T. Ž. pagal BK 138 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-170-1208/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28884-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4;

1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 1.1.10.1.1;

2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3;

2.1.16.1.10; 2.1.15.4.3.2

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 24 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,

sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Štreimikytei,

kaltinamajam T. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, faktiškai gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), įgijęs pradinį išsilavinimą, dirbantis pagal verslo liudijimą, laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

T. Ž. 2025 m. rugpjūčio 13 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto metu tyčia sudavė R. K. ne mažiau trijų smūgių į įvairias kūno vietas, o būtent: sudavus smūgį kumščiu į galvos sritį, nuo ko R. K. nugriuvus, gulinčiam ant grindų sudavė smūgius kumščiu bei kartą spyrė į galvos sritį ir į šoną, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą ties dešiniu apatinio žandikaulio kampu, dešinės pusės apatinio žandikaulio krumplinės ataugos lūžimą, krūtinės ląstos dešinės pusė sumušimą, dešinės pusės VIII, IX šonkaulių lūžimus, dešinio stipinkaulio lūžimą tipinėje vietoje ir dėl dešinės pusės apatinio žandikaulio krumplinės ataugos lūžimo, dešinės pusės VIII, IX šonkaulių lūžimų, dešinio stipinkaulio lūžimo tipinėje vietoje nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. K. sveikatą.

