Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-21-489/2021
Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00204-2020-8
Procesinio sprendimo kategorija 7.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos B. L. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. liepos 15 d. nutarimu B. L. nubausta pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį 300 Eur bauda už tai, kad ji 2019 m. spalio 23 d. 11.30 val. Mažeikių r. sav., Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini) kaip žemės savininkė vykdydama ūkinę veiklą už privatizuotų žemės sklypų ribų (namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nustatytos kadastriniais matavimais), pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatas, nes faktiškai naudojama teritorija (aptverta tvoromis) yra už privatizuotų sklypo ribų laisvoje miesto fondo žemėje.
2. Telšių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos B. L. skundas netenkintas, o Tarnybos 2020 m. liepos 15 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
3. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi Telšių apylinkės 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis palikta nepakeista ir B. L. apeliacinis skundas netenkintas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. vasario 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos B. L. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėja prašo panaikinti Tarnybos 2020 m liepos 15 d. nutarimą, Telšių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
5.1. Pareiškėja, nenurodydama konkrečių pažeistų teisės normų, teigia, kad administracinio nusižengimo byla pradėta gavus telefoninį skundą Tarnybos Pasitikėjimo linija, nors tai aiškiai draudžia linijos paskirtis, paskelbta Tarnybos interneto svetainėje. Administracinio nusižengimo tyrimas buvo organizuotas ir vykdomas nesąžiningai, todėl buvo akivaizdžiai pažeista administracinių nusižengimų nagrinėjimo ir administracinių nuobaudų skyrimo tvarka. Atlikto administracinio nusižengimo tyrimo metu Tarnyba surašė 2019 m. spalio 23 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą, tačiau šis dokumentas nėra išsamus ir aiškus, nes jame nenurodyti koordinačių taškai, kuriais remiantis galima būtų apskaičiuoti tariamai neteisėtai naudotą žemės plotą, neįvardyti konkretūs teritorijų planavimo dokumentai, kuriais vadovautasi surašant aktą, o apsiribota tik vizualiu konstatavimu, kad žemės sklypu naudojasi B. L.. Atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, Tarnyba priėmė 2020 m. liepos 15 d. nutarimą, kuris neatitinka formos reikalavimų. Antai nutarimas nėra tikslus, jis yra klaidinančio pobūdžio, todėl suvaržantis pareiškėjos, kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, teisę į gynybą. Ši išvada darytina dėl to, kad nutarime rašoma apie „žemę, esančią laisvame miesto žemės fonde“, nors tokia sąvoka neminima Žemės įstatyme, kituose Tarnybos dokumentuose, ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Be to, nutarime nėra nurodyta teisės pažeidimo esmė: valstybinės žemės užėmimo įvykis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės forma, objektai, kurie žemės naudojimo patikrinimo akte laikomi savavališku žemės užėmimu, nėra sukonkretinti ir nurodyti pareiškėjos pažeisti teisės aktų reikalavimai. Dėl to pareiškėja mano, kad Tarnybos 2020 m. liepos 15 d. nutarimu ji negalėjo būti patraukta administracinėn atsakomybėn.
