Civilinė byla Nr. 3K-3-412/2011
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04400-2010-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 37; 129.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. lapkričio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (pirmininkas), Vinco Versecko (pranešėjas) ir Zigmo Levickio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės prašymą patvirtinti 2010 m. kovo 25 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, pakeisti išieškotoją, patvirtinti 2010 m. gegužės 25 d. turto perdavimo A. V. aktą, ir pagal pareiškėjo V. P. skundą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims antstolei Vidai Daugirdienei, A. P., G. R., A. V., dėl antstolio veiksmų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje kilusi užsienio piliečio reikalavimo teisės perleidimo vykdymo procese instituto aiškinimo ir taikymo problema.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 29 d. sprendimu, priimtu A. P. ir V. P. santuokos nutraukimo byloje, A. P. iš V. P. priteista 157 024,50 Lt kompensaciją už dalijant santuokoje įgytą turtą šiam tekusią didesnę turto dalį. Antstolė V. Daugirdienė vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 30 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 154 640,67 Lt skolos išieškojimo iš skolininko V. P. išieškotojos A. P. naudai. 2010 m. kovo 22 d. vykusių varžytynių metu G. R. už 9550 Lt parduotas garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2010 m. kovo 25 d. antstolė surašė šio turto pardavimo iš varžytynių aktą. 2010 m. kovo 22 d. antstolės aktu 0,0600 ha žemės sklypo su teisiškai neįregistruotu gyvenamuoju namu varžytynės pripažintos neįvykusiomis, nes užsiregistravo tik vienas pirkėjas.
Antstolė Vida Daugirdienė teismui pateikė prašymą patvirtinti 2010 m. kovo 25 d. turto (garažo) pardavimo iš varžytynių aktą, priimti nutartį vykdymo procese dėl A. P. reikalavimo teisės perimti varžytynėse neparduotą skolininkui V. P. nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,0600 ha ploto žemės sklypą su teisiškai neįregistruotu pastatu(duomenys neskelbtini), už 45 000 Lt – perdavimo A. V. pagal 2010 m. gegužės 24 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir patvirtinti 2010 m. gegužės 25 d. turto perdavimo A. V. aktą. 2010 m. kovo 31 d. prašymą perduoti 0,0600 ha ploto žemės sklypą su teisiškai neįregistruotu pastatu (duomenys neskelbtini) išieškotojai A. P. antstolė prašė palikti nenagrinėtą. Antstolė nurodė, kad neįvykus 0,0600 ha žemės sklypo su jame pastatytu teisiškai neįregistruotu namu (duomenys neskelbtini) varžytynėms, šį turtą pareiškė norą perimti išieškotoja A. P.. Ji 2010 m. gegužės 24 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi savo reikalavimo teises, atsiradusias perimant varžytynėse neparduotą žemės sklypą su pastatu, perleido naujam kreditoriui A. V., todėl buvo surašytas turto perdavimo A. V. aktas.
Pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės V. Daugirdienės veiksmų, prašydamas pripažinti neteisėtais teisių perėmimą vykdymo procese, antstolės 2010 m. gegužės 25 d. surašytą turto perdavimo išieškotojui aktą, kuriuo A. V. perduodamas nuosavybėn žemės sklypas su neįregistruotu pastatu(duomenys neskelbtini), antstolės pareiškimą dėl atsisakymo nuo reikalavimo patvirtinti turto perdavimo aktą. Pareiškėjas nurodė, kad antstolės veiksmai perduodant A. V. turtą yra neteisėti, nes A. P. su antstolės pagalba faktiškai mėgino perleisti A. V. turtą, kurio ji nebuvo įgijusi, nes yra Rusijos Federacijos pilietė ir negali nuosavybėn įgyti Lietuvos Respublikoje esančio žemės sklypo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 17 d. nutartimi antstolės prašymus tenkino: 1) patvirtino 2010 m. kovo 25 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0004/09/01321, kuriuo pirkėjui G. R. už 9550 Lt pardavė negyvenamąją patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį V. P.; 2) pakeitė išieškotoją A. P. dėl reikalavimo teisės perimti varžytynėse neparduotą V. P. nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,0600 ha ploto žemės sklypą su teisiškai neįregistruotu pastatu(duomenys neskelbtini), už 45 000 Lt į jos teisių ir pareigų perėmėją A. V.; 3) patvirtino 2010 m. gegužės 25 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0004/09/01321, kuriuo perdavė A. V. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir teisiškai neįregistruotą sodo namą, nuosavybės teise priklausantį V. P.; priėmė antstolės atsisakymą nuo prašymo patvirtinti 2010 m. kovo 31 d. turto perdavimo išieškotojui A. P. aktą ir bylą dėl šios dalies nutraukė; atmetė pareiškėjo V. P. 2010 m. balandžio 20 d. skundą dėl varžytynių akto ir turto perdavimo nuosavybėn akto netvirtinimo bei 2010 m. birželio 10 d. skundą dėl antstolės veiksmų; atmetė prašymą skirti baudą V. P. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad išieškotoja A. P. neturi Lietuvos Respublikos pilietybės, todėl 2010 m. gegužės 24 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleido A. V., turinčiam Lietuvos Respublikos pilietybę, reikalavimo teises, atsiradusias išieškotojui – pradiniam kreditoriui perimant varžytynėse neparduotą skolininko turtą – 0,0600 ha ploto žemės sklypą su jame esančiu teisiškai neįregistruotu pastatu, t. y. išieškotoja trečiam asmeniui perleido dalį savo kaip išieškotojos teisių, atsiradusių išieškojimo procese, neturėdama teisinių galimybių pati šių įgyvendinti. Teismas nurodė, kad imperatyviosios normos, draudžiančios išieškotojui perleisti tokią reikalavimo teisę naujam kreditoriui, nėra, toks perleidimas nepažeidžia vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros ir atitinka vykdymo proceso esmę ir tikslus – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą. Teismas sprendė, kad išieškotojos dalies reikalavimų teisės perleidimas yra teisėtas, todėl išieškotoja dėl reikalavimo teisės perimti varžytynėse neparduotą V. P. nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,0600 ha ploto žemės sklypą su teisiškai neįregistruotu pastatu(duomenys neskelbtini), keistina jos teisių ir pareigų perėmėju A. V. CPK 596 straipsnio pagrindu. Antstolės veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl yra pagrindas tenkinti antstolės prašymą ir patvirtinti 2010 m. gegužės 25 d. turto perdavimo išieškotojui aktą (CPK 702, 725 straipsniai), o pareiškėjo skundo dalis dėl šio akto netvirtinimo atmestina.
Teismas antstolės atsisakymą nuo reikalavimo patvirtinti 0,0600 ha žemės sklypo su jame pastatytu teisiškai neįregistruotu namu(duomenys neskelbtini), perdavimo išieškotojai A. P. aktą priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė, nustatydamas, kad antstolės atsisakymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. vasario 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartį.
Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal CK 1.97 straipsnio 1 dalį civilinių teisių objektai yra ir turtinės teisės, taigi kreditoriaus reikalavimo teisė yra laikoma savarankišku civilinių teisinių santykių objektu ir gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas, kad gali būti perleidžiama bet kokia reikalavimo teisė. Šios normos išimtys nustatytos CK (pvz., 6.101 straipsnio 5 dalyje, 6.102 straipsnio 1 dalyje), kituose teisės aktuose, taip pat gali išplaukti iš prievolės prigimties.
Nagrinėjamu atveju išieškotoja 2010 m. gegužės 24 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi A. V. perleido reikalavimo teises į 0,0600 ha ploto žemės sklypą su šiame žemės sklype esančiu teisiškai neįregistruotu pastatu. Ši turtinė išieškotojos teisė atsirado antstolės siūlymo perimti turtą pagrindu. Atsižvelgdama į dispozityvumo principą, į tai, kad nėra imperatyviųjų teisės normų, draudžiančių išieškotojai perleisti tokią reikalavimo teisę naujam kreditoriui, ir kad šis reikalavimo perleidimas nepažeidžia vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros, teisėjų kolegija sprendė, kad toks reikalavimo perleidimas yra pagrįstas ir teisėtas.