Šiais savo veiksmais T. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis T. Ž., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltę pripažino. Parodė, kad pas jį atėjo R. K., pasakė, kad jį išmetė iš buto, neturi kur gyventi ir atėjo paprašyti pagalbos. Jis paprašė savo draugės, kad leistų R. K. pagyventi bendrabutyje. Pasakė R. K., kad gali ten pagyventi, nereikės nieko mokėti, svarbiausia, jog atsistotų ant kojų, susirastų darbą ir per vasarą susirastų kur gyventi. Nukentėjusysis bendrabutyje apsigyveno vasaros pradžioje, birželio mėn., adresu (duomenys neskelbtini). Ten buvo nemažai daiktų – orkaitė, keptuvės, oro šildytuvas, vaikų žaislai, kurie kainuoja po 40 Eur. R. K. vietoj to, kad ieškotų darbo, išpardavė baldus, vaikų žaislus, oro šildytuvą, orkaitę, keptuves ir pan. Kad bute trūksta daiktų pamatė tą dieną, kai sumušė R. K., t. y. 2025 m. rugpjūčio 13 d., iki to laiko jis net nesilankė bendrabutyje ir nežiūrėjo, kaip R. K. gyvena. Jie susitikdavo, R. K. ateidavo pažaisti krepšinį ir žiūrėdavo į akis, lyg nieko nebūtų padaręs. Jis buvo atėjęs į bendrabutį dieną prieš įvykį, pamatė, kad nėra orkaitės, o kitą dieną atėjęs pamatė, kad nėra ir oro šildytuvo, vaikų žaislų ir kitų daiktų. R. K. jam pasiūlė susimesti po 5 Eur ir nusipirkti parūkyt marihuanos, iš jo pasiėmė tuos 5 Eur ir dingo, neatrašė, nekėlė ragelio, todėl rugpjūčio 12 d. jis pas R. K. nuėjo. Nuėjęs pamatė, kad dingo orkaitė su keptuvėmis. Kitą dieną jis R. K. parašė, kad užeis po darbo pasižiūrėti ar daugiau niekas nedingo. R. K. atsakė, kad gerai, gali užeiti. Kai atėjo, R. K. pradėjo jam meluoti, kad ten nebuvo nei oro šildytuvo, nei žaislų. Pas R. K. jis buvo atėjęs su draugais L. K. ir M. P., jie buvo kartu ir tiesiog taip gavosi, kad užėjo visi. Jis nukentėjusiojo paklausė, kur dingo šildytuvas, o šis atsakė, kad jokio šildytuvo nematė ir jis tada trenkė R. K. pirmą smūgį, antrą, trečią, pripažįsta ir dėl spyrių. Gerai nepamena, kiek sudavė smūgių, pirmą smūgį sudavė į žandikaulį. R. K. nukrito ant žemės, nukrito ant šono. Jis krito du kartus, griuvo ant lygios žemės. Gal buvo trumpam praradęs sąmonę ir dėl to nugriuvo. Tada R. K. atsikėlė ir jis antrą kartą paklausė, kur daiktai, R. K. nieko nesakė ir tada jis dar kokius tris ar keturis smūgius sudavė R. K. iš kumščio ir vieną kartą iš kelio, nes buvo pasirėmęs ant žemės, ir vieną kartą į kaktą. Kai sudavė pirmą smūgį, R. K. nukrito, atsistojo, jis vėl sudavė R. K. į veidą, šis vėl nukrito ir parkritusiam jis sudavė dar kelis smūgius, į kur pataikė neprisimena, į galvą, vieną kartą spyrė į šonkaulius ir vieną kartą iš pėdos į kaktą. Kraujas nukentėjusiajam nebėgo. Jis sakė ne tai, kad nemuštų, bet „leisk nors pailsėti“ ir buvo susiėmęs už šonkaulių. Jis tada paėmė R. K. kuprinę ir paėmęs jį išmetė iš namų, pasakė „kad daugiau čia tavęs nematyčiau“. Draugai nieko nedarė, stovėjo prie durų ir žiūrėjo. Kai metė R. K. iš namų, šis trenkėsi į draugus, o parašė, kad draugai kažką jam darė, nors jie abu stovėjo prie durų, žiūrėjo kaip jis su R. K. mušasi, jie nieko nesakė. R. K. jam buvo sakęs, tada kai jį išmetė iš buto, kad praeitas nuomininkas sulaužė jam šonkaulius, sakė, kad jam sunku kvėpuoti. Jis buvo išmestas vasaros pradžioje. Yra pareiškimas parašytas nuo kito T., nes taip pat buvo jam išnuomojęs bendrabučio tipo kambarį, o jis išpardavė baldus. Gal šonkauliai sulūžo ir nuo jo, bet nežino, ar galėjo sulūžti nuo vieno smūgio. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo. R. K. pasakė, kad jis niekuo jam nepadėjo, padėjo jo draugė, o ne jis. Su Valstybinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu nesutinka, nesiruošia jo mokėti. Kol R. K. negrąžins daiktų, kuriuos išnešė ar negrąžins pinigų už juos, tol jis už jį irgi nesiruošia mokėti Ligonių kasoms. R. K. prisipažino jo draugei, kad paėmė tuos baldus. Jis sutinka dėl žalos padarymo, bet mokėti nesutinka, kol R. K. negrąžins kas ten buvo. Negerai padarė, nenorėjo taip pasielgti, bet jį išprovokavo. Jis norėjo žmogui gero, suteikė stogą, o šis juo pasinaudojo, apgavo ir apvogė. Problemų dėl smurtinio elgesio neturi. Pripažįsta visas aplinkybes, nurodytas kaltinime, tik galbūt šonkauliai galėjo būti sulaužyti iš seniau, kai jį išmetė iš kito bendrabučio, jis tiksliai atsimena, kai R. K. sakė, kad jam ten spyrė į šonkaulius, kad jam sunku kvėpuoti ir gali būti, kad sulaužė šonkaulius, bet pas daktarus nesikreipė. Kai jis R. K. spyrė į šoną, šis buvo susiėmęs už šono ir sėdėjo. Galėjo šonkauliai sulūžti ir nuo jo veiksmų. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, tik kai R. K. pasiūlė, galvojo parūkys. Buvo baustas už tai, kad neblaivus vairavo paspirtuką. Alkoholio dažnai nevartoja, atsigeria kartą per savaitę ar dvi, bet nedaug.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, perskaitė kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 3 d. apklaustas įtariamuoju T. Ž. kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad R. jis mušė vienas, o ne su L. Jis gyvena su drauge R. Z., dirba pagal verslo liudijimą. R. K. pažįsta apie 5 metus, nes mokėsi profesinio rengimo centre ir gyveno tame pačiame bendrabutyje. Su R. po to tai bendraudavo, tai nutrūkdavo bendravimas. Kurį laiką buvo išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini), todėl apie R. nieko nežinojo. Maždaug prieš metus laiko mieste buvo susitikęs draugą, kuris pasakojo, kad viskas jam sekasi gerai. Tačiau prieš pusmetį buvo susitikęs kitą draugą, kuris papasakojo apie R., kad šis niekur nedirba, kad vartoja narkotines medžiagas, kad jau yra išmestas iš kelių butų, nes nemoka nuomos mokesčio. 2025 m. vasaros pradžioje pas jį į namus buvo atėjęs R. vos ne verkdamas ir pasakojo, kad jį išmetė iš buto, kad neturi kur apsistoti, kad liks gatvėje gyventi. Jam pasidarė jo gaila kaip žmogaus, todėl pažadėjo, kad pasiteiraus pas draugę, ar ji leistų pagyventi jos bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną paprašė draugės, kad leistų laikinai pagyventi R. jos bute iki vasaros pabaigos. Ji sutiko. R. pasakė, kad susirastų darbą. Tiesiog norėjo padėti draugui, leido jam pagyventi. 2025 m. rugpjūčio 11 d. vakare pas jį į namus atėjo R., buvo pavartojęs narkotinių medžiagų, nes jo akys atrodė išsiplėtę, stipriai prakaitavo bei buvo greita kalba. Paklausė, ar nori susimesti po 5 Eur, kad jis nupirktų marihuanos ir kartu parūkyti. Padavė R. 5 Eur ir jis išėjo, bet negrįžo. Tą vakarą nuėjo miegoti. Kitą dieną parašė R. žinutę, kad atneštų, ką žadėjo iš vakaro. R. parašė „ok, po darbo atnešiu“. Grįžęs po darbo, vėl parašė žinutę R., bet jis neatsakė. Taip pat bandė skambinti, bet jis neatsiliepė. Tada pasiėmė buto atsarginį raktą ir nuėjo patikrinti ar yra namuose R. ir kodėl jis jam neatsako. Rado ant grindų gulintį R., nes kambaryje nėra lovos. R. paaiškino, kad asmuo, pas kurį nuėjo nupirkti narkotinių medžiagų, pavogė iš jo pinigus, todėl jis bijojo jam apie tai pasakyti. Tą pačią dieną pastebėjo, kad kambaryje nėra elektrinės orkaitės ir 3 keptuvių. Jis pas R. K. klausinėjo, kur dingo daiktai. R. paaiškino, kad daiktus paėmė jo draugės draugo draugas. Tada jis paskambino draugei, bet ji paaiškino, kad tokių apibūdintų asmenų ji nežino. Tuo metu jis susinervino, kad R. jam meluoja, todėl su delnu trenkė į kabančią lemputę, kuri sudužo ir išmušė saugiklius. Jis iš buto išėjo, perspėdamas R. K., kad niekas daugiau nedingtų. Kitą dieną, t. y. 2025 m. rugpjūčio 13 d. po darbo sugalvojo vėl nueiti ir pasižiūrėti ar daugiau nedingę daiktų ir pajungti elektrą. Apie 18-19 val. kartu su L. ir M. nuėjo iki buto, bet R. nebuvo namuose. Tada jis pajungė elektrą, patikrino butą. Pastebėjo, kad nėra 3 maišų (200 l talpos plastikinių), kuriuose buvo sudėti vaikų žaislai ir elektrinio šildytuvo, o drabužiai buvo suversti kampe į vieną krūvą. Pasigedęs daiktų, paskambino R., bet jis iš karto neatsiliepė. Netrukus parašė žinutę, kad yra „(duomenys neskelbtini)“ užkandinėje. Todėl ėjo su draugais iki „(duomenys neskelbtini)“ susitikti su R. Jam pasakė, jog eina kartu iki buto, kad pajungtų elektrą. R. sutiko, todėl kartu nuėjo iki buto, galėjo būti apie 20 val. Pas R. paklausė, kur yra oro šildytuvas. Jis atsakė, kad nežino jokio šildytuvo. Po šių žodžių labai supyko, kad jis meluoja, todėl sudavė kumščiu vieną smūgį į galvą, dėl to jis nugriuvo ant grindų, bet iš karto jis atsistojo. Jis dar kartą paklausė kur šildytuvas. Bet R. vėl nieko nepaaiškino, todėl vėl sudavė kelis smūgius į galvą. Negali pasakyti tiksliai kiek smūgių, nes buvo stipriai pasikarščiavęs. Tada pradėjo klausinėti, kur yra dingę vaikų žaislai. Jis atsakė, kad nieko nežino, nieko nematė. Supyko, kad jis meluoja, todėl vėl sudavė kelis smūgius kumščiu į galvą ir į šoną, bei spyrė 2 kartus su keliu į šono sritį. R. sakė „leisk nors pailsėti“. Tuo metu L. su M. stovėjo prie durų, jie jo neramino ir į konfliktą nesikišo. Po suduotų smūgių buvo dar įniršęs, todėl paėmė R. kuprinę, mesdamas į jį, pakėlė nuo grindų sėdintį R. ir sugriebęs už drabužių jį išmetė į bendro naudojimo koridorių. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, bet tiesiog neapsikentė tokio R. melo. Tiesiog pasikarščiavo, norėjo draugui padėti, suteikdamas jam gyvenamąją vietą, o jis taip pasielgė, pavogdamas bute esančius daiktus, galimai, kad galėtų įsigyti narkotines medžiagas. Kai jis būdavo išvykęs į darbą, R. K. dažnai ateidavo į namus pas jo draugę pasiskolinti tai pinigų, tai cigarečių. O kadangi draugė taip pat geraširdė, ji sutikdavo. Todėl ne kartą jis buvo R. perspėjęs, kad kol jo nėra namuose, R. K. nevaikščiotų pas jo draugę. Dar kartą nori pasakyti, kad jis vienas smurtavo prieš R., o L. su M. nesikišo į konfliktą, stovėjo prie durų (2 t., b. l. 8–12). Perskaičius kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, T. Ž. juos patvirtino ir nurodė, kad dabar gerai nepamena, nes daug laiko praėjo, daug visko įvyko, gimė dukra. Ikiteisminio tyrimo metu jį apklausinėjo, kai buvo praėję pora savaičių po įvykio.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. lapkričio 13 d. papildomai apklaustas T. Ž. nurodė, kad visas įvykio aplinkybes nurodė ankstesnėje apklausoje, todėl šiuo metu neturi ką naujo pasakyti. Supranta, kad pasielgė netinkamai R. atžvilgiu, taip pat supranta, kad galimai per daug pasikarščiavo dėl dingusių daiktų iš kambario. Tiesiog buvo labai piktas ant R., o jis dėl šios situacijos nieko nepaaiškino, apsimetęs, kad nieko nematė ir nežino. Jeigu būtų prisipažinęs iš karto, galbūt būtų ir nesmurtavęs ar kitaip sureagavęs. Tačiau tokiais savo veiksmais jis nenorėjo sužaloti R. ir sukelti jam fizinį skausmą. Dabar supranta, kad jam reikėjo ramiau reaguoti ir pasikalbėti su juo, bet tuo metu buvo labai įpykęs ir nesuvaldė savo emocijų. Bet jis norėjo jį tik pamokyti, kad vogti daiktus yra negražu, nes jam tiesiog buvo gaila draugės R., kuri leido jam laikinai pagyventi, be to, tai buvo jos daiktai, palikti kambaryje, kai atsikraustė gyventi R. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 28–31). Perskaičius kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, T. Ž. juos patvirtino.