5.2. Pareiškime teigiama, kad, tirdami administracinį nusižengimą ir vertindami byloje surinktus įrodymus, Tarnyba ir teismai pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį, iš esmės pažeidė ANK 566 straipsnio 1 dalies, 567, 569 straipsnių reikalavimus. Tarnyba nesurinko ir nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad tvorą, vartus ir vartelius pastatė ne kiti asmenys, o pareiškėja, kad šie statiniai pastatyti jau po to, kai pareiškėja tapo žemės sklypo, esančio Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), savininke. Iš žemės sklypo, esančio Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), geodezinio matavimo byloje esančio sklypo plano matyti, kad, priešingai nei rašoma nutarime, visa žemė, kuri pagal nutarimą tariamai yra valstybinė ir priklauso miesto laisvos žemės fondui, pagal žemės sklypo dokumentus priklausė pareiškėjos žemės sklypui. Tarnyba netyrė, ar žemės sklype esantys tvora, vartai ir varteliai darė kokią nors žalą, kad pareiškėja, savo naudojamame žemės sklype vykdydama ūkinę ar kitą veiklą, pažeistų gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų, gyventojų teises ir įstatymų saugomus interesus, kaip nurodyta Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje. Pareiškėja tvirtina, kad teisėtai naudojasi jai nuosavybės teise priklausančiu sklypu, nėra Tarnybos ar kitos institucijos įpareigota nugriauti tvoras ir atlaisvinti valstybinę žemę, todėl nėra faktinio ar teisinio pagrindo įpareigoti ją imtis veiksmų valstybinei žemei atlaisvinti ir tvoroms nugriauti. Pareiga įrodyti administracinį nusižengimą tenka Tarnybai, tačiau ji nesilaikė tokiems atvejams nustatytos tvarkos ir nepareikalavo iš pareiškėjos pasiaiškinimų dėl visų aplinkybių ar pagrindų, nulėmusių tai, kad ji užėmė privačią ar valstybinę žemę. Dėl to, nesurinkusi pakankamai pareiškėjos kaltumo įrodymų, Tarnyba nutarimą pagrindė prielaidomis. Nagrinėjant bylą Tarnyboje, o vėliau teisme nebuvo patikrintos ir ištirtos svarbios bylos aplinkybės, netinkamai įvertinti surinkti įrodymai. Apylinkės teismas nesiaiškino aplinkybių, kaip buvo vykdoma administracinių nusižengimų teisena, ar buvo laikomasi ANK 564 straipsnio nuostatų, neanalizavo, ar tinkamai buvo vykdomas administracinio nusižengimo tyrimas ir visų administracinio nusižengimo sudėties požymių fiksavimas, ar laikytasi administracinio nusižengimo nagrinėjimo ne teisme tvarkos (ANK 615–620 straipsniai). Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad Tarnybos atstovo Ž. K. parodymai apie šiaurinėje žemės sklypo pusėje buvusią laisvą valstybinę žemę prieštarauja žemės naudojimo patikrinimo akto priede pateiktai situacijos schemai, VĮ Registrų centro duomenims, pagal kuriuos ši žemė priklauso kitiems asmenims privačios nuosavybės teise. Nagrinėjant bylą apylinkės teisme pareiškėja pateikė prašymą surinkti naujus įrodymus apie tai, kad užimta būtent valstybinė žemė, tačiau Tarnyba nepagrįstai atsisakė tokius įrodymus pateikti. Apylinkės ir apygardos teismai nemotyvavo savo išvados, kad pareiškėja žinojo privataus žemės sklypo ribas, bet nesiėmė veiksmų, kad atlaisvintų valstybinę žemę, nugriautų tvoras. Be to, apylinkės ir apygardos teismai visiškai neanalizavo pareiškėjos tyčios turinio ir jo nenustatė, netyrė kitų bylai svarbių aplinkybių, rašytinių įrodymų. Apylinkės teismas, vertindamas pareiškėjos parodymus, iškreipė jų turinį, nurodydamas, kad ji neneigė, neginčijo byloje surinktų duomenų, jog pietinėje sklypo pusėje esantį valstybinės žemės sklypo plotą naudojo daržui, o šiaurinėje sklypo pusėje esantį valstybinės žemės sklypo plotą taip pat naudojo savo reikmėms. Apylinkės teismas nesirėmė VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis, pagal kuriuos žemės sklypo šiaurinėje pusėje esanti žemė yra skirta privačios nuosavybės komercinės paskirties objektų teritorijoms, o šie duomenys pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymą yra teisingi ir išsamūs, kol jie nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Apylinkės ir apygardos teismai nesigilino į pareiškėjos argumentus, kuriais ji ginčijo savo sklypo ribas ir įrodinėjo, kad tvora pastatyta ne valstybinėje žemėje, o privačiame sklype, esančiame Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini). Tarnybai nepateikus įrodymų apie konkretų valstybinės žemės sklypą, liko neaišku, kaip apskaičiuotas pareiškėjos tariamai užimtas valstybinės žemės plotas. Iš Tarnybos skaičiavimų darytina išvada, kad į užimtos valstybinės žemės plotą nepagrįstai įskaičiuotas įvažiavimas į kiemą, nes juo naudojasi ir kiti asmenys, o į tai apylinkės ir apygardos teismai neatsižvelgė. Apylinkės ir apygardos teismai, darydami išvadas apie bylos aplinkybes, nepagrįstai rėmėsi vaizdu, pateikiamu „Google Street View“, nes išvada apie žemės užėmimą turi būti daroma remiantis žemės naudojimo patikrinimo aktu, o ne vaizdais, kurie padaryti prieš aštuonerius metus iki žemės naudojimo patikrinimo akto surašymo. Svarbu ir tai, kad apylinkės ir apygardos teismai, surinkdami šiuos duomenis ir jais remdamiesi, buvo šališki, nes rinko įrodymus už Tarnybą. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė reikalavimo abejones aiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Antai nors apeliacinės instancijos teismas sutiko su Tarnybos atsiliepimo argumentais, kuriais buvo įrodinėjama, kad pareiškėja padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, tačiau taip pat rėmėsi Tarnybos atsiliepimo teiginiams tiesiogiai prieštaraujančiais VĮ Registrų centro duomenimis, pateiktais žemės sklypo plane. Be to, apygardos teismas tvoros sklypo rytinėje dalyje atsiradimą vertino kaip pareiškėjos kaltumo įrodymą, nors tvoros statyba yra ne šios administracinio nusižengimo bylos objektas ir toje sklypo dalyje valstybinė ar privati žemė nebuvo užimta. Apygardos teismas nevertino VĮ Registrų centro duomenų apie žemės sklypą, esantį Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), šie duomenys taip pat paneigia esmines Tarnybos nutarime nurodomas bylos aplinkybes. Pirmiau nurodyti prieštaravimai apygardos teismo nutartyje, įrodymų ignoravimas rodo, kad apygardos teismas visiškai neanalizavo įrodymų, padarė nemotyvuotas ir byloje surinktais įrodymais nepagrįstas išvadas.
5.3. Pareiškėja nurodo, kad yra patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį netinkamai pritaikius materialiosios teisės normas. Kaip teigia pareiškėja, ji teisėtai naudojasi sau nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Byloje surinktais įrodymais nenustatyta, kad ji užėmė ne privačią, o būtent valstybinę žemę, todėl byloje nenustatytas administracinio nusižengimo sudėties požymis – objektas. Be to, byloje padaryta neteisinga išvada, kad pareiškėja savavališkai užėmė valstybinę žemę, t. y. padarė ANK 110 straipsnio 1 dalies objektyviuosius požymius atitinkančią veiką. Pareiškėja pažymi, kad Tarnyba ar kitos institucijos nėra įpareigojusios jos pakoreguoti tvoros ribas ir atlaisvinti valstybinę ar privačią žemę, o ANK 110 straipsnio 1 dalis nenustato administracinės atsakomybės už užimtos žemės naudojimą ar nustatytų pažeidimų nepašalinimą. Kitokia išvada sukurtų pavojingą precedentą, kai asmenys galėtų būti traukiami administracinėn atsakomybėn tik už tai, kad nesiėmė veiksmų valstybinei žemei atlaisvinti. Be to, pagal teismų praktiką savavališku valstybinės žemės naudojimu laikomas tik jos naudojimas vandens telkiniams, o medelių sodinimas, daržo įrengimas, trinkelių sudėjimas, malkų krovimas ir pan. valstybinės žemės naudojimu nelaikomi (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTY2Ny0yNDUvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-667-245/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-667-245/2017">AN2-667-245/2017</a>). Pareiškėja