Civilinė byla Nr. 3K-3-448-415/2016
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00103-2012-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.9.2; 2.5.10.5.2; 2.5.10.5.2.14; 3.2.4.8.2; 3.2.4.9.3.2.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Gintaro Kryževičiaus ir Vinco Versecko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „H. Abbe Pharma Gmbh kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo „H. Abbe Pharma Gmbh“ ieškinį atsakovams Ž. J. ir R. J. dėl nepagrįsto praturtėjimo, nuostolių ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „SEB gyvybės draudimas”.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių prejudicinę teismo sprendimo galią, civilinės bylos sustabdymą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų Ž. J. ir R. J. 139 725 Lt nuostolių atlyginimo ir 26 636,28 Lt palūkanų bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad atsakovė nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2011 m. spalio 18 d. dirbo „H. Abbe Pharma Gmbh“ atstovybėje. Atsakovė, kaip ir kiti darbuotojai, buvo apdrausta investiciniu gyvybės draudimu UAB „SEB gyvybės draudimas“; atsakovė buvo apdrausta pagal tris gyvybės draudimo sutartis. 2003 m. rugsėjo 2 d. ieškovas kaip draudėjas sudarė investicinę draudimo sutartį Nr. ID006300 (asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovės naudai, pagal kurią mokėjo 1725 Lt mėnesinę draudimo įmoką. 2004 m. gruodžio mėn. atsakovė asmeniškai perėmė draudėjo teises ir pareigas pagal 2003 m. rugsėjo 2 d. investicinę draudimo sutartį Nr. ID006300 (mėnesinė įmoka 1725 Lt). Nepaisant to, visi mokėjimai pagal asmeninę atsakovės sutartį ir toliau buvo vykdomi iš atstovybės sąskaitos, nors tokiems mokėjimams, kaip teigia ieškovas, teisinio pagrindo nebeliko. Ieškovas nurodė, kad nuo 2004 m. gruodžio iki 2011 m. rugsėjo 1 d. iš atstovybės sąskaitos pagal minėtą sutartį be teisinio pagrindo buvo pervesta 139 725 Lt įmokų. Atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, todėl privalo atlyginti atsakovo nuostolius.
Atsakovas kaip ieškovo atstovybės vadovas, be pagrindo iš atstovybės sąskaitos vykdydamas mokėjimus pagal sutuoktinės asmeninę draudimo sutartį, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje įtvirtintas juridinio asmens organų narių pareigas bei padarė ieškovui žalos ir ją privalo atlyginti.
Kadangi atsakovas kaip atstovybės vadovas priėmė neteisėtus sprendimus mokėti įmokas už atsakovę pagal jos asmeninę draudimo sutartį, o atsakovė neatliko jokių mokėjimų draudimo bendrovei, atsakovus siejo bendri neteisėti veiksmai, t. y. abu atsakovai prisidėjo prie žalos ieškovui padarymo. Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas taikyti atsakovų solidariąją atsakomybę.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-2883-178/2012 (kuri buvo nagrinėjama apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNzk5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-799/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-799/2013">2A-799/2013</a>) ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės tapačios, todėl teismo išvados nagrinėjamoje byloje yra saistomos analogišką bylą išnagrinėjusių teismų išvadomis ir teisinių santykių vertinimu.
Remdamasis nurodytoje išnagrinėtoje byloje padarytomis išvadomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika dėl CK 6.242 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto atsakovės atžvilgiu.
Teismas pažymėjo, kad nuostolių reikalaujama ne dėl neteisėto sutarčių pakeitimo fakto ir būtent dėl to atsiradusių nuostolių, o dėl neteisėto įmonės lėšų panaudojimo mokant įmokas pagal pakeistas sutartis.
Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime akcentavo teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose.
Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė žalos atsiradimo fakto. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Teismas nustatė, kad pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes atstovybėje investiciniu ir kaupiamuoju draudimu buvo apdraudžiami ne tik atsakovai Ž. J. ir R. J., bet ir kiti atstovybės darbuotojai (G. R., D. B., Ž. P., J. P., J. G.). Ieškovas žinojo apie tokių sutarčių sudarymą ir jų neginčijo, ilgą laiką sutartys buvo vykdomos.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas neginčijo 2004 m. gruodžio mėn. sutarties pakeitimo, kai atsakovė asmeniškai perėmė draudėjo teises ir pareigas pagal 2003 m. rugsėjo 2 d. investicinę draudimo sutartį Nr. ID006300. Draudimo įmokos įmonės lėšomis už atsakovę buvo mokamos septynerius metus, ieškovas visą minėtą laikotarpį jokių pretenzijų dėl tokių mokėjimų ir iš esmės draudimo apsaugos suteikimo atsakovei nereiškė, naudos gavėja pagal sutartį buvo ir po sutarties pakeitimo liko atsakovė, todėl lėšos, sumokėtos pagal sutartį ir po jos pakeitimo, nelaikytinos ieškovo nuostoliais. Ieškovas nagrinėjamoje byloje nepateikė įrodymų, kad 2003 m. rugsėjo 2 d. draudimo sutartis (poliso Nr. ID006300) būtų nutraukta; pažymėjo, kad, bylos duomenimis, šios sutarties galiojimas buvo nustatytas iki 2017 m. gruodžio 30 d.
Vilniaus apygardos teismo išvados civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMzMxMS02NTMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-3311-653/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-3311-653/2012">2A-3311-653/2012</a> buvo grindžiamos argumentais, susijusiais su komandiruočių ir premijų skyrimu, o ne su šioje byloje nagrinėjamais draudimo teisiniais santykiais, t. y. teismo nustatyti faktai ir išvados neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje.
Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2016 m. vasario 18 d. nutartimi apeliacinio skundo netenkino, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNzk5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-799/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-799/2013">2A-799/2013</a> ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra labai panašios, beveik tapačios. Minėtoje išnagrinėtoje byloje ne tik dalyvavo tie patys asmenys („H. Abbe Pharma Gmbh“ ir R. J.), bet ir buvo pareikštas iš esmės analogiškas reikalavimas, grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis (išskyrus tai, kad toje byloje reikalavimas buvo kildinamas iš draudimo sutarties, kurioje kaip naudos gavėjas, o ją pakeitus – kaip draudėjas buvo nurodytas R. J., o šioje byloje toks asmuo yra Ž. J.).
Teismas nurodė, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinės teisės gynimo būdų atžvilgiu, t. y. jis gali būti taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais teisių gynimo būdais – taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės gynimo būdus. Nagrinėjamoje byloje ieškovas yra pareiškęs tą patį reikalavimą tuo pačiu faktiniu pagrindu, tačiau nurodydamas skirtingus teisinius to reikalavimo pagrindus (nepagrįstą praturtėjimą ir deliktą), kurie savo esme vienas kitą panaikina: jeigu egzistuoja deliktiniai santykiai, negalima taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto, ir atvirkščiai.
Teismas pažymėjo, kad nors apeliaciniame skunde buvo remiamasi argumentu, esą atsakovams pakeitus draudimo sutartyse draudėją, tačiau draudimo įmokų mokėjimo prievolę palikus ieškovui, šis patyrė nuostolius, lygius sumokėtoms pagal pakeistas draudimo sutartis draudimo įmokoms, tačiau pagal byloje esančius įrodymus draudimo sutarčių pakeitimo tikslas buvo ne siekis perimti draudimo įmokų mokėjimą, o sumažinti sutarčių administravimo išlaidas. Byloje taip pat buvo nustatyti duomenys, kurie patvirtino, jog ne visais atvejais nutraukus darbo santykius su darbuotoju sutartyse buvo pakeičiamas ir apdraustasis (naudos gavėjas).
Esant nepaneigtiems atsakovų argumentams, kad draudimo sutarčių sudarymas buvo darbuotojų skatinimo sistemos dalis, o sutartyse nurodyti apdrausti asmenys, išdirbę tam tikrą laiką įmonėje ar jos atstovybėje, pagal susitarimą turėjo teisę ne tik perimti draudėjo teises ir pareigas, bet ir teisę į sumokėtą įmokų dalį, o įmokos būtų mokamos ir tuo atveju, jeigu draudėjas ginčo sutartyje nebūtų pakeistas, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai savo veiksmais nėra padarę žalos ieškovui.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį dėl nustatytų esminių proceso teisės normų pažeidimo ir perduoti iš bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismui nenustačius CPK 360 straipsnyje nustatytų pagrindų, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2011 m. spalio 18 d. atsakovė buvo atleista iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, o atsakovas, kaip praradęs pasitikėjimą, „H. Abbe Pharma Gmbh“ 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu atšauktas iš atstovybės vadovo pareigų. 2012 m. liepos 24 d. Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1985-864/2012 nustatė, kad yra ieškovo (R. J.) kaltė dėl jo atleidimo iš atstovybės vadovo pareigų, o darbdavys turėjo pakankamai duomenų, kurie buvo pagrindas prarasti pasitikėjimą darbuotoju.
19.2. 2011 m. pabaigoje buvo pradėtas ir šiuo metu Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. pirmojo policijos komisariato kriminalinės policijos skyriuje vykdomas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-819-11, kurioje ieškovas „H. Abbe Pharma Gmbh“ yra pripažintas civiliniu ieškovu. Vienas iš šio ikiteisminio tyrimo objektų yra draudimo įmokų pagal pakeistas draudimo sutartis mokėjimo teisėtumas, tarp jų ir įmokų pagal 2003 m. rugsėjo 2 d. investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr. ID006300 už Ž. J. mokėjimo pagrįstumas.
19.3. Spręsdami bylos šalių ginčą teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, dėl šių pažeidimų klaidingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, kokiu pagrindu gautas turtas ir iš ko kyla prievolė tą turtą grąžinti; netinkamai vertino atsakovo R. J., kaip „H. Abbe Pharma Gmbh“ atstovybės vadovo, ir jo sutuoktinės Ž. J. veiksmų teisėtumą; nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas žalos nepatyrė, nėra pagrindo svarstyti solidariosios atsakomybės sąlygų egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normas (CPK 185 straipsnis), kas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
19.4. Ikiteisminio tyrimo byloje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos (toliau – FNTT) atliko „H. Abbe Pharma Gmbh“ atstovybės ūkinės finansinės veiklos patikrinimą ir 2013 m. spalio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/109 konstatavo, kad dėl neteisėtų buvusio atstovybės vadovo R. J. veiksmų pakeitus draudėjus investicinio gyvybės draudimo sutartyse į R. J. ir Ž. J., tačiau be jokio teisinio pagrindo toliau vykdant mokėjimus iš „H. Abbe Pharma Gmbh“ atstovybės sąskaitos, ieškovas patyrė 458 925 Lt nuostolį. 2014 m. vasario 24 d. R. J. buvo pareikštas įtarimas dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir iššvaistymo konstatavus, kad baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-00819-11 yra pakankamai duomenų, jog R. J. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalyje.
