Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-43-699/2017
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08898-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija: 1.5.8.; 9.15.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Aldonos Rakauskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. ir jo atstovo advokato Rimgaudo Černiaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
1. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės Dianos Vilytės 2016 m. birželio 6 d. nutarimu D. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1713 straipsnio 1 dalį 434 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas viešojo pirkimo komisijos, sudarytos VĮ (duomenys neskelbtini) (toliau – perkančioji organizacija) generalinio direktoriaus 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. P1-219, (duomenys neskelbtini), dalyvavo sprendžiant klausimus dėl „Priešprojektinių pasiūlymų dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatų, esančių Vilniuje, Rinktinės g. 1, pritaikymo konferencijoms, kongresams ir kitiems kultūriniams renginiams paslaugų pirkimo“ (toliau – pirkimas) būdo parinkimo ir pirkimo sąlygų tvirtinimo bei balsavo už sprendimus patvirtinti neteisėtą pirkimo būdą ir neteisėtas pirkimo sąlygas. Pagal nutarime nustatytas aplinkybes, viešojo pirkimo komisijos (duomenys neskelbtini) D. B. 2015 m. lapkričio 11 d. posėdyje priėmė sprendimą pirkimą vykdyti apklausos būdu skubos tvarka neskelbiant apie pirkimą, vadovaujantis perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų perkančiosios organizacijos generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. P1-150 (toliau – Taisyklės), 107.1.3 punktu, kad „dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos“; ir 108 punktu, kad „vykdant supaprastintą pirkimą apklausos būdu, kreipiamasi į vieną ar kelis tiekėjus, prašant pateikti pasiūlymus pagal perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus“. Sprendimą pirkimą vykdyti apklausos būdu neskelbiant apie pirkimą viešojo pirkimo komisija motyvavo Vilniaus koncertų ir sporto rūmų centro projekto įgyvendinimo terminu – 2018 m., taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 597 „Dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos ir pritaikymo kongresams, konferencijoms ir kultūriniams renginiams projekto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu“ (toliau – Nutarimas Nr. 597) 2.3 punkte nurodytu pavedimu, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavaldžioms įstaigoms – prioritetine tvarka nagrinėti dokumentus, susijusius su Vilniaus kongresų centro projekto įgyvendinimu, ir užtikrinti su šiuo projektu susijusių sprendimų priėmimą per įmanomai trumpiausią terminą“. Viešojo pirkimo komisijos protokole nurodyta, kad „Komisija <...> atsižvelgė į Nutarimo Nr. 597 2.3 punktą, kuris numato, jog pirkimus reikia atlikti per įmanomai trumpiausią laiką <...>, o <...> atvirų procedūrų (konkurso) paskelbimas priešprojektinių siūlymų parengimo paslaugoms įsigyti būtų neefektyvus pirkimo būdas, nes užtruktų ilgą laiką (ne mažiau kaip du mėnesius). Dėl to Komisija negalėtų įgyvendinti perkančiosios organizacijos vadovo pavestos užduoties – įsigyti priešprojektinių siūlymų parengimo paslaugos, ir nevykdytų Nutarimo Nr. 597 2.3 punkte įtvirtintos nuostatos (imperatyvaus reikalavimo sprendimus priimti per įmanomai trumpiausią laiką)“.
Viešojo pirkimo komisija savo veikloje privalo vadovautis šios komisijos darbo reglamentu, kurio 6.1 punkte nustatyta, kad viešojo pirkimo komisija, gavusi ją sudariusios organizacijos įgaliojimus, parenka pirkimo būdą. D. B., kaip viešojo pirkimo komisijos (duomenys neskelbtini), priimdamas neteisėtą sprendimą vykdyti pirkimą apklausos būdu ir balsuodamas už šį sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad perkančioji organizacija, <...> supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, 92 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad perkančioji organizacija apie supaprastintą pirkimą gali neskelbti, jeigu yra bent vienas iš šio straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse nurodytų atvejų, taip pat 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pirkimų tikslą.
