Dėl teisės normų, reglamentuojančių uždarosios akcinės bendrovės vadovo žalos atlyginimą bendrovei dėl jos vardu sudarytų sandorių ir vadovo kaip akcininko piktnaudžiavimo teisėmis, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-452-415/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00325-2010-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.2.2.7; 2.5.10.5.2.1; 2.5.10.5.2.17

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pranešėjas), Andžej Maciejevski ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,Mitnija“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,Mitnija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „MG Baltic Investment“ ieškinį atsakovams V. G. ir E. R. dėl žalos atlyginimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, uždraudimo naudotis akcininko neturtinėmis teisėmis ir pagal atsakovės V. G. priešieškinį dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, žalos grėsmę keliančių veiksmų uždraudimo, tretieji asmenys – