Baudžiamoji byla Nr. 2K-141-697/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35634-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.4; 2.1.7.4.4; 2.8.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. B. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, N. B. įpareigota neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, N. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš N. B. priteista nukentėjusiesiems: J. R. 15 000 Eur, Z. L. 10 000 Eur, I. L. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir Z. L. 200 Eur proceso išlaidoms atlyginti bei valstybei 50,16 Eur.
Iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ priteista: Z. L. 3145 Eur turtinei ir 750 Eur neturtinei žalai atlyginti, I. L. 750 Eur ir J. R. 3500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis, kuria nuteistosios N. B. ir jos gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinis skundas atmestas. Iš nuteistosios N. B. priteista nukentėjusiajai Z. L. 200 Eur jos turėtoms proceso išlaidoms atlyginti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. N. B. nuteista už tai, kad 2017 m. liepos 15 d. apie 12.15 val. Kėdainiuose, kelio Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys 2,160 km, vairuodama automobilį,,Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodama ties pastatu, esančiu M. Daukšos g. (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, kryptimi link J. Basanavičiaus g., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 101 ir 103 punktų reikalavimus, nes nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų saugumui, išvažiuodama iš kelio, tai yra sukdama į kairę, į M. Daukšos g. (duomenys neskelbtini) namo kiemą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir užtvėrė kelią jos automobilį lenkiančiam motociklui,,Suzuki“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamam D. L., dėl to su juo susidūrė, įvykus eismo įvykiui dėl patirtų sužalojimų žuvo motociklininkas D. L., o motociklu važiavusiai keleivei J. R. dėl patirtų sužalojimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistoji N. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jai nutraukti. Kasatorė skunde nurodo:
2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus. Teismų sprendimai nepagrįsti visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu ir įvertinimu; teismų išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, teismai padarė esminių klaidų dėl įrodymų turinio, dėl to esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir suvaržė įstatymų garantuotas kasatorės teises (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-74-976/2017, 2K-10-689/2020 ir kt.).
2.2. Teismų išvada, kad eismo įvykį sukėlė kasatorė, padaryta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-175/2014, 2K-7-173/2014, 2K-98-895/2015, 2K-192-942/2016 ir kt.). Teismai tinkamai nenustatė eismo įvykio mechanizmo, neištyrė priežastinio ryšio tarp eismo įvykio dalyvių veiksmų ir pasekmių, netinkamai vertino būtinąją eismo įvykio kilimo sąlygą, doktrinoje ir teismų praktikoje apibrėžiamą kaip conditio sine qua non (būtinoji priežastis, būtinoji sąlyga), netaikė objektyvaus išvengiamumo kriterijaus, procesinius sprendimus (nuosprendį ir nutartį) grindė prielaidomis.
2.3. Teismai sąlygines ekspertų išvadas vertino atsietai nuo pradinių nepatikimų duomenų, ignoravo Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. spalio 23 d. pakartotinės ekspertizės akto Nr. 11-1917 (19) išvadą, kad tuo atveju, jeigu motociklo vairuotojas D. L. nebūtų pažeidęs KET 127–129 punktų reikalavimų ir važiavęs leistinu pastoviu 50 km/h greičiu, o lenkiamajam (kasatorės vairuojamam) automobiliui „Opel Meriva“ posūkio į kairę kreive iki susidūrimo vietos judant pastoviu 13 km/h greičiu, susidūrimas iš viso nebūtų įvykęs, transporto priemonės būtų prasilenkusios. Teismų samprotavimai apie tai, kad esą pakartotinės ekspertizės išvada nekeičia ankstesniųjų ekspertizių išvadų, yra nukrypimas nuo reikalavimo patiems teismams (o ne specialistams ar ekspertams) tinkamai nustatyti priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo (-ų) ir eismo įvykio bei jo pasekmių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245/2012 ir joje nurodytos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2005, 2K-6/2008).
2.4. Vertinant specialisto išvadą ar ekspertizės aktą turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas ir leistinumas, bet ir pateiktos ekspertui ar specialistui medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas, ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas, jų ištyrimo visapusiškumas ir tik tada sprendžiama dėl jos įrodomosios vertės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2/2005). Nuosprendį grindžiant specialisto išvada ar ekspertizės aktu, šie procesiniai dokumentai neturi kelti jokių abejonių dėl savo pagrįstumo. Teismai nesivadovavo tokiais išaiškinimais ir neleistinai paskyrė priežastinio ryšio nustatymą ekspertizes atlikusiems ekspertams, nors teismo ekspertas V. M. (V. M.) teisme ir nurodė, kad kaltės nustatymas nėra jo kompetencija.
