Dėl paskolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-337/2011

Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS Procesinio sprendimo kategorijos:

124.2.2; 124.5

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Egidijaus Baranausko (pranešėjas) ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Salta“ bei atsakovo VĮ Turto bankas kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB,,Salta“ ieškinį atsakovui VĮ Turto bankui dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia bei VĮ Turto banko priešieškinį UAB,,Salta“ dėl paskolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atnaujinus procesą byloje nagrinėjamas naujai paaiškėjusių aplinkybių įtakos šalių paskolos santykiams klausimas.

Ieškovas 1996 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 1995 m. rugsėjo 11 d. paskolos sutartį, sudarytą Lietuvos žemės ūkio banko ir AB „Salta“. Atsakovas AB Lietuvos žemės ūkio bankas padavė priešieškinį ir prašė priteisti iš ieškovo 2 500 000 Lt paskolos, 1 162 016,89 Lt palūkanų, 886 844 delspinigių, iš viso – 4 548 860,89 Lt.

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. birželio 13 d. sprendimu atmetė ieškinio dalį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia; priešieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš UAB „Salta“ VĮ Turto bankui (atsakovo AB Lietuvos žemės ūkio banko teisių perėmėjui) 2 500 000 Lt paskolos, 1 162 016,89 Lt palūkanų, 443 422 Lt delspinigių, atmetė priešieškinio dalį dėl 443 422 Lt delspinigių priteisimo; nutraukė bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia 1995 m. rugsėjo 11 d. turto įkeitimo sutartį, dėl priešieškinio reikalavimo priteisti 239 414 Lt palūkanų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. sausio 22 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 13 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. birželio 22 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 22 d. nutartį ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 13 d. sprendimą.

Ieškovas UAB „Salta“ 2007 m. rugsėjo 21 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje bei panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinys dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir iš dalies patenkintas atsakovo priešieškinis, priteisiant iš UAB „Salta“ VĮ Turto banko naudai 2 500 000 Lt paskolos, 1 162 016,89 Lt palūkanų, 443 422 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų, ir priimti naują sprendimą - pripažinti negaliojančia 1995 m. rugsėjo 11 d. paskolos sutartį, o priešieškinį atmesti.

Ieškovas nurodė, jog susipažinus su baudžiamąja byla, kurioje buvo tirtos AB „Salta“ gautos paskolos suteikimo aplinkybės, naujai paaiškėjo esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos, nagrinėjant civilinę bylą ir priimant joje sprendimą. Paaiškėjo, kad įkeičiamo turto vertinimas buvo atliktas po paskolos išdavimo, suteikiant paskolą ir pasirašant sutartis, įkeičiamas turtas nebuvo įvertintas, t. y. įkeitimo sutartyje nurodyta vertė yra išgalvota, o UAB „Ekonometrika“, kurios akcininkas buvo R. T. vadovaujama įmonė „Finmedija“, pažyma surašyta siekiant pavėluotai pagrįsti sudarytų sandorių teisėtumą. Iš kaltinamojo J. N. parodymų paaiškėjo, kad pateiktas bankui 1995 m. birželio 6 d. AB „Salta“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas buvo pasirašytas po paskolos išdavimo, kad bankas nebuvo sąžininga sutarties šalis. Bankas, suteikdamas paskolą tariamai AB „Salta“, neturėjo visų būtinų dokumentų sprendimui dėl paskolos sutarties suteikimo įmonei, todėl paskolos sudarymo metu nebuvo tinkamo AB „Salta“ įgaliojimo tokiai paskolai gauti, t. y. asmenys, veikę jos vardu, tam nebuvo įgalinti. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina banko nesąžiningumą sudarant sutartį, kuri turėjo įtakos, kad paskolinti pinigai nebuvo panaudoti pagal paskolos sutartyje nurodytą paskirtį.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 21 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą ir atnaujino procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Teismas nurodė, kad prašyme išdėstytos aplinkybės apie įkeičiamo turto vertę, tokio įvertinimo laiką, AB „Salta“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo surašymo aplinkybes bei kitos paskolos gavimo aplinkybės paaiškėjo tik UAB „Salta“ atstovei advokatei gavus leidimą susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga ir susipažinus su ja, t. y. 2007 m. rugpjūčio 1 d., jau įsiteisėjus teismo sprendimui.

