Dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų

Civilinė byla Nr. 3K-3-125-421/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00559-2013-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 50.11.2; 106.1

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. Š. kasacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei G. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, trečiasis asmuo UAB „Kretingos būstas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iškeldinti G. Š. iš Kretingos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), (toliau – butas, gyvenamosios patalpos). Ieškovė nurodė, kad atsakovei gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos terminuotai, vadovaujantis Kretingos rajono valdybos 1995 m. balandžio 6 d. potvarkiu Nr. 132v „Dėl leidimo G. Š. prisiregistruoti ir laikinai gyventi“, iki 1996 m. balandžio 7 d. Kretingos rajono mero 1996 m. gegužės 15 d. potvarkiu Nr. 285 atsakovei buvo leista laikinai prisiregistruoti ir gyventi bute iki 1997 m. gegužės 15 d. Kretingos rajono mero 1997 m. gegužės 24 d. potvarkiu Nr. 220 specialiosios paskirties UAB „Kretingos komunalininkas“ buvo įpareigota pratęsti sutartį su atsakove dėl ginčo manevrinio 2 kambarių buto iki 1998 m. gegužės 21 d.

Ieškovės teigimu, atsakovė nuo 1998 m. gegužės 21 d. bute gyvena nesudariusi nuomos sutarties. Jai 2000 m. sausio 5 d. raštu Nr. 01-17-05, 2001 m. kovo 30 d. raštu Nr. 01-19-544, 2001 m. birželio 14 d. raštu Nr. 07-06-1443, 2003 m. vasario 19 d. raštu Nr. (6.25.)-D3-329, 2009 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. (9.13.)-D3-4923, 2012 m. kovo 7 d. raštu Nr. (9.13)-D3-1113, 2012 m. balandžio 6 d. raštu Nr. (9.13)-D3-1634, 2012 m. gegužės 15 d. raštu Nr. (9.13) D3-2205 bei 2013 m. vasario 14 d. raštu Nr. (4.1.23.)-D3-870 buvo priminta apie pareigą pateikti reikiamus dokumentus ir sudaryti nuomos sutartį, tačiau į priminimus ji nereagavo ir nuomos sutarties nesudarė. Ieškovė nurodė neturinti duomenų, kad atsakovė turi kokį nors teisinį pagrindą naudotis ginčo gyvenamosiomis patalpomis. 2013 m. balandžio 23 d. raštu Nr. (4.1.23)-D3-2096) ieškovė, vadovaudamasi CK 6.613 straipsniu, pareikalavo iš G. Š. išsikelti iš gyvenamųjų patalpų ir tuščias patalpas perduoti Kretingos miesto seniūnijai. Atsakovė iki nustatyto termino šio reikalavimo neįvykdė.

Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1995 m. birželio 7 d. valstybinė Kretingos komunalinių paslaugų įmonė ir G. Š. sudarė sutartį Nr. 502, kuri laikytina neterminuota nuomos sutartimi, todėl ieškinys turi būti atmestas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nusprendė iškeldinti atsakovę G. Š. su jos visais daiktais iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismas nustatė, kad 2013 m. balandžio 23 d. raštu Nr. (4.1.23)-D3-2096 Kretingos rajono savivaldybės administracija pareikalavo iš atsakovės išsikelti iš ginčo gyvenamųjų patalpų ir iki 2013 m. gegužės 3 d. tuščias patalpas perduoti Kretingos miesto seniūnijai. Teismas sprendė, kad šalys naujos nuomos sutarties nesudarė, atsakovė savavališkai, t. y. be nuomos sutarties, užėmė butą, todėl ginčo atveju taikytinas CK 6.612 straipsnis. Atsakovės nurodyta 1995 m. birželio 7 d. sutartis Nr. 502, sudaryta su valstybine Kretingos komunalinių paslaugų įmone, teismo vertinimu, yra atsiskaitymo už šiukšlių išvežimą, energiją ir buto nuomą sutartis, tačiau ji nelaikytina nuomos sutartimi. Teismas sprendė, kad nors atsakovė moka buto nuompinigius ir mokesčius už komunalines paslaugas, tačiau gyvenamojoje patalpoje gyvena be teisinio pagrindo, todėl yra pagrindas ją iškeldinti, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.579 straipsnio 1 dalis, 6.612 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 11 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog atsakovė butą užėmė savavališkai, ir nepagrįstai rėmėsi CK 6.612 straipsniu, bet ginčą iš esmės išsprendė teisingai.