2.5. Teismai nukrypo nuo kasacinės praktikos aiškindami priežastinio ryšio nustatymo specifiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU3LTg5NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-157-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-157-895/2016">2K-157-895/2016</a>, 2K-95-222/2017, 2K-204-895/2018, 2K-10-895/2019, 2K-171-648/2020, 2K-7-1-693/2018) ir ignoravo kasacinės instancijos teismo išaiškinimą, kad visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų analize bei nuostata, kad eisme dalyvaujantis asmuo (šiuo atveju kasatorė kaip vairuotoja) turi teisėtų lūkesčių, jog kitas eismo dalyvis laikysis KET reikalavimų, elgsis taip, kad nekeltų pavojaus. Ši taisyklė nuosekliai aiškinama kasacinėse nutartyse, atkreipiant dėmesį, kad net ir maksimaliai atsargus vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2007, 2K-537/2009, 2K-169/2010, 2K-384/2013, 2K-160/2014, 2K-434-788/2015, 2K-368-511/2015 ir kt.).
2.6. Motociklo vairuotojas D. L. padarė keletą KET pažeidimų: nepasirinko saugaus greičio (KET 127, 128, 129 punktai), pažeidė manevravimo taisykles (KET 101 punktas), neįsitikino, kad priekyje važiuojančio automobilio vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą (KET 136.2, 137 punktai). Be to, lenkimas įvykio vietoje buvo draudžiamas pagal KET 140.1 punkto reikalavimus. Taip pat byloje nustatyta, kad motociklo vairuotojas nestabdė motociklo. Tokių KET pažeidimų, kuriuos padarė motociklo vairuotojas D. L., teismai tinkamai teisiškai neinterpretavo, dėl to nesilaikė teismų praktikoje nurodytų išaiškinimų, kad kai Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje, jam (jiems) laikantis Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui (dalyviams) jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje nurodyti padariniai, nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUxLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-151/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-151/2011">2K-151/2011</a>, 2K-593/2011, 2K-166/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU3LTg5NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-157-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-157-895/2016">2K-157-895/2016</a>, 2K-251-458/2019).
2.7. Apeliacinės instancijos teismo išvada (nutarties 13 punkte), kad analizuojamoje situacijoje nustatyta (iš liudytojų parodymų, ekspertizės aktų), jog motociklo vairuotojas iš tikrųjų viršijo leistiną 50 km/h greitį (važiavo apie 70 km/h, 75 km/h greičiu), tačiau šis KET pažeidimas, nors ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu (prisidėjo prie eismo įvykio kilimo), nebuvo pagrindinė jo priežastis (sąlyga), yra nelogiška, nes jeigu ne motociklo vairuotojo 1,5 karto viršytas greitis, transporto priemonių susidūrimas nebūtų įvykęs.
2.8. Nagrinėjamai bylai aktualūs precedentai yra kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgwLTUxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-380-511/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-380-511/2017">2K-380-511/2017</a> ir 2K-171-648/2020, jose suformuluota taisyklė, kad jeigu asmuo viršija greitį neturėdamas galimybės laiku sustabdyti automobilio (taip pat ir techninės galimybės), tai nepašalina jo kaltės, nes asmens apkaltinimo pagrindas yra jo psichinis santykis ne vien su galėjimu sustabdyti automobilį, bet ir su greičio viršijimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-483/2013). Šias kasacines nutartis gynėjas nurodė savo rašytinėse kalbose, pateiktose žemesnės instancijos teismuose, kurios pripažintos sudėtinėmis teismo posėdžių protokolų dalimis ir sudaro baudžiamosios bylos medžiagą, tačiau teismai jas neleistinai ignoravo.
2.9. Teismai nepagrįstai nuvertino aplinkybę, jog motociklas, kurį vairavo D. L., negalėjo dalyvauti eisme. Motociklas „Suzuki GSX600F“ nuosavybės teise priklausė civiliniam ieškovui I. L., ir ši transporto priemonė nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCAPD). Todėl I. L. negalėjo tokios transporto priemonės perduoti naudotis savo sūnui D. L., o pastarasis privalėjo įsitikinti, kad transporto priemonė yra drausta TPVCAPD. Nesant šios sąlygos, motociklas eisme dalyvauti negalėjo, nes Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137 redakcija su vėlesniais pakeitimais) 4 straipsnio 3 dalis įsakmiai reglamentuoja, kad transporto priemonės savininkai ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės. Jeigu motociklo vairuotojas būtų laikęsis bendrosios transporto priemonės vairuotojo pareigos, jis, patikrinęs draudimo poliso (ne)buvimą bei įsitikinęs, kad transporto priemonė nedrausta TPVCAPD, nebūtų dalyvavęs eisme ir ši priežastis laikytina esmine eismo įvykio ir kilusių padarinių sąlyga.
2.10. Teismai nepagrįstai nustatė, kad visi ekspertizės aktai neprieštarauja vienas kitam, o pradiniai duomenys, gauti ir vertinti atliekant ekspertinius tyrimus, buvo patikimi ir neginčytini. Eismo įvykio planas, atspindėtas kelių eismo įvykio apžiūros protokole (1 t., b. l. 4–7; 1 t., b. l. 15), nebuvo nubraižytas pagal teisinį reguliavimą ir ši klaida lėmė viso ikiteisminio tyrimo, taip pat ir ekspertinių tyrimų kokybę. Teismai, neįvertinę pradinių duomenų patikimumo, rėmėsi sąlyginėmis ekspertų išvadomis ir taip nukrypo nuo teismų praktikoje nurodytų reikalavimų sąlygines ekspertizės aktų išvadas vertinti atsižvelgiant į jų sąsają su pradinėmis aplinkybėmis, kurios neturi kelti jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių specialiųjų žinių panaudojimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga AB-50-1; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-511/2017 ir 2K-236-648/2020).
2.11. Byloje nustatyta, kad po eismo įvykio motociklas buvo judinamas, nebuvo užfiksuotos nei motociklo vairuotojo, nei keleivės padėtys iš karto po įvykio, taip pat neužfiksuotos ir išsibarsčiusios motociklu važiavusių asmenų aprangos detalės, tai turi didelę reikšmę sprendžiant apie kinetinę judėjimo energiją ir motociklo greitį iki susidūrimo. Pagal veikos padarymo metu galiojusį Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintą Policijos patrulių veiklos instrukcijos 63.4 punktą, policijos pareigūnas privalėjo sudaryti eismo įvykio vietos schemą (mastelis 1 su 200). Jei įvykio vietoje tvarkingai sudaryti schemos neįmanoma, sudaromas schemos juodraštis ir jame turi pasirašyti eismo įvykio dalyviai. Schemos juodraštyje gali pasirašyti ir liudytojai. Atvykus į policijos įstaigą, pagal juodraštį nubraižoma schema, ją pasirašo schemą sudaręs pareigūnas ir eismo įvykio dalyviai. Schemos juodraštis pridedamas prie eismo įvykio medžiagos. Kasatorė teigia, kad jai nebuvo suteikta galimybė dalyvauti nei sudarant juodraštį (kurio byloje nėra), nei sudarant schemą ar planą, pateikti savo pastabų, be to, nebuvo patikrinta motociklo vairo mechanizmo būklė ir stabdžių būklė (1 t., b. l. 22–24).
2.12. D. L. ir J. R. kūnų svoris (masė) ekspertų išvadose nustatyta remiantis prielaidomis. Motociklu važiavusių asmenų svoris yra itin reikšminga aplinkybė, nes jis turi tiesioginę įtaką skaičiuojant motociklo greitį. Kasatorė pažymi, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. kovo 1 d. ekspertizės akte Nr. 11-387(18) motociklo masė kartu su vairuotoju ir keleive (pastarųjų nustatytas bendras svoris buvo tik 75 kg) buvo pasirinkta savo nuožiūra ir tai nulėmė šio ekspertizės akto išvadą, kad nustatytas motociklo sumodeliuotas greitis buvo 70 km/h. Gynybai atkreipus dėmesį, kad du normalios kompleksijos žmonės negali sverti tik 75 kg, 2019 m. birželio 28 d. ekspertizės akte Nr. 11-1160 (19)/11-1247 (19) motociklo vairuotojo ir keleivės svoris vėl buvo pasirinktas savo nuožiūra, tačiau laikant, kad bendra masė yra 150 kg, dėl to atlikus ekspertinį modeliavimą motociklo greitis buvo padidintas nuo 70 km/h iki 75 km/h. Vien tik pakeistas pradiniuose duomenyse motociklo vairuotojo ir keleivės svoris (net ir nurodant ne konkrečius asmenų, dalyvavusių eismo įvykyje, svorius) padidino sumodeliuotą motociklo judėjimo greitį 5 km/h, o sumodeliuotą stabdymo kelią – nuo 48,8 m iki 54 m. Nors byloje nustatyta, kad D. L. iš viso nestabdė motociklo.
2.13. Teismai pažeidė in dubio pro reo principą, skundžiamuose sprendimuose nurodydami, kad kasatorė nebuvo privažiavusi važiuojamosios dalies dešinės pusės kairiojo krašto. Ekspertas V. M. teismo posėdyje nepaneigė kasatorės nurodytos aplinkybės, kad ji buvo privažiavusi prie važiuojamosios dalies dešinės pusės kairio krašto.
2.14. Gynėjas baigiamosiose kalbose, pasakytose abiejų instancijų teismuose, taip pat ir apeliaciniame skunde atskleidė daugiau prieštaravimų (tarp liudytojų parodymų, tarp skirtingų ekspertizės aktų ir kt.), kurie proceso metu turėjo būti šalinami, o tais atvejais, kai jų nepavyko pašalinti, privalėjo būti vertinami vadovaujantis in dubio pro reo principu, tačiau tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas neleistinai nukrypo nuo šio principo taikymo kriterijų.