Darbo reglamento 6.2 punkte nustatyta, kad viešojo pirkimo komisija pagal pirkimo iniciatoriaus pateiktą paraišką bei pirkimo sąlygų projektą parengia pirkimo dokumentus ir juos tvirtinta. Viešojo pirkimo komisijos (duomenys neskelbtini) D. B., 2015 m. lapkričio 11 d. posėdžio metu nesivadovaudamas Taisyklių 42 punktu, kad tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 32–38 straipsnių nuostatas, patvirtino viešojo pirkimo komisijai pateiktas pirkimo sąlygas ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs, taip pat 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, nes pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės ketvirtoje eilutėje nustatyti kvalifikacijos reikalavimai, kad tiekėjas sutarčiai vykdyti turi pasiūlyti bent vieną kvalifikuotą ypatingo statinio projekto ir projekto vykdymo priežiūros vadovą, ypatingo statinio projekto ir projekto vykdymo priežiūros vadovas bei projekto architektūrinės dalies vadovas turi būti atestuoti visoms statinių grupėms, yra nesusiję su pirkimo objektu. Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės ketvirtoje eilutėje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, kad bent vienas konferencijų technologinės dalies specialistas (ekspertas) privalo turėti tarptautinę patirtį įrengiant konferencinius centrus ir bent vienas koncertinių erdvių specialistas (ekspertas) privalo turėti tarptautinę patirtį projektuojant koncertines sales, neįrodo gebėjimo tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. skundą, 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pakeitė Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės D. Vilytės 2016 m. birželio 6 d. nutarimą ir sumažino D. B. paskirtą baudą iki 144 Eur.
3. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. atstovo advokato R. Černiaus apeliacinį skundą, 2017 m. sausio 2 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį nepakeistą.
4. Pareiškėjai, vadovaudamiesi ATPK 30221 straipsniu, ANK 662 straipsniu, prašo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės D. Vilytės 2016 m. birželio 6 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Pareiškėjai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 65 ir 67 straipsniais, taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad būtų ištirta ANK 12 straipsnio 1 dalies atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 31 bei 109 straipsniams ir joje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui, ar mažai pavojingomis veikomis, kurios neužtraukia administracinės atsakomybės, leidžiama pripažinti tik konkrečiuose ANK straipsniuose nurodytas veikas, o ne veikas pagal jų faktinį pavojingumą.
4.1. Pareiškėjai teigia, kad D. B. administracinė nuobauda paskirta praleidus ATPK 35 straipsnyje nustatytą šešių mėnesių administracinių nuobaudų skyrimo terminą. Teismai nepagrįstai pripažino, kad šio termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. sausio 15 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-147 surašymo dienos. Dar 2015 m. lapkričio 11 d. įvyko viešojo pirkimo komisijos posėdis, kurio metu buvo patvirtintos pirkimo sąlygos, inkriminuotos administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Ši teisės pažeidimo padarymo diena taip pat nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, kuris surašytas D. B. tik 2016 m. gegužės 9 d. Taigi nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas nuo 2015 m. lapkričio 11 d. ir jis baigėsi 2016 m. gegužės 11 d. Kita vertus, skundžiamas nutarimas priimtas tik 2016 m. birželio 6 d. Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba vilkino spręsti D. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą. Viešųjų pirkimų vertinimo išvadai surašyti nereikėjo taikyti jokių specialių žinių ar atlikti specialių tyrimo veiksmų, joje esantis tekstas yra iš esmės tapatus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių D. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas praėjus keliems mėnesiams po teisės pažeidimo padarymo dienos. Dėl šių priežasčių, pareiškėjų nuomone, teismai neteisingai taikė ATPK 35 straipsnio nuostatas.