Be kaltinamojo T. Ž. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Nukentėjusysis R. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo 2025 m. rugpjūčio 26 d. gyvena (duomenys neskelbtini) laikinuosiuose namuose, kadangi neturi pastovios gyvenamosios vietos. Kai buvo (duomenys neskelbtini), maždaug apie metus laiko nuomojo kambarį (duomenys neskelbtini), tačiau nors dirbo nelegaliai, laiku nesumokėdavo nuomos mokesčio, todėl jį savininkas išvijo. Tuo metu prarado ir darbą. Kadangi T. ir L. pažinojo nuo profesinės mokyklos laikų, todėl žinojo, kad T. gyvena su drauge R., kuri turi kambarį bendrabutyje. Tiksliai neatsimena, bet galimai birželio mėn., jis užėjo pas T. į svečius, jam pasakė, kad neturi kur gyventi, todėl R. su T. pasiūlė pagyventi adresu (duomenys neskelbtini). Jie nieko nesutarė dėl nuomos mokesčio, tik susitarė, kad kol ras darbą, tol leis jam laikinai pagyventi ir tada pažadėjo iš draugiškumo kažkaip atsiskaityti. Kol gyveno R. bendrabutyje, jis ieškojo darbo Užimtumo tarnyboje, yra buvęs keliuose darbo pokalbiuose, bet taip darbo niekas ir nepasiūlė. Kartais per „Facebook“ rasdavo darbo, bet tik kelioms valandoms ar vienai dienai. Pastovaus darbo niekas nepasiūlė. Kai atėjo gyventi į kambarį, jame buvo sudėti maišai su drabužiais, žaislais, kūdikio vonelė, elektrinė viryklė, lovos nebuvo, nes gulėdavo ant grindų pasitiesęs drabužius. Tačiau iš tų daiktų jis tikrai nieko neėmė ir nežino, kodėl jį kaltina. Nebent galėjo dingti, kai būdavo bendro naudojimo virtuvėje ir neužrakinęs durų. Dieną prieš įvykį jam būnant namuose, kažkuriuo metu dingo elektra ir jis paprašė T., kad šis išsiaiškintų. 2025 m. rugpjūčio 13 d. vakarop, po darbo T. jam paskambino ir pasakė, kad gali susitikti. Jis jo laukė prie „(duomenys neskelbtini)“ esančios užkandinės. T. atėjo su L. ir M. ir visi nuėjo iki buto, kuriame jis gyveno. Įėjo visi į kambarį, jokio konflikto nebuvo, tiesiog nieko jam nepaaiškinęs, T. sudavė vieną smūgį kumščiu į galvą, dėl to jis nugriuvo ant grindų. Jis nespėjo atsistoti. Todėl T. toliau smūgiavo dešinės rankos kumščiu į šoną, į galvą, bet tuo metu jis gulėdamas ant grindų abejomis rankomis dengėsi veidą, todėl negali pasakyti tiksliai, kiek galėjo jam suduoti smūgių, bet mano, kad ne mažiau 10. Baigęs smūgiuoti kumščiu, T. jam spyrė vieną kartą į galvą. Jis gulėjo ir tylėjo. Atsimena, kad po suduotų smūgių L. pasakė T. „pailsėk“. Todėl T. nuėjo į šoną ir jį gulintį pradėjo mušti L. L. su dešinės rankos kumščiu smūgiavo į šoną, į galvą ir į pilvą, kiek tiksliai galėjo būti smūgių, nežino, bet sudavė mažiau, negu T. Nors irgi rankomis dengėsi veidą, bet galėjo būti smūgių ne mažiau 5. Mušdamas L. jam nieko nesakė, bet jam smūgiuojant į jį, vienu metu dešinėje šonkaulių pusėje pajuto stiprų skausmą ir garsiai sušuko, tada L. nustojo jį mušti. Dar gulėjo ant grindų, buvo rankomis susiėmęs už dešinio šono ir sunkiai kvėpavo. L. paėmė juodą kuprinę ir metė į gulintį jį ir jam pasakė, kad jis nešdintųsi iš kambario. Todėl jis atsistojo ir išėjo į bendro naudojimo koridorių. L. išėjo paskui jį, o T. su M. liko kambaryje. Koridoriuje L. dar jam spyrė vieną kartą į nugarą. Tada jis leidosi žemyn laiptais ir jam būnant ketvirtame aukšte, L. jam apspjovė ant galvos. Leisdamasis jis jau skambino bendruoju pagalbos numeriu. Tuo metu jam labai skaudėjo dešinės pusės šoną, dešinės pusės veidą ir dešinės pusės riešą. Atvykę medikai jį apžiūrėjo ir pristatė į ligoninės priėmimo skyrių, padarė rentgeno nuotraukas ir nustatė šonkaulių lūžimus, uždėjo langetę ant rankos riešo. Tą patį vakarą jį išvežė į Kauno klinikas, ten prabuvo virš 2 savaičių. M., kuris tuo metu buvo kambaryje, stovėjo prie durų, nesikišo į muštynes. Prieš jį smurtavo T. su L. Jis nesuprato, už ką jį sumušė ir tą dieną nesiaiškino. Galimai muštynių metu T. galėjo klausti jo dėl dingusių daiktų, tačiau šiuo metu jis negali to prisimint. Šiuo metu ant abiejų žandikaulių sudėti metalai, galimai, kad sugytų žandikaulis. Šiuo metu dar sunku kramtyti, taip pat iš kart po įvykio, maždaug 2 savaites negalėjo kalbėti. Dėl civilinio ieškinio apsispręs tyrimo eigoje (1 t., b. l. 42–45).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu su fotolentele užfiksuota, kaip nukentėjusysis R. K. patvirtino parodymus įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kur 2025 m. rugpjūčio 13 d. buvo sumuštas, nurodė vietas, kur jam buvo suduoti smūgiai (1 t., b. l. 84–93).