Atnaujinus procesą ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį prašydamas panaikinti 2006 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo UAB „Salta“ ieškinys dėl 1995 m. rugsėjo 11 d. paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, o atsakovo VĮ Turto bankas priešieškinis patenkintas iš dalies, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą - UAB „Salta“ ieškinį patenkinti ir pripažinti negaliojančia 1995 m. rugsėjo 11 d. tarp AB „Salta“ ir Lietuvos žemės ūkio banko operacinės valdybos sudarytą paskolos sutartį, o VĮ Turto bankas priešieškinio dalį dėl 2 500 000 Lt paskolos, 116 201,89 Lt palūkanų, 443 422 Lt delspinigių ir 239 413,74 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš UAB „Salta“ VĮ Turto banko naudai atmesti; likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ieškovas nurodė, kad prašo pripažinti paskolos sutartį negaliojančia 1964 m. CK 57 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip sudarytą dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi, bei 1964 m. CK 66 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą kito asmens vardu, neįgalinto sudaryti sandorį asmens arba viršijant įgalinimus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 2 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo UAB „Salta“ ieškinio reikalavimas dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia bei iš dalies patenkintas atsakovo VĮ Turto bankas priešieškinio reikalavimas, iš UAB „Salta“ VĮ Turto bankas naudai priteisiant 2 500 000 Lt paskolos, 1 162 016,89 Lt palūkanų, 443 422 Lt delspinigių ir 239 413,74 Lt žyminio mokesčio, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – pripažino negaliojančia sutartį bei atmetė VĮ Turto bankas priešieškinio dalį dėl 2 500 000 Lt paskolos, 1 162 016,89 Lt palūkanų, 443 422 Lt delspinigių ir 239 413,74 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš UAB „Salta“ VĮ Turto banko naudai; paliko nepakeistą likusią Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 13 d. sprendimo dalį. Teismas pritaikė restituciją, nurodydamas, kad VĮ Turto bankui, kaip LŽŪB teisių perėmėjui, lieka banko išduota UAB „Salta“ 2 500 000 Lt paskola, o ieškovui UAB „Salta“ priteisė iš atsakovo VĮ Turto bankas 1 162 016,89 Lt palūkanų, 443 422 Lt delspinigių ir 239 413,74 Lt žyminio mokesčio. Grąžino ieškovui UAB „Salta“ iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 13 d. sprendimu priteistą 29 000 Lt žyminio mokesčio sumą. Priteisė ieškovo UAB „Salta“ naudai iš atsakovo VĮ Turto bankas 11 376 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas konstatavo, kad įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, taip pat liudytojų parodymus, yra pagrindas daryti išvadą, jog ginčijama sutartis buvo sudaryta R. T., kaip AB „Salta“ akcininkui ir valdybos pirmininkui, piktavališkai susitarus su kita sandorio šalimi – tuometiniu Lietuvos žemės ūkio banku, kuriam atstovavo R. V., bei įkalbėjus ją pasirašyti tuometinį ieškovo vadovą. Byloje apklausti liudytojai, kurių dalis buvo ir bendrovės akcininkai, neginčijamai patvirtino aplinkybę, kad jiems nebuvo žinoma apie paskolos suteikimą. Nustačius, kad buvo suklastotas 1995 m. birželio 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas dėl paskolos sutarties sudarymo, yra pagrindas teigti, kad paskolos gavimo klausimas nebuvo svarstytas visuotinio akcininkų susirinkime, apie tai nežinojo bendrovės akcininkai. Teismas nurodė, kad paskolos pinigai nebuvo realiai panaudoti bendrovės veikloje. Nors pagal paskolos sutartį AB „Lietuvos žemės ūkio bankas“ paskolos sumą pervedė į AB „Salta“ paskolos sąskaitą, tačiau byloje esantys mokėjimo nurodymai patvirtina, kad gauti paskolos pinigai - 900 000 Lt buvo pervesti UAB „Finmedija“ pagal 1995 m. rugsėjo 15 d. jungtinės veiklos sutartį, kuri sudaryta jau po paskolos sutarties pasirašymo. Be to, dalis šių pinigų (400 000 Lt) buvo panaudoti nebaigtoms statyboms apmokėti, o kita dalis perduota BĮ „Metinkom“. 1995 m. rugsėjo 13 d. AB „Salta“ už 1 600 000 Lt nusipirko 400 000 USD, kuriuos pervedė į Saulės banką Rygoje bendrovei „Metinkom“ už įrengimus. R. T. nurodė, kad dalis gautų pajamų buvo pervesta į šią įmonę Baltarusijoje, o kitos, likusios Lietuvoje, buvo iššvaistytos ir niekaip nepanaudotos AB „Salta“ veikloje. Teismo teigimu, bankas sudarė sąlygas J. N. ir R. T., pažeidžiant banke galiojusią tvarką, pasisavinti šiuos pinigus. R. T. piktavališką susitarimą rodo ir tai, kad, 1996 m. lapkričio 7 d. įvykusio AB „Salta“ valdybos posėdžio protokolo duomenimis, valdybos nariai jame konstatavo, jog posėdis neįvyko dalyvaujant tik dviem valdybos nariams, todėl jo nutarimai negalioja ir toks protokolas negalėjo būti pagrindas valdybos pirmininkui R. T. sudaryti sandoriams. Teismas konstatavo, jog bankas suteikė paskolą, turėdamas tik paraišką paskolai gauti. Iki paskolos gavimo bankui nebuvo pateikti jokie kiti dokumentai, reikalingi paskolai gauti. Teismas pirmiau išdėstytas aplinkybes kvalifikavo kaip piktavališką šalies atstovų susitarimą su kita sandorio šalimi, pripažino paskolos sutartį negaliojančia ir taikė restituciją.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal abiejų šalių apeliacinius skundus, 2011 m. kovo 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams papildomai nurodydama, kad nors AB „Salta“ akcininkas ir valdybos pirmininkas R. T. neturėjo teisės pasirašyti (sudaryti) ginčo sandorio ir jo nepasirašė, tačiau teismo nustatytos sandorio sudarymo aplinkybės, tarp jų tai, kad valdybos pirmininko R. T. pavedimu buvo suklastotas visuotinio akcininkų susirinkimo 1995 m. birželio 6 d. protokolas dėl ginčo paskolos sutarties sudarymo bei atlikti kiti teismo nustatyti ir sprendime nurodyti veiksmai, sudaro pagrindą teigti apie sandorio šalių atstovų piktavališką susitarimą. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad pripažinus ginčo paskolos sutartį negaliojančia, šalys grąžinamos į pirminę padėtį. Nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų bei motyvų ir apelianto (ieškovo) nuorodos, kad ieškovas negavo pagal Paskolos sutartį numatytų pinigų, o teismas, pripažinęs sandorį negaliojančiu dėl šalių atstovų piktavališko susitarimo, be pagrindo leido kaltajai šaliai pasilikti nepagrįstai iš nukentėjusios šalies išieškotus paskolos pinigus. Apygardos teismo nustatytos ginčo sandorio sudarymo aplinkybės nedavė teismui pagrindo netaikyti restitucijos. Juolab kad nenuginčytas ginčo paskolos sumos pervedimo į ieškovo paskolinę sąskaitą faktas, o ginčo sandoris pripažintas negaliojančiu ir CK 1.92 straipsnio (1964 m. CK 66 str.) pagrindu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas VĮ Turto bankas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį dėl proceso atnaujinimo, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 13 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atnaujinti bylos procesą nebuvo pagrindo. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartyje dėl proceso atnaujinimo įvardytos naujai paaiškėjusios aplinkybės negalėjo būti pagrindas procesui atnaujinti, nes tai nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės. UAB „Salta“ atstovas turėjo galimybę susipažinti su baudžiamąja byla bet kurioje civilinės bylos proceso stadijoje, taip pat jis galėjo prašyti teismo prijungti baudžiamąją bylą prie nagrinėjamos civilinės bylos. Iš esmės naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis teismas laikė liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu minėtoje baudžiamojoje byloje. Liudytojų parodymai, kuriais vadovavosi teismas, nėra pagrindas procesui atnaujinti, jie nepatvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, be to, nepaneigia rašytinių įrodymų apie paskolos suteikimą. Visos aplinkybės, kurias teismas vertino kaip naujai paaiškėjusias, buvo nagrinėjamos ir dėl jų daromos išvados prokuroro nutarime dėl baudžiamosios bylos nutraukimo.