4.2. Pareiškėjų tvirtinimu, skundžiamuose teismų sprendimuose konstatuota, kad pirkimas negalėjo būti vykdomas apklausos būdu ir skubos tvarka, nors iš tikrųjų jis tokiomis sąlygomis ir nevyko. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 6 dalies 3 punktu, galėjo pasirinkti pirkimą iš vienintelio šaltinio – iš S. K. projektavimo įmonės dėl jai priklausančių intelektinės nuosavybės teisių ir plėtojamų (rekonstruojamų) statybų projekto, tačiau siekiant sudaryti konkurenciją ir įgyti derybinį pranašumą pirkimas buvo formaliai vykdomas apklausos būdu. Skuba pirkimo sąlygose buvo pabrėžiama tik kaip papildomas argumentas, kad pirkimo dalyviai suprastų jo svarbą. Be to, Nutarimu Nr. 597 perkančioji organizacija įpareigota atlikti pirkimo procedūras, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos darbai būtų baigti iki 2017 m. pabaigos. Lietuvos Vyriausybės darbo grupėje suderintas darbo grafikas parodė, kad pirkimo vykdymas viešojo konkurso būdu neleis pasiekti rezultatų Nutarime Nr. 597 nustatytais terminais. Todėl atsirado būtinybė remtis skuba kaip kriterijumi pasirinkti vieną iš kelių pirkimo būdų, kurie nebuvo privalomi. S. K. projektavimo įmonė, iš pat pradžių supratusi, kad ji gali būti vienintelė pirkimo dalyvė, o Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukciją reikia atlikti kuo skubiau, galėjo tikėtis gauti gerokai didesnę savo paslaugų kainą ir pagal ją teikti savo pasiūlymą, kurio perkančioji organizacija faktiškai nebūtų turėjusi galimybės atsisakyti. Patys teismai netiesiogiai pripažino, kad buvo sudarytos sąlygos vykdyti pirkimą iš vienintelio šaltinio. Dėl šių priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad pirkimas buvo vykdomas griežtesnėmis sąlygomis, nei turėjo būti, todėl negalima teigti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, susijęs su viešųjų pirkimų tvarkos nesilaikymu.
4.3. Pareiškėjai nurodo, kad taikytinas pirkimo būdas lėmė ir pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų aktualumą, t. y. žinant, kad pirkimą gali laimėti faktiškai tik vienas dalyvis, pirkimui buvo pasirinkti atitinkami potencialūs dalyviai, kurie bent teoriškai galėjo teikti konkurencingus pasiūlymus. Jų formalaus nurodymo pirkimo sąlygose negalima laikyti konkurencijos ribojimu, tuo labiau kad pažeidimų dėl pirkimo dalyvių kandidatūrų parinkimo ar leidimo jiems dalyvauti pirkime nebuvo nustatyta. Be to, nė vienas asmuo, kuris galėjo svarstyti dalyvauti pirkime, nepateikė paklausimo paaiškinti pirkimo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, teismų išvada, kad buvo padarytas pažeidimas nustatant perteklinius kvalifikacinius reikalavimus, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl neteisinga.
4.4. Pareiškėjai pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesprendė, ar D. B. padaryti veiksmai nėra mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika (ANK 12 straipsnis), o tai sudarytų pagrindą jį netraukti administracinėn atsakomybėn. Be to, nors, pagal ANK 12 straipsnio 2 dalį, kriterijus, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai, tačiau šiuo atveju Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė nėra priėmusi tokios tvarkos. Susidariusią situaciją galimai lėmė aplinkybė, kad mažai pavojingais gali būti pripažįstami tik konkretūs ANK 12 straipsnio 1 dalyje išvardyti administraciniai nusižengimai. Todėl D. B. formaliai neturėjo galimybės teikti prašymų perkvalifikuoti padarytus veiksmus pagal atitinkamą ANK straipsnį, nutraukti bylą, taip pat jis nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą po 2017 m. sausio 1 d. Toks teisinis reglamentavimas patvirtina, kad bet koks viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimas besąlygiškai lemia administracinės atsakomybės taikymą, nors ši tvarka yra labai plati: apima bendravimą su pirkimų dalyviais, pirkimų sąlygų nustatymą ir įvykdymą, kitas smulkias pareigas, kurių pažeidimas ar netinkamas vykdymas nėra toks pavojingas, kad reikėtų taikyti administracinę atsakomybę. Pareiškėjų teigimu, kad ANK 12 straipsnyje suformuluota išimtis nėra tinkama, parodo nustatytas atvejis, jog administracinėn atsakomybėn nebuvo patraukti visi viešojo pirkimo komisijos nariai. Visa tai sudaro pagrindą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad būtų ištirta ANK 12 straipsnio 1 dalies atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 31 ir 109 straipsniams ir joje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui.
