Byla Nr. AN2-339-843/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-49-3-00034-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.18; 19.10; 19.11; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal G. J. atstovo advokato L. P. (toliau – Advokatas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. liepos 28 d. nutarimo, kuriuo G. J. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje, ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu jam paskirta galutinė 115 Eur dydžio bauda,
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. 2020 m. liepos 28 d. nutarimu G. J. nubaustas pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnį 115 eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2020 m. vasario 27 d., apie 23 val. 12 min., nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo pateikti asmens tapatybės dokumentą, įžūliu ir provokuojančiu elgesiu provokavo policijos pareigūnus, kvietė užeiti į buto vidų, o užėjus reikalavo išeiti iš buto; sulaikomas aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, standino rankas, laikėsi įsikibęs į tarnybinę uniformą, vartodamas necenzūrinius žodžius įžeidinėjo policijos pareigūnus, išvadindamas juos įvairiais necenzūriniais žodžiais (nurodytais administracinio nusižengimo protokole). Pristatant į policijos komisariatą grasino, kad policijos pareigūnai turės „konkrečių bėdų“, grasino sužaloti visam gyvenimui. Pristatytas į policijos komisariatą elgėsi neadekvačiai. Pasiūlius G. J. pasitikrinti blaivumą, tai daryti jis atsisakė. Pasiūlius G. J. atlikti narkotinių medžiagų testą, žodžiu sutiko, o vėliau, pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą 2020 m. vasario 28 d. 1.40 val., tai daryti atsisakė.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu Advokatas prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. liepos 28 d. nutarimą panaikinti ir pripažinti G. J. nepadarius jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų, taip pat prašo bylos nagrinėjimą skirti žodinio proceso tvarka. Skundas grindžiamas šiais motyvais.
2.1. Apeliaciniame skunde Advokatas nurodo, jog administracinio nusižengimo byla buvo pradėta dėl kaimynų skundo dėl iš G. J. buto sklindančio triukšmo ramybės valandomis, tačiau apylinkės teismo nutarime konstatuota, jog aplinkybė, kad G. J. bute buvo garsiai leidžiama muzika, nėra patvirtinta byloje surinktais įrodymais ir teismo konstatuota, jog G. J. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje. Todėl policijos pareigūnų reikalavimai pateikti asmens dokumentą, fizinės prievartos panaudojimas ir G. J. sulaikymas laikytini neteisėtais ir pertekliniais, o G. J. veiksmai nevertintini ANK 71 straipsnio 1 dalies, 506 straipsnio 4 dalies ir 508 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi asmuo neprivalo vykdyti neteisėtų policijos pareigūnų reikalavimų.
2.2. Skunde teigiama, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo atsižvelgta į policijos pareigūnų rengtų procesinių dokumentų neatitikimus. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2020 m. vasario 28 d. 00 val. 30 min. Protokole nurodoma, jog G. J. atsisakė atlikti narkotinių medžiagų testą, kai tuo tarpu siuntimas dėl narkotinių medžiagų testo atlikimo buvo surašytas 2020 m. vasario 28 d. 1 val. 35 min., t. y. praėjus daugiau nei valandai nuo protokolo surašymo, todėl nėra aišku, kokiu būdu policijos pareigūnai valandą prieš siuntimo surašymą galėjo protokole nurodyti, jog G. J. atsisako atlikti narkotinių medžiagų testą. Taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kad G. J. atžvilgiu naudojama prievarta, jam pranešama apie sulaikymą 2020 m. vasario 27 d. 23 val. 14 min., tačiau byloje esantis asmens sulaikymo protokolas byloja, kad asmens faktinis sulaikymo laikas - 23 val. 40 min.
