ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>, 2K-60-942/2019, 2K-90-303/2019).

3.3. Apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl KŽĮ nuostatų taikymo yra prieštaringi ir nepaneigia apeliacinio skundo argumentų. Teismas nepagrįstai pareigūno P. S. surašytą pažymą vertino kaip faktinį pagrindą atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, akivaizdu, kad šiai pažymai surašyti P. S. turėjo turėti faktinį pagrindą, kuris byloje liko neatskleistas. Pirminė faktinė kriminalinės žvalgybos medžiaga byloje nebuvo pateikta, tvirtinant, kad ji yra sunaikinta, taip buvo pažeista nuteistosios teisė į gynybą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad jau pirmuose teikimuose sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymą buvo aiškiai ir išsamiai nurodyta informacija apie asmenų galimai daromas nusikalstamas veikas, aprašant tiek baudžiamojo įstatymo straipsnius, tiek objektyviuosius nusikalstamų veikų požymius, todėl pareigūnai turėjo ne taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus, o pradėti ikiteisminį tyrimą, to nepadarius buvo pažeistos KŽĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatos. Be to, teismas konstatavo ir tai, kad buvo faktinis ir teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, bet kartu ir pripažino, kad kriminalinė žvalgyba vykdyta neteisėtai (lyginami apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 26 ir 36 punktuose išdėstyti motyvai). Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad dalis kriminalinės žvalgybos veiksmų laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. kovo 21 d. buvo atlikti neteisėtai, su šiuo laikotarpiu susiję nusikalstamos veikos epizodai turėjo būti pašalinti iš kaltinimo, bet tai nebuvo padaryta.

3.4. Taip pat nepagrįstai buvo atmesti gynybos argumentai dėl pernelyg ilgai trukusio kriminalinės žvalgybos tyrimo ir dėl laiku nepradėto ikiteisminio tyrimo. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų trukmės neatitinka kasacinio teismo praktikos (remiamasi kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Ni8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-86/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-86/2011">2K-7-86/2011</a>, 2K-530/2012, 2K-249-788/2015, 2K-7-85-696/2016, 2K-8-788/2017 ir kt.), tai turėjo įtakos ir sprendžiant dėl byloje pateiktų įrodymų teisėtumo. Byloje nebuvo įvertinta, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo neperaugo į provokaciją arba kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju nepateisinamai ilgas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimas, atliekant ir veiksmus, kurie nebuvo sankcionuoti, neginčytinai patvirtina, kad buvo vykdomas nusikalstamų veikų tiražavimas, todėl neteisėtomis priemonėmis gauti įrodymai negalėjo būti vertinami baudžiamojoje byloje, taip pat negalėjo būti pateisinamas sprendimas pradėtą ikiteisminį tyrimą išskirti į du atskirus tyrimus.

3.5. Vertindami kriminalinės žvalgybos veiksmų metu surinktus duomenis, teismai neatsižvelgė į tai, kad buvo pateikta selektyviai atrinkta, kaltinimo versiją atitinkanti kriminalinės žvalgybos medžiaga, vaizdo ir garso įrašai yra nevientisi, o kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose yra pateiktos pareigūno P. S. subjektyvios aplinkybių interpretacijos. Teismo posėdyje apklausta A. Š. nurodė, kad, rengdama vaizdo ir garso įrašų suvestines, ji neperžiūrėdavo ir neperklausydavo visų įrašų, o tik tas vietas, kurias P. S. buvo nurodęs kaip reikšmingas. Nebuvo pateikta išsamių ir įtikinamų motyvų, kodėl buvo atmesti gynybos argumentai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro šališkumo, neobjektyviai atlikto tyrimo.

3.6. Žemesnės instancijos teismai nesilaikė ir teismų praktikoje suformuluotų kriterijų nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų asmenų parodymams ištirti ir įvertinti, nors tai vienas iš pagrindinių įrodymų, kuriais teismai grindė A. I. kaltę. Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340/2006">2K-340/2006</a>, 2K-177/2008), vertinant parodymus liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, taip pat turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų parodymų patikimumo aspektu vertinimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015).

3.7. Ikiteisminio tyrimo metu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenys nebuvo apklausti bylą nagrinėjant teisme, taip buvo apribota nuteistosios teisė į gynybą, nesudaryta galimybė užduoti jiems klausimų ir ginčyti tokių asmenų parodymų patikimumą. Pirmosios instancijos teismas ne tik leido atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės asmenims atsisakyti duoti parodymus teisme, bet dalies tokių asmenų net nekvietė į teismo posėdį, apsiribojo šių asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaitymu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų) parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nė vienas iš asmenų, kuriems ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, pas ikiteisminio tyrimo teisėją nebuvo apklaustas, todėl tokie parodymai savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi.