4.5. Pasak pareiškėjų, teismai vertino D. B. veiksmų pavojingumą pagal ATPK 301 straipsnį ir nenustatė, kad būtų galima švelninti jo administracinę atsakomybę. Kita vertus, skundžiamuose sprendimuose nebuvo atsižvelgta į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba iki šiol neinicijavo jokių papildomų procesų, kad būtų pašalintos atsiradusios pasekmės. Be to, byloje nenustatyta, kad perkančioji organizacija ar D. B., kaip viešojo pirkimo komisijos narys, neatsižvelgė į išsakytas pastabas ir toliau vykdo viešuosius pirkimus neįvertinę Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonės. Pažymima, kad Viešųjų pirkimų tarnybos išvada savaime nėra teisiškai privalomas dokumentas; ji neskundžiama kaip administracinis aktas, nes pripažįstama, kad joje yra išdėstyta tik Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTEzNi01MjUvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-136-525/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-136-525/2017">eAS-136-525/2017</a>). Teismai taip pat neatkreipė dėmesio, kad administracinės atsakomybės taikymas už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus sukelia pažeidėjui ne tik tiesiogines pasekmes (administracinės nuobaudos paskyrimą), bet ir netiesiogines. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad perkančiosios organizacijos pirmininku ir nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Jais nelaikomi asmenys, kuriems paskirta ir galioja administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą) už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą pagal ATPK (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 2 punktas). Pareiškėjų nuomone, tam, kad asmeniui būtų uždrausta galimybė dirbti tam tikroje srityje, turi būti nustatyti šiurkštūs teisės aktų reikalavimų pažeidimai, sukėlę realias neigiamas pasekmes, tačiau teismai nenustatė jų. Taigi D. B. administracinės atsakomybės adekvatumo ir proporcingumo klausimas turėjo būti vertinamas atsižvelgtus į reikšmingų aplinkybių visumą, o ne vien pagal administracinės nuobaudos dydį.
4.6. Pareiškėjai teigia, kad Viešųjų pirkimų tarnyba iš esmės neatliko jokio tyrimo ir nekreipė dėmesio į D. B. nurodytas pirkimo sąlygų patvirtinimo aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sužinojo apie atliktą tyrimą tik susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo protokolu. Toks administracinio teisės pažeidimo tyrimas ir jo bylos nagrinėjimas pripažintinas neobjektyviu, neišsamiu ir pažeidžiančiu ATPK 248 straipsnio reikalavimus.
5. Viešųjų pirkimų tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Alvyda Jatulienė atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. ir jo atstovo advokato R. Černiaus prašymą prašo jį atmesti.
5.1. Atsiliepime nesutinkama, kad D. B. administracinė nuobauda paskirta praleidus ATPK 35 straipsnyje nustatytą terminą. Viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimas (ATPK 1713 straipsnis) patenka į ATPK dvyliktą skirsnį, už kurio pažeidimus administracinė nuobauda turi būti paskirta per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jei nuo pažeidimo padarymo iki jo nustatymo nėra suėję vieneri metai (ATPK 35 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimas buvo nustatytas 2016 m. sausio 15 d. Viešųjų pirkimų tarnybai surašius vertinimo išvadą. Ši išvada parengiama tik tada, kai išanalizuojami visi pateikti (surinkti) dokumentai ir kita su tyrimu susijusi informacija. Juos įvertinus, konstatuojami atliktų (neatliktų) ir atliekamų viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimai. Toks išaiškinimas taip pat pateiktas teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-1427/3009, N6-306/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBVC0xMy02OTYvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2AT-13-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2AT-13-696/2017">e2AT-13-696/2017</a>). D. B. administracinė nuobauda paskirta 2016 m. birželio 6 d., t. y. nepraėjus šešiems mėnesiams nuo pažeidimo nustatymo dienos ir vieneriems metams nuo jo padarymo dienos, todėl ATPK 35 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos.