2.3. Skunde apeliantas teigia, jog policijos pareigūnas R. N., veikdamas familiariai, agresyviai ir provokuojančiai G. J. atžvilgiu, piktnaudžiavo valstybės suteiktomis galiomis tenkindamas asmeninius interesus – keršto siekimą už G. J. apie jį pateiktą informaciją Specialiųjų tyrimų tarnybai, Vilniaus AVPK Ukmergės rajono policijos komisariato viršininkui, PD Imuniteto valdybai. Be to, teismas neįvertino fakto, kad 2017 m. pats R. N. kartu su šios bylos pareiškėjo O. I. sutuoktine R. I. yra buvę pareiškėjais G. J. atžvilgiu, liudijo teisme ir t. t.
2.4. Dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos apeliantas teigia, jog policijos pareigūnas R. N. panaudojo fizinę prievartą prieš G. J. nesant Policijos veiklos įstatyme numatytų sąlygų ir pagrindų, nes jokio pavojaus pareigūnui iš G. J. negrėsė. Be to, prieš naudodamas fizinę prievartą arba specialiąsias policijos priemones, pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti pareigūno reikalavimus ar nurodymus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai įspėti yra neįmanoma. Apelianto teigimu, fizinė prievarta G. J. atžvilgiu buvo panaudota neteisėtai, neteisėtus veiksmus maskuojant menamu teisėto reikalavimo pateikti asmens dokumentą nevykdymu, kadangi G. J. nebuvo niekaip apribota laisvė ir jis aiškiai nurodė, ką ketina daryti savo namuose, tai yra eiti parūkyti. Tai nėra jokia neteisėta, gyvybei ar sveikatai pavojinga veikla, todėl negali būti laikoma pagrindu fizinės prievartos panaudojimui. Policijos pareigūnai nesuteikė progos G. J. pačiam įvykdyti reikalavimus, gera valia eiti su policijos pareigūnais, nors tokią policijos pareigūnų pareigą suteikti galimybę įvykdyti reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 27 straipsnis.
2.5. Dėl ANK 508 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos teigia, kad nutarimo 23 punkte nurodyta, jog G. J. yra nubaustas už tai, kad įžeidė policijos pareigūnus, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir grasinimus. Su šia nutarimo dalimi apeliantas nesutinka ir teigia, kad nutarime naudojama daugiskaita neparemta jokiais bylos duomenimis – G. J. niekaip neįžeidė policijos institucijos ar su R. N. buvusios S. L. Pasak apelianto, tarp G. J. ir R. N. yra susiklostę ilgalaikiai priešiški santykiai. Necenzūrinė leksika pati iš savęs nėra įžeidimas. Vertinant aplinkybių visumą ir kontekstą, kuriame ji buvo vartojama, tai buvo asmens, kurio atžvilgiu elgiamasi neteisėtai ir agresyviai, emocijos ir gynybinė reakcija. Be to, pareigūnas negalėjo būti įžeistas, kadangi jis tinkamai neinformavo G. J. apie tai, kad yra tarnyboje, o vien tik policijos uniformos dėvėjimo faktas nereiškia, jog asmuo yra pareigūnas. Taip pat G. J. buvo provokuojamas, veržiami antrankiai ir t. t., todėl G. J. pasakyti žodžiai negali būti vertinami ANK 508 straipsnio 1 dalies prasme, o turi būti laikomi jo nuomone apie R. N. kaip fizinį asmenį.
2.6. Dėl ANK 71 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos teigia, kad nutarimo 30 punkte nurodyta, jog G. J. yra nubaustas už tai, kad būdamas sulaikytas dėl administracinio nusižengimo, atsisakė atlikti narkotinių medžiagų testą. Apeliantas su šia Nutarimo dalimi nesutinka, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad G. J. atsisakė atlikti testą. Be to, vėliau G. J. savanoriškai atliko narkotikų testą, kuris buvo neigiamas, siekiant išskaidyti bet kokias abejones, kad jis nėra nuo narkotinių medžiagų priklausomas asmuo. Be to, G. J. gabenimas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę menamam narkotinių medžiagų testo atlikimui buvo formalus veiksmas, siekiant įteisinti jau atliktus neteisėtus veiksmus, t. y. pagrįsti 00 val. 30 min. administracinio nusižengimo protokole įrašytus teiginius apie tai, kad G. J. atsisakė atlikti testą, nors į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę pristatytas buvo tik daugiau nei po valandos.