Liudytojas M. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis su T. Ž. mokėsi vienoje mokykloje, todėl iš matymo jį pažinojo, artimai nebendravo. Su L. K. susipažino per kitus savo draugus ir bendrauja apie metus laiko. R. K. visiškai nepažinojo, tik kelis kartus jį matęs krepšinio aikštelėje. Taip pat yra girdėjęs, kad jis vartoja narkotines medžiagas bei turi daug skolų valstybei ir žmonėms. 2025 m. rugpjūčio 13 d. po pietų, tikslaus laiko neatsimena, jis susitiko su L. ir T. prie L. namų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tada pėsčiomis ėjo iki parduotuvės „Senukai“, kurioje T. nusipirko elektrinį paspirtuką. Tada vėl visi grįžo iki T. Ž. Namų (duomenys neskelbtini), ten jis pasiliko paspirtuką. Tada visi ėjo iki prie „(duomenys neskelbtini)“ esančios „(duomenys neskelbtini)“ užkandinės. Einant T. pasakė, kad susitiks su R., kad nori apžiūrėti ar bute yra visi daiktai. Jis buvo girdėjęs, kad T. mergina buvo leidusi R. pagyventi jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat T. minėjo, kad R. ten gyveno apie 2 mėnesius. Nuvykus iki „(duomenys neskelbtini)“ užkandinės, susitiko su R. ir visi ėjo iki minėto buto. Kiek atsimena, galėjo būti apie 20 val., užlipus į penktą aukštą, keturiese užėjo į kambario vidų. Jis su L. stovėjo prie durų ir šnekučiavosi. O T. pradėjo ieškoti kambaryje kažkokių daiktų. Kiek atsimena, iš pradžių jis pasigedo dujinės. Vėliau pasigedo šildytuvo. Tada tarp asmenų prasidėjo žodinis konfliktas, girdėjo, kaip T. klausė R. kur daiktai, o R. klausė kokie daiktai. Atsisukęs pamatė kaip T. smūgiuoja į R., matė, kad sudavė į veido sritį, į šono sritį. Negali pasakyti, kiek smūgių galėjo suduoti T., nestebėjo visko nuo pradžių. Muštynių metu matė, kad R. bandė gintis, bet jų pagalbos neprašė. Jis pats nenorėjo kištis į konfliktą, nes tai yra ne jo problemos. Baigęs mušti R., T. greitai nusiramino ir padavęs kuprinę, liepė R. dingti iš kambario. R. netrukus iš buto pasišalino. T. buvo labai piktas, kad nerado savo daiktų, todėl galimai stipriai pasikarščiavo. Kiek buvo girdėjęs, T. norėjo padėti R., suteikdamas jam laikinai pagyventi draugės bute, kad jis atsigautų. Tačiau galimai R. nesistengė kabintis į gyvenimą, o tik draugui padarė nuostolių, pavogdamas jo daiktus. Tą dieną R. akys atrodė šiek tiek paraudę, todėl galėjo būti pavartojęs narkotinių medžiagų. Be to, nuo jo dvokė nemalonus kvapas, nežino, ar dėl neskalbtų drabužių, ar dėl nesiprausimo. Įvykio metu jis su L. tiesiog stovėjo kambaryje prie išėjimo durų (1 t., b. l. 114–117).