Atnaujinus procesą byla buvo nagrinėjama ne naujai paaiškėjusių aplinkybių kontekste, bet iš naujo, taip pažeidžiant CPK 370 straipsnio 4 dalį. Be to, vertinant paskolos suteikimo aplinkybes teismai neatsižvelgė į kasacinio teismo nutartį šioje byloje ir dar kartą išnagrinėjo ir įvertino tuos įrodymus, dėl kurių savo poziciją jau buvo suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Salta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 25 d. nutarties dalis, kurių pagrindu įvykdyta restitucija, t.y. 2 500 000 Lt priteisimas iš ieškovo, ir šią sumą sugrąžinti ieškovui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nustatyta, kad UAB „Salta” negavo pagal sutartį numatytų 2 500 000 Lt, tačiau, vykdant įsiteisėjusį 2006 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą, ši paskolos suma, kaip ir kitos šiuo sprendimu atsakovui iš ieškovo priteistos sumos (1 162 016,89 Lt palūkanų, 443 422 Lt delspinigių ir 239 413,74 Lt žymimo mokesčio), jau yra išieškotos iš ieškovo AB Turto banko naudai. Dėl to teismas, panaikindamas 2006 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą, turėjo nuspręsti UAB „Salta“ naudai iš AB Turto bankas ne tik priteisti minėtus delspinigius, palūkanas ir žyminį mokestį, tačiau ir AB Turto bankas iš UAB „Salta“ išieškotus paskolos pinigus, nes ieškovas šių pinigų negavo, juos su banko žinia pasisavino ir iššvaistė tretieji asmenys, o dėl kitų asmenų padarytų priešingų teisei bei tyčinių veiksmų nukentėjusi bendrovė negali patirti nuostolių ir būti blogesnėje padėtyje nei bankas, dalyvavęs piktavališkame susitarime.