2.7. Skunde atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmeniui, leidžiančiam laiką namuose, narkotinių medžiagų testai gali būti atliekami išimtinai tik savanoriškai. Byloje nesant medikų išvadoms, teiginiai apie G. J. apsvaigimą ar atsisakymą atlikti narkotinių medžiagų testą yra R. N. ir jo draugų prasimanymai, siekiant įteisinti neteisėtus veiksmus.
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato reagavimo skyriaus viršininkas prašo G. J. skundo netenkinti, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. liepos 28 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Administracinė nuobauda yra atsakomybės už pažeidimą priemonė, kuri skiriama teisės pažeidėją nubausti bei auklėti, kad tiek jis, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, todėl natūralu, kad dėl įstatymų nustatyta tvarka paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidimą padariusiajam neigiamas pasekmes. Priešingu atveju, administracinės nuobaudos skyrimas būtų neefektyvus, beprasmiškas, o pažeidimus darantys asmenys jaustųsi nebaudžiami.
3.2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų priimtas nutarimas yra pagrįstas ir motyvuotas, todėl darytina išvada, kad G. J. skunde išdėstyti motyvai – jo pasirinktos gynybos būdas, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
G. J. atstovo advokato L. P. apeliacinis skundas atmetamas
3. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
4. Įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nubaustojo atstovo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimais, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog G. J. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 71 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje.
5. Dėl apeliaciniame skunde pateikto prašymo administracinio nusižengimo bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka pažymėtina, kad ANK 651 straipsnis reglamentuoja bylų dėl apeliacinių skundų nagrinėjimą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta bendra taisyklė, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyje numatytas išimtis. Teismas nagrinėja bylas žodinio proceso tvarka, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas – paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, ir kai asmuo pateikia motyvuotą prašymą. Pažymėtina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Šiuo atveju nėra pateikti jokie nauji įrodymai, nenurodyta ir naujų aplinkybių, galinčių turėti reikšmę sprendimo priėmimui, apelianto prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo nėra motyvuotas, todėl teismas sprendžia, kad būtinybės bylą nagrinėti minėta tvarka nėra, tad byla nagrinėjama pagal ANK 651 straipsnį rašytinio proceso tvarka.
Dėl ANK 506 straipsnio 4 dalies
6. ANK 506 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus.
7. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl policijos pareigūnų reikalavimų G. J. pateikti asmens dokumentą, fizinės prievartos panaudojimo bei G. J. sulaikymo teisėtumo, kadangi apylinkės teismo nutarime be kita ko konstatuota, jog nebuvo padarytas pažeidimas, numatytas ANK 488 straipsnio 1 dalyje (viešosios rimties trikdymas). Atsakant į šį argumentą pažymėtina, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko pagal oficialų iškvietimą, gautą bendruoju pagalbos telefonu (b. l. 50). Prieš pradėdami pokalbį su G. J. policijos pareigūnai bendravo su O. I., tai yra asmeniu, iniciavusiu pareigūnų atvykimą ir dėl nuolat kaimyno keliamo triukšmo ketinusio ir vėliau parašiusio pareiškimą policijai. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog policijos pareigūnai turėjo teisę reikalauti iš G. J. pateikti asmens tapatybę parvirtinančius dokumentus, siekiant nustatyti jo asmenybę ir užfiksuoti įvykio aplinkybes, būtinas administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Svarbu paminėti, kad jokiais kitais būdais G. J. tapatybės nebuvo galimybės nustatyti, jis neprisistatė, gimimo datos nenurodė, priešingai, net pristatytas į policijos komisariatą neatsakė policijos pareigūnui į klausimą apie jo gimimo datą (vaizdo įrašo duomenys). Taigi, policijos pareigūnų reikalavimai pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus buvo teisėti ir pagrįsti, šie veiksmai buvo būtini siekiant užfiksuoti reikiamus duomenis ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Aplinkybė, ar G. J. padarė administracinį nusižengimą, dėl kurio turėjo būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas, konstatuojama tik išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą iš esmės.