Liudytojas L. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad T. Ž. ir R. K. pažįsta, nes kartu mokėsi (duomenys neskelbtini) profesinėje mokykloje. Su M. P. taip pat mokėsi toje pačioje profesinėje mokykloje, tačiau visi mokėsi skirtingų specialybių. Baigęs profesinę mokyklą su R. nebendravo, paskutiniu metu kartais susitikdavo krepšinio aikštelėje ir kartu žaisdavo krepšinį. Jis visada atrodė netvarkingai, kiek žino, merginos taip pat neturėjo. Buvo girdėjęs kalbų iš kitų draugų, kad R. niekur nedirba, kad galimai vartoja narkotines medžiagas, nes dažnai jo akys būdavo išsprogusios. Jis vaikščiodavo nešvariais ar suplyšusiais drabužiais, nuo jo sklisdavo nemalonus kvapas, tačiau neišdrįsdavo jam nieko pasakyti. Jam pasidarė jo gaila, todėl davė savo dėvėtus batus ir kelnes. Kelis kartus jis buvo jo prašęs 5 Eur maistui, tačiau jis pinigų nedavė, o pats nupirkdavo maisto. Taip pat buvo paėmęs iš namų visą krepšį konservų. 2024 m. vasarą kelias savaites jis pas jį gyveno su šuniu bendrabutyje, tada jis išvyko į (duomenys neskelbtini) dirbti ir jis iš jo namų išsikraustė, minėjo, kad prisiglaus pas kažkokį draugą. Iš pradžių norėjo jį palikti gyventi savo bute, bet pamatęs, kokį gyvenimo būdą jis veda, apsigalvojo. Kadangi T. Ž. buvo jo klasiokas profesinėje mokykloje, todėl baigus mokyklą, palaikė draugiškus santykius. T. buvo minėjęs, kad jo sugyventinė R. leido R. pagyventi jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kadangi jis neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, nes prieš tai buvo išvytas iš nuomoto buto už skolas. 2025 m. rugpjūčio 13 d., tikslaus laiko negali pasakyti, kartu su T. Ž. ir M. P., buvo nuvykę į parduotuvę „Senukai“, kurioje T. nusipirko elektrinį paspirtuką. Kiek žino, T. buvo susitaręs susitikti su R., kad kartu nueiti iki buto ir patikrinti, ar nedingę kokie daiktai. Tada vakare, nupirktą paspirtuką paliko T. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir susitiko prie „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ užkandinės ir kartu ėjo į minėtą bendrabutį, t. y. (duomenys neskelbtini). Užlipus į penktą aukštą, visi keturi užėjo į kambarį, jis su M. stovėjo prie durų, o R. su T. paėjo šiek tiek į priekį. Kambaryje jautėsi stiprus nemalonus kvapas, toks pats kaip sklisdavo nuo R. Kambaryje pastebėjo didelę netvarką, lovos nebuvo, daiktai buvo išmėtyti, todėl galimai R. miegodavo ant grindų, pasitiesęs drabužius. T. patikrino daiktus, kurie turėjo būti bute ir pasigedo šildytuvo, elektrinės orkaitės, kažkokių žaislų, buvusių maišuose. Dingę daiktai buvo R. Tuo metu jis tiesiog stovėjo su M. ir kalbėjosi. Neatsimena ar T. klausė pas R. dėl dingusių daiktų, ar kažką aiškinosi. Matė, kad draugas buvo labai įpykęs dėl bute buvusių ir nerastų daiktų, matė, kaip T. sudavė kumščiu smūgį R. į galvos sritį. Negali pasakyti, ar R. po smūgio nugriuvo. Tačiau matė, kaip T. dar kumščiais sudavė smūgius į šoną, negali pasakyti, kiek smūgių ir į kurias kūno vietas galėjo suduoti, nematė ar spardė, nes viso įvykio nuo pradžių nestebėjo. Jis tiesiog stovėjo prie durų ir į muštynes nesikišo, nekreipė dėmesio ir draugo neramino. O R., kiek atsimena, tuo metu gulėdamas ant grindų, dengėsi rankomis veidą, bet nesišaukė pagalbos ir nerėkė, neprašė nustoti mušti. Tiesiog nesitikėjo, kad tarp draugų gali įvykti muštynės, nes iki tol jie visi buvo vienas kitam draugiški. T. baigęs smurtauti prieš R., liepė jam susirinkti visus daiktus ir išeiti. Matė, kaip T. metė į R. jo kuprinę ir jį iš namų išvarė. Jis nepastebėjo ar liko kokie sužalojimai, be to, jam tai nebuvo aktualu. Supranta, kad T. pasielgė netinkamai, jo nepateisina, bet galimai jis pasikarščiavo, nes norėjo padėti žmogui, jam ištiesė pagalbos ranką, visiškai neprašydamas jokio atlygio, o šis pasielgė kiauliškai. Tiesiog T. šios situacijos nepriėmė ramiai, nes kiekvienas yra skirtingas (1 t., b. l. 180–183).