5.2. Institucijos atstovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog viešojo pirkimo komisija, vadovaujama D. B., ne tik parinko netinkamą pirkimo būdą, bet ir netinkamai suformavo kvalifikacinius reikalavimus. Pareiškėjų prašymo teiginiai dėl suformuluotų pirkimo sąlygų yra nepagrįsti, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir bylos faktinių aplinkybių. D. B. nuo pat pradžių neužtikrino tinkamo ir racionalaus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų nuostatų laikymosi, o tai leidžia abejoti jo sąžiningumu vykdant viešojo pirkimo procedūras. Jam administracinė atsakomybė taikyta dėl to, kad viešojo pirkimo komisija nusprendė vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu, nesilaikydama visų sąlygų, kad viešasis pirkimas vyktų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 3 punkte bei Taisyklių 107.1.3. ir 108 punktuose nurodytu pagrindu. Pagal šias teisės aktų nuostatas viešasis pirkimas gali būti vykdomas, jei jis atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas sąlygas, susijusias su neskelbimu apie pirkimą, tačiau viešojo pirkimo komisijos nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad šiuo atveju pirkimą reikėjo atlikti skubiai. Atsižvelgiant į tai, D. B. pagrįstai nubaustas pagal ATPK 1713 straipsnį.
5.3. Atsiliepime teigiama, kad D. B. padarytus veiksmus perkvalifikuoti pagal atitinkamą ANK straipsnį taip pat nėra teisinio pagrindo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, nagrinėjant atnaujintas administracinių teisės pažeidimų bylas pagal asmenų prašymus, ANK nuostatų taikymo klausimas nėra svarstomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctMTQtMzAzLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-14-303/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-14-303/2017">2AT-7-14-303/2017</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTMtNjk3LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-3-697/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-3-697/2017">2AT-3-697/2017</a>, 2AT-32-489/2017). Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimas dėl D. B. priimtas 2016 m. birželio 6 d., pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, priėmė nutartį 2016 m. rugsėjo 26 d., o apeliacinis skundas pateiktas 2016 m. spalio 17 d., t. y. dar tebegaliojant ATPK. Taigi D. B. padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal tuo metu galiojusį įstatymą.
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. ir jo atstovo advokato R. Černiaus prašymas atmestinas.
Dėl atnaujintos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribų
7. Pagal ATPK 30221 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tos pačios nuostatos nustatytos ir ANK 662 straipsnio 13 dalyje.
7.1. Taigi nagrinėjant atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo bylos faktinės aplinkybės iš naujo nenustatomos, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami. Tai reiškia, jog bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai nekvestionuojant byloje nustatytų aplinkybių ar atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais.
7.2. Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, pareiškėjų teiginiai, kurie susiję su kaltės neigimu ir nustatytų aplinkybių ginčijimu bei nesutikimu su atliktu įrodymų vertinimu, dėl kurių nutarime ir nutartyje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai jau išsamiai pasisakė juos atmesdami, paliktini nenagrinėtini.
Dėl ATPK 1713 straipsnio 1 dalies taikymo
8. Pareiškėjai, prašydami nutraukti D. B. administracinio teisės pažeidimo bylą, teigia, kad Viešųjų pirkimų tarnyba ir teismai nepagrįstai pripažino, jog D. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą.
8.1. Pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį, už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą atsakomybė atsiranda perkančiųjų organizacijų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojams ar darbuotojams. Byloje nustatyta, kad viešojo pirkimo komisija, kurios (duomenys neskelbtini) buvo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nusprendė, jog priešprojektinių pasiūlymų dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatų pritaikymo įvairiems renginiams paslaugų pirkimas turi vykti atrankos būdu ir skubos tvarka. Todėl buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1–2 dalies, 85 straipsnio 2 dalies ir 92 straipsnio 2 dalies nuostatos. Be to, viešojo pirkimo komisija nustatė tiekėjams perteklinius kvalifikacijos reikalavimus. Todėl buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatos.
8.2. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) įtvirtinta, kad perkančioji organizacija šio įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka privalo paskelbti apie kiekvieną supaprastintą pirkimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Pagal šio įstatymo 92 straipsnio 2 dalį, perkančioji organizacija apie supaprastintą pirkimą gali neskelbti, jeigu yra bent viena iš šio straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse nurodytų sąlygų.