3.8. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai leido liudytojams S. Kl. ir B. M. atsisakyti duoti parodymus, šia teise B. M. pasinaudojo, o S. Kl. teismas apklausė neįspėjęs jo dėl atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus, už melagingų parodymų davimą ir neprisaikdinęs, dėl šios priežasties nėra pagrindo tikėti minėto liudytojo parodymais. Apeliacinės instancijos teismas padarytą procesinį pažeidimą pašalino tik B. M. atžvilgiu, apklausęs ją teismo posėdyje.

3.9. Tinkamas liudytojų parodymų vertinimas nagrinėjamoje byloje svarbus ir dėl to, kad liudytoja A. G. nurodė, jog jautė pareigūnų spaudimą duoti A. I. kaltinančius parodymus. Taip pat ir nuteistoji R. Ad. nurodė, kad sulaikymo metu ji buvo verčiama duoti tokius parodymus, apklausos būdavo perrašinėjamos, atėjus į kitą apklausą pasirašydavo už ankstesnę. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl atliktų apklausų teisėtumo. Šių aplinkybių nepaneigia teisme apklausto STT pareigūno T. J. tvirtinimai, kad joks poveikis liudytojams nebuvo daromas.

3.10. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados nėra tinkamai motyvuotos, apsiribojant dalies kaltinamojo akto perrašymu, remiantis kaltinamųjų ir liudytojų parodymų, kriminalinės žvalgybos metu surinktos informacijos ištraukomis. Teismas nepateikė šių duomenų analizės, nenagrinėjo nuteistosios A. I. parodymų apie kiekvieną nusikalstamos veikos epizodą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat iš esmės rėmėsi vien kriminalinės žvalgybos veiksmų metu užfiksuotų pokalbių ištraukomis, deklaratyviai nurodydamas, kad šie duomenys patvirtina A. I. kaltę, neatsižvelgdamas į tai, kad jokie kiti įrodymai nepatvirtina fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų išrašymo ar PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių ir paslaugų kainų nepagrįsto padidinimo. Taip pat teismai rėmėsi specialistės R. Č. pateiktomis išvadomis, nors apklausiama apeliacinės instancijos teisme specialistė nurodė, jog jos išvados yra tik prielaidos, suformuotos remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, o ne buhalterinės apskaitos dokumentais.

3.11. Žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė BK 183 straipsnį, kadangi byloje nustatytos aplinkybės neatitinka baudžiamajame įstatyme nustatytos nusikaltimo sudėties požymių. Turto pasisavinimui konstatuoti nepakanka vien pinigų paėmimo ar turto laikymo kitoje vietoje, nei priklauso, fakto (remiamasi kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2010, 2K-7-330/2011). Atskiri daiktai buvo laikomi A. I. gyvenamojoje vietoje siekiant apsaugoti turtą, kadangi Progimnazijoje buvo nustatyti turto dingimo atvejai. Nuteistoji A. I. patraukta atsakomybėn ir už pasisavinimą tų lėšų, kurias faktiškai savo poreikiams panaudojo R. Ad.. Teismai nemotyvavo, kodėl A. I. pripažinta kaip nusikalstamos veikos iniciatorė, o R. Ad. – tik kaip padėjėja. Be to, civilinės ieškovės atstovas teisme paaiškino, kad Progimnazijos apskaitoje nėra nustatyta pinigų trūkumo, todėl negalima teigti, kad Progimnazijai buvo padaryta žala.

3.12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. I. veiką kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją, didelės vertės turtu buvo laikomas turtas, kurio vertė viršijo 250 MGL (12 500 Eur). Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje didelės vertės turtu laikomas turtas, kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000 Eur), bet neviršija 900 MGL (45 000 Eur). Šie baudžiamojo įstatymo pakeitimai teismų praktikoje pripažįstami atsakomybę lengvinančiais, todėl turi grįžtamąją galią (Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0xOTEtNjM0LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-191-634/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-191-634/2025">T-191-634/2025</a>). Kadangi nuteistosios A. I. pasisavinto turto vertė neviršija 20 000 Eur, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai perkvalifikavo nusikalstamą veiką pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