2.15. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė kaltinamosios teisę į gynybą, nutarties 26 punkte nurodydamas, kad N. B. savo kaltę neigė, savo veiksmų kritiškai nevertino, dėl jų nesigailėjo, nukentėjusiųjų neatsiprašė, dėl eismo įvykio kaltino žuvusįjį, ir tokiu motyvu grįsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą. Kaltės nepripažinimas negali būti suvokiamas kaip kaltinamojo (teisiamojo) teisinę padėtį bet kuriuo aspektu sunkinanti aplinkybė. Viena iš pagrindinių įtariamojo, kaltinamojo, teisiamojo garantijų yra teisė pripažinti kaltę ar ją neigti, keisti poziciją dėl kaltės pripažinimo ar neigimo ir dėl tokio naudojimosi savo procesinėmis teisėmis baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis niekaip negali pablogėti. Tai, kad tokia formuluotė yra ydinga ir nepagrįsta, konstatuota ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-942/2020).
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai esminių BPK pažeidimų nepadarė ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, todėl nėra pagrindo naikinti teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą N. B. nutraukti.
3.2. Nuteistosios N. B. kaltė, padarius nusikaltimą, nustatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, grindžiama surinktų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visumos įvertinimo pagrindu. Teismai, įvertinę ekspertizės aktų išvadas, ekspertų M. K., V. M., J. R. paaiškinimus, liudytojų T. L., G. R., N. S., apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų E. J., M. V. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolus, kitus rašytinius įrodymus, motyvuotai atmetė nuteistosios gynybos argumentus, kad motociklą vairavusio D. L. padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis.
3.3. Teismai pagrįstai pripažino, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo ir padarinių atsiradimo priežastis buvo nuteistosios N. B. padaryti KET 9, 101 ir 103 punktų reikalavimų pažeidimai. Bylos įrodymų visetas (tiek ekspertizių aktų išvados, ekspertų paaiškinimai teismo posėdyje, liudytojų T. L., G. R. parodymai ir kt.) leido teismui konstatuoti, kad N. B., prieš darydama manevrą (išvažiuodama iš kelio, sukdama į kairę), privalėjo būti labai atidi, įsitikinti, kad savo veiksmais nesudarys kliūties kitoms transporto priemonėms, atlikdama manevrą, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, kad priešpriešinio eismo juostoje nėra kitų eismo dalyvių, tarp jų lenkiančių transporto priemones, privalėjo praleisti lenkimo manevrą jau pradėjusį motociklą ir tik po to atlikti posūkį į kairę. Nuteistoji minėtų KET reikalavimų nesilaikė, todėl aplinkybė, kad motociklo vairuotojas D. L. taip pat pažeidė KET (lenkdamas viršijo leistiną greitį), nepašalina N. B. atsakomybės, nes nustatytoje situacijoje būtent nuteistosios padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė įvykio kilimo priežastis. Motociklo vairuotojas, nors ir viršydamas greitį, lenkimą atliko leistinoje vietoje.
3.4. Kasatorė ekspertizės aktų išvadą, kad motociklo vairuotojas viršijo leistiną greitį (važiavo apie 70–75 km/h greičiu) ir dėl to neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su nuteistosios automobiliu, vertina atsietai nuo kitų ekspertizės aktuose padarytų išvadų, ekspertų paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu ir liudytojų parodymų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priežastinio ryšio klausimą, analizavo visų ekspertizės aktų išvadas, ekspertų paaiškinimus, vertino išvadas kitų byloje surinktų įrodymų kontekste ir motyvuotai konstatavo, kad ekspertizės aktų išvada apie motociklo vairuotojo padarytą KET 127 punkto pažeidimą (leistino greičio viršijimą) nepaneigia N. B. kaltės. Ekspertai vienareikšmiškai nustatė, kad eismo įvykio kilimą lėmė N. B. veiksmai. Kasaciniame skunde akcentuojama 2019 m. spalio 23 d. ekspertizės akto Nr. 11-1917(19) išvada, kad susidūrimas galimai nebūtų įvykęs, jei motociklas būtų važiavęs maksimaliu leistinu greičiu ir laiku stabdęs, nekeičia 2019 m. birželio 28 d. ekspertizės akte Nr. 11-1160(19)/11-1247(19) padarytos išvados.
3.5. Bylos įrodymais (liudytojų T. L., G. R. parodymais ir eksperto V. M. paaiškinimais teismo posėdyje) nustatyta, kad manevrą (posūkį į kairę) N. B. atliko nesilaikydama KET, neprisitraukė arčiau kairio vidurio kelio ašinės linijos ir posūkį atliko labiau iš dešinės pusės, lanku, iš eigos pradėjo sukti į savo namo kiemą, o motociklo vairuotojas jau buvo lenkiantysis, važiavo tiesiai, krypties nekeisdamas ir lenkdamas automobilius, todėl nuteistoji pagal KET privalėjo jį praleisti prieš sukdama į kairę.