8.3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad viešojo pirkimo komisija, vadovaujama D. B., priėmė sprendimą pirkimą vykdyti apklausos būdu skubos tvarka neskelbiant apie pirkimą, nors tokį sprendimą priimti nebuvo teisinio pagrindo. Komisija Taisyklių 107.1.3 ir 108 punktų, leidžiančių neskelbti apie supaprastintą pirkimą, taikymą grindė Vilniaus koncertų ir sporto rūmų centro projekto įgyvendinimo terminu (2018 m.) ir Nutarimo Nr. 597 2.3 punkto nuostata, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė jai pavaldžioms įstaigoms prioritetine tvarka nagrinėti dokumentus, susijusius su Vilniaus koncertų ir sporto rūmų centro (Vilniaus kongresų centro) projekto įgyvendinimu, ir užtikrinti su šiuo projektu susijusių sprendimų priėmimą per įmanomai trumpiausią terminą. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su skundžiamuose sprendimuose padaryta išvada, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmų centro projekto įgyvendinimo terminas ir minėta Nutarimo Nr. 597 nuostata nesuteikė viešojo pirkimo komisijai teisės priimti sprendimą nesivadovauti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis bendrą supaprastintų pirkimų vykdymo tvarką. Teismai pagrįstai rėmėsi teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, kad Vyriausybės veikla negali būti prilyginama nenuspėjamiems įvykiams, kurie ypatingai keistų įprastines viešųjų pirkimų procedūrų taikymo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009). Todėl darytina išvada, kad D. B. vadovaujama viešojo pirkimo komisija, priėmusi sprendimą dėl pasirinkto pirkimo būdo (vykdyti pirkimą atrankos būdu ir skubos tvarka), pažeidė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuotas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Pareiškėjai teigia, kad perkančioji organizacija galėjo pasirinkti pirkimą iš vienintelio šaltinio – iš S. K. projektavimo įmonės dėl jai priklausančių intelektinės nuosavybės teisių ir plėtojamų (rekonstruojamų) statybų projekto (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 6 dalies 3 punktas), tačiau to nedarė. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad D. B. padarytų veiksmų teisiniam vertinimui yra svarbu tai, kokį sprendimą priėmė, o ne teoriškai galėjo priimti viešojo pirkimo komisija.
8.4. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs.
8.5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad viešojo pirkimo komisija netinkamai suformulavo tiekėjams kvalifikacijos reikalavimus, t. y. kad tiekėjas turi pasiūlyti bent vieną kvalifikuotą ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą; toks vadovas ir projekto architektūrinės dalies vadovas turi būti atestuoti visoms statinių grupėms; bent vienas konferencijų technologinės dalies ir koncertinių erdvių specialistas (ekspertas) privalo turėti tarptautinės patirties rengiant konferencinius centrus ir projektuojant koncertines sales. Skundžiamuose sprendimuose išvada dėl netinkamai suformuluotų tiekėjams šių kvalifikacijos reikalavimų padaryta įvertinus vykdyto pirkimo pobūdį ir jo apimtį. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti, kad šiuo atveju tiekėjams suformuluoti kvalifikacijos reikalavimai negali būti vertinami kaip minimalūs, priešingai – jie yra pertekliniai ir neproporcingi vykdytam pirkimui. Taigi D. B., kaip viešojo pirkimo komisijos vadovas, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatas.
8.6. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė D. Vilytė ir teismai teisingai aiškino ATPK 1713 straipsnio 1 dalies nuostatas, esminio materialiosios teisės pažeidimo nepadarė. Pagal byloje nustatytas aplinkybes D. B. ATPK 1713 straipsnio 1 dalis pritaikyta tinkamai.
Dėl proceso teisės pažeidimo
9. Pareiškėjai teigia, kad administracinio teisės pažeidimo byloje buvo pažeistos ATPK 248 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius, nes Viešųjų pirkimų tarnyba iš esmės neatliko jokio tyrimo ir nekreipė dėmesio į D. B. nurodytas pirkimo sąlygų patvirtinimo aplinkybes.