3.13. A. I. nepagrįstai nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už suklastotą remonto darbų sutartį Nr. 2016/11/21. Teismai nepagrindė, kodėl nagrinėjamu atveju baudžiamoji atsakomybė yra būtina ir proporcinga priemonė padarytai veikai įvertinti, taip buvo pažeistas ultima ratio (paskutinė priemonė) principas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad sutartyje buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija. Tiek A. I., tiek M. Ž. nurodė, kad remonto darbų sutartis yra reali, sudaryta turint tikslą, kad Progimnazijai būtų suteiktos sutartyje aptartos paslaugos. M. Ž. nurodė ir tai, kad, nesant galimybės jos įvykdyti, sutartis buvo nutraukta, o sumokėtas avansas grąžintas Progimnazijai. Šių aplinkybių teismai tinkamai neįvertino. Jei sutartis nebuvo tinkamai vykdoma, Progimnazija turi visas galimybes su sutarties vykdymu kylančius klausimus spręsti civiline tvarka.

3.14. Taip pat byloje nėra nustatyti A. I. inkriminuoto nusikalstamo piktnaudžiavimo sudėties požymiai. Nusikalstamas piktnaudžiavimas konstatuotas neįvertinus, ar padarytų veiksmų pavojingumas pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. A. I. nuteista už piktnaudžiavimą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2017 m. kovo 10 d., nors kriminalinė žvalgyba pradėta taikyti tik nuo 2015 m. gruodžio 22 d. Piktnaudžiavimo esmę sudaro tie patys epizodai kaip ir A. I. inkriminuotą turto pasisavinimą, kuris nėra tinkamai įrodytas. Inkriminuota ir tai, kad A. I. nesilaikė ir reikalavimų viešiesiems pirkimams vykdyti, nors ne A. I. buvo atsakinga už viešuosius pirkimus, viešųjų pirkimų komisijos posėdžiuose nedalyvaudavo. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, jog A. I. Šiaulių miesto savivaldybei padarė ne mažesnę kaip 30 682 Eur dydžio turtinę žalą, tačiau A. I. nuteista už tai, kad pasikėsino pasisavinti ne mažesnį kaip 2492,71 Eur vertės turtą ir pasisavino ne mažesnės kaip 16 265,82 Eur vertės Progimnazijai patikėtą Šiaulių miesto savivaldybei priklausantį turtą bei neteisėtai įgijo fiziniams asmenims priklausantį 10 550 Eur vertės turtą. Tokiu būdu buvo išeita už kaltinimo ribų, nes A. I. nebuvo kaltinama turtinės žalos padarymu fiziniams asmenims, taip pat nebuvo kaltinama, kad savo veiksmais didelę neturtinę žalą padarė valstybei, kaip tai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Be to, fiziniai asmenys nebuvo pripažinti civiliniais ieškovais, visi tvirtino, kad priedus gavo pagrįstai, už didesnį darbo krūvį. Teismai didelės neturtinės žalos požymį grindė deklaratyviais teiginiais, nenurodydami, kokiais konkrečiais veiksmais žala buvo padaryta, kaip įvertintas neturtinės žalos dydis. Svarbu ir tai, kad civilinės ieškovės atstovas negalėjo nurodyti, ar Progimnazija patyrė kokių nors nuostolių.

3.15. A. I. nuteista pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, nors nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. I. kaip liudytojų apklaustų asmenų prašė ar juos įtikinėjo duoti jai palankius parodymus. A. I. ir liudytojų D. P. bei D. M. tarpusavio santykiai buvo įtempti, todėl nelogiška, kad nuteistoji siektų susitikti su šiais liudytojais. Liudytojai D. M. ir D. P. nurodė, kad jiems A. I. jokio poveikio nedarė, tik pasiūlė pasikalbėti su savo advokate. Pasiūlymas susitikti su advokate negali būti traktuojamas kaip įtikinėjimas keisti savo duotus parodymus. Bylos medžiaga patvirtina, kad minėti liudytojai parodymų nekeitė. Byloje neatskleista ir A. I. kaltė. Be to, teismai rėmėsi ir B. M. parodymais, nors poveikio darymu šiai liudytojai A. I. nebuvo kaltinama, tuo labiau kad pirmosios instancijos teisme ši liudytoja nebuvo apklausta.