8. Apeliantas teigia, kad tarp pareigūno R. N. ir G. J. jau seniai susiklostę konfliktiški santykiai, kad įvykio metu policijos pareigūnas R. N. veikė familiariai, agresyviai ir provokuojančiai G. J. atžvilgiu, piktnaudžiavo valstybės suteiktomis galiomis tenkindamas asmeninius interesus – keršto siekimą už G. J. apie jį pateiktą informaciją Specialiųjų tyrimų tarnybai ir pan. Šie apelianto teiginiai nepagrįsti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad nei liudytojų parodymuose, nei vaizdo medžiagoje nėra jokių faktinių duomenų, dėl kurių galima būtų padaryti išvadą, jog paminėtas policijos pareigūnas provokavo konfliktą. Priešingai, nustatyta, kad atvykus pareigūnams R. N. ir S. L. pagal pareiškėjo O. I. pranešimą, agresyviai, neadekvačiai ir išskirtinai nepagarbiai elgėsi pats nubaustasis. Skunde nurodomi deklaratyvūs teiginiai apie galimus policijos pareigūnų provokuojančius veiksmus neparemti jokiais objektyviais faktiniais duomenimis.
9. Apeliantas skunde nurodo, jog policijos pareigūnas R. N. panaudojo fizinę prievartą prieš G. J., nesant Policijos veiklos įstatyme numatytų sąlygų ir pagrindų, kadangi pavojaus pareigūnui iš G. J. negrėsė. Šį argumentą pilnai paneigia byloje surinkti įrodymai. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu liudytojai R. N. ir S. L. parodė, kad pokalbio su policijos pareigūnais metu G. J. nurodė, kad eina parūkyti, šį faktą patvirtina ir vaizdo medžiaga bei paties nubaustojo parodymai. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu policijos pareigūnas R. N. paaiškino, kad G. J. tolimesni veiksmai įvykio metu nebuvo žinomi, tai yra jo veiksmų negalima buvo prognozuoti, jis galėjo užsidaryti balkone, kelti pavojų sau bei kitiems asmenims ir pan., todėl visiškai pagrįstai pareigūnai bandė sulaikyti nubaustąjį, o kadangi jis aktyviais veiksmais priešinosi pareigūnams, todėl ir buvo panaudota prievartiniai fiziniai veiksmai bei specialiosios priemonės (šiuo atveju antrankiai).
10. Apelianto teigimu, policijos pareigūnai nesuteikė progos G. J. pačiam įvykdyti reikalavimus, gera valia eiti su policijos pareigūnais. Atsakant į šį skundo argumentą atkreiptinas dėmesys, kad liudytojos policijos pareigūnės S. L. parodymai patvirtina faktą, kad nubaustojo kelis kartus buvo paprašyta pateikti asmenybę patvirtinančius dokumentus, jis buvo perspėtas, jog priešingu atveju jis bus pristatytas į policijos komisariatą, tačiau pastarasis dokumentų nepateikė, teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdė, elgėsi neadekvačiai, iš pradžių juos į butą įleido vėliau vijo lauk, keikėsi. Taip pat nurodė, kad vyras nuėjo į balkoną, tuomet jis buvo sulaikytas, tačiau pastarasis priešinosi, neleido būti sulaikomas, vėliau jis buvo pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 75-78). Iš esmės analogiškus parodymus davė ir policijos pareigūnas R. N. (b. l. 76-78). Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, jie yra nuoseklūs, neprieštaringi, sutampa su kitų liudytojų parodymais bei byloje esančiais rašytiniams įrodymais. Taigi, byloje pagrįstai konstatuota, kad G. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.