Liudytoja R. Z., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su T. gyvena apie metus laiko. Kadangi yra našlaitė, todėl sulaukus pilnametystės jai buvo paskirta pašalpa, už kurią prieš 4 metus įsigijo bendrabutyje kambarį, adresu (duomenys neskelbtini). Ji tame kambaryje gyveno su pirmo vaiko tėvu, bet prieš 2 metus išsikraustė. Maždaug 2024 m. ji persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) kartu su T. Su T. yra susilaukę kūdikio. R. ji anksčiau nepažinojo, pirmą kartą jį pamatė kažkur mieste, kai eidami pasivaikščioti su T., jį susitiko atsitiktinai. T. sakė, kad jis R. pažįsta nuo profesinės mokyklos laikų. Maždaug 2025 m. gegužės mėn. viduryje, R. T. parašė žinutę, kad jį išmetė iš nuomojamo buto, kad neturi kur gyventi, kad miega lauke. T. T. jos paprašė leisti jį pagyventi bendrabučio kambaryje. Ji sutiko, nes pagailo R., o kambarys stovėjo tuščias. Pasakė, kad jai nereikia mokėti nuomos mokesčio, sutiko, kad jis pagyventų iki vasaros pabaigos, kad per tą laiką R. galėtų susirasti darbą ir kitą butą gyventi. Kai įleido jį gyventi, kambaryje buvo palikusi elektrinę viryklę, jos viduje buvo 3 naudotos keptuvės, naują elektrinį šildytuvą, ten pat stovėjo 3 juodi plastikiniai maišai su žaislais, taip pat gal 6 maišai su drabužiais. Jai T. pasakojo, kad rugpjūčio 11 d. R. pasiskolino 5 Eur ir jų negrąžino, todėl jam kilo įtarimas ir jis nuėjo į bendrabutį patikrinti, ar yra R. R. buvo namuose, užėjęs pastebėjo, kad nėra viryklės. Paklausus kur viryklė, R. atsakė, kad atvažiavo R. draugas ir išsivežė. T. T. paskambino jai ir paklausė dėl viryklės. Ji pasakė, kad neturi jokių draugų. Dar jis paklausė ar atsimena, kokie dar buvo daiktai. Atsakė, kad buvo oro šildytuvas. Tada galimai 2025 m. rugpjūčio 13 d. T. sugalvojo nueiti vėl į kambarį patikrinti. Nors jai apie savo planus nieko nepasakojo. Rugpjūčio 13 d. vakare grįžo T., kur jis buvo, neklausė, abu buvo nuėję į parduotuvę, o grįžus kaimynė pasakė, kad T. ieškojo policijos pareigūnai. T. jai nieko nepaaiškino. Kai T. grįžo po apklausos iš policijos komisariato, pasakė, kad R. parašė pareiškimą. Paklausus kodėl, jis paaiškino, kad buvo su M. P., o apie L. K. nieko nepasakojo. Pamatė, kad pavogti jos daiktai, labai supyko ir todėl sumušė R. Sakė, kad po smūgio jis nugriuvo prie spintelės (1 t., b. l. 124–127).

Akistatos tarp nukentėjusiojo R. K. ir M. P. protokole nurodyta, kad jie abu liko prie savo parodymų (1 t., b. l. 118–121).

Akistatos tarp nukentėjusiojo R. K. ir L. K. protokole nurodyta, kad jie abu liko prie savo parodymų (1 t., b. l. 156–158).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės S. M. 2025 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d. 20.30 val. Alytaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pažįstamų asmenų sumuštas R. K. Jį sumušė T. Ž. ir L. K., sudavė nenustatytą skaičių smūgių. R. K. nustatyta dešinio šono VIII, IX šonkaulių lūžimas, veido sumušimas ir žandikaulio lūžimas. Išvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų Universiteto ligoninės Kauno klinikas (1., b. l. 1–4).

Policijos registruojamų įvykių registro (toliau – PRĮR) išraše užfiksuota, kad 2025 m. rugpjūčio 13 d. 20.30 val. gautas R. K. telefoninis pranešimas apie tai, kad jį ką tik sumušė pažįstami asmenys. Nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d. 00.31 val. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus gautas telefoninis pranešimas, kad GMP medikai pristatė R. K., kuriam nustatyta dešinio šono VIII, IX šonkaulių lūžimas, veido sumušimas ir žandikaulio lūžimas. Išvežtas į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11).

Kitų objektų apžiūros protokolu išklausytas ir aprašytas Bendrojo pagalbos centro įrašas, kuriame girdimas pareiškėjo, kuris prisistato R. K., pranešimas, jog jis buvo sumuštas (duomenys neskelbtini), sumušė pažįstami. Į klausimą ar reikalinga GMP, atsakė, kad nereikia (1 t., b. l. 12–14).