3.16. BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymiai nėra tinkamai įrodyti. Teismai rėmėsi specialisto išvada ir specialistės R. Č. paaiškinimais, pastaroji apklausiama nurodė, kad jos išvados tėra prielaidos, suformuotos remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, o ne buhalterinės apskaitos dokumentais. Specialistė nurodė, kad jai buvo pateikta kriminalinės žvalgybos medžiaga, o apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. kovo 21 d. užfiksuoti A. I. ir R. Ad. telefoniniai pokalbiai, asmenų pokalbiai, užfiksuoti A. I. darbo kabinete, panaudojant garsą įrašantį įrenginį, buvo gauti neteisėtai. Taigi, specialistė savo išvadą grindė neteisėtu būdu gauta informacija. Gynyba teikė prašymus atlikti buhalterinę ekspertizę, tačiau teismai šio prašymo netenkino, nors net civilinės ieškovės atstovas negalėjo įvardyti tariamai patirtos žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad už buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo atsakinga R. Ad., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.

3.17. Pagal teismų praktiką, pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU2LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-256/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-256/2009">2K-256/2009</a>, 2K-503/2010), taip pat ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-7-8-788/2018) arba skirti švelnesnę, nei nurodyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-45/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-45/2007">2K-7-45/2007</a>, 2K-102/2009, 2K-192/2011, 2K-337-489/2017). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad baudžiamasis procesas truko per ilgai, bet nenurodė, kaip ši aplinkybė buvo įvertinta skiriant bausmes už nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad baudžiamasis procesas netruko per ilgai, nors kriminalinės žvalgybos veiksmai A. I. pradėti taikyti dar 2015 m. gruodžio 22 d., t. y. baudžiamasis procesas truko beveik 10 metų ir viso šio proceso metu A. I. buvo draudžiama eiti pareigas valstybės tarnyboje. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad procesas užtruko dėl COVID-19 pandemijos, tačiau teismo posėdžiai vykdavo ir pandemijos laikotarpiu. Taigi, tokios trukmės baudžiamasis procesas nėra pateisinamas ir turėjo būti įvertintas skiriant bausmes.

3.18. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė ir tai, kad draudimas A. I. dirbti valstybės tarnyboje trejus metus laikytinas pagrįstu. Tačiau įvertinus aplinkybę, kad A. I. teisė dirbti valstybės tarnyboje buvo apribota dar ikiteisminio tyrimo metu, todėl bendras draudimo terminas siektų net 13 metų, toks terminas neatitinka nei sankcijoje nustatyto vidurkio, nei teisingumo ir protingumo principų.

3.19. Byloje pareikšto civilinio ieškinio suma apima ir A. I. namuose rastų ir paimtų daiktų vertes. Dalis šių daiktų buvo konfiskuoti, todėl atitinkamai turėtų būti mažinamas padarytos turtinės žalos dydis. A. I. dar 2021 m. balandžio 8 d. pateikė prašymą pirmosios instancijos teismui leisti grąžinti Progimnazijai priklausančius daiktus, kurių laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo taikytas siekiant užtikrinti galimą iš nusikalstamų veikų neteisėtai įgyto turto konfiskavimą, tačiau teismas tokį A. I. prašymą atmetė. Šiaulių miesto savivaldybė nesiėmė jokių veiksmų dėl jai priklausančių daiktų atsiėmimo ar civilinio ieškinio tikslinimo. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas civilinės ieškovės atstovas R. B. nieko negalėjo paaiškinti apie civilinio ieškinio dydį, pas A. I. saugomus daiktus, tik nurodė, kad ieškinio reikalavimas grindžiamas bylos medžiaga ir kad rengiant civilinį ieškinį nebuvo aiškinamasi, ar Progimnazijos buhalterinėje apskaitoje yra nustatytas turto trūkumas. Civilinei ieškovei neįrodinėjant ieškinio sumos, ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas arba turėjo būti paskirta buhalterinė ekspertizė, kurios metu būtų nustatyta, ar padaryta žala. Spręsdamas dėl civilinio ieškinio dydžio, apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti ir tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. kovo 21 d. užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, asmenų pokalbiai A. I. darbo kabinete, panaudojant garsą įrašantį įrenginį, buvo gauti neteisėtai.

3.20. A. I. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nurodė, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas tik jai ir jos sutuoktiniui priklausančiam turtui, o kitiems nuteistiesiems laikinas nuosavybės teisės apribojimas nėra taikomas. Apeliacinės instancijos teismas dėl šios apeliacinio skundo dalies nepasisakė, tik sumažino taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo apimtį.

3.21. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nieko nepasisakė ir dėl baigiamųjų kalbų metu išdėstyto prašymo taikyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą. Šis klausimas yra esminis, todėl dėl jo apeliacinės instancijos teismas privalėjo pasisakyti. Taip pat teismas nepasisakė dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo ir dėl apeliaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų.