Teismas sprendė, kad iš esmės dar iki 2000 m. tarp šalių susiklostė faktiniai gyvenamosios patalpos nuomos santykiai. Tęstinį ir (ar) neterminuotą šių santykių pobūdį, teismo vertinimu, pagrindžia tai, kad buto savininkė (savivaldybė), žinodama apie dėl atsakovės priimtus Kretingos rajono valdybos potvarkius, kuriais atsakovei leista laikinai prisiregistruoti ir gyventi bute, pavesta specialiosios paskirties valstybinei komunalinių paslaugų įmonei sudaryti laikiną buto nuomos sutartį ir vėliau ją pratęsti, faktiškai tik 2000 m. sausio 5 d. pareikalavo iš nuomininkės (atsakovės) išsikelti iš ginčo buto, jei ji iki 2000 m. sausio 25 d. nepateiks prašymo sudaryti buto nuomos sutartį. Teismo vertinimu, buto savininkė (savivaldybė) privalėjo įspėti atsakovę apie buto nuomos sutarties nutraukimą prieš 6 mėnesius (CK 6.614 straipsnio 1 dalis) ir tai jau yra iš esmės faktiškai padariusi minėtu 2000 m. sausio 25 d. raštu, siųstu atsakovei praėjus daugiau nei metams po to, kai buvo pasibaigęs leidimo gyventi bute terminas (1998 m. gegužės 21 d.). Vėlesni savivaldybės raštai (įspėjimai) iš esmės tik pakartojo pirminį reikalavimą išsikelti iš buto. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad savivaldybė yra tinkamai informavusi nuomininkę (atsakovę) apie gyvenamosios patalpos neterminuotos nuomos sutarties nutraukimą CK 6.614 straipsnio 1 dalies prasme, todėl atsakovė turi pareigą išsikelti iš gyvenamosios patalpos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė G. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

CK 6.614 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos gali būti taikomos tik tais atvejais, kai gyvenamoji patalpa nuomojama komerciniais pagrindais. Šiuo atveju atsakovė yra iškeldinta iš socialinio būsto ir nėra pagrindo teigti, kad tai buvo komercinio pobūdžio nuomos santykiai, todėl CK 6.614 straipsnio 2 dalies nuostatos taikytos nepagrįstai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims (šeimoms) forma. Socialinis būstas apibrėžiamas kaip nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal sąlygas, kurios nustatytos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-560/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-560/2011">3K-3-560/2011</a>). Dėl nuomininko iškeldinimo iš socialinio būsto Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gruodžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei J. A. dėl nuomos teisinių santykių nutraukimo, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir skolos priteisimo (bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NDYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-646/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-646/2013">3K-3-646/2013</a>), konstatavo, kad CK 6.611 straipsnyje nustatyta, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčių už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Šios teisės normos taikymui būtina nustatyti jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas: pirma, aplinkybę, kad yra sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, antra, šios sutarties sąlygų pažeidimo faktą (mokesčių nemokėjimą, gyvenamosios patalpos ardymą, gadinimą, naudojimą ne pagal paskirtį, netinkamą elgesį, dėl kurio kitiems kartu ar greta gyvenantiems asmenims trukdoma normaliai gyventi). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, nustatęs nuomos sutarties pažeidimą, teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos tik įvertinęs tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, sutarties nutraukimo neigiamus padarinius bei teisės į būstą ribojimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMTAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-110/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-110/2012">3K-7-110/2012</a>).

Nagrinėjamu atveju nesant pagrindo konstatuoti, kad socialinį būstą atsakovė užėmė savavališkai, todėl jos negalima iškeldinti CK 6.612 straipsnio pagrindu. Taip pat nėra konstatuota socialinio būsto nuomos sutarties sąlygų pažeidimų pagal CK 6.611 straipsnį, kurių pagrindu atsakovė galėtų būti iškeldinta: duomenų, kad atsakovė gadina buto patalpas ar kitaip blogina patalpų būklę, savo netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas greta gyvenantiems asmenims ar nemoka buto nuompinigių ar mokesčių už komunalines paslaugas, nėra. Dėl šių priežasčių laikytina, kad teismai priėmė sprendimą iškeldinti atsakovę nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo.

Atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą ieškovė Kretingos rajono savivaldybės administracija su kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Bylos nagrinėjimo metu Kretingos rajono apylinkės teisme nustatyta, kad į ginčo patalpas 1992–1993 metais atsakovė įsikraustė savavališkai. Teismo posėdžio metu ji paaiškino, kad neturėjo kur gyventi ir sužinojusi, jog yra laisvas butas, be niekieno leidimo į jį įsikėlė.