9.1. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nesutikimas su institucijos atlikto tyrimo apimtimi ir jos padarytomis išvadomis savaime nereiškia, kad byloje buvo netinkamai ištirtos ir įvertintos reikšmingos aplinkybės. D. B. pasinaudojo teise apskųsti Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės D. Vilytės 2016 m. birželio 6 d. priimtą nutarimą. Teismai, patikrinę šio nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba visapusiškai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir netinkamai įvertino jas pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį. Taigi pareiškėjų teiginys, kad administracinio teisės pažeidimo tyrimas ir jo bylos nagrinėjimas buvo neobjektyvus ir neišsamus, todėl buvo pažeistos ATPK 248 straipsnio nuostatos, atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl ATPK 35 straipsnio 1 dalies taikymo
10. Pareiškėjai, prašydami panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės D. Vilytės 2016 m. birželio 6 d. nutarimą bei teismų sprendimus ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, teigia, kad D. B. administracinė nuobauda už ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta praleidus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinės nuobaudos skyrimo terminą.
10.1. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 413, 85, 1852, 1932, 20710, 20712, 209, 2091, 2092, 2093, 2094, 2095, 2096, 210, 21411 straipsniuose nustatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas yra ATPK dvyliktajame skirsnyje, todėl nagrinėjamoje byloje teismai pagrįstai vadovavosi šia administracinės nuobaudos skyrimo termino skaičiavimo taisykle. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų, nustatytų ATPK 1713 straipsnyje, bylose administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas nuo Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvados surašymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBVC0xMy02OTYvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2AT-13-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2AT-13-696/2017">e2AT-13-696/2017</a>).
10.2. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos kontrolės skyrius 2016 m. sausio 15 d. surašė Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvadą Nr. 4S-147 dėl viešojo pirkimo komisijos 2015 m. lapkričio 11 d. posėdyje galimai padarytų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, kai buvo priimti sprendimai parenkant pirkimo būdą ir tvirtinant jo sąlygas. Remiantis minėta ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostata ir teismų praktika, šiuo atveju administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas būtent nuo 2016 m. sausio 15 d., kai buvo surašyta aptariama vertinimo išvada, kuria nustatyti galimi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, o ne nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos (2015 m. lapkričio 11 d. viešojo pirkimo komisijos posėdžio). Esant tokioms aplinkybėms, D. B. administracinė nuobauda galėjo būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo 2016 m. sausio 15 d., t. y. iki 2016 m. liepos 15 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė D. Vilytė priėmė nutarimą nubausti D. B. pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį 2016 m. birželio 6 d., todėl darytina išvada, kad D. B. administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų administracinės nuobaudos skyrimo terminų. Taigi nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, vadovaujantis šia ATPK norma, nėra teisinio pagrindo.
Dėl D. B. paskirtos administracinės nuobaudos dydžio
11. Pareiškėjai teigia, kad D. B. paskirta administracinė nuobauda yra neproporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, nustatytam ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad, pakeitus Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės D. Vilytės 2016 m. birželio 6 d. nutarimą, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo paskirta šio ATPK straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda.
11.1. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje nustatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei nustatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 301 straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013).
11.2. Pirmosios instancijos teismas skyrė D. B. minimalią ATPK 1713 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudą, įvertinęs jo asmenybę ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas D. B. atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo D. B., nenustatė pastarojo asmenybę ir jo padarytą administracinį teisės pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad jam paskirta administracinė nuobauda prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti priešingos išvados. D. B. padaryto teisės pažeidimo pavojingumo nemažina tai, kad, pasak pareiškėjų, Viešųjų pirkimų tarnyba po nustatytų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų neinicijavo jokių papildomų procesų, kad būtų pašalintos atsiradusios pasekmės; nenustatyta, kad perkančioji organizacija ar D. B., kaip viešojo pirkimo komisijos narys, toliau vykdo viešuosius pirkimus neįvertinę Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonės. Prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą pateikiamas Viešųjų pirkimų tarnybos kontrolės skyriaus 2016 m. sausio 15 d. surašytos išvados Nr. 4S-147 subjektyvus teisinis vertinimas neturi reikšmės sprendžiant dėl D. B. paskirtos administracinės nuobaudos teisingumo.