3.22. Įvertinus BK 183 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpius, vadovaujantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio nuostatomis, baudžiamoji byla dėl šių nusikaltimų A. I. turėjo būti nutraukta suėjus aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistosios A. I. ir jos gynėjo advokato P. Orlovo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl liudytojų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, apklausos teisme

5. Kasacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto leidimo liudytojams, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, neduoti parodymų teisme pagrįsti.

6. Pagal BPK 242 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausyti į teismo posėdį pašauktų ekspertų ir specialistų išvadas bei paaiškinimus, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. BPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka.

7. Dėl kasaciniame skunde nurodytos galimybės remtis byloje tiesiogiai neapklaustų liudytojų parodymais pažymėtina, kad savarankišką įrodomąją reikšmę byloje turi per apklausą teisiamajame posėdyje arba pas ikiteisminio tyrimo teisėją duoti liudytojų parodymai. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį, ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMxLTc0Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-431-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-431-746/2015">2K-431-746/2015</a>, 2K-7-57-648/2021, 2K-157-976/2022, 2K-61-489/2025 ir kt.).

8. Kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą ir duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes (BPK 83 straipsnio 1 dalis). Liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, gali būti taikomos BPK 163 straipsnyje nustatytos procesinės prievartos priemonės – paskirta bauda arba areštas (BPK 83 straipsnio 2, 3 dalys, 163 straipsnio 1 dalis). Už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal BK 235 straipsnį (BPK 83 straipsnio 4 dalis).

9. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kada asmuo negali būti apklaustas kaip liudytojas – kai asmuo dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymų (BPK 79 straipsnis), taip pat dėl atskirų BPK 80 straipsnyje nurodytų aplinkybių. Viena iš tokių aplinkybių yra, kai asmuo gali duoti parodymus apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje nurodytus liudijimo ypatumus (BPK 80 straipsnio 1 punktas). BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, turi teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintas įtariamuoju. Tokiam asmeniui netaikoma atsakomybė, nustatyta BPK 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Suteikiant liudytojui minėtą garantiją įgyvendinamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas versti asmenį duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Šis draudimas konstitucinėje jurisprudencijoje aiškinamas taip, kad fizinis asmuo gali atsisakyti duoti parodymus, kuriais remiantis jis pats, jo šeimos narys ar artimas giminaitis galėtų būti patraukti ne tik baudžiamojon, bet ir kitos rūšies teisinėn atsakomybėn, jeigu galima sankcija pagal savo pobūdį ir dydį (griežtumą) prilygtų kriminalinei bausmei (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d., 2013 m. balandžio 12 d. nutarimai).

10. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat pripažįstama, kad verčiant liudyti prieš save pažeidžiamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisingo proceso principas. Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dėl kurių jam pateiktas kaltinimas, Konvencijos 6 straipsnio prasme nesuderinamas su teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso sąvokos dalis. Šis principas galioja ir tuo atveju, kai nurodytas įpareigojimas (vertimas) asmeniui taikomas skirtingame procese negu tas, kuriame pateiktas kaltinimas (2001 m. gegužės 3 d. sprendimas byloje J. B. prieš Šveicariją, peticijos Nr. 31827/96; 2005 m. spalio 4 d. sprendimas byloje Shannon prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 6563/03; 2007 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Macko ir Kozuba prieš Slovakiją, peticijų Nr. 64054/00 ir 64071/00; 2009 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Marttinen prieš Suomiją, peticijos Nr. 19235/03).

11. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad draudimas versti duoti parodymus prieš save pažeidžiamas, jei kaip liudytojas apklausiamas asmuo, kuris faktiškai yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių apklausos metu nėra pripažintas įtariamuoju BPK nustatyta tvarka. Asmuo negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, kurios galėtų būti pagrindas vėliau jam reikšti įtarimus ar pateikti kaltinimus ne tik tiriamoje baudžiamojoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje baudžiamojo pobūdžio byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU5LTk0Mi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-259-942/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-259-942/2019">2K-259-942/2019</a>). Ar liudytojui užduodami klausimai gali būti vertinami kaip vertimas duoti parodymus prieš save, sprendžiama pagal konkrečias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ4LTMwMy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-348-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-348-303/2015">2K-348-303/2015</a>, 2K-55-699/2017, 2K-223-495/2019). Teismų praktikoje pažymėta, kad situacijoje, kai yra duomenų apie asmens galbūt padarytą baudžiamojo pobūdžio veiką ir jo atsakymas į pateikiamus klausimus patvirtina ar paneigia baudžiamojo pobūdžio veikos buvimą jo veikoje, o galutinis sprendimas dėl baudžiamojo pobūdžio atsakomybės jam netaikymo nėra priimtas, toks asmuo gali būti apklausiamas tik esant jo sutikimui, taikant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytas teisės tylėti ir teisės į gynybą garantijas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkwLTUxMS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-190-511/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-190-511/2023">2K-190-511/2023</a>, 2K-36-387/2025).