Dėl ANK 508 straipsnio
11. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas G. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje, pagrįstumo klausimas. Advokatas skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, ir nurodo, kad pareigūnų jo atstovaujamasis niekaip nežemino ir neįžeidinėjo.
12. Pagal ANK 508 straipsnį administracinė atsakomybė kyla už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Ši teisės norma skirta ginti valdymo tvarką, sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas ir apsaugoti pareigūnų garbę ir orumą nuo pažeminimų, reiškiamų, be kita ko, žodžiais, įžeidžiančiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimu laikomi tokie pažeidėjo veiksmai, kuriais jis pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius,
13. Vertinant ANK 508 straipsnyje numatytą pažeidimą, svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, tai, ar jie tikrai buvo nukreipti į pareigūnus, kokie konkrečiai žodžiai buvo išsakyti, ar jais buvo siekiama įžeisti pareigūnus, pažeminti jų orumą.
14. Apygardos teismas, išanalizavęs skundo nagrinėjimui pateiktoje byloje esančius duomenis bei atsižvelgdamas į ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybę, jog G. J. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, todėl skundžiamu nutarimu jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 508 straipsnį. Nagrinėjamu atveju G. J. pagal ANK 508 straipsnį nubaustas už tai, kad jis vartodamas necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo policijos pareigūnus išvadindamas juos nešvankiais žodžiais (nurodytais administracinio nusižengimo protokole). Pristatant į policijos komisariatą grasino susidorojimu sakydamas, kad policijos pareigūnai turės „konkrečių bėdų“, grasino atleidimu iš pareigų. Šiuos faktus patvirtino bylos nagrinėjimo metu liudytojai policijos pareigūnai R. N., S. L., M. A. (b.l.75-78), liudytoja A. V. (b.l.75-76) bei byloje esanti vaizdo medžiaga. Administracinio nusižengimo protokole nurodytus žodžius G. J. išsakė uniformuotų pareigūnų, vykdančių tarnybines pareigas, akivaizdoje. Žodžiai ir frazės buvo išsakyti ir kaip kreipiniai, jie visuomenėje yra suprantami kaip neigiami, įžeidžiantys, žeminantys asmenį bei sukeliantys neigiamas žmonių reakcijas. Todėl vertinti išsakytus žodžius tik kaip G. J. emocijų išraišką, gynybinę reakciją ar kaip nuomonę apie R. N. kaip fizinį asmenį, kaip tai nurodo apeliantas, pagrindo nėra. Netinkamų, necenzūrinių, įžeidžiančių žodžių vartojimas statutinio pareigūno atžvilgiu vertintinas kaip jo garbės ir orumo pažeminimas ir atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, sudėtį. Todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytais veiksmais G. J. pažemino policijos pareigūnų garbę ir orumą, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 508 straipsnį.
Dėl ANK 71 straipsnio 1 dalies
15. ANK 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė <...> už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo.
16. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. J. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 71 straipsnio 1 dalyje, teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės pagrįstos ir atitinka teisinį reglamentavimą. Apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams.