III. Kasacinio skundo argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas V. P. prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų nutartis ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2010 m. kovo 25 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, 2010 m. gegužės 25 d. turto perdavimo išieškotojui A. V. aktą. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
1. Dėl reikalavimo teisės perleidimo. Teisių perleidimas yra galimas, jeigu perleidžiamos tik turimos teisės ir jeigu toks perleidimas neprieštarauja įstatymams, sutartims arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Perduodamų teisių priklausymą jų turėtojai (perleidėjai) privalo patvirtinti atitinkamais dokumentais, kurie, perleidžiant teises, turi būti perduodami teisės perėmėjui (CK 6.104 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo nuomone, išieškotoja A. P. neįgijo jokių teisių į sodo sklypą su neįteisintais pastatais, neturėjo dokumentų, patvirtinančių jos teises. 2010 m. kovo 31 d. turto perdavimo išieškotojai A. P. aktas negalėjo būti surašytas, nes pagal Konstitucijos 47 straipsnį žemė ir kiti šiame straipsnyje išvardyti objektai gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei, o išieškotoja A. P., būdama Rusijos Federacijos pilietė, neįgijo teisių į sodo sklypą, kurias ji galėtų perleisti. Be to, šis turto perdavimo išieškotojai aktas nebuvo patvirtintas teismo (CPK 702 straipsnis, 725 straipsnio 1 dalis). Antstolės pasiūlymas išieškotojai A. P. perimti nuosavybėn sodo sklypą yra neteisėtas. Taigi, pati neįgijusi teisių į sodo sklypą, išieškotoja A. P. negalėjo jų perduoti A. V.. Pareiškėjas skundė antstolės veiksmus, prie pareiškimų teismui pridėdavo turto perdavimo išieškotojui aktus – 2010 m. kovo 31 d. aktą apie turto perdavimą A. P. ir 2010 m. gegužės 25 d. aktą apie turto perdavimą A. V., tačiau teismai neįvertino šio akivaizdaus prieštaravimo ir nekonstatavo nė vieno vykdymo proceso normų pažeidimo.
A. P. ir A. V. 2010 m. gegužės 24 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis patvirtina ne išieškotojos reikalavimo teisės, o skolininko turto, į kurį teisių išieškotoja nėra įgijusi ir, būdama Rusijos Federacijos pilietė, negali įgyti, perdavimą. Apeliacinės instancijos teismas apie išieškotojos A. P. teisės į turtą atsiradimo pagrindą nurodė, kad ši turtinė jos teisė atsirado antstolės siūlymo perimti turtą pagrindu. Tačiau tai prieštarauja CK 4.47 straipsniui, kuriame nėra nurodyto tokio teisės į turtą atsiradimo pagrindo.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kaip sinonimus vartoja dvi skirtingas sąvokas – „reikalavimo teisės į 0,0600 ha ploto sklypą su jame esančiu teisiškai neįregistruotu pastatu perleidimas“ (pareiškėjo nuomone, tai yra teisės į konkretų turtą perleidimas) ir „reikalavimo teisės perleidimas“ (pareiškėjo nuomone, tai yra teisės išieškoti iš skolininko konkrečią pinigų sumą perleidimas kitam asmeniui). Šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
2. Dėl teisių perėmėjo statuso įgijimo procedūros ir atsiradimo momento. CK 6.101–6.110 straipsniuose įtvirtinta reikalavimo teisės turėtojo galimybė perleisti ją kitiems asmenims. CPK 596 straipsnyje reglamentuota teisių perleidimo procedūra, pagal kurią vykdymo procese suinteresuotų asmenų ar antstolio prašymu teismas nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta ir kitais atvejais, tarp kurių numatytas ir reikalavimo perleidimo atvejis. Tik teismui priėmus nutartį, kuria tenkinamas prašymas perleisti reikalavimo teises, ir šiai nutarčiai įsiteisėjus, ši teisė yra perleidžiama nurodytam asmeniui ir toks asmuo įgyja teisių perėmėjo statusą. Šioje byloje nebuvo baigta procedūra dėl turto išieškotojai perleidimo - turto perleidimo aktas nebuvo patvirtintas, todėl išieškotoja jau vien dėl šios priežasties neįgijo jokių teisių į nurodytą turtą.