12. Svarbu pabrėžti, kad, nesant realios grėsmės liudytojui būti patrauktam teisinėn atsakomybėn, pirmiau minėtos procesinės nuostatos netaikytinos. Vien tik prielaidomis pagrįsti teiginiai dėl tokios grėsmės nėra pagrindas konstatuoti vertimo liudyti prieš save faktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg3LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-287/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-287/2008">2K-287/2008</a>, 2K-183/2009, 2K-236/2010, 2K-586/2013). Pažymėtina ir tai, kad BPK nėra nustatyti draudimai kaip liudytojus apklausti asmenis, baudžiamajame procese turėjusius įtariamojo ar kaltinamojo statusą ir vėliau išteisintus arba atleistus nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokių asmenų apklausa nepažeidžia nei BPK 80 straipsnio 1 punkto, nei kitų BPK nuostatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEzLTY5Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-113-696/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-113-696/2018">2K-113-696/2018</a>, 2K-269-719/2019). Tokių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas dėl jų parodymuose minimų aplinkybių jau yra išspręstas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismas prieš apklausą šiems liudytojams turi išaiškinti teisę atsisakyti duoti parodymus. Kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra išaiškinta, kad asmuo, pirmiau procese buvęs įtariamuoju ir davęs parodymus, vėliau ikiteisminio tyrimo metu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (tiek pagal laidavimą, tiek BK 39(1) straipsnio pagrindu), gali būti byloje apklaustas kaip liudytojas laikantis BPK nustatytos liudytojo apklausos teisme tvarkos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzk1LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-395/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-395/2007">2K-395/2007</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEzLTY5Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-113-696/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-113-696/2018">2K-113-696/2018</a>, 2K-61-689/2020). Šios nuostatos leidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai padarė klaidingą išvadą, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenys gali neduoti parodymų teisme.

13. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu G. B., R. Ab., G. S., D. K., E. D., S. D. buvo įteikti pranešimai apie įtarimą, be kita ko, ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį dėl padėjimo A. I. pasisavinti jos žinioje esantį svetimą turtą. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroro nutarimais, kuriuos patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas, G. B., R. Ab., G. S., D. K., E. D. ir S. D. (19 t., b. l. 77–89, 90–102, 156–165, 166–175; 20 t., b. l. 71–93, 94–114, 179–189, 190–200; 21 t., b. l. 33–37, 39–43) buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šie asmenys buvo nurodyti į teismo posėdį kviestinų asmenų sąraše ir buvo šaukiami atvykti į teismo posėdį duoti parodymų. Tačiau E. D., S. D., D. K., R. Ab. ir G. S. į 2023 m. kovo 20 d. posėdį neatvyko, elektroniniu paštu informavo pirmosios instancijos teismą, kad atsisako duoti parodymus teisme, pasinaudodami jiems suteikta teise, nes jiems baudžiamoji byla yra nutraukta, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant ir remtis jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (34 t., b. l. 46–51). Daugiau šie liudytojai atvykti į teismo posėdį nebuvo kviečiami. Į 2023 m. kovo 20 d. teismo posėdį atvyko tik G. B., tačiau, pirmosios instancijos teismui išaiškinus jam teisę atsisakyti duoti parodymus, šis liudytojas atsisakė duoti parodymus, nurodęs, kad jo parodymai yra užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu ir nėra prasmės jų kartoti (34 t., b. l. 69).