Remiantis 1964 m. CK 57 straipsnio nuostatomis, šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi atveju, teisės pažeidėjai yra du asmenys - nukentėjusiojo atstovas ir antroji sandorio šalis, todėl nukentėjusysis turi teisę išieškoti nuostolius iš jų abiejų ir reikalauti restitucijos iš antrosios šalies, kaip sandorio dalyvės. Panašiai ši situacija turėtų būti sprendžiama ir pagal 2000 m. CK 1.91 straipsnio nuostatas. Tačiau teismas nusprendė priešingai, leisdamas kaltajai šaliai pasilikti nepagrįstai iš nukentėjusios šalies išieškotus paskolos pinigus.

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovo UAB „Salta“ kasacinio skundo trečiasis asmuo UAB „Finmedija“ prašo kasacinį skundą tenkinti ir panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis nuspręsta taikyti restituciją ir pagal restituciją perleistą sumą sugrąžinti ieškovui. Pareiškimu iš esmės palaikomi kasacinio skundo argumentai papildomai pažymint, kad pinigai nebuvo perduoti, todėl realinė paskolos sutartis iš viso nebuvo sudaryta.

Atsiliepimu į atsakovo VĮ Turto bankas kasacinį skundą ieškovas UAB „Salta“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimu iš esmės palaikomi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentai dėl pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu buvimo.

Atsiliepimu į ieškovo UAB „Salta“ kasacinį skundą atsakovas VĮ Turto bankas prašo kasacinį skundą atmesti.

konstatuoja:

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniuose skunduose pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniuose skunduose iškelti teisės klausimai. Šioje byloje kasacinis teismas pasisako dėl teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą, aiškinimo ir taikymo.

Dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniu, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, CPK 6 straipsniu, pagrindinė teismo funkcija – teisingai išspręsti šalių ginčą. Esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo naujai paaiškėja faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir kt. v. UAB „Energo Development“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2007; kt.). Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; ir kt.).

Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.; bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.).

Nagrinėjamoje byloje 2008 m. sausio 21 d. nutartimi procesas atnaujintas ieškovo prašymu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui (ieškovui) bylos nagrinėjimo metu.

Dėl naujai paaiškėjusioms aplinkybėms (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) keliamų reikalavimų ir bylos nagrinėjimo ribų (CPK 370 straipsnio 4 dalis)

