Dėl finansinių prievolių nevykdymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-418/2011

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija 52.3 (S)

2011 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio, Vinco Versecko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės,,Forsitia“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės,,Proventus Law Lt“, kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Jaukurai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei,,Forsitia“ dėl finansinių prievolių nevykdymo. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja uždaroji akcinė bendrovė,,Gilda“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 72 501,17 Lt skolos, 5890,14 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo ir atsakovo 2008 m. rugsėjo 18 d. sutarties Nr. 0992 pagrindu ieškovas pateikė atsakovui prekių už 30 643,46 Lt. Pagal sutartį su atsakovu ieškovas jam pardavė prekes, pretenzijų nebuvo. Pretenzijų sulaukė tik tada, kai pradėjo reikalauti atsiskaityti. Atsakovas už prekes sumokėjo iš dalies, liko skolingas 23 781,34 Lt. Atsakovas 2008 m. spalio 6 d. sudarė rangos sutartį su UAB „Gilda“ dėl katilinės montavimo bei jos paleidimo darbų, kuriuos trečiasis asmuo atliko. Užsakovas pagal sutartį turėjo atsiskaityti iki 2008 m. spalio 10 d. Ieškovas ir UAB „Gilda“ 2008 m. lapkričio 1 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Gilda“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo 48 719,83 Lt skolą. Ieškovas siuntė atsakovui priminimus, pretenziją, kurioje nurodė, jog sutartyje su UAB „Gilda“ buvo nustatytas sutarties objektas – katilinės montavimo ir paleidimo darbai. Įrengti du universalūs kieto kuro katilai, siurblys, kaminas ir pan. UAB „Gilda“ šildymo sistemos nemontavo, šildymas jau buvo įrengtas, ji tik pastatė ir pajungė katilus. Atsakovo 2010 m. lapkričio 30 d. pretenzijos trečiame punkte parašyta, kad, paleidus ir pradėjus naudoti šildymo sistemą, atsakovas pastebėjo kažką negera. Darbai pagal rangos sutartį jau buvo atlikti. Pretenzija buvo gauta gruodžio viduryje, po to, kai ieškovas išsiuntė priminimą. Kadangi lapkričio 27 dieną paduotas ieškinys, tai tada, ieškovo teigimu, sugalvotas pretekstas nemokėti pinigų. Ieškovo teigimu, remiantis sutarčių 4.6. p. pagrindu, jis turi teisę išieškoti iš atsakovo 0,2 procento dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, t. y. 5890,14 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 8 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai, t. y. priteisė iš atsakovo ieškovui 72 501,17 Lt skolos, 5 890,14 Lt delspinigių ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų.

Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir prašė ieškinį atmesti.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 3 d. sprendimu pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. preliminarų sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 72 501,17 Lt skolos, 841,74 Lt delspinigių iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir 6 procentų dydžio palūkanų, skaičiuojamų nuo teismo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2008 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1100 Lt žyminio mokesčio, 4000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas nustatė, kad pagal šalių 2008 m. rugsėjo 18 d. sudarytą tiekimo sutartį Nr. 0992 ieškovas pardavė atsakovui prekių, tačiau atsakovas per sutartyje nustatytą terminą su ieškovu ne visiškai atsiskaitė ir liko skolingas 23 781,34 Lt. Teismas nusprendė, kad atsakovas pažeidė sutartį ir iš jo priteisė nurodytą skolą. Teismas nustatė, kad 2008 m. spalio 6 d. atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė rangos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo iki 2008 m. spalio 10 d. įsipareigojo atlikti katilinės įrengimo ir paleidimo darbus, o atsakovas – per 14 dienų nuo atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto ir PVM sąskaitų–faktūrų pasirašymo atsiskaityti su trečiuoju asmeniu. 2008 m. spalio 6 d. šalys pasirašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, pagal kurį tą pačią dieną atsakovui pateikta PVM sąskaita–faktūra apmokėti 48 719,83 Lt už atliktus rangos darbus. Atsakovas, remdamasis atliktų darbų trūkumais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.58, 6.205–209 straipsnių nuostatomis, nustatytu terminu su trečiuoju asmeniu neatsiskaitė.