pažymi, kad tvoros, vartai ir varteliai, ūkinis pastatas, statinys, priklausantis UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, buvo įrengti prieš tai, kai pareiškėja įsigijo nuosavybėn žemės sklypą, esantį Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), todėl ji neatliko jokių aktyvių savavališkų žemės naudojimo veiksmų. Pagal teismų praktiką savavališku žemės užėmimu laikomi atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją negali patekti kiti asmenys, kai kaltininkas padaro objektyvias kliūtis, dėl kurių fiziškai ribojama galimybė, trukdoma žeme naudotis, ją pereiti, patekti į ją ar jos negalima naudoti pagal tiesioginę paskirtį (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTE0OS00NjgvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-149-468/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-149-468/2020">AN2-149-468/2020</a>). Byloje nenustatyta, kad žemės naudojimo patikrinimo metu būtų uždaryti vartai ar būtų kitaip ribojamas asmenų patekimas į teritoriją. Pareiškėja teigia, kad pagal teismų praktiką ANK 110 straipsnio 1 dalis netaikoma, kai teisinė situacija yra susijusi su valstybinės žemės naudojimu. Priešingai, valstybinės žemės prižiūrėjimas yra skatintina veikla. Dėl to, kaip teigia pareiškėja, prižiūrėdama valstybinę žemę, ji veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis (ANK 16 straipsnio 1 dalis), taigi, jos veikla nebuvo neteisėta. Reikšminga ir tai, kad byloje nenustatyta, jog dėl jos veikos būtų kilusi žemei ar asmenims kokia nors žala. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pagal žemės naudojimo patikrinimo aktą, vertinamą kaip įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, nesant kitų pirkėjų, pageidauja įsigyti ji pati ir Tarnyba yra suteikusi jai leidimą įsigyti šią žemę. Pareiškėja pažymi, kad yra pensininkė, gyvena viena, anksčiau administracine tvarka nėra bausta, jokio motyvo užimti valstybinę ar privačią žemę ir ja naudotis neturėjo, jokių aktyvių savavališkų žemės užėmimo veiksmų neatliko, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad jos veika atitinka subjektyvų ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymį – tyčią.
6. Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriaus vyriausiasis specialistas Mantas Zabiela atsiliepimu į pareiškimą prašo administracinėn atsakomybėn patrauktos B. L. pareiškimą atmesti. Atsiliepime nurodoma:
6.1. Apylinkės ir apygardos teismai visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino atsižvelgdami į jų visumą, vertindami bylos aplinkybes rėmėsi aktualia teismų praktika, todėl tinkamai aiškino ir taikė ANK 110 straipsnio 1 dalį pripažindami B. L. kalta dėl šio administracinio nusižengimo padarymo.
6.2. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą B. L. nepagrįstai teigia, kad Tarnyba neteisėtai priėmė anoniminį skundą ir jo pagrindu nepagrįstai pradėjo administracinio nusižengimo teiseną šioje byloje. Pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktą, 36 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintus Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatus, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisykles, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499, Tarnyba organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu sistemingai tikrina, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidžia žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Vykdant šią funkciją buvo atliktas Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), esančio sklypo patikrinimas vietoje ir remiantis juo surašytas patikrinimo aktas Nr. 35ŽN-180-(14.35.78). Dėl to pradedant administracinio nusižengimo teiseną šioje byloje nebuvo pažeisti jokie teisės aktų reikalavimai.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patrauktos B. L. prašymas netenkintinas.
Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo
8. Pagal ANK 589 straipsnio 45 punktą dėl administracinių nusižengimų, nurodytų ANK 110 straipsnyje, administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnai. ANK 590 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktą, 36 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintus Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatus, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisykles, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499, Tarnyba organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu sistemingai tikrina, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidžia žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Iš Tarnybos Mažeikių skyriaus pareigūnų surašytų 2019 m. spalio 8 d. rašto Nr. 35Sd-3643-(14.35.204), 2019 m. spalio 28 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 35ŽN-180-(14.35.78), 2020 m. birželio 17 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. NZT-ANR_P-238-2020, 2020 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. NZT-ANR_N-847-2020 matyti, kad šioje byloje administracinio nusižengimo teisena pradėta Tarnybai tikrinant, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidžia žemės naudojimo tvarkos. Dėl to atmestini kaip prieštaraujantys administracinio nusižengimo bylos medžiagai pareiškimo teiginiai, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta ir administracinė nuobauda pareiškėjai paskirta pažeidus ANK nuostatas ar kitų teisės aktų reikalavimus.
Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės į gynybą
9. ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ne teismo tvarka priimtame nutarime administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas ANK straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Iš šioje byloje surašyto administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, kad jame nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laikas, vieta, nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės, konkrečiai, kad pareiškėja, aptvėrusi faktiškai naudojamą teritoriją tvoromis, naudojo ūkinei veiklai žemę, esančią už privatizuoto sklypo ribų ir priklausančią laisvai miesto fondo žemei. Be to, nurodyti teisės aktai – ANK 110 straipsnio 1 dalis ir Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalis, kurie nustato atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą. Nors pareiškime nurodoma, kad nutarimas yra neaiškus, nes jame vartojamos sąvokos yra klaidinančios ir neaiškios, nenurodyta kaltės forma, kaip matyti iš pareiškėjos skundo dėl Tarnybos nutarimo administracinio nusižengimo byloje, skundo dėl apylinkės teismo argumentų, kuriais ginčijamos Tarnybos ir apylinkės teismo išvados dėl tyčinio veikos padarymo – naudojimosi valstybine žeme fakto, darytina išvada, kad pareiškėjai buvo suprantama, dėl kokios veikos pradėta administracinė teisena, veikos padarymo kaltės forma – tyčia ir kitos reikšmingos aplinkybės. Dėl visa to, kas pirmiau pažymėta, nėra pagrindo daryti išvados, kad buvo suvaržyta pareiškėjos teisė į gynybą.
Dėl įrodymų vertinimo
10. Pažymėtina, kad pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Šis teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali teismų nutarimuose (nutartyse) išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUxLTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-51-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-51-489/2017">2AT-51-489/2017</a>, 2AT-18-489/2019). Taigi, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismų atliktu įrodymų vertinimu, šis teismas patikrina, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Dėl to šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjos teiginius dėl atskirų bylos aplinkybių nustatymo, nors jie ir siejami su ANK 566 straipsnio 1 dalies, 567, 569 straipsnių reikalavimais, bei teiginius dėl byloje atlikto įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytomis atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.
11. Priešingai nei nurodoma pareiškime, apylinkės ir apygardos teismai savo išvadas apie bylos aplinkybes padarė išsamiai ir nešališkai ištyrę visas bylos aplinkybes, vadovaudamiesi įstatymu, o ne, kaip teigiama pareiškime, remdamiesi spėjimais ir prielaidomis. Pažymėtina, kad išvada, jog B. L. naudojosi už jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų esančia valstybine žeme, padaryta remiantis 2019 m. spalio 28 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 35ŽN-180-(14.35.78), VĮ Regitrų centro duomenimis apie B. L. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Pareiškėjos teiginiai, kad ji naudojosi ne valstybei, bet kitam privačiam asmeniui priklausančia žeme, paneigti Tarnybos Mažeikių skyriaus 2020 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 35PD-(14.35.138E). Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad teismas išanalizavo byloje surinktų įrodymų turinį, nagrinėjo jų teikiamus duomenis tiek atskirai, tiek kartu su kitais įrodymais ir remdamasis atliktu įrodymų vertinimu pateikė motyvuotas išvadas dėl bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą patikrino apygardos teismas, su šio teismo išvadomis apie faktines bylos aplinkybes nesutikti nėra teisinio pagrindo, nes B. L. pareiškime pateikti argumentai nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad kokios nors esminės svarbios bylai teisingai išspręsti aplinkybės buvo nustatytos neteisingai.