19.5. Akivaizdu, kad nurodytos baudžiamosios bylos išnagrinėjimo rezultatas ir joje konstatuoti faktai dėl atsakovo R. J. kaltės neteisėtai vykdant mokėjimus pagal atsakovės Ž. J. sudarytą sutartį bei padarytos žalos faktas turėtų esminę reikšmę sprendžiant ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimą, t. y. asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, apskritai nereikia įrodinėti (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnis), o patenkinus ieškovo civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, nagrinėjama byla nutrauktina (CPK 293 straipsnis).
19.6. Bylos nagrinėjimo sustabdymas būtų pateisinamas siekiu užtikrinti, kad tarp šalių kilęs ginčas būtų teisiškai tinkamai kvalifikuotas, būtų atskleista bylos esmė. Pastarasis tikslas gali būti pasiektas tik esant aiškioms aplinkybėms dėl atsakovo galimai nusikalstamų veiksmų vykdant atsakovės sutartį ieškovo sąskaita.
19.7. Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismo atsisakymas stabdyti bylą motyvuojant tuo, kad ieškovas nepagrindė glaudaus ryšio tarp baudžiamojoje byloje ir civilinėje byloje nustatytų faktų bei neįrodė, kad be procesinio rezultato baudžiamojoje byloje šios bylos nagrinėjimas negalimas, reiškia, kad teismas, savo nuožiūra spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, pats kruopščiai neįvertino civilinio proceso tvarka nagrinėjamo ginčo ir ikiteisminio tyrimo metu nustatomų aplinkybių tiesioginės prejudicijos, neįvertino ir nenustatė visų su konkrečioje nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais susijusių aplinkybių.
19.8. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles suteikdami FNTT specialisto išvadai, pateiktai baudžiamojoje byloje, tik paprasto rašytinio įrodymo statusą, jos turinį aiškindami kaip tik iš dalies koreliuojantį su nagrinėjamos civilinės bylos dalyku. FNTT specialisto išvada civilinėje byloje turėtų būti vertinama kaip dokumentas, parengtas reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turinčio asmens, kuriam įstatymu suteikti specialūs įgaliojimai tirti ir atskleisti teisės pažeidimus finansų sistemoje ir su ja susijusius nusikaltimus.
19.9. Teismo nuomonė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės yra patikimesnės, lyginant su ikiteisminio tyrimo metu atliktu tų pačių aplinkybių vertinimu, neparemta jokia konkrečių naujai paaiškėjusių ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytų faktų analize, nors FNTT specialisto išvadoje kalbama ne apie bet kokius veiksmus, o apie atsakovo R. J. galimai nusikalstamą veiką ir apie konkretų jo veiksmų rezultatą – ieškovo patirtą nuostolį, įskaitant 139 725 Lt be pagrindo sumokėtų įmokų UAB „SEB gyvybės draudimas“ už atsakovę Ž. J..
19.10. Minėtoje išvadoje yra konstatuotos civilinei bylai svarbios aplinkybės, tačiau dėl jų teismas apskritai nepasisakė ir nemotyvavo, kodėl tam tikra išvados dalimi sprendime remiasi, o kitą dalį atmeta. Specialisto išvadoje vienareikšmiškai konstatuotas nuostolių atsiradimo faktas, jų dydis bei atsiradimo priežastys.
19.11. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas.
19.12. Teismai, nagrinėdami R. J. ieškinį „H. Abbe Pharma Gmbh“ dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų priteisimo, konstatavo, kad ieškovas (R. J.), skirtingai nuo kitų darbuotojų, turėjo specifinį statusą, įpareigojantį jį būti ypač rūpestingą tvarkant įmonės veiklą. Jis, disponuodamas atsakovo lėšomis, vengdamas įmonės ir asmeninių interesų konflikto, pats sau skyrė premijas, apmokėdavo asmenines išlaidas neturėdamas tam teisės. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismai šių aplinkybių nevertino motyvuodami tuo, kad teismo išvados civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMzMxMS02NTMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-3311-653/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-3311-653/2012">2A-3311-653/2012</a> buvo grindžiamos argumentais, susijusiais tik su komandiruočių ir premijų skyrimu. Tokia argumentacija prieštarauja tiek Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1985-864/2012, tiek ir Vilniaus apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtoje 2012 m. gruodžio 7 d. civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMzMxMS02NTMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-3311-653/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-3311-653/2012">2A-3311-653/2012</a> nustatytoms aplinkybėms, nes nagrinėjant R. J. ieškinį „H. Abbe Pharma Gmbh“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo buvo išsamiai ištirti visi steigėjo nustatyti pažeidimai, tarp jų ir susiję su nepagrįstu draudimo įmokų mokėjimu. Minėti teismų sprendimai yra įsiteisėję. Todėl teismai nepagrįstai netaikė CK 182 straipsnio 2 dalies, šių teismų sprendimų visapusiškai neišanalizavo.