17. Advokato skunde pateikta versija, kad byloje nėra jokių duomenų, jog G. J. atsisakė atlikti testą, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog šią aplinkybę patvirtina bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu liudytojų V. Ž., M. A. duoti parodymai. Pastarieji liudytojai nurodė, jog G. J. pristatytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę atsisakė duoti šlapimo mėginį. Liudytojas V. Ž., G. J. į sveikatos priežiūros įstaigą vežęs pareigūnas, parodė, kad nubaustojo elgesys įvykio dieną buvo įžūlus, iš pradžių jis sutiko važiuoti į gydymo įstaigą, vėliau atsisakė atlikti testą. Pareigūnas taip pat nurodė, jog vizualiai buvo panašu, kad G. J. buvo neblaivus ar panaudojęs narkotines medžiagas, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo elgesys nebuvo adekvatus. Nuvežtas į ligoninę jam ir kolegai išreiškė nenorą tikrintis. Pareigūnas M. A. parodė, kad iš sulaikymo kambario paėmė asmenį, komisariate jis sutiko, kad jam būtų atliktas testas, tačiau nuvežus, kai medikai jam davė indą, jis šlapintis atsisakė. Palaukti neprašė, jis net nebandė to daryti. Paaiškino, kad prieš išvažiuojant iš komisariato jam matant tualete nebuvo ir jų ten nueiti neprašė. Liudytojas patvirtino, jog sulaikyto asmens elgesys buvo įžūlus, tačiau jų jis neįžeidinėjo, nesipriešino, sulaikymo kambaryje dainavo, rėkavo iki paryčių. Nuo šio asmens jautėsi alkoholio kvapas, jo elgesys nebuvo adekvatus (b. l. 95-96). Be to, Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. Policijos komisariato vyriausiojo patrulio R. N. 2020 m. vasario 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kilus įtarimams, jog G. J. gali būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jam buvo pasiūlyta atlikti šlapimo testą nuvykus į (duomenys neskelbtini) ligoninę, tačiau tai daryti jis kategoriškai atsisakė. Sugrąžintas atgal į Ukmergės raj. policijos komisariatą jis buvo uždarytas į asmenų laikino sulaikymo kamerą išblaivinimui, kurioje jis garsiai šūkavo, dainavo, daužė į metalines kameros duris (b. l. 6-7).
18. Advokato skunde nurodyta aplinkybė, kad vėliau G. J. savanoriškai atliko narkotikų testą, kuris buvo neigiamas, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad savanoriškai atliktas testas nubaustojo buvo atliktas 2020 m. kovo 10 d., tai yra praėjus dešimčiai dienų po įvykio (b. l. 46-47).
19. Apeliacinio skundo argumentas dėl policijos pareigūnų procesinių dokumentų neatitikimo, tai yra tai, kad siuntimas dėl narkotinių medžiagų testo atlikimo nubaustajam buvo surašytas 2020 m. vasario 28 d. 1 val. 35 min., o administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2020 m. vasario 28 d. 00 val. 30 min., o protokole nurodoma, jog G. J. atsisakė atlikti narkotinių medžiagų testą. Tai yra siuntimas surašytas praėjus daugiau nei valandai nuo protokolo surašymo, tačiau protokole jau nurodoma, kad nubaustasis atsisako atlikti narkotinių medžiagų testą. Šios aplinkybės detaliai išanalizuotos skundžiamo apylinkės teismo nutarimo motyvuose. Apygardos teismas neturi priežasčių nepritarti apylinkės teismo padarytoms išvadoms, kartu papildomai pažymi, kad bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu policijos pareigūnai R. N. ir G. K. paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas laikas, kada protokolas buvo pradėtas rašyti, tai yra tuo metu, kai buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Toks policijos pareigūnų paaiškinimas nebuvo paneigtas kitais byloje esančiais duomenimis, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais vadovavosi. Įvertinus visus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo pradėtas rašyti 2020 m. vasario 28 d. 00.30 val., o baigtas rašyti jau po to, kai G. J. atsisakė atlikti narkotinių medžiagų testą.
20. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes konstatuotina, kad G. J. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 71 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje, visiškai įrodyta, jo padaryti administraciniai nusižengimai teisingai kvalifikuoti ir G. J. už šiuos administracinius nusižengimus administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra teisinga ir proporcinga jo padarytiems nusižengimams, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Todėl skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. liepos 28 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o G. J. atstovo advokato L. P. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. liepos 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. J. atstovo advokato L. P. apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėja Aušra Bielskė