11.3. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kiekviena administracinė nuobauda asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, sukelia tam tikras neigiamas pasekmes. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas iš tiesų nustato papildomus reikalavimus asmeniui, siekiančiam būti viešojo pirkimo pirmininku ar nariu, vienas iš jų – nepriekaištinga reputacija. Kita vertus, būtent ATPK reglamentuoja administracinės nuobaudos tikslus, jos skyrimo taisykles. Vadovaudamiesi šio kodifikuoto įstatymo nuostatomis, teismai sprendžia, kokios rūšies ir dydžio administracinę nuobaudą skirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nepažeisdami ATPK nuostatų, konstatavo, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti D. B. paskyrus minimalią ATPK 1713 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudą. Vien tai, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas nustato asmenims, kuriems paskirta administracinė nuobauda už šio įstatymo nuostatų nesilaikymą, tam tikrus apribojimus eiti viešojo pirkimo komisijos pirmininko ir nario pareigas, savaime negali būti teisiniu pagrindu neskirti D. B. administracinės nuobaudos (baudos). Be to, teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio bylas, nesprendžia klausimo dėl tolesnio asmens, padariusio administracinį teisės pažeidimą viešųjų pirkimų srityje, darbo viešojo pirkimo komisijoje.
11.4. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. B. administracinė nuobauda tinkamai individualizuota, laikantis ATPK nuostatų, reglamentuojančių administracinės nuobaudos skyrimą.
Dėl ANK nuostatų taikymo
12. Pareiškėjai, neprašydami D. B. padaryto administracinio teisės pažeidimo perkvalifikuoti pagal atitinkamą ANK straipsnį, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesprendė, ar D. B. padaryti veiksmai nėra mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika (ANK 12 straipsnis), o tai sudarytų pagrindą jo netraukti administracinėn atsakomybėn. Dėl šios priežasties taip pat prašoma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad būtų ištirta ANK 12 straipsnio 1 dalies atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 31 ir 109 straipsniams bei joje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui.
12.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad ANK nuostatos įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d. Kaip minėta, D. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas išspręstas Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės D. Vilytės 2016 m. birželio 6 d. nutarimu, t. y. iki ANK nuostatų įsigaliojimo. Dar galiojant ATPK nuostatoms, buvo priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis, kuria iš dalies tenkintas D. B. skundas. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo D. B. atstovo apeliacinį skundą 2017 m. sausio 2 d. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 dalyje nurodyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad D. B. ar jo atstovas pateikė prašymą apeliacinės instancijos teismui taikyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytiems veiksmams ANK 12 straipsnio nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pareigos spręsti šio klausimo savo iniciatyva. Be to, pažymėtina, kad, pagal ANK 12 straipsnį, tarp šiame straipsnyje išvardytų administracinio nusižengimo požymių turinčių veikų, kurios gali būti pripažintos mažai pavojingomis, nėra viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo.
12.2. Teismų praktikoje išaiškinta, proceso atnaujinimas yra ekstraordinarinė įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo priemonė, kurios paskirtis – ištaisyti padarytas materialiosios ir (ar) proceso teisės taikymo klaidas pagal nustatytas bylos aplinkybes. Naujai priimto administracinę atsakomybę nustatančio įstatymo, turinčio atgalinio veikimo galią, taikymas nėra siejamas su administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo pagrindais, todėl kai nagrinėjama atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla, naujo administracinę atsakomybę numatančio įstatymo taikymo ir atitinkamai veikų perkvalifikavimo klausimai negali būti sprendžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTMtNjk3LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-3-697/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-3-697/2017">2AT-3-697/2017</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctMTQtMzAzLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-14-303/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-14-303/2017">2AT-7-14-303/2017</a>, 2AT-24-699/2017). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į susiformavusią teismų praktiką, pabrėžia, kad pareiškėjų prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą pateikiamas ANK Bendrosios dalies normos aiškinimo klausimas taip pat negali būti sprendžiamas proceso atnaujinimo stadijoje. Dėl tos pačios priežasties pareiškėjų prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad būtų išspręstas ANK 12 straipsnio 1 dalies konstitucingumo klausimas, atmetamas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. ir jo atstovo advokato Rimgaudo Černiaus prašymą atmesti.
Teisėjos Dalia Bajerčiūtė
Audronė Kartanienė
Aldona Rakauskienė