19.13. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neįrodė, kad jis pranešė ieškovui ir suderino su juo 2003 m. rugsėjo 2 d. investicinio gyvybės draudimo sutarties Nr. ID006300 sąlygų pakeitimą, t. y. kad turėjo ieškovo pritarimą perkelti draudėjo teises pagal minėtas sutartis Ž. J. kaip fiziniam asmeniui, o tokios asmeninės prievolės vykdymui toliau naudoti atstovybės lėšas. Ieškovas disponavo atstovybės lėšomis savo rizika.
19.14. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas, taip pat investicinio gyvybės draudimo taisyklės nustato, kad investicinio gyvybės draudimo objektas yra turtinis interesas, susijęs su apdraustojo gyvenimo trukme ir kapitalo kaupimu. Draudimo apsauga (draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką) galioja tik tuo atveju, kai draudėjas vykdo savo pareigą mokėti sutartyje nustatytas draudimo įmokas. Tinkamai mokėdamas draudimo įmokas, draudėjas įgyja ir išsaugo minėtuose teisės aktuose nustatytas visas draudėjo teises: keisti apdraustąjį, draudimo sumą, draudimo įmokų dydžius, mokėjimų periodiškumą, nutraukti sutartį prieš terminą, keisti sutarties sąlygas ir gauti draudimo išmokas. Taigi draudėjas pagal draudimo sutartį sumokėdamas draudimo įmokas įgyja turtines ir neturtines teises, kuriomis gali disponuoti savo nuožiūra. Perrašius draudimo sutartį atsakovės vardu, ieškovas visų šių draudėjo teisių neteko.
19.15. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodoma, kad yra nepaneigti atsakovų argumentai, jog draudimo sutarčių sudarymas buvo darbuotojų skatinimo sistemos dalis. Tačiau teismas tokią išvadą iš esmės grindžia tik ta aplinkybe, kad ieškovo darbuotojai tam tikrais laikotarpiais buvo draudžiami investiciniu gyvybės draudimu. Išnagrinėjus bylą iš esmės taip ir liko neatskleista, kodėl vadovo R. J. prašymu 2004–2006 m. draudimo sutartyse pakeisti visi apdraustieji darbuotojai – vietoj jų nurodytas atsakovas R. J. arba jo sutuoktinė Ž. J., o draudimo įmokos buvo mokamos ir pagal jų asmenines draudimo sutartis (nors kitos darbuotojos J. P. draudimo sutartyje pakeitus draudėją, ieškovas draudimo įmokų toliau už darbuotoją nemokėjo). Darbuotojų skatinimo programa turėtų tenkinti visų darbuotojų lūkesčius, taip pat užtikrinti jų teisę vienodomis sąlygomis pasinaudoti darbdavio siūlomomis skatinimo priemonėmis, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai tokios skatinimo sistemos egzistavimo tikimybę akivaizdžiai paneigia.
19.16. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1985-864/2012 ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMzMxMS02NTMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-3311-653/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-3311-653/2012">2A-3311-653/2012</a> nustato prejudicinę galią turinčius faktus, kad yra neįrodyta, jog darbuotojų gyvybės draudimas bendrovėje buvo skatinimo sistemos dalis, to nepatvirtino ir liudytojai. Teismai konstatavo, jog skatinimo sistemą reglamentuojančių nuostatų „H. Abbe Pharma Gmbh“ atstovybėje priimta nebuvo.
19.17. Kasatoriaus nuomone, teismas netinkamai įvertino investicinio gyvybės draudimo teisinius santykius, susiklosčiusius tarp ieškovo, draudimo bendrovės ir apdraustųjų asmenų, todėl nepagrįstai laikė, kad žala galėtų atsirasti tik negautos draudimo išmokos forma. Visos draudėjo įmokos pagal draudimo sutartį yra laikomos jo tiesioginėmis išlaidomis, kurios jam pasinaudojus teise nutraukti sutartį prieš terminą iš dalies gali būti kompensuotos. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nuosekliai akcentavo, kad „H. Abbe Pharma Gmbh“ atstovybė, netekusi draudėjo teisių, negali pasinaudoti sutarties išankstinio nutraukimo teise, kad bent iš dalies būtų sumažintas patirtas nuostolis. Dėl šių priežasčių visa už atsakovus pagal jų asmenines draudimo sutartis sumokėtų įmokų suma laikytina tiesioginiais ieškovo nuostoliais, kurių kitais būdais jis negali kompensuoti.
19.18. Nagrinėjamu atveju egzistuoja nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos sąlygos. Atsakovai su ieškovu nebuvo sudarę jokio susitarimo, kad ieškovas mokės už atsakovę draudimo įmokas pagal jos asmeninę sutartį su UAB „SEB gyvybės draudimas“.
19.19. Atsakovės prašymas draudimo bendrovei patvirtina, kad ji asmeniškai sutiko perimti draudėjo teises ir įsipareigojimus, t. y. prievoliniai santykiai tarp draudimo bendrovės ir ieškovo pasibaigė (kaip ir darbuotojos J. P. atveju).