14. Nuteistosios A. I. gynėjas dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teikė prašymus atlikti papildomus įrodymų tyrimo veiksmus, be kita ko, teisiamajame posėdyje apklausti pirmiau nurodytus liudytojus, tačiau pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 7 d. ir 2023 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžiuose tokių prašymų netenkino, klaidingai motyvuodamas tuo, kad pirmiau nurodytiems asmenims ikiteisminis tyrimas nutrauktas atleidus juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl turi teisę neduoti parodymų (34 t., b. l. 78–80, 88; 37 t., b. l. 1–3, 31). Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 16 d. teismo posėdyje perskaitė šių asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (34 t., b. l. 126–127) ir, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

15. Nuteistoji A. I. ir jos gynėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, kėlė ir klausimą dėl netinkamo pirmiau nurodytų liudytojų parodymų ištyrimo pirmosios instancijos teisme, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka taip pat prašė apklausti šiuos liudytojus, tačiau apeliacinės instancijos teismas 2024 m. lapkričio 5 d. teismo posėdyje prašymo netenkino, klaidingai motyvuodamas tuo, kad nurodyti liudytojai ikiteisminio tyrimo metu turėjo įtariamojo statusą, jiems ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal laidavimą, jie turi teisę atsisakyti duoti parodymus ir šia teise pasinaudojo, todėl nėra pagrindo jų kviesti pakartotinai į teismo posėdį (39 t., b. l. 83–84, 124). Atmesdamas apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat klaidingai nurodė, kad aplinkybė, jog asmenims baudžiamojo proceso metu buvo suteiktas įtariamojo statusas ir jie vėliau buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, niekaip nepaneigia jiems suteiktos garantijos atsisakyti teisme duoti parodymus prieš save (nuosprendžio 49 punktas).

16. Remdamasi pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami liudytojų, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apklausos teisiamajame posėdyje klausimą, klaidingai pripažino tokių asmenų teisę neduoti parodymų ir šiuo pagrindu nepagrįstai atsisakė juos apklausti. Nors nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų asmenų parodymai yra susiję su A. I. ir (ar) R. Ad. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, o kartu ir su jų pačių įvykdytomis nusikalstamomis veikomis, tačiau tokių liudytojų atsakomybės klausimas už šias padarytas nusikalstamas veikas jau buvo išspręstas, todėl jokia reali grėsmė šiems asmenims būti patrauktiems baudžiamojon atsakomybėn neegzistavo. Be to, jie parodymus apie savo dalyvavimą šiose nuskalstamose veikose jau buvo davę ikiteisminio tyrimo metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga yra visiškas savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažinimas ir gailėjimasis dėl to. Todėl nėra jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl tokiems asmenims galėtų būti garantuojama teisė neduoti parodymų teisme.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, suteikdamas teisę asmenims, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsisakyti duoti parodymus ir neapklausdamas jų kaip liudytojų BPK nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje, nesilaikė išsamaus bylos aplinkybių išnagrinėjimo principo (BPK 20 straipsnio 5 dalis), įrodymų tyrimo (BPK 242 straipsnio 1 dalis) ir liudytojų apklausos tvarkos (BPK 277–279 straipsniai), o apeliacinės instancijos teismas šių proceso pažeidimų nepašalino. Tai nulėmė ir kitą baudžiamojo proceso pažeidimą, t. y. neužtikrinimą kaltinamajai A. I. galimybės apklausti liudytojus ir užduoti jiems klausimų.

Dėl teisės į gynybą neužtikrinimo nesudarius galimybės užduoti klausimų liudytojams

18. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtinta kaltinamojo teisė pačiam apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad tie liudytojai būtų apklausti. Tokia pati nusikalstamos veikos padarymu įtariamo ar kaltinamo asmens teisė nustatyta BPK 44 straipsnio 7 dalyje. Teisę užduoti klausimus įrodymų tyrimo metu kaltinamajam garantuoja ir BPK 275 straipsnis.

19. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintas principas, pagal kurį, prieš nuteisiant kaltinamąjį, visi jį kaltinantys įrodymai paprastai turi būti jam dalyvaujant pateikti viešame teismo posėdyje, siekiant užtikrinti rungtynišką bylos svarstymą. Šio principo išimtys yra galimos, tačiau jos turi nepažeisti gynybos teisių, kurios paprastai reikalauja, kad kaltinamajam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus ir pateikti liudytojui klausimų arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėlesnėje proceso stadijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk4LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-298-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-298-976/2018">2K-298-976/2018</a>, 2K-95-976/2019, 2K-177-628/2021 ir kt.; EŽTT 2010 m. liepos 20 d. sprendimas byloje Balčiūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 17095/02; Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 26766/05 ir 22228/06; Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, peticijos Nr. 9154/10; 2016 m. kovo 31 d. sprendimas byloje Seton prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 55287/10). Teisė apklausti kaltinimo liudytojus ar teisė į tai, kad šie liudytojai būtų apklausti, yra teisės į teisingą procesą garantija ne tik dėl to, kad ja siekiama užtikrinti kaltinimo ir gynybos šalių lygybę, bet ir dėl to, kad ji suteikia gynybai ir teisminei sistemai esminę priemonę kaltinančių parodymų tikrumui ir patikimumui, kartu ir kaltinimo pagrįstumui patikrinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjkyLTY5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-292-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-292-693/2018">2K-292-693/2018</a>, 2K-238-689/2020).