Teismai nesilaikė CPK 596 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad prašymus pakeisti išieškotoją, perleisti reikalavimo teisę pirmosios instancijos teismas tenkina arba atmeta priimdamas atitinkamo turinio nutartis. Antstolė be teismo sprendimo suteikė vienam ir kitam asmeniui tam tikrą procesinį statusą, taip sudarydama galimybę naudotis jiems nepriklausančiomis teisėmis, taip sukėlė nepalankių padarinių V. P.. Antstolė neišsiaiškino CK 6.101 straipsnio turinio, neįvertino, kad teisės perleidimas yra galimas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, t. y. netinkamai taikė materialiosios teisės normą (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolės padaryti pažeidimai yra susiję su esminiu proceso normų pažeidimu (CPK 596 straipsnio 1 dalis, 700 straipsnis, 702 straipsnio 1 dalis, 725 straipsnis).
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 353 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį – kai to reikalauja viešasis interesas). Šioje byloje kasaciniu skundu prašoma panaikinti bylą nagrinėjusių teismų nutartis ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2010 m. kovo 25 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą ir 2010 m. gegužės 25 d. turto perdavimo išieškotojui A. V. aktą, tačiau argumentai kasaciniame skunde dėstomi tik dėl 2010 m. gegužės 25 d. turto perdavimo išieškotojui A. V. akto neteisėtumo ir A. P. teisių perdavimo A. V.. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad kasaciniu skundu yra skundžiama tik bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta galioti pirmosios instancijos nutarties dalis dėl išieškotojos A. P. pakeitimo į teisių perėmėją A. V. ir 2010 m. gegužės 25 d. turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 0004/09/01321, kuriuo perduotas A. V. žemės sklypas ir teisiškai neįregistruotas sodo namas(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys skolininkui V. P., patvirtinimo. Teisėjų kolegija, nenustačiusi viešojo intereso šioje byloje, pasisako dėl nurodytos kasaciniu skundu ginčijamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo.
Dėl reikalavimo teisės perleidimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ginčo teisiniams santykiams
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė V. Daugirdienė vykdo Klaipėdos miesto apylinkės 2007 m. gegužės 30 d. teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-167-625/2009 dėl 154 640,67 Lt skolos išieškojimo iš skolininko V. P. išieškotojos A. P. naudai. 2010 m. gegužės 24 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi A. P. perleido savo teisę perimti varžytynėse neparduotą 0,0600 ha žemės sklypą su šiame žemės sklype esančiu teisiškai neįregistruotu pastatu už 45 000 Lt A. V.. Šios sutarties pagrindu 2010 m. gegužės 25 d. antstolė surašė turto perdavimo išieškotojui aktą, kuriuo A. V. perduotas 0,0600 ha žemės sklypas(duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas A. P. ir A. V. 2010 m. gegužės 24 d. sutartį vertino kaip teisėtą proceso teisės perimti varžytynėse neparduotą skolininko turtą perleidimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas šią sutartį vertino kaip turtinės teisės – savarankiško civilinių teisinių santykių objekto, kuris gali būti perleistas bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis), perleidimo sutartį. Teismai sprendė, kad nurodytos sutarties pagrindu pagal CPK 596 straipsnį keistinas išieškotojas vykdomajame procese. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų A. P. ir A. V. 2010 m. gegužės 24 d. sutarties aiškinimu ir vertinimu bei padarytomis išvadomis.
Reikalavimo teisės perleidimu laikoma sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę perduoda kitam asmeniui – naujajam kreditoriui (CK 6.101 straipsnis). Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas, kuris perima sutartyje aptartas ir iš perduoto reikalavimo atsirandančias ankstesnio kreditoriaus teises. Reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, perleisti draudžiama (CK 6.102 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad pradinis kreditorius gali perleisti naujajam kreditoriui tik tokį reikalavimą, į kurį pats turi teisę ir kurį pats gali įgyvendinti. Kitaip tariant, pradinis kreditorius reikalavimo perleidimo sutartimi gali perduoti naujajam kreditoriui tik tai, į ką pats turi teisę, ir negali perduoti daugiau, negu pats gali reikalauti.
Pagal byloje esančius duomenis, išieškotoja A. P. neturi Lietuvos Respublikos pilietybės. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (toliau – Konstitucinis įstatymas) 2 straipsnio 1, 2 dalis užsienio subjektai – užsieniečiai – yra užsienio valstybių piliečiai ir užsienio valstybių nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, A. P. pripažintina užsienio subjektu (užsieniečiu), todėl sprendžiant jos nuosavybės teisių į žemę Lietuvoje klausimą taikytinos Konstitucinio įstatymo normos. Šiame įstatyme nustatyti užsienio subjektai, kuriems jame įtvirtinta tvarka ir sąlygomis Lietuvoje gali būti leidžiama nuosavybės teise įsigyti žemę, vidaus vandenis ir miškus (įstatymo 1 straipsnis).