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad, atnaujinus procesą, bylą nagrinėjantis teismas nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas procesui atnaujinti, nes šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai" v. R. I. U. IĮ; bylos Nr. 3K-3-187/2006). Kartu teisėjų kolegija išaiškina, kad nurodyta taisyklė turi būti taikoma ribotai, t. y. draudimas spręsti – buvo ar ne – pagrindas procesui atnaujinti taikytinas tik proceso atnaujinimo klausimui spręsti, bet netaikomas jo pagrįstumo įvertinimui iš naujo nagrinėjant bylą, nes pakartotinio nagrinėjimo ribos apibrėžiamos proceso atnaujinimo pagrindais (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad atnaujintas procesas turi būti tęsiamas ir negali būti nutrauktas vien dėl to, kad pagrindo atnaujinti procesą iš tiesų nebuvo. Jeigu atnaujinus procesą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ar vėliau aukštesniuose teismuose instancine tvarka tikrinant procesinio sprendimo teisėtumą paaiškėja, kad proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės neatitinka joms keliamų reikalavimų, pvz., jos pareiškėjui jau buvo žinomos ar galėjo būti žinomos nagrinėjant bylą pirmą kartą, tai teismas turi priimti vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių sprendimų – prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo ar panaikinimo atmesti. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į civilinio proceso principus, proceso atnaujinimo instituto tikslus bei proceso teisinį reguliavimą.

Teisingumą civilinėse bylose teismai vykdo vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu (CPK 6 straipsnis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Minėta, proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarinis būdas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti siekiant išvengti jo neteisėtumo. Kartu šis institutas negali būti naudojamas siekiant dar kartą pasibylinėti susidarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo. Pareiškėjo nurodytų aplinkybių teisinis neįvertinimas pagal minėtus joms keliamus reikalavimus, kilus dėl to ginčui tarp šalių, reikštų nepagrįsto pranašumo vienai ginčo šaliai suteikimą ir kitos šalies teisių civiliniame procese ignoravimą, kartu ir teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimą. Pažymėtina, kad teisiniu reguliavimu proceso atnaujinimo procedūros reglamentuotos taip, jog atskirasis skundas gali būti paduotas tik dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą. Dalyvaujantys byloje asmenys negali skųsti teismo nutarties, kuria atnaujinamas procesas (CPK 334 straipsnio 1 dalis; 370 straipsnio 3 dalis), ir tokiu būdu užkirsti kelią bylos nagrinėjimui atnaujinus procesą. Tai reiškia, kad nutartis dėl proceso atnaujinimo negali būti panaikinta motyvuojant vien tuo, jog nebuvo pagrindo atnaujinti procesą. Toks draudimas grindžiamas tuo, kad teisės teikti argumentus byloje dalyvaujantys asmenys nepraranda turėdami galimybę juos išsakyti apeliacine tvarka skųsdami teismo procesinį sprendimą, kuriuo byla atnaujinus procesą išsprendžiama iš esmės (CPK 371 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija išaiškina, kad procesą atnaujinus CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu byloje dalyvaujantys asmenys gali teikti argumentus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių neatitikties joms keliamiems reikalavimams skųsdami aukštesniajai instancijai CPK 371 straipsnio 1 dalyje priimtą teismo procesinį sprendimą. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teisiniai argumentai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių neatitikties joms keliamiems reikalavimams yra reikšmingi sprendžiant ar pakartotinai nagrinėjant bylą buvo laikytasi CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatytų nagrinėjimo ribų.

Nutartyje atnaujinti procesą teismas įvardijo aplinkybes apie įkeičiamo turto vertę, tokio įvertinimo laiką, 1995 m. birželio 6 d. AB „Salta“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo surašymo bei kitas prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes, kurios pareiškėjui tapo žinomos 2007 m. rugpjūčio 1 d. susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga. Atsakovas procese nuolat, įskaitant ir apeliacinį bei kasacinį skundus, reiškė savo poziciją dėl to, kad pareiškėjo nurodytos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės neatitinka joms keliamų reikalavimų, nes jos jau buvo žinomos ir galėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu bei neturi esminės reikšmės bylai. Su tokiais kasatoriaus (atsakovo) argumentais teisėjų kolegija sutinka. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, civilinė byla ją pirmą kartą nagrinėjant teisme buvo sustabdyta 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartimi iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 10-1-545-97. Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas gavus 2005 m. lapkričio 2 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamoje byloje Nr. 10-1-545-97. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą inter alia glaustai išdėstytos ir aplinkybės, susijusios su įvairiais ginčijamos sutarties sudarymo aspektais, kuriomis rėmėsi pakartotinai bylą nagrinėjęs teismas savo sprendime. Atnaujinus bylos nagrinėjimą ieškovas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, turėjo galimybę reikalauti, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga būtų prijungta prie civilinės bylos, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Byloje nėra jokių duomenų, kad tokia ieškovo teisė būtų apribota. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 22 d. nutartimi grąžinus bylą nagrinėti iš naujo ikiteisminio tyrimo medžiaga teismo iniciatyva buvo išreikalauta.

Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybės, kurios nurodytos kaip bylos proceso atnaujinimo pagrindas, neturi esminės reikšmės bylai. Pirmosios instancijos teismas inter alia 2006 m. birželio 13 d. sprendime, taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. birželio 22 d. nutartyje šioje byloje pasisakė dėl UAB „Salta“ generalinio direktoriaus J. N. įgaliojimų sudaryti ginčijamą paskolos sutartį nurodydamas ir tai, kad tokią teisę bendrovės vadovui suteikė AB „Salta“ įstatų 10.3 punktas. Pakartotinai bylą išnagrinėjusio teismo argumentais ši aplinkybė nėra paneigta. Pažymėtina, kad pakartotinai bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad generalinis direktorius J. N. pasirašydamas paskolos sutartį veikė savanaudiškai, bijodamas netekti darbo, nėra teisiškai reikšmingos teismo taikytam teisiniam pagrindui – CK 66 straipsniui (1964 metų CK), kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad sandoris sudarytas kito asmens vardu neįgalinto sudaryti sandorį asmens arba perviršijant įgalinimą. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su paskolos sutarties sudarymu, nėra pagrindas pripažinti ginčo paskolos sutartį negaliojančia CK 57 straipsnio (1964 metų CK) pagrindu, t. y. kaip sudarytos dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi. Pripažįstant sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu turi būti konstatuotas ne tik šalies atstovo piktavališkumas, tačiau ir kitos šalies nesąžiningumas, t.y. tai, kad kita šalis žinojo arba turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris neatitinka atstovaujamojo interesų. Nagrinėjamoje byloje tokiu aspektu reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių banko nesąžiningumą sudarant sandorį, nenustatyta.

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su kasatoriumi (atsakovu), kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės kaip naujai paaiškėjusios, buvo žinomos ir galėjo būti žinomos bylą nagrinėjant pirmą kartą teisme, jos neturi esminės reikšmės bylai, todėl neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte tokioms aplinkybėms keliamų reikalavimų. Konstatavus, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka joms keliamų reikalavimų ir bylos nagrinėjimas iš naujo nėra galimas, materialinio teisinio pobūdžio argumentai tampa teisiškai nereikšmingais. Į tai turėjo atsižvelgti apeliacinės instancijos teismas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nekontroliuodamas bylos nagrinėjimo ribų apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nustatančias teismo pareigą nagrinėti bylą naujai paaiškėjusių aplinkybių kontekste (CPK 370 straipsnio 4 dalį). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija atmeta UAB „Salta“ kasacinio skundo argumentus plačiau dėl jų nepasisakydama.

Nurodyti argumentai sudaro pagrindą iš dalies tenkinti atsakovo kasacinį skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 13 d. sprendimo dalies panaikinimo atmesti. Byloje paliekamas galioti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 13 d. sprendimas. Kita kasacinio skundo dalis, susijusi su Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarties dėl proceso atnaujinimo panaikinimu, negali būti tenkinama, todėl atmetama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka susidarė situacija, kai ieškovo kasacinis skundas buvo atmestas, o atsakovo kasacinis skundas tenkintas dėl galimų tenkinti reikalavimų; reikalavimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarties panaikinimo, atsižvelgiant į šios nutarties išaiškinimus, objektyviai negalėjo būti patenkintas. Ta aplinkybė, kad kasatorius nurodė objektyviai nepatenkinamą reikalavimą, nėra pagrindas bylinėjimosi išlaidas padalinti tarp šalių, nes iš esmės visi objektyviai galimi patenkinti kasacinio skundo reikalavimai buvo patenkinti.

Priimdamas ieškovo kasacinį skundą, ieškovo prašymu 2011 m. birželio 17 d. nutartimi kasacinis teismas atidėjo 29 000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. Bylą išnagrinėjus ši suma priteisiama iš ieškovo.

Kasaciniame procese valstybė patyrė 102,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl jos valstybės naudai priteisiamos iš ieškovo. Iš viso iš ieškovo valstybės naudai priteisiama 29 102,75 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 13 d. sprendimo dalies panaikinimo atmesti.

Iš UAB „Salta“ (j.a. kodas 122008851) valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) priteisti 29 102,75 Lt (dvidešimt devynis tūkstančius vieną šimtą du litus 75 ct).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Dangutė Ambrasienė

Egidijus Baranauskas

Zigmas Levickis