Teismas, remdamasis liudytojų parodymais, nustatė, kad, prieš atsakovui pradedant naudoti įrengtus katilus pagal paskirtį, trečiasis asmuo nepateikė katilų garantinio talono, naudojimosi instrukcijos, prie katilų nebuvo prijungti ventiliatoriai, kurie laikytini katilų dalimis, katilai buvo įrengti kūrenti malkomis (nors planuota ir pradėta juos kūrenti anglimis), neįrengta savaiminio cirkuliavimo sistema, katilai įjungti ne pagal gamintojos UAB,,Stropuva“ rekomendacijas, todėl nepasiekiamas didžiausias jų veiklos efektyvumas, tačiau apskritai katilai įrengti ir šildymo sistema veikia. Kartu teismas nustatė, kad atsakovo ir trečiojo asmens sudarytoje rangos sutartyje, taip pat darbų sąmatoje nenustatyti konkretūs reikalavimai katilinės įrengimo ir paleidimo darbams. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas pasirašytas atsakovo ir trečiojo asmens atstovų, jame nėra pastabų, prierašų dėl atliktų darbų apimties, kokybės ir pan., šio akto atsakovas neginčija. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti sumokėti už atliktus darbus trečiajam asmeniui. Kadangi atsakovas nepareiškė pastabų dėl atliktų darbų kokybės jų priėmimo–perdavimo akte, tai neturi teisės atsisakyti sumokėti trečiajam asmeniui už atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas negalėjo remtis ir CK 6.58, 6.205–209 straipsnių nuostatomis, nes jos taikytinos tada, kai kita sutarties šalis nevykdo savo įsipareigojimų, tačiau trečiasis asmuo rangos sutartį įvykdė – atliko katilinės ir šildymo sistemos įrengimo darbus, perdavė juos atsakovui. Teismas nustatė, kad 2008 m. lapkričio 1 d. sutartimi trečiasis asmuo perleido ieškovui 48 719,83 Lt reikalavimo teisę pagal rangos sutartį į atsakovą. Kadangi apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas, t. y. ieškovui kreipusis į teismą, atsakovui buvo išsiųsta reikalavimo perleidimo sutartis, tai teismas sprendė, kad atsakovas prievolę privalo vykdyti naujajam kreditoriui.

Teismas nustatė, kad abiejose sutartyse nustatyta atsakomybė už neatsiskaitymą laiku – 0,2 proc. už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną dydžio delspinigiai. Teismas konstatavo, kad netesybos jokiu būdu negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003), ieškinio dalį dėl delspinigių išieškojimo tenkino iš dalies.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. vasario 24 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovo 1306,80 Lt advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ir 59,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, – valstybei.

Teisėjų kolegija sutiko su esminėmis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teisėjų kolegija nurodė, kad nė viena iš šalių neginčijo 2008 m. lapkričio 1 d. reikalavimo perleidimo sutarties, nepateikė argumentų dėl šios sutarties negaliojimo, todėl šia sutartimi UAB „Jaukurai“ perleista reikalavimo teisė į 48 719,83 Lt skolą UAB „Forsitia“ yra teisėta. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovas neturėjo teisės, remdamasis CK 6.58, 6.205–209 straipsniais, atsisakyti apmokėti už UAB „Gilda“ atliktus darbus, nes trečiasis asmuo savo prievoles pagal rangos sutartį įvykdė tinkamai ir visiškai. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais dėl priteisiamų 841,47 Lt netesybų; pažymėjo, kad, perleidžiant reikalavimą į pagrindinę skolos sumą, reikalavimo perėmėjui ieškovui pereina ir papildomos teisės, tarp kurių ir teisė, skolininkui netinkamai vykdant savo prievoles, gauti netesybas (CK 6.101 straipsnio 2 dalis); atsakovas nevykdė pareigos atsiskaityti su UAB „Gilda“, uždelsė 38 dienas, už kurias pagal rangos sutartyje nustatytas sąlygas turi būti mokami delspinigiai.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas BUAB,,Forsitia“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 24 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Dėl netinkamo CK 6.101 straipsnio 1 dalies ir 6.109 straipsnio 1 dalies normų taikymo ir jų pažeidimo. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Ieškovas į atsakovą su reikalavimu nesikreipė, neinformavo, kad reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė buvusio kreditoriaus teises. Ieškovas kreipėsi į teismą nepranešęs apie reikalavimo teisės perleidimą. Atsakovas neturėjo galimybės įgyvendinti ieškovo reikalavimo ar kitu, ne teisminio ginčo, būdu spręsti kilusį nesutarimą. Ieškovas reikalavimo perleidimo faktą panaudojo prieš atsakovą iki pranešimo apie šį perleidimą momento.

Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių iš viso nenagrinėjo.

2. Dėl CK 6.663 straipsnio 1 dalies normos netinkamo taikymo ir pažeidimo. CK 6.663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo, kokius kriterijus turi atitikti rangovo atliktas darbas, kad jis būtų laikomas tinkamu CK 6.663 straipsnio 1 dalies prasme, jei rangos sutartyje nenustatyti specialūs reikalavimai: 1) rangos darbai (rezultatas) turi atitikti įprastus tos rūšies darbams keliamus reikalavimus; 2) rangos darbai (rezultatas) turi atitikti teisės aktuose specialiai įtvirtintus tokiems darbams keliamus reikalavimus; 3) rangos darbai (rezultatas) neturi kelti pavojaus žmonių saugumui, aplinkai; 4) rangos darbai (rezultatas) turi atitikti užsakovo poreikius; 5) darbo rezultatas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį.

Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo pateisino trečiojo asmens pasirinktą katilo montavimo būdą. Užsakovo poreikis buvo katilus kūrenti anglimis, o ne malkomis. Trečiasis asmuo katilą turėjo sumontuoti taip, kad atsakovas galėtų jį kūrenti anglimis, tačiau katilas tam nebuvo pritaikytas. Katilas turėjo būti sumontuotas taip, kad būtų tinkamas naudoti bet kurią kuro rūšį. Trečiasis asmuo nenurodė atsakovui, kad katilai tinkami naudoti juos kūrenant tik malkomis. Trečiajam asmeniui tinkamai neįvykdžius šalių bendradarbiavimo pareigos (CK 6.691 straipsnio 1 dalis), atsakovas negali prisiimti su tuo susijusios rizikos.

Trečiasis asmuo, vykdydamas rangos sutartį, turėjo pats parinkti atitinkamus katilus pagal atsakovo pateiktas patalpas ir jose sumontuoti tokius katilus, kad juos kūrenant patalpos būtų apšildytos. Trečiasis asmuo parinko ir įrengė katilus taip, kad juos kūrenant patalpos nėra apšildomos. Nepakankamas katilų veikimo efektyvumas buvo nulemtas trečiojo asmens pasirinkimo.

Teismas nutartyje analizavo su katilų netinkamu veikimu susijusius įvykius: katilo sprogimą, kai buvo apdegintas G. K., ir glikolio nutekėjimą, dingus elektrai. Teismas, remdamasis vienintelio liudytojo parodymu, kad jis paaiškinęs, jog reikia prižiūrėti katilo sklendę, nepagrįstai nusprendė, kad abu įvykiai buvo nulemti netinkamos katilų eksploatacijos. Atsakovas viso teismo proceso metu prašė skirti ekspertizę, kad būtų nustatyta, ar katilai atitiko jiems keliamus reikalavimus, tačiau teismai ekspertizės neskyrė.

3. Dėl CPK 176–185 straipsnių ir CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto netinkamo taikymo ir pažeidimo. Vertindamas įrodymus, teismas nesivadovavo visų įrodymų lygybės principu. Nebuvo ištirtos aplinkybės, ar darbai atlikti tinkamai. Atsakovui nebuvo sudaryta galimybės papildomais įrodymais pagrįsti netinkamą katilų veikimą. Nebuvo vertinami atsakovo pateikti įrodymai ir argumentai, kurie patvirtina netinkamą katilų kokybę. Teismas neanalizavo liudytojo UAB,,Stropuva“ (katilo gamintojo) eksperto V. J., darbuotojo A. G. paaiškinimų, teismas nenagrinėjo atsakovo prašymų kviesti liudyti A. K., S. K., kurie derino trečiojo asmens sumontuotus katilus, atliko kitus katilo tvarkymo darbus.