3.6. Teismai motyvuotai atmetė nuteistosios ir gynėjo iškeltas abejones (kurios pakartotos kasaciniame skunde) dėl nustatyto motociklo judėjimo ir tikėtino greičio prieš susidūrimą (anot kasatorės, nebuvo vertinta motociklo vairuotojo ir keleivio masė, daiktų padėtis po susidūrimo ir kt.). Teisiamajame posėdyje paaiškinimus teikęs ekspertas V. M. paaiškino, kokiu būdu, kokius metodus taikant ir kokiais duomenimis remiantis buvo nustatomas tikėtinas motociklo judėjimas ir greitis. Abejoti eksperto kompetencija, jo naudotų tyrimo metodų patikimumu teismai neturėjo jokio pagrindo.
3.7. Teismai įvertino motociklą vairavusio D. L. padarytą KET 127 punkto reikalavimo pažeidimą (viršijo leistiną greitį) ir aplinkybę, kad motociklas nebuvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, ir motyvuotai bei tinkamai konstatavo, kad susidūrimas su kelią motociklui užtvėrusiu automobiliu, kurį vairavo kasatorė, buvo nulemtas ne D. L. padarytų pažeidimų, o automobilio vairuotojos N. B. padarytų KET pažeidimų. Nors motociklo vairuotojo veiksmai neatitiko KET reikalavimų, tačiau tokie veiksmai nebūtų sukėlę eismo įvykio, jei N. B. nebūtų pavojingai (pažeisdama KET reikalavimus) manevravusi, prieš pradėdama daryti manevrą (sukti į kairę) būtų įsitikinusi jo saugumu ir davusi kelią ją lenkiančiam motociklui, kurį objektyviai turėjo galimybę pamatyti, jeigu būtų, sukdama į kairę, labiau prisiartinusi prie ašinės linijos kairės pusės ir privažiavusi sankirtą su įvažiavimu į namo kiemą. Motociklo (ne)apdraudimas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nagrinėjamu atveju eismo įvykiui kilti jokios reikšmės neturėjo.
3.8. Skundžiamų teismų sprendimų turinys patvirtina, kad teismai, patikrinę nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinį skundą (kurio argumentai pakartoti kasaciniame skunde), išvadą apie N. B. kaltę ir jos veikos kvalifikavimą padarė įvertinę visas byloje nustatytas teisingam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes. Teismai išsamiai atskleidė visų būtinų nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių buvimą jos veiksmuose.
3.9. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje išdėstė bylos įrodymus, kuriais grindžia nuosprendį, pateikė jų vertinimą, išanalizavo įrodymų turinį, palygino juos tarpusavyje, patikrino įrodymų teisėtumą, išdėstė motyvuotas išvadas dėl kiekvienos teismo nustatytos bylos aplinkybės bei informacijos, gautos iš kiekvieno įrodymų šaltinio, įrodymai susieti tarpusavyje ir įvertinti kaip visetas. Nuosprendyje pateikti pakankami motyvai, kodėl teismas kritiškai vertina nuteistosios parodymus ir pateiktus argumentus. Teismo išvados dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių yra motyvuotos, kategoriškos ir neprieštaringos. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai konstatavo, kad, sprendžiant N. B. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, padaryta nebuvo.
3.10. Pagal teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes skundžiamuose teismų sprendimuose teisingai konstatuota, kad šiuo atveju būtent nuteistoji N. B. pažeidė apkaltinamajame nuosprendyje nurodytus KET punktų reikalavimus, tarp nuteistosios veiksmų (padarytų KET pažeidimų) bei kilusių padarinių (žuvo motociklo vairuotojas ir sunkiai sutrikdyta sveikata motociklu važiavusiai keleivei) yra būtinasis priežastinis ryšys ir nuteistoji veikė neatsargios kaltės forma. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadaryta. Teismų sprendimai neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai šios kategorijos baudžiamosiose bylose.
3.11. Nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Taip pat nėra pagrindo vadovautis ir teismų praktika, suformuota kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose, kurios nurodytos kasaciniame skunde, nes šių ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) yra skirtinga. Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir nutarties panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas netenkintinas, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais ir pagrįstais.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistosios N. B. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).
6. Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019).
7. Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-102-788/2021ir kt.). Tai reiškia, kad kasacinio skundo teiginiai, kuriais ginčijamas byloje esančių įrodymų vertinimas ir pateikiamas jų savas vertinimas bei interpretavimas, prašoma atskirus įrodymus vertinti kitaip, jų pagrindu daryti kitokias išvadas, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.