Konstitucinio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teise įsigyti žemę gali būti leidžiama užsienio subjektams, atitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Šie užsienio subjektai išvardyti Konstitucinio įstatymo 4 straipsnyje, tačiau Rusijos Federacijos piliečiai į nurodytų subjektų sąrašą nepatenka. Pagal Konstitucinio įstatymo 6 straipsnį įstatymo 4 straipsnyje nustatytų kriterijų neatitinkantiems užsienio subjektams draudžiama įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus. Konstitucinio įstatymo 6 straipsnio norma, kurioje įtvirtintas draudimas įsigyti žemę nuosavybėn, yra imperatyvioji. Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalies ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d., 2009 m. lapkričio 19 d. redakcijos) 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad kai įstatymo nuostata suformuluota imperatyviai, teismas, netgi remdamasis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, negali priimti kitokio sprendimo, t. y. prieštaraujančio imperatyviajai teisės normai. Toks Konstitucinio įstatymo nurodytų nuostatų aiškinimas atitinka kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. v. P. K., bylos Nr. 3K-3-298/2011). Taigi A. P., būdama Rusijos Federacijos pilietė, negali Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise įgyti žemės. Tai reiškia, kad ji negali vykdymo procese nuosavybės teise perimti iš varžytynių neparduotą skolininkui V. P. priklausantį žemės sklypą(duomenys neskelbtini). Dėl to antstolė neturėjo teisinio pagrindo vykdymo procese neįvykus varžytynėms siūlyti A. P. perimti nurodytą žemės sklypą. Atitinkamai išieškotoja A. P., neturėdama teisės perimti neparduoto iš varžytynių skolininkui priklausančio žemės sklypo, negalėjo perleisti, o A. V. – perimti šios teisės, nes minėta, pradinis kreditorius naujam kreditoriui gali perduoti tik tokį reikalavimą, į kurį pats turi teisę ir kurį pats gali realizuoti. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, spręsdami ginčo teisinį santykį, neįvertino nurodytų aplinkybių, todėl netinkamai aiškino ir taikė reikalavimo teisės perleidimo sutartį reglamentuojančias teisės normas, padarė klaidingas išvadas ir priėmė neteisėtus procesinius sprendimus.
Nurodytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia panaikinti bylą nagrinėjusių teismų nutarčių dalis dėl išieškotojo pakeitimo ir turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimo bei priimti naują sprendimą - šiuos antstolės prašymus atmesti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje byloje
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 3 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 113,25 Lt tokių išlaidų. Teisėjų kolegijai nusprendus patenkinti V. P. kasacinį skundą, išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutarties dalį, kuria patenkintas antstolės Vidos Daugirdienės prašymas – išieškotoja A. P. dėl reikalavimo teisės perimti varžytynėse neparduotą V. P. nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,0600 ha ploto žemės sklypą su teisiškai neįregistruotu pastatu (duomenys neskelbtini), už 45 000 (keturiasdešimt penkis tūkstančius) Lt – pakeista į jos teisių ir pareigų perėmėją A. V., vadovaujantis 2010 m. gegužės 24 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, ir patvirtintas 2010 m. gegužės 25 d. turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. 0004/09/01321, kuriuo A. V. perduotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio (sodų), žemės sklypo plotas – 0,0600 ha, ir teisiškai neįregistruotas sodo namas, nuosavybės teise priklausantys V. P..
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 17 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista nurodyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutarties dalis, ir priimti naują sprendimą – atmesti antstolės Vidos Daugirdienės prašymą priimti nutartį vykdymo procese dėl A. P. reikalavimo teisės perimti varžytynėse neparduotą V. P. nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,0600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su teisiškai neįregistruotu pastatu(duomenys neskelbtini), už 45 000 (keturiasdešimt penkis tūkstančius) Lt – perdavimo A. V. pagal 2010 m. gegužės 24 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir patvirtinti 2010 m. gegužės 25 d. turto perdavimo A. V. aktą Nr. 0004/09/01321.
Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 17 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Priteisti valstybei iš pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės 113,25 Lt (vieną šimtą trylika Lt 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Vincas Verseckas
Zigmas Levickis