Apeliacinės instancijos teismas, turėdamas pareigą visapusiškai įvertinti atsakovo pateiktus argumentus, byloje esančius įrodymus, nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes ir motyvuotai dėl jų pasisakyti, to nepadarė, todėl priėmė nemotyvuotą nutartį.

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti kasaciniame teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Kasatoriaus teiginiai apie reikalavimo perleidimą reguliuojančių normų netinkamą taikymą ir pažeidimą yra nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010 nurodė, kad pranešimas yra informacija apie reikalavimo perleidimo faktą, o naujojo kreditoriaus reikalavimas įvykdyti jam prievolę gali būti pateikiamas tiek su pranešimu, tiek vėliau. Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimas įvykdyti jam prievolę buvo pateiktas kreditoriui per teismą (pareiškus ieškinį teisme), su pranešimu apie reikalavimo teisės perleidimą – reikalavimo perleidimo sutarties nuorašu.

2. Atsakovas rangos sutartyje nesukonkretino, kokios rūšies kuro naudojimui reikia optimizuoti montuojamą katilą, todėl rangovas visiškai teisėtai ir pagrįstai įrengimo darbams pasirinko jiems įprastą montavimo metodą be papildomos įrangos. Tai atitinka CK 6.663 straipsnio prasmę ir imperatyviuosius statybos santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Teismai padarė išvadą, kad sumontuoti katilai atitiko įprastinius reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad po darbų priėmimo kasatoriaus patalpose įvykę įvykiai buvo nulemti netinkamos katilų eksploatacijos, o ne netinkamo jų sumontavimo.

3. Faktas, kad teismas atsisakė kviesti kasatoriaus nurodytus liudytojus, reiškia, kad jis tokiu būdu išsprendė kasatoriaus reikalavimą. Įstatyme nenustatyta teismo pareigos tenkinti šalių prašymą skirti ekspertizę, tai yra teismo teisė (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Visi byloje esantys įrodymai buvo ištirti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

k o n s t a t u o j a :

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl rangovo darbų kokybę (rezultatą) reglamentuojančių teisės normų ir CPK 362 straipsnio 2 dalies taikymo

Bylą kasacine tvarka nagrinėjusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi dėl reikalavimo perleidimo įtakos prievolės šalių teisėms, taip pat dėl užsakovo, priėmusio rangos darbus (rezultatą), teisės remtis atliktų darbų trūkumais padaryta aiški teisinė išvada, jog rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys).

Pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, nagrinėjančiam iš naujo bylą. Dėl to kasacine tvarka nagrinėjanti bylą teisėjų kolegija vertina kasaciniu skundu apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumą, joje padarytų išvadų teisinį pagrįstumą (CPK 340 straipsnio 1 dalis, 353 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad po darbų priėmimo atsakovo patalpose įvykę įvykiai buvo nulemti netinkamos katilų eksploatacijos, o ne netinkamo jų sumontavimo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė netinkamai įvertinęs rangos darbų kokybę (CPK 185 straipsnis). Byloje teismas apklausė kaip liudytoją sertifikuotą specialistą V. J., kuris išsamiai parodė apie katilo sumontavimo trūkumus. Pagal šio liudytojo parodymus rangovo sumontuotas katilas neatliko savo funkcijų (T. 1, b. l. 146, 147).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė nurodytas įstatymų nuostatas, todėl yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme

Kasacinis teismas turėjo 51,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. lapkričio 3 d. pažyma. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje proceso stadijoje nėra galimybės. Kasacinis teismas taip pat negali priteisti šaliai jos turėtų išlaidų šiame teisme. Dėl jų priteisimo turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Vincas Verseckas

Juozas Šerkšnas