Dėl ANK 110 straipsnio 1 dalies taikymo
12. ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą.
13. Atskleidžiant ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą savavališko žemės užėmimo administracinio nusižengimo normą, aktuali yra teismų praktika, suformuota aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnyje nurodytą užėmimo sąvoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010). Be to, žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis), ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-459/2012); valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438-1330/2010); suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-362/2012).
14. Taigi šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas.
15. Nagrinėjamoje byloje, kuri, kaip pirmiau minėta, šioje nutartyje nagrinėjama teisės taikymo aspektu, o ne dėl faktų nustatymo pagrįstumo, nustatyta, kad B. L. savo nuožiūra, nesant tam jokio valstybės įgaliotos institucijos sprendimo, aptvėrė tvoromis greta jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo esančią valstybinę žemę ir vykdė joje ūkinę veiklą naudodama ūkio reikmėms, kaip antai statydama statinius, įveisdama daržą, veją ir pan. Iš žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 35ŽN-180-(14.35.78) turinio ir jo palyginimo su VĮ Registrų centro žemės sklypo planu matyti, kad, priešingai nei teigiama pareiškime, tvoros, kuriomis aptverta valstybės žemė, buvo pastatytos tik po to, kai B. L. įsigijo nuosavybėn žemės sklypą, greta kurio esančią valstybinę žemę aptvėrė tvoromis.
16. Nekelia abejonių teismų išvados, kad pastatytos tvoros varžo kitų asmenų interesus ir neatitinka Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nustatytos pareigos nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių bei įstatymų saugomų interesų.
17. Pareiškimo teiginiai, kad B. L. veika jokia žala kitiems asmenims nepadaryta, sprendžiant dėl šios veikos teisinio vertinimo reikšmės neturi, nes ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės užėmimą, t. y. už tam tikrų veiksmų atlikimą, nepriklausomai nuo to, ar dėl to kitiems asmenims kilo kokie nors padariniai. Dėl to atlikus veiksmus – tyčia savavališkai užėmus žemę – administracinis nusižengimas yra laikomas įvykdytu, o paskesni asmens veiksmai, pavyzdžiui, kreipimasis į Tarnybą siekiant įsigyti įsiterpusią ir savavališkai užimtą valstybinę žemę, teisinės reikšmės veikos kvalifikavimui pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį neturi.
18. Pažymėtina, kad pagal ANK 16 straipsnio 1 dalį būtinasis reikalingumas yra tokia situacija, kai asmuo padaro veiką, siekdamas pašalinti sau pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Byloje nėra duomenų, kad valstybinei žemei, esančiai greta B. L. žemės sklypo ir kuria ji naudojosi ūkio reikmėms, grėsė koks nors pavojus ir kad šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, kaip tik B. L. užimant ją ir imant naudoti ją savo ūkio reikmėms. Dėl to nepagrįsti pareiškimo argumentai, kad B. L., užimdama valstybinę žemę, veikė būtinojo reikalingumo aplinkybėmis ir dėl to jos veika laikytina teisėta.
19. Iš žemės sklypo schemos prie pirkimo–pardavimo sutarties turinio matyti, kad B. L. žinojo įsigyjamo žemės sklypo plotą ir jo ribas, todėl pareiškimo teiginiai, kad pareiškėja nesuvokė savavališkai užimanti žemę, vertintini kaip prieštaraujantys bylos duomenims. Iš ANK 110 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad atsakomybė už savavališką žemės užėmimą kyla nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ar motyvų. Darytina bendra išvada, kad byloje nustatyta B. L. veika atitinka visus ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo, pasireiškiančio savavališku žemės užėmimu, sudėties požymius.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustato jokių esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, dėl kurių būtų reikalinga naikinti apylinkės ir apygardos teismų sprendimus pareiškėjos prašyme išdėstytais argumentais ir administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Arvydas Daugėla
Artūras Pažarskis
Tomas Šeškauskas