20. Pažymėtina ir tai, kad, remiantis EŽTT jurisprudencija, kasacinėse nutartyse yra išaiškinta, kad situacija, kai apkaltinamajame nuosprendyje remiamasi asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti, parodymais, nebūtinai lemia gynybos teisių apribojimą su Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis nesuderinama apimtimi. Byloje galima panaudoti anksčiau duotus liudytojo parodymus, net jeigu gynyba jokioje proceso stadijoje negalėjo jo apklausti, laikantis tam tikrų reikalavimų: 1) liudytojo nedalyvavimo teismo procese priežastis turi būti svarbi; 2) tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik arba lemiamai tokio asmens parodymais, teismas turi kuo kruopščiau patikrinti procesą ir atsakyti į klausimą, ar yra pakankamų tokio įrodymo keliamus nepatogumus kompensuojančių veiksnių, įskaitant leidžiančius tinkamai ir teisingai įvertinti parodymų patikimumą. Tuo atveju, kai liudytojas gynybos nebuvo apklaustas jokioje ankstesnėje proceso stadijoje, jo parodymų panaudojimas vietoj parodymų, duodamų tiesiogiai nagrinėjant bylą teisme, turi būti paskutinė priemonė. Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUtOTQyLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-35-942/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-35-942/2020">2K-35-942/2020</a>, 2K-24-1073/2021, 2K-46-719/2023, 2K-243-387/2023, 2K-32-489/2024 ir kt.; Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę).

21. Pirmiau minėta, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai suteikė teisę liudytojams G. B., R. Ab., G. S., D. K., E. D. ir S. D. atsisakyti duoti parodymus teisiamajame posėdyje. Nuteistoji A. I. ir jos gynėjas ne kartą prašė apklausti šiuos liudytojus teisiamajame posėdyje, bet tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai šių prašymų netenkino. Kasaciniame skunde yra ginčijamos teismų išvados dėl A. I. kaltės ir byloje nustatytų aplinkybių, kurios pagrįstos taip pat ir minėtų liudytojų parodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal teismų įrodytomis pripažintas aplinkybes, G. B. padėjo A. I. pasisavinti 4257,87 Eur vertės Šiaulių miesto savivaldybei priklausantį turtą, R. Ab. padėjo pasisavinti 3049,79 Eur vertės turtą, G. S. padėjo pasisavinti 2319,79 Eur vertės turtą, D. K. padėjo pasisavinti 482,79 Eur vertės turtą, E. D. ir S. D. padėjo pasisavinti 240 Eur vertės turtą, iš viso 10 350,24 Eur iš bendros 16 265,82 Eur pasisavintos sumos, šių liudytojų parodymai yra susiję su penkiais iš dvylikos atskirų nusikalstamos veikos, nurodytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, epizodų. Taigi, minėtų liudytojų parodymai yra pakankamai reikšmingi sprendžiant dėl A. I. baudžiamosios atsakomybės, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, nors turėjo tokią galimybę, neužtikrino kaltinamajai įstatymo garantuotos teisės apklausti minėtų liudytojų.

22. Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad taip byloje buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 7 dalies, 277–279 straipsnių reikalavimai, dėl to buvo suvaržyta A. I. teisė į gynybą ir jos kaip kaltinamosios teisė apklausti liudytojus ir užduoti jiems klausimus, pažeistas rungimosi principas. Šie BPK pažeidimai yra esminiai, nes dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamosios teisės ir jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

23. Pagal BPK 386 straipsnio 1 dalį, kasacinės instancijos teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį, byla iš naujo nagrinėjama bendra tvarka. BPK 386 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, todėl teisėjų kolegija, perduodama bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, dėl kitų kasacinių skundų argumentų nepasisako, nes sprendimo dėl jų priėmimas šiuo atveju galimas tik tinkamai ir išsamiai išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka iš naujo. Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, būtina imtis priemonių šioje kasacinėje nutartyje nurodytiems procesiniams pažeidimams pašalinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 17 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Arūnas Budrys

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Olegas Fedosiukas