CK 6.577 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos remiantis valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu. CK 6.579 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu, o ją pasirašo įgaliotas pareigūnas ir nuomininkas. Šių teisės normų analizė leidžia teigti, kad, norint išnuomoti savivaldybių gyvenamąsias patalpas, turi būti priimtas administracinis aktas bei sudaryta rašytinė nuomos sutartis. Iš esmės toks pats teisinis reguliavimas buvo senajame CK, galiojusiame tada, kai atsakovė įsikėlė į patalpas.

Bylą nagrinėjant teisme, buvo nustatyta, kad atsakovė atsisakė sudaryti buto nuomos sutartį. Vien tai, kad ji neskolinga už gyvenamųjų patalpų nuomą, neardo, negadina gyvenamosios patapos, nenaudoja jos ne pagal paskirtį, savo netinkamu elgesiu nesudaro neįmanomų sąlygų kitiems kartu ar greta gyventi, nesuteikia jai teisės išsinuomoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas.

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme nustatyta teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms forma. Socialinis būstas suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, o socialinio būsto suteikimas reiškia, kad jis bus naudojamas pagal tokios patalpos tikslinę paskirtį – jame gyvens asmuo (asmenys), kuriam (kuriems) jis suteiktas. Kretingos rajono savivaldybės administracija atsakovei pakartotiniais raštais priminė pareigą pateikti reikalingus dokumentus ir sudaryti nuomos sutartį, tačiau atsakovė to nepadarė; ji taip pat atsisakė sudaryti taikos sutartį šioje byloje, nurodydama, kad prašymo įrašyti ją į eilę Savivaldybės socialinio būsto fondui priskirtų patalpų nuomai bei kitų dokumentų, įrodančių, jog ji atitinka Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo reikalavimus, neteiks.

Susiklosčius tokiai situacijai, Kretingos rajono savivaldybės administracija negali įvertinti, ar atsakovė turi teisę į valstybės paramą. Savivaldybės administracija ne kartą siūlė jai pateikti reikalingus dokumentus ir sudaryti nuomos sutartį, tačiau šis procesas negali trukti nepagrįstai ilgą laiką. Manytina, kad šiuo atveju iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, yra proporcinga ir pagrįsta priemonė. Pažymėtina, kad šiuo metu eilėje butui gauti Kretingos rajono savivaldybėje yra apie 300 šeimų, arba 780 asmenų. Jie, skirtingai nei atsakovė, teisės aktų nustatyta tvarka yra pateikę Kretingos rajono savivaldybei prašymus dėl įrašymo į eilę būstui gauti bei dokumentus, įrodančius, jog atitinka Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo reikalavimus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl dispozityvumo principo

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena šio principo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina teisės taikymo aspektu apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų.

Teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos ją nagrinėjant. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Raimeta“ v. UAB „Eivora“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-710/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-710/2013">3K-3-710/2013</a>; 2014 m. kovo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. K. ir kt. v. UAB „L&M Vilnius“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04MS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-81/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-81/2014">3K-3-81/2014</a>). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad suinteresuotas asmuo, ieškiniu pareikšdamas reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nordopt“ v. UAB „Optima trade“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-547/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-547/2013">3K-3-547/2013</a>; kt.).

Šioje byloje pareikštame ieškinyje ieškovas nurodė, jo nuomone, keliamam ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą) ir suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką) – iškeldinti atsakovę iš savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų, pasibaigus nuomos terminui (CK 6.613 straipsnis).

Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė savivaldybei priklausančią gyvenamąją patalpą užėmė savavališkai (be nuomos sutarties), ir taikė CK 6.612 straipsnį – nusprendė atsakovę iškeldinti, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, pripažino, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai nuomos santykiai, todėl sprendė, kad atsakovė galėjo būti iškeldinta ją įspėjus prieš šešis mėnesius (CK 6.614 straipsnio 1, 2 dalys), t. y. apeliacinės instancijos teismas paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti, vadovaudamasis kitais motyvais.

Kasaciniu skundu atsakovė ginčija apeliacinės instancijos teismo nutartį, teigdama, kad ginčo santykiams CK 6.614 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikytinos, nes gyvenamosios patalpos buvo nuomojamos nekomercinėmis sąlygomis. Taigi, kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje yra teisės klausimas dėl CK 6.614 straipsnio taikymo apimties, dėl jo teisėjų kolegija ir pasisako.