Kitų objektų apžiūros protokolu su fotolentele apžiūrėtas ir aprašytas policijos pareigūno kūno kamera užfiksuotas vaizdo įrašas, pavadintas „export-rqw5j“. Užfiksuota kaip policijos pareigūnai atvysta skauda, sunku kvėpuot, spardė ir daužė į galvą visur, „aš net neatsimenu nieko“. R. K. apžiūri GMP medikai (1 t., b. l. 15–21).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad R. K. poodinė kraujosruva ties dešiniu apatinio žandikaulio kampu, dešinės pusės apatinio žandikaulio krumplinės ataugos lūžimas, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas, dešinės pusės VIII, IX šonkaulių lūžimai, dešinio stipinkaulio lūžimas tipinėje vietoje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Daugiau tikimybės, kad sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiavimo būdu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pusės apatinio žandikaulio krumplinės ataugos lūžimo, dešinės pusės VIII, IX šonkaulių lūžimų, dešinio stipinkaulio lūžimo tipinėje vietoje sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Padarytų sužalojimų pasekoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 82–83).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Iš BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. Ž. kaltę dėl nukentėjusiajam R. K. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo pripažino ir parodė, kad pas jį atėjo R. K. ir pasakė, jog jį išmetė iš buto ir neturi kur gyventi, todėl jis paprašė savo draugės R. Z., kad ši leistų R. K. pagyventi jai priklausančiame bendrabučio kambaryje, ji sutiko. Nukentėjusysis bendrabutyje apsigyveno vasaros pradžioje. R. K. atsikrausčius į bendrabutį, ten buvo nemažai daiktų – orkaitė, keptuvės, oro šildytuvas, vaikų žaislai. Įvykio dieną, t. y. 2025 m. rugpjūčio 13 d., T. Ž. pamatė, kad nėra orkaitės, oro šildytuvo, vaikų žaislų ir kitų daiktų. R. K. paklausus, kur yra daiktai, šis pradėjo jam meluoti, kad ten nebuvo nei oro šildytuvo, nei žaislų. Tada jis trenkė R. K. pirmąjį smūgį į žandikaulį. R. K. nukrito ant žemės, tada jam sudavė dar smūgių į galvą, vieną kartą spyrė į šonkaulius ir vieną kartą iš pėdos į kaktą. Kiek iš viso sudavė smūgių – negali pasakyti. Matė, kad R. K. buvo susiėmęs už šonkaulių.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina ir teismo posėdžio metu ištirti bei teismo įrodymais pripažinti bylos duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. K. paaiškino, kad jam neturint kur gyventi, pažįstamas T. Ž. su drauge R. Z. pasiūlė pagyventi jos kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini). Kai atėjo gyventi į minėtą kambarį, jame buvo sudėti maišai su drabužiais, žaislais, kūdikio vonelė, elektrinė viryklė. 2025 m. rugpjūčio 13 d. vakarop, T. Ž. jam paskambino ir jie susitarė susitikti. Jis kartu su T. Ž. ir L. K. nuėjo iki buto, kuriame jis gyveno. Visi įėjo į kambarį, nebuvo jokio konflikto, tiesiog nieko nepaaiškinęs T. Ž. sudavė vieną smūgį kumščiu į galvą, dėl to jis nugriuvo ant grindų. Jam nespėjus atsistoti, T. Ž. toliau smūgiavo dešinės rankos kumščiu į šoną, į galvą, o jis, gulėdamas ant grindų, rankomis dengėsi veidą, todėl negali tiksliai pasakyti kiek buvo suduota smūgių. Baigęs smūgiuoti kumščiu, T. Ž. jam spyrė vieną kartą į galvą. Tada jį gulintį pradėjo mušti L. K. – dešinės rankos kumščiu smūgiavo į šoną, į galvą ir į pilvą, smūgiu sudavė mažiau nei T. Ž., tiksliai negali pasakyti kiek. Vienu metu dešinėje šonkaulių pusėje pajuto stiprų skausmą ir garsiai sušuko, tada L. K. nustojo jį mušti ir metė jam gulinčiam kuprinę bei liepė nešdintis iš kambario. Jam išėjus į bendro naudojimo koridorių, L. K. spyrė jam vieną kartą į nugarą. Nors nukentėjusysis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog prieš jį smurtavo ir L. K., tačiau to nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Ikiteisminis tyrimas L. K. atžvilgiu buvo nutrauktas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės 2025 m. spalio 25 d. nutarimu, kuriame nurodyta, jog įtariamieji L. K. ir T. Ž. davė išsamius ir nuoseklius parodymus, nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, prieštaravimų tarp jų nurodytų aplinkybių nėra. Iš įtariamųjų parodymų matyti, kad prieš nukentėjusįjį R. K. smurtavo tik T. Ž., o L. K. kartu su M. P. stovėjo prie buto durų, į konfliktą nesikišo ir jokių smurtinio pobūdžio veiksmų nei vienas jų R. K. atžvilgiu neatliko. Liudytojas M. P. taip pat patvirtino įtariamųjų parodymus, nurodė, kad jis įvykio metu su L. K. stovėjo kambaryje, prie išėjimo durų. Patvirtino, jog matė kaip T. Ž. smurtavo prieš R. K. Minėtu nutarimu konstatuota, jog objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad R. K. nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė L. K. bendrai su T. Ž., nėra. Teismas pažymi, kad byla yra nagrinėjama kaltinimo ribose ir tik dėl to asmens, kuriam pareikštas kaltinimas. Šiuo atveju baudžiamoji byla buvo perduota teismui ir nagrinėjama tik dėl T. Ž., todėl tik dėl jo veikos teisinio vertinimo šioje byloje ir pasisakytina.

Nukentėjusiojo parodymus apie T. Ž. jo atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus bei T. Ž. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti rašytiniai bylos įrodymai – ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. P. nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 13 d. jis, L. K. ir T. Ž. susitiko su R. K. ir nuėjo iki buto, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno R. K. Jis su L. K. stovėjo prie durų ir šnekučiavosi, o T. Ž. pradėjo kambaryje ieškoti kažkokių daiktų – iš pradžių jis pasigedo dujinės, vėliau ir šildytuvo. Tada tarp asmenų prasidėjo žodinis konfliktas, girdėjo, kaip T. Ž. klausė R. K. kur daiktai, o R. K. klausė „kokie daiktai“. Atsisukęs pamatė, kaip T. Ž. smūgiuoja R. K. į veido ir į šono sritis, nematė kiek tiksliai sudavė smūgių. Jis pats nenorėjo kištis į konfliktą, nes tai ne jo problemos. Baigęs mušti R. K., T. Ž. padavė R. K. kurpinę ir liepė dingti iš kambario, o šis netrukus pasišalino. T. Ž. nerado savo daiktų, todėl galimai stipriai pasikarščiavo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. K. nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 13 d. jis kartu su T. Ž. ir M. P. nuėjo į bendrabutį, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyveno R. K. Jis su M. P. stovėjo prie durų, o R. K. su T. Ž. paėjo į priekį. T. Ž. patikrino daiktus, kurie turėjo būti bute ir pasigedo šildytuvo, elektrinės orkaitės bei kažkokių žaislų, buvusių maišuose. Tuo metu jis tiesiog stovėjo ir kalbėjosi su M. P.. Matė, kad T. Ž. buvo labai įpykęs dėl bute buvusių ir nerastų daiktų, sudavė kumščiu smūgį R. K. į galvos sritį ir į šoną. Negali pasakyti kiek smūgių ir į kurias kūno vietas galėjo suduoti, nematė, ar spardė, nes viso įvykio nuo pradžių nestebėjo. Jis tiesiog stovėjo prie durų ir į muštynes nesikišo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. Z. nurodė, kad ji R. K. leido pagyventi jai priklausančiame bendrabučio kambaryje. Kai jį įleido gyventi į kambarį, kambaryje buvo palikusi elektrinę viryklę, naują elektrinį šildytuvą, taip pat tris plastikinius maišus su žaislais ir gal šešis maišus su drabužiais. 2025 m. rugpjūčio 13 d. vakare namo grįžo T. Ž., ji neklausė kur jis buvo, abu nuėjo į parduotuvę. Jiems grįžus, kaimynė pasakė, kad T. Ž. ieško policijos pareigūnai. Kai T. Ž. po apklausos grįžo iš policijos komisariato, paaiškino, kad pamačius, jog buvo pavogti jos daiktai, jis labai supyko, todėl sumušė R. K., šis po smūgiu nugriuvo prie spintelės. Iš PRĮR išrašo matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 13 d. 20.30 val. gautas R. K. telefoninis pranešimas apie tai, kad jį ką tik sumušė pažįstami asmenys. Nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d. 00.31 val. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus gautas telefoninis pranešimas, kad GMP medikai pristatė R. K., kuriam nustatyta dešinio šono VIII, IX šonkaulių lūžimas, veido sumušimas ir žandikaulio lūžimas. Asmuo išvežtas į (duomenys neskelbtini).

Kad nukentėjusiajam R. K. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus pateikta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 82–83), kurioje nurodyta, kad R. K. poodinė kraujosruva ties dešiniu apatinio žandikaulio kampu, dešinės pusės apatinio žandikaulio krumplinės ataugos lūžimas, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas, dešinės pusės VIII, IX šonkaulių lūžimai, dešinio stipinkaulio lūžimas tipinėje vietoje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Daugiau tikimybės, kad sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiavimo būdu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pusės apatinio žandikaulio krumplinės ataugos lūžimo, dešinės pusės VIII, IX šonkaulių lūžimų, dešinio stipinkaulio lūžimo tipinėje vietoje sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Padarytų sužalojimų pasekoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.

Nors kaltinamasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, jog R. K. šonkauliai galėjo būti sulaužyti iš seniau, kai jį išmetė iš kito bendrabučio, kadangi jis tiksliai atsimena, kai R. K. pasakojo, jog jam ten spyrė į šonkaulius, sunku kvėpuoti ir gali būti, kad sulaužė šonkaulius, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai – specialisto išvada bei medicininiai dokumentai – tokias aplinkybes paneigia. Kaip jau minėta, byloje esanti specialisto išvada patvirtina, jog nukentėjusiajam R. K. padaryti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. kaltinime nurodytu laiku bei aplinkybėmis, todėl teismas konstatuoja, kad kitų aplinkybių, kuriomis nukentėjusysis galėjo būti sužalotas, nenustatyta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad T. Ž. nesunkiai sutrikdė R. K. sveikatą veikdamas tiesiogine tyčia. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį ir numato padarinius, jų nori, tačiau nedetalizuoja. Nustatydamas aptariamo nusikaltimo subjektyviąją pusę, teismas remiasi bylos duomenimis, rodančiais, kad sužalojimas R. K. padarytas suduodant smūgius į galvos ir kitas kūno sritis bei spardant nukentėjusįjį, kaltinamasis neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą bei tai, kad nukentėjusysis gali būti sužalotas ir norėjo taip veikti. Šios aplinkybės aiškiai patvirtina, jog kaltinamasis turėjo ir galėjo suprasti savo veikos pavojingumą. Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – aptariamo nusikaltimo atveju tai nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo T. Ž. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl pripažintina, jog T. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimas

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti skiriamos laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis T. Ž. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nusikalstama veika baigta, padaryta kaltinamajam veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia. T. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad T. Ž. laikomas neteistu (2 t., 32–36), per trejų metų laikotarpį administracine tvarka baustas du kartus, paskirtas baudas sumokėjęs (2 t., b. l. 37–40), psichiatrinio ar priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (2 t., b. l. 56).

Taip pat atsižvelgtina į tai, kad T. Ž. anksčiau teistas už dviejų smurtinių nusikalstamų veikų padarymą ir nors jo teistumas yra išnykęs, tačiau tai charakterizuoja T. Ž. kaip asmenį, linkusį smurtauti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant sulaikyti tokį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam T. Ž. skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti T. Ž. nustačius artimą įstatyme numatytam šios bausmės vidurkiui terminą – 60 parų arešto bausmę.

Ši baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, T. Ž. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl to, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu ir T. Ž. skirtina galutinė 40 parų arešto bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl terminuoto laisvės atėmimo (arešto) bausmės vykdymo atidėjimo laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, netiesiogiai įpareigojo teismus neapriboti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zODYtNzQ2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-386-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-386-746/2015">2K-7-386-746/2015</a>), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo.

T. Ž. laikomas anksčiau neteistu, jis baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs. T. Ž. po jam šioje byloje inkriminuojamos nusikalstamos veikos naujų nusikalstamų veikų nedarė, taigi galima daryti išvadą, jog kaltinamasis šiuo metu laikosi visuomenėje nustatytų taisyklių ir tai leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis bando keistis teigiama linkme. Todėl, teismo vertinimu, dabartiniu metu T. Ž. paskyrus realią arešto bausmę būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo nusikalstamą elgesį. T. Ž. griežta elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės vykdymo. Be to, jei T. Ž. nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, probacijos tarnyba galės kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, T. Ž. paskirtos bausmės vykdymas atidedamas 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant jam pareigas, kurios, teismo vertinimu, paveiks kaltinamojo elgesį bei padės jam keistis teigiama linkme: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas), dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas) bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

V. Civilinis ieškinys

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė civilinį ieškinį dėl 1 191,89 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų, atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 99–105). Teismas konstatuoja, kad civilinės ieškovės pareikštas civilinis ieškinys yra visiškai pagrįstas, nes žala buvo padaryta neteisėtais, tyčiniais kaltinamojo T. Ž. veiksmais, įrodytais paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiojo parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga, tarp atsiradusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir 1 191,89 Eur turtinės žalos atlyginimas priteisiamas iš kaltinamojo T. Ž.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Paminėtos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022). Civiliniame ieškinyje prašoma civilinės ieškovės naudai priteisti procesines palūkanas. Šis prašymas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas išvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai (2 vnt.), esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, byloje priteistinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

T. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. Ž. galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti T. Ž. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5, 6 ir 10 punktais, įpareigoti T. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

T. Ž.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo T. Ž. civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 1 191,89 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto devyniasdešimt vieno euro 89 ct) turtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 191,89 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus (2 vnt.), kurie yra saugomi byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agneta Bulakė