19.20. FNTT specialisto išvadoje nurodyta, kad atstovybės steigėjo „H. Abbe Pharma Gmbh“ L. M. patvirtintų dokumentų ar įgaliojimų R. J., kaip „H. Abbe Pharma GmbH“ atstovybės vadovui, pasirašyti kaupiamąsias draudimo sutartis savo arba Ž. J. naudai tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra. Taip pat nėra jokių papildomų sutarčių dėl R. J. arba Ž. J. įsipareigojimų UAB „SEB gyvybės draudimas“ su „H. Abbe Pharma Gmbh“ atstovybe. Atsakovai šio fakto neginčijo.
19.21. Nagrinėjamoje byloje atsakovams kyla solidarioji atsakomybė (CK 6.6 straipsnio 3 dalis), tačiau skirtingais pagrindais – atsakovui kaip atstovybės vadovui, neteisėtai mokant mėnesines įmokas už pagal jos asmeninę draudimo sutartį (CK 2.87 straipsnis), o atsakovei neatlikus jokių mokėjimų UAB „SEB gyvybės draudimas“ ir taip atstovybės sąskaita nesąžiningai nepagrįstai praturtėjus (CK 6.242 straipsnis). Atsakovus siejo bendri neteisėti veiksmai, abu atsakovai žinojo, kad atstovybė neturi teisinio pagrindo atlikti mokėjimus UAB „SEB gyvybės draudimas“ pagal atsakovės asmeninę draudimo sutartį, jie abu prisidėjo prie žalos ieškovui padarymo ir dėl jų neteisėtų kaltų veiksmų ieškovas prarado piniginių įmokų sumą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismai tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos fakultatyvųjį sustabdymą, todėl pagrįstai sprendė, kad pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą nebuvo, o priešingi ieškovo argumentai yra nepagrįsti.
Ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai ar fakultatyviai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNy8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-17/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-17/2008">3K-3-17/2008</a>; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-242/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-242/2012">3K-3-242/2012</a>). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 2 d. nutartyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų, todėl nepaisant to, kad ikiteisminio tyrimo metu gali būti konstatuojamos svarbios aplinkybės, nei tyrimas, nei jo dokumentai savaime padarinių nesukelia.
Ieškovas tiek sprendžiant civilinės bylos sustabdymo klausimą pirmosios instancijos teisme, tiek kasaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios šioje byloje galėtų būti svarbios ar turėtų būti nustatytos, ar galėtų būti nustatytos išimtinai tik ikiteisminio tyrimo, o ne bylos civiline tvarka nagrinėjimo metu.
Ieškovas apskritai nenurodo, kad dėl civilinės bylos nesustabdymo galėjo būti priimtas neteisėtas sprendimas, nors sprendimo panaikinimo pagrindas yra tik toks procesinių teisės normų pažeidimas, kuris turėjo įtakos priimti neteisėtą sprendimą (nutartį).
Kita vertus, jei ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenys, kurie yra svarbūs, tačiau ieškovas negalėjo jų pateikti, tuomet jis galėjo teikti teismui motyvuotą prašymą šiuos duomenis išreikalauti, skirti ekspertizę ar atlikti kitus veiksmus, kurie yra būtini duomenims gauti ar nustatyti, bet jokių panašaus pobūdžio prašymų ieškovas teismui bylos nagrinėjimo metu neteikė.
Šiuo atveju FNTT specialisto išvada nėra nei eksperto išvada CPK prasme, nes ekspertizės atlikimą skiria teismas ir ją atlieka į teismo ekspertų sąrašą įrašytas asmuo, nei oficialusis rašytinis įrodymas, nes jame pateiktas ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizės vertinimas, o ne tam tikros naujos civilinėje byloje nenustatytos faktinės aplinkybės, galiausiai ji neturi prejudicinės galios, nes ieškovo akcentuojama FNTT specialisto išvada tėra preliminarus dokumentas ikiteisminiame tyrime.
Iš kasacinio skundo turinio akivaizdžiai matyti, kad ieškovas siekia, jog nagrinėjant bylą kasacine tvarka iš naujo būtų vertinamos faktinės bylos aplinkybės, byloje esantys įrodymai bei jų turinys ir, remiantis ieškovo teiginiais, būtų padarytos kitokios išvados, t. y. jis kelia fakto klausimą. Atsakovai atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Fakto klausimų šis teismas nenagrinėja, o įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas. Ieškovo argumentai dėl FNTT specialisto išvados turinio nėra kasacijos objektas ir todėl nenagrinėtini.
Vertinant Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1985-864/2012 bei Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMzMxMS02NTMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-3311-653/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-3311-653/2012">2A-3311-653/2012</a> reikšmę nagrinėjamoje byloje, konstatuotina, kad ne bet kokios teismo sprendimu / nutartimi, kurioje dalyvavo tos pačios bylos šalys, nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią, o tik tokios, kurios buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-419/2014). Žemesnės instancijos teismai nustatė, kad atsakovo veiksmų teisėtumas dėl investicinių gyvybės draudimo sutarčių sudarymo, jų pakeitimo bei vykdymo nebuvo ieškovo nurodytos bylos nagrinėjimo dalykas.
Atsakovo veiksmų teisėtumas dėl investicinių gyvybės draudimo sutarčių sudarymo, jų pakeitimo bei vykdymo bylos nagrinėjimo dalykas buvo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimu išnagrinėtoje byloje, ši buvo užbaigta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNzk5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-799/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-799/2013">2A-799/2013</a>. Šioje byloje dalyvavo ne tik tie patys asmenys („H. Abbe Pharma Gmbh“ ir R. J.), bet ir buvo pareikštas analogiškas reikalavimas, grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis (išskyrus tai, kad išnagrinėtoje byloje reikalavimas buvo kildinamas iš draudimo sutarties, kurioje kaip naudos gavėjas, o ją pakeitus – kaip draudėjas buvo nurodytas R. J., o šioje byloje toks asmuo yra Ž. J.) kaip nagrinėjamoje byloje. Todėl teismai pagrįstai šiuose teismų sprendime ir nutartyje nustatytas aplinkybes laikė prejudicinėmis, o ieškovo nurodytoje byloje – ne.
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimu išnagrinėtoje byloje, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNzk5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-799/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-799/2013">2A-799/2013</a> paliko nepakeistą, teismai nustatė, kad ieškovas nelaikė nuostoliais tiesioginių išlaidų, lygių pagal sutartis sumokėtų draudimo įmokų sumai; kad buvo suinteresuotas apdrausti savo darbuotojus ir už juos mokėti draudimo įmokas; tokias išlaidas būtų patyręs nepriklausomai nuo to, buvo pakeistas draudėju ar ne asmuo, tebedirbantis pas ieškovą.
Kasaciniame skunde ieškovas taip pat teigia, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovui pranešė ir suderino su juo 2003 m. rugsėjo 2 d. investicinio gyvybės draudimo sutarties Nr. ID006300 sąlygų pakeitimą, t. y. iš esmės kvestionuoja tokio pakeitimo teisėtumą, tačiau teismai šių aplinkybių netyrė ir nesiaiškino. Dėl to ieškovas patyrė žalą, kuri yra lygi draudimo įmokų sumai, sumokėtai draudimo sutartyje draudėją pakeitus į atsakovę.
Ieškovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme neginčijo 2003 m. rugsėjo 2 d. investicinio gyvybės draudimo sutarties Nr. ID006300 sąlygų pakeitimo ir neteigė, kad atsakovas neteisėtai pakeitė draudimo sutartį draudėju vietoj ieškovo nurodydamas atsakovę ir būtent dėl tokio neteisėto pakeitimo ieškovas patyrė nuostolių. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 1 d. sprendime nustatė, kad ieškovas neginčija 2004 m. gruodžio mėn. sutarties pakeitimo, kai atsakovė asmeniškai perėmė draudėjo teises ir pareigas pagal 2003 m. rugsėjo 2 d. investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr. ID006300.
Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMC0zNzgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-30-378/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-30-378/2016">3K-3-30-378/2016</a>). Šiuo atveju žemesnės instancijos teismai bylos nagrinėjimo metu aiškiai nustatė, kad ieškovas dėl atsakovų veiksmų nepatyrė jokios žalos (nuostolių).
Byloje nustatyta, kad sutartyse nurodyti apdraustieji asmenys, išdirbę tam tikrą laiką įmonėje ar jos atstovybėje (septynerius ir daugiau metų kaip atsakovė), pagal susitarimą turėjo teisę ne tik perimti draudėjo teises ir pareigas, bet ir teisę į sumokėtą įmokų dalį.
Nepagrįstam praturtėjimui taikyti turėtų būti nustatyta, jog lėšas atsakovė įgijo be teisinio pagrindo. Šiuo atveju lėšoms įgyti teisinis pagrindas buvo – atsakovė kaip asmuo, išdirbęs įmonėje tam tikrą laiką, pagal susitarimą turėjo teisę perimti draudėjo teises ir pareigas bei teisę į sumokėtą įmokų dalį, o draudimo įmokų mokėjimas už atsakovę jai būnant ieškovo darbuotoja atitiko ieškovo valią.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinio teismo paskirtis yra spręsti teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Šios funkcijos atlikimas sudaro sąlygas užtikrinti visoje valstybės teritorijoje vienodą teisės aiškinimą ir taikymą. Taigi kasacinis teismas fakto klausimo nenagrinėja, ir, spręsdamas bylą, remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis; kitaip nei bylą nagrinėję teismai, vertinti įrodymų ir nustatyti kitokių, nei nustatė teismai, fakto aplinkybių kasacinis teismas neturi teisinio pagrindo, tačiau, kasatoriui ginčijant, kad apeliacinis teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, kasacinis teismas patikrina, ar šis, priimdamas procesinį sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, tarp jų ir reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą (CPK 176, 185 straipsniai).
Kasacinio nagrinėjimo ribas lemia kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, taip pat atsiliepimo į kasacinį skundą pagrindas. Dėl šių priežasčių kasacine tvarka nagrinėjami tik tie kasaciniame skunde ir atsiliepime į skundą išdėstyti kasacijos pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys nurodomus pagrindus, kuriuose yra formuluojamos teisės taikymo ir aiškinimo problemos, reikšmingos vienodinant teismų praktiką, susijusią su teisės taikymu ir aiškinimu (interpretavimu).
Kasatorius nurodo, kad teismai, spręsdami ginčą, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę (CK 6.246–6.248 straipsniai) ir nepagrįstą praturtėjimą (6.242 straipsnis), tačiau argumentų, reikšmingų byloje nagrinėtam ginčo sprendimui ir teismų praktikos vienodinimui dėl šių normų netinkamo aiškinimo ir taikymo, nenurodė. Visi kasatoriaus argumentai iš esmės yra susiję su proceso teisės normų taikymu, todėl teisėjų kolegija dėl jų ir pasisako.
Dėl prejudicinės ir res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios
CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.
Prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis; ir priešingai – neturi prejudicinės galios faktai, kurie kitu teismo sprendimu pripažinti nenustatytais dėl įrodymų stokos. Įsiteisėjusiame teismo sprendime padaryta išvada dėl įrodymų nepakankamumo ginčo dalyku esantiems faktams nustatyti neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims tą patį faktą įrodinėti kitoje byloje. Sprendžiant, ar kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, padarytos išvados gali būti laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, būtina įvertinti tokių aplinkybių nurodymo kontekstą anksčiau išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-219/2015).
Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata galia taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis įsiteisėjusio teismo sprendimo padarinys yra tas, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNzMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-173/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-173/2010">3K-7-173/2010</a>; kt.).
Nagrinėjamu atveju pateikti išaiškinimai reikšmingi dėl to, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 16 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-2883-178/2012 pagal kasatoriaus ieškinį atsakovui R. J. dėl nuostolių atlyginimo ir ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas 2013 m. spalio 2 d. nutartimi Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNzk5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-799/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-799/2013">2A-799/2013</a> Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pažymėtina, kad minėto teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNzk5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-799/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-799/2013">2A-799/2013</a> kasacine tvarka apskųsta nebuvo. Vilniaus apygardos teismas, šioje byloje priimdamas sprendimą, buvo saistomas aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismo, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 2 d. priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNzk5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-799/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-799/2013">2A-799/2013</a>, ir privalėjo laikytis vienodos teismų praktikos.
Pažymėtina ir tai, kad ši civilinė byla Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi buvo sustabdyta iki Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-2883-178/2012 išnagrinėjimo ir procesinio sprendimo įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad civilinė byla buvo sustabdyta tenkinant paties ieškovo prašymą. Tai reiškia, kad ieškovas pats pripažino, jog išspręstoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės buvo reikšmingos šiai bylai.
Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNzk5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-799/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-799/2013">2A-799/2013</a> ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra labai panašios. Minėtoje byloje buvo nagrinėjamas ieškovo „H. Abbe Pharma Gmbh“ ieškinys atsakovui R. J. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir nuostolių atlyginimo, joje teismas sprendė, ar pagrįstas reikalavimas priteisti atlyginimą nuostolių, kurie, pasak ieškovo, atsirado atsakovui asmeniškai perėmus draudėjo teises ir pareigas, kylančias iš 2002 m. gruodžio 30 d. investicinio draudimo sutarties, ir įmokas mokant iš ieškovo lėšų. Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNzk5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-799/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-799/2013">2A-799/2013</a> dalyvavo tie patys asmenys („H. Abbe Pharma Gmbh“ ir R. J.), taip pat buvo pareikštas iš esmės analogiškas reikalavimas, grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir šioje byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNzk5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-799/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-799/2013">2A-799/2013</a> sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nelaikė nuostoliais tiesioginių išlaidų, lygių pagal sutartis sumokėtų draudimo įmokų sumai; kad buvo suinteresuotas apdrausti savo darbuotojus ir už juos mokėti draudimo įmokas, tokias išlaidas būtų patyręs nepriklausomai nuo to, buvo pakeistas draudėju ar ne asmuo, tebedirbantis pas ieškovą; atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatė.
Apibendrintai teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 2 d. procesiniame sprendime Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNzk5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-799/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-799/2013">2A-799/2013</a> nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią sprendžiant šios bylos ginčą.
Kasatoriaus nurodytoje ir Vilniaus apygardos teismo apeliacinio proceso tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMzMxMS02NTMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-3311-653/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-3311-653/2012">2A-3311-653/2012</a> buvo sprendžiamas R. J. reikalavimas priteisti darbo užmokestį ir kitas išmokas, susijusias su darbo santykiais, iš „H. Abbe Pharma Gmbh“. Teismai, nustatydami reikšmingas bylai aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad minėtoje byloje teismas pasisakė ne dėl draudimo sutarčių galiojimo ir jų apmokėjimo tvarkos, o dėl darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir išeitinės išmokos priteisimo, t. y. veiksmų, susijusių su draudimo sutarčių sudarymu ir vykdymu, teismas netyrė ir dėl jų nepasisakė. Todėl civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMzMxMS02NTMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-3311-653/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-3311-653/2012">2A-3311-653/2012</a> nustatyti faktai neturi prejudicinės reikšmės šioje civilinėje byloje.
Dėl įrodymų vertinimo taisyklių
CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2008, kt.). Kartu teismas saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta.
Kasatorius kasaciniame skunde nurodė, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles suteikdami FNTT specialisto išvadai, pateiktai baudžiamojoje byloje, tik paprasto rašytinio įrodymo statusą, jos turinį aiškindami kaip tik iš dalies koreliuojantį su nagrinėjamos civilinės bylos dalyku. Teismai pasisakė, kad specialisto išvada – tai vienas iš įrodymų, skirtas spręsti dėl nusikalstamos veikos buvimo (nebuvimo) fakto. Nors FNTT specialisto išvada yra dokumentas, priimtas valstybės institucijos pareigūnų, neperžengiant savo kompetencijos ribų, ir formaliai atitinka kitus CPK 197 straipsnio 2 dalyje išvardytus požymius, ji, remiantis teismų praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, laikytina ne oficialiu, o paprastu rašytiniu įrodymu (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Tai nėra oficialus rašytinis įrodymas, kadangi joje pateiktas ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų faktų vertinimas. Kasacinis teismas pažymi, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas specialisto išvadą tiek gali laikyti įrodymu baudžiamajame procese, tiek gali ją atmesti. FNTT specialisto išvada yra rašytinis įrodymas baudžiamojoje byloje, kuris bus vertinamas kartu su kitais baudžiamojoje byloje pateiktais įrodymais ir pats savaime teisinių padarinių civilinėje byloje sukelti negali. Teismai FNTT specialisto išvadą įvertino ir šį vertinimą atliko pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais (CPK 185 straipsnis). Vien tas faktas, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo ieškovas, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad teismai, remdamiesi prejudicinę reikšmę turinčiu teismo sprendimu ir vertindami byloje surinktų įrodymų visumą bei darydami išvadas, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl civilinės bylos sustabdymo privalomumo
Įstatymas pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai.
Teismų praktikoje pripažįstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1106/2003; 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2004; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTEvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-411/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-411/2005">3K-3-411/2005</a>), kad civilinės bylos nagrinėjimas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu stabdomas tada, kai tarp nagrinėjamos bylos ir kitos bylos yra toks ryšys, jog pirmosios bylos negalima nagrinėti tol, kol nebus išnagrinėta kita byla. Toks ryšys yra tada, kai tarp bylų yra prejudicinis ryšys, t. y. sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tačiau prejudicinę galią turi tik teismo sprendimas ar nuosprendis, o ne ikiteisminio tyrimo institucijų procesiniai dokumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006).
Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2007; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006 ir kt.) CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu šio punkto reikalavimus atitinkanti baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNy8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-17/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-17/2008">3K-3-17/2008</a>).
CPK 164 straipsnyje nustatytais atvejais teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga sustabdyti bylą; tokiais atvejais byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių bylos asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai (CPK 2 straipsnis). Dėl to teismas, spręsdamas bylos fakultatyviojo sustabdymo klausimą, net formaliai esant įstatyme įtvirtintam bylos sustabdymo pagrindui, privalo šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes.
Pažymėtina, kad teismai privalo laikytis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) reikalavimų ir vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę, kad bylą, kurioje sprendžiama jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Šios teisės įgyvendinimas gali būti pripažintas neatitinkančiu Konvencijos nuostatų, jeigu civilinės bylos nagrinėjamas užsitęsė ir nebuvo intensyvus. Sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo, t. y. neatlikimo joje jokių procesinių veiksmų, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą, kol vyksta tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje. Jeigu tokios aplinkybės gali būti nustatomos operatyviau civilinio proceso tvarka, tai procesą sustabdyti dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo yra pernelyg abstraktu, ypač nemotyvuojant, kokių duomenų rinkimui ir kuriam laikui civilinės bylos nagrinėjimas sustabdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008).
Kasatorius kasaciniame skunde akcentuoja, kad nurodytos baudžiamosios bylos išnagrinėjimo rezultatas ir joje konstatuoti faktai dėl atsakovo R. J. kaltės neteisėtai vykdant mokėjimus pagal atsakovės Ž. J. sudarytą sutartį bei padarytos žalos faktas turėtų esminę reikšmę sprendžiant ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimą, t. y. asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, apskritai nereikia įrodinėti (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo metu dėl atsakovo baudžiamoji byla nėra iškelta (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Kadangi nėra iškelta baudžiamoji byla, kurioje kaltinamuoju būtų įvardytas R. J., konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismas neprivalėjo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimo.
Kasatorius, tiek sprendžiant civilinės bylos sustabdymo klausimą pirmosios instancijos teisme, tiek kasaciniame skunde, nenurodė jokių konkrečių ir reikšmingų šiai bylai aplinkybių, kurios galėtų būti nustatytos išimtinai tik ikiteisminio tyrimo metu, o ne šios bylos nagrinėjimo metu civilinio proceso tvarka. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismai tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos sustabdymą, t. y. pagrįstai nutarė, jog pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą nebuvo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jeigu atsakovas baudžiamojoje byloje bus nuteistas, t. y. bus įrodyta jo kaltė dėl draudimo įmokų pagal pakeistas draudimo sutartis mokėjimo neteisėtumo, tarp jų ir įmokų pagal 2003 m. rugsėjo 2 d. investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr. ID006300 už atsakovę mokėjimo nepagrįstumo, kasatorius turės teisę pateikti prašymą teismui dėl civilinio proceso atnaujinimo (CPK 366 straipsnio 2 punktas).
Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesiekia 3 Eur ir tai yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d.). Todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimas valstybės naudai iš kasatoriaus nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Atsakovai įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė, todėl jos atsakovams nepriteistinos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Gintaras Kryževičius
Vincas Verseckas