Dėl CK 6.614 straipsnio taikymo

CK 6.614 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinių ir fizinių asmenų nuomojamų komercinėmis sąlygomis gyvenamųjų patalpų neterminuota nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta nuomininką raštu įspėjus prieš šešis mėnesius. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, pasibaigus 6.614 straipsnio 1 dalyje nurodytam terminui, nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

Taigi, analizuojamo straipsnio 1 dalyje expressis verbis yra įtvirtinta, kad jo normos taikomos gyvenamųjų patalpų nuomai komercinėmis sąlygomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad pagal įstatymą gyvenamosios patalpos gali būti nuomojamos tiek sudarant terminuotą, tiek neterminuotą nuomos sutartį, taip pat jos gali būti nuomojamos tiek komercinėmis sąlygomis, tiek nekomercinėmis sąlygomis (CK 6.577, 6.582, 6.583 straipsniai). CK 6.611 straipsnyje, reglamentuojančiame sutarties nutraukimą nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas, nustatytas savarankiškas gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pagrindas – nuomininko padaryti nuomos sutarties sąlygų pažeidimai. Ši teisės norma gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar gyvenamosios patalpos nuomos sutartis yra terminuota, ar neterminuota, taip pat nuo to, ar gyvenamoji patalpa nuomojama komercinėmis sąlygomis, ar nekomercinėmis sąlygomis. CK 6.614 straipsnyje, reglamentuojančiame gyvenamosios patalpos neterminuotos nuomos sutarties nutraukimą, nuomotojui suteikiama teisė šioje teisės normoje nustatytomis sąlygomis vienašališkai nutraukti ne bet kurią gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, o tik komercinėmis sąlygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų neterminuotą nuomos sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. N. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-413/2011).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančios patalpos de facto atsakovei buvo (yra) nuomojamos nekomercinėmis sąlygomis, taigi šioje byloje nėra pagrindo taikyti CK 6.614 straipsnio nuostatų dėl nuomos sutarties nutraukimo įspėjus nuomininką prieš šešis mėnesius.

Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimą dėl iškeldinimo grindė tik pirmiau nurodytomis CK 6.614 straipsnio nuostatomis, o šį sprendimą kasacine tvarka apskundė tik atsakovė, kasacinis teismas skundžiamą procesinį sprendimą yra įpareigotas vertinti pagal kasaciniame skunde suformuluotą kasacijos pagrindą dėl netinkamo (nepagrįsto) CK 6.614 straipsnio taikymo bei nukrypimo nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Kadangi nagrinėjamu atveju ginčo gyvenamosios patalpos nėra nuomojamos komercinėmis sąlygomis, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priėmė procesinį sprendimą dėl atsakovės iškeldinimo CK 6.614 straipsnio pagrindu, todėl šis sprendimas naikintinas.

Nors ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi kitą iškeldinimo pagrindą (CK 6.613 straipsnis), tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų ta apimtimi, kuria teismai paneigė šio pagrindo iškeldinti atsakovę egzistavimą, ieškovė neskundė, todėl kasacinis teismas neturi pagrindo dėl jo pasisakyti, nes tai reikštų kasacijos ribų peržengimą, kuriam pagrindo kasacinis teismas nenustatė (CPK 353 straipsnio 2 d.). Kasacinis teismas taip pat neturi pagrindo vertinti, ar egzistuoja kiti, ieškovės nenurodyti ir teismų nenagrinėti pagrindai iškeldinti atsakovę, todėl, panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Nagrinėjant bylą kasaciniame teisme, buvo gauti rašytiniai įrodymai, susiję su ikiteisminiu tyrimu, atliekamu dėl atsakovės G. Š. veiksmų, taip pat Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nuosprendis, kuriuo G. Š. pripažinti kalta, padariusi nusikaltimus, nustatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktuose, 145 straipsnio 2 dalyje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas nenustatinėja bylos faktinių aplinkybių, jis yra saistomas tų aplinkybių, kurias nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Todėl kasaciniame teisme nauji įrodymai nepriimami. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau nurodyti dokumentai grąžintini juos pateikusiems asmenims.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 5,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus atsakovės kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Atsakovė paduodama kasacinį skundą sumokėjo 72 Lt (20,85 Eur) žyminio mokesčio, jis priteistinas atsakovei iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188715222) 5,77 Eur (penkis Eur 77 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 20,85 Eur (dvidešimt Eur 85 ct) G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

I. Š. ir R. B. prašymus su pridėtais dokumentais grąžinti juos pateikusiems asmenims.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Laužikas

Antanas Simniškis

Donatas Šernas