8. Dėl to tie nuteistosios N. B. kasacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojamos atskiros pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytos išvados dėl įrodytomis pripažintų faktinių bylos aplinkybių nustatymo, nesutinkama su šių teismų atliktu atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimu, prašoma atsižvelgiant į kai kurias aplinkybes daryti kitokias išvadas dėl teismų išvadų atitikties bylos aplinkybėms, nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo
9. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Kasatorė ginčija ekspertų išvadų patikimumą, teigdama, kad byloje pateiktos ekspertų išvados gautos nepateikus ekspertams išsamių ir teisingų pradinių duomenų, turinčių įtakos eismo įvykio aplinkybių vertinimui, ir remiantis jomis padarytų teismo išvadų, vertinant eismo įvykio dalyvių veiksmus, pagrįstumą.
10. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys).
11. BPK 20 straipsnio 5 dalyje
12. Ekspertiniai tyrimai atliekami pagal ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo parengtą ir pateiktą medžiagą. Ekspertiniam tyrimui pateikiama medžiaga (duomenys) turi būti išsami, patikima, pakankama, kokybiška ir teisinga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-699/2015, 2K-97-976/2020 ir kt.). Taigi, specialiųjų tyrimo rezultatų kokybiškumui bei išvadų išsamumui didelę reikšmę turi pirminiai duomenys (tiriamieji objektai), kuriuos ištyręs ekspertas (ar specialistas) formuluoja atsakymą į jam pateiktus klausimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-1073/2020). Ekspertizės akto (specialisto išvados) neaiškumas, neišsamumas ar prieštaravimas bylos duomenims nagrinėjimo teisme metu yra šalinamas BPK nustatytais veiksmais, be kita ko, apklausiant išvadas pateikusį specialistą (ekspertą) ir prireikus skiriant naujus ekspertinius tyrimus. Sprendimą dėl ekspertizės skyrimo teismas priima atsižvelgdamas į bylos duomenis, taip pat į tai, ar ekspertizės išvados yra reikalingos bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-358-303/2015, 2K-191-507/2016, 2K-188-648/2017 ir kt.).
13. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad ekspertizės aktas (taip pat kaip ir specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020).
14. Nagrinėjamoje byloje siekiant nustatyti eismo įvykio mechanizmą, priežastinį ryšį tarp eismo dalyvių veiksmų ir kilusių padarinių, ikiteisminio tyrimo metu, remiantis 2017 m. liepos 15 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane prie jo, 2017 m. rugsėjo 19 d. papildomame apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, buvo atliktas ekspertinis tyrimas ir gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. kovo 1 d. ekspertizės aktas Nr. 11-387(18). Gynybai suabejojus ikiteisminio tyrimo metu sudaryto eismo įvykio plano ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų patikimumu, teisminio bylos nagrinėjimo metu gynybos prašymu buvo pavesta prokurorui, dalyvaujant kaltinamajai, jos gynėjui, organizuoti papildomą įvykio vietos apžiūrą. Atlikus papildomą kelių eismo įvykio vietos apžiūrą, tenkinant kaltinamosios gynėjo prašymą, byloje buvo paskirta pakartotinė kompleksinė komisinė eismo įvykio-teismo medicinos ekspertizė, jai atlikti ekspertams buvo pateikta bylos medžiaga, papildomos kelių eismo įvykio apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apgadinimų nuotraukos. Ekspertams pateiktos medžiagos (duomenų) kokybė abejonių nekėlė ir remdamiesi pateikta medžiaga (duomenimis) ekspertai atliko ekspertinį tyrimą bei pateikė 2019 m. birželio 28 d. ekspertizės aktą Nr. 11-1160(19)/11-1247(19), šis aktas vėliau buvo papildytas 2019 m. spalio 23 d. ekspertizės aktu Nr. 11-1917(19).
15. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai išanalizavo visus tris ekspertizės aktus, išklausė pakartotinę kompleksinę ir papildomą ekspertizę atlikusio eksperto V. M. paaiškinimus, atliko ekspertų išvadų palyginamąją analizę, vertino ne tik N. B., bet ir motociklo vairuotojo padarytus KET pažeidimus, kurie ekspertų taip pat buvo nustatyti ir vertinti teikiant galutines išvadas dėl eismo įvykio mechanizmo, pagrindinės eismo įvykio sąlygos (priežasties), ir šias išvadas vertino kartu su kitais bylos įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išanalizavęs ir įvertinęs byloje atliktų ekspertizių išvadas kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, motyvuotai nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas byloje atliktas ekspertizes vertino laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad skirtingu proceso metu teiktos ekspertų išvados dėl eismo įvykį lėmusios priežasties yra neprieštaringos, ekspertiniais tyrimais nustatyta, kad eismo įvykio kilimą lėmė automobilio vairuotojos N. B. veiksmai – sukdama į kairėje esančio namo kiemą, nedavė kelio lenkiančiam motociklui, vairuojamam D. L., dėl to su juo susidūrė. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su teismų pateiktais ekspertų išvadų vertinimais ir ekspertų išvadas vertinti kaip nepatikimus įrodymus BPK 20 straipsnio prasme.
16. Nagrinėjamoje byloje eismo dalyvių veiksmai nustatyti ne tik remiantis ekspertizės aktuose nurodytomis aplinkybėmis, bet ir teismams išanalizavus nuteistosios N. B., nukentėjusiosios J. R., neutralaus (nesuinteresuoto bylos baigtimi) liudytojo T. L. (važiavusio paskui kasatorės vairuojamą automobilį ir tiesiogiai mačiusio eismo įvykį), liudytojo G. R. parodymus bei kitus bylai teisingai išspręsti reikšmingus duomenis. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas juos tarpusavyje, nuosprendyje išdėstė argumentuotas įrodymų vertinimo išvadas. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo teisingumo ir nutartyje išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl šie skundo argumentai atmetami, o pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas pripažįstamas teisingu.
17. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nutarties 15 punkte motyvuotai paneigė nuteistosios N. B. versiją, kad ji sukimo manevrą atliko nuo vidurinės juostos linijos. Teismas byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos pagrindu (liudytojų T. L., G. R. parodymais, pakartotinės kompleksinės komisinės eismo įvykio-teismo medicinos ekspertizės aktu) konstatavo, kad N. B. vairuojamas automobilis suko daugiau nuo dešinės kelio pusės, neprisiartinęs prie vidurinės juostos, dėl to motociklininkas, pradėjęs lenkimą, iš anksto negalėjo matyti, kad priekyje važiuojantis automobilis staiga darys kairio posūkio manevrą, ir prarado galimybę stabdyti.
18. Taigi teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus (nuosprendį ir nutartį) teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos baudžiamajai atsakomybei pagal BK 281 straipsnio 5 dalį taikyti, nustatytos nepadarant BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos, vadovaujantis in dubio pro reo principu, nenustatyta. Tai, kad teismai įrodymus įvertino kitaip, negu norėtų nuteistoji, nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, dėl kurių teismų sprendimus reikėtų naikinti.
Dėl BK 281 straipsnio 5 dalies taikymo
19. Kasatorė teigia, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes neteisingai sprendė priežastinio ryšio klausimą esant situacijai, kai motociklo vairuotojas viršijo leistiną greitį. Kasaciniame skunde akcentuojama papildomos ekspertizės akto išvada, kad, motociklo vairuotojui važiuojant leistinu pastoviu 50 km/h greičiu, o jo lenkiamam (kasatorės vairuojamam) automobiliui posūkio į kairę kreive iki susidūrimo vietos judant pastoviu 13 km/h greičiu, susidūrimas iš viso nebūtų įvykęs, transporto priemonės būtų prasilenkusios, ir motociklininko veiksmai – saugaus greičio nepasirinkimas (greičio viršijimas), manevravimas, neįsitikinus, kad priekyje važiuojančio automobilio vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą, lenkimas draudžiamoje vietoje bei nedraustos TPVCAPD transporto priemonės eksploatavimas – turėjo įtakos eismo įvykiui kilti.
20. Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis ir dėl šio įvykio žuvo žmogus. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – konkretų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai – kurio eismo dalyvio veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykiu ir jo metu kilusiais padariniais.
21. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbus priežastinio ryšio nustatymo etapas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymo esmė – nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Ji nustatoma modeliuojant situaciją taip, kad paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvių padarytas taisyklių pažeidimas, paliekant kito dalyvio KET pažeidimą ir sprendžiant, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-578/2011, 2K-228-303/2015). Teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sąlyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297/2009, 2K-95-222/2017, 2K-204-895/2018, 2K-309-699/2018).
22. Šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama situacija, kai abu eismo dalyviai pažeidė Kelių eismo taisykles. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad N. B. pažeidė KET 9, 101 ir 103 punktų reikalavimus, t. y., vairuodama lengvąjį automobilį, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų saugumui, išvažiuodama iš kelio ir sukdama į kairę, į namo kiemą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir užtvėrė kelią automobilį lenkiančiam motociklui, tai sukėlė eismo įvykį, jo metu žuvo motociklininkas ir buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas motociklu važiavusiai keleivei. D. L., važiuodamas motociklu, pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, nes viršijo leistiną greitį.
23. Iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad teismai daug dėmesio skyrė eismo įvykio mechanizmui, priežastiniam ryšiui tarp eismo dalyvių veiksmų ir kilusių padarinių nustatyti. Pirmiau minėta, kad šioje byloje pateikti trys ekspertizių aktai, atsakantys į klausimą, kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertinę ekspertų išvadas ir ekspertų paaiškinimus kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, padarė vienodą išvadą, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo N. B. veiksmai, prieštaravę KET reikalavimams, nes ji, atlikdama manevrą į kairę, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepraleido lenkiančio motociklo ir taip sudarė jam kliūtį. Nors motociklo vairuotojo padarytas KET 127 punkto reikalavimų pažeidimas (viršytas greitis) taip pat buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, tačiau jo veiksmai vis dėlto nebūtų sukėlę eismo įvykio, jei automobilio vairuotoja N. B. nebūtų pavojingai manevravusi, būtų įsitikinusi manevro saugumu ir būtų davusi kelią lenkiančiam motociklui.
24. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas 12 punkte vertino ir papildomoje eismo įvykio ekspertizėje ekspertų duotą tikėtiną išvadą, kad, motociklo vairuotojui važiuojant pastoviu 50 km/h greičiu, o lenkiamajam automobiliui posūkio į kairę kreive iki susidūrimo vietos judant pastoviu 13 km/h greičiu, susidūrimas neįvyktų, transporto priemonės prasilenktų, kuri papildomoje ekspertizės išvadoje įvertinta kaip nekeičianti 2019 m. birželio 28 d. ekspertizės akte Nr. 11-1160(19)/11-1247(19) duotos išvados, kad automobilio vairuotoja N. B., sukdama į kairėje esančio namo kiemą, nedavė kelio lenkiančiam motociklui ir sudarė kliūtį jo judėjimui. Be kita ko, teismas atkreipė dėmesį į ekspertizės tiriamoje dalyje ekspertų pažymėtą aplinkybę, kad nurodytomis aplinkybėmis transporto priemonės prasilenktų su minimaliais intervalais, todėl toks prasilenkimas laikytinas nesaugiu ir net važiuodamas didžiausiu leistinu gyvenvietėje 50 km/h greičiu motociklo vairuotojas būtų turėjęs stabdyti.
25. Taigi skundžiamuose teismų sprendimuose išanalizuoti ir įvertinti abiejų vairuotojų veiksmai, prieštaraujantys KET reikalavimams, ir atskleistas jų priežastinis ryšys su eismo įvykio kilimu.
26. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinio skundo argumentus, nutarties 14, 17, 18, 21 punktuose išnagrinėjo kasatorės keliamas versijas dėl motociklo vairuotojo galimybės matyti jos automobilio rodomą kairįjį posūkio signalą, keleivių masės (svorio) įtakos motociklo greičiui bei nedraustos TPVCAPD transporto priemonės eksploatavimo įtakos eismo įvykiui ir jas motyvuotai paneigė. Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo, o iš naujo vertinti bylos aplinkybes ir bylos duomenis (įrodymus), kaip minėta pirmiau, nėra kasacinės instancijos teismo dalykas.
27. Kasaciniame skunde nurodomose kasacinės instancijos teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgwLTUxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-380-511/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-380-511/2017">2K-380-511/2017</a> ir 2K-171-648/2020 nagrinėtos eismo įvykių aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Todėl nė viena iš kasatorės nurodytų bylų negali būti laikoma precedentu šioje byloje. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
28. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes N. B. baudžiamasis įstatymas – BK 281 straipsnio 5 dalis – pritaikytas tinkamai, priežastinis ryšys tarp jos veikos (padarytų KET pažeidimų) ir padarinių nustatytas tinkamai.
Dėl teisės į gynybą pažeidimo
29. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nutarties 26 punkte pasisakydamas dėl BK 68 straipsnio nuostatų taikymo pagrįstumo, nurodęs, kad N. B. kaltę neigė, savo veiksmų kritiškai nevertino, dėl jų nesigailėjo, nukentėjusiųjų neatsiprašė, dėl eismo įvykio kaltino žuvusįjį, pažeidė jos teisę į gynybą. Kasatorės teigimu, kaltės nepripažinimas negali būti suvokiamas kaip kaltinamojo teisinę padėtį bet kuriuo aspektu sunkinanti aplinkybė.
30. Viena iš BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, taip pat ir baudžiamojo poveikio priemones, yra kaltininko asmenybė. Vertinant kaltininko asmenybę, be kita ko, atsižvelgiama į kaltininko elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, kaltininko elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu ir jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
31. Pirmosios instancijos teismas N. B. už kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, dėl kurio vienas žmogus žuvo, o kito sveikata buvo sunkiai sutrikdyta (BK 281 straipsnio 5 dalis), kartu su bausme paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo paskirtai N. B. baudžiamojo poveikio priemonei, kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste vertino ir nuteistosios elgesį iki nusikaltimo padarymo (neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą, tačiau nuobauda negalioja), ir po nusikalstamos veikos padarymo (kaltę neigė, veiksmų kritiškai nevertino, dėl jų nesigailėjo, nukentėjusiųjų neatsiprašė, dėl eismo įvykio kaltino žuvusįjį). Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytus teiginius apie nuteistosios elgesį po nusikalstamos veikos padarymo vertinti kaip nuteistosios teisinę padėtį sunkinančias aplinkybes ir teisės į gynybą pažeidimą nėra pagrindo, nes iš teismo nutarties turinio matyti, kad N. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
32. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma bendra išvada, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas netenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios N. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Alvydas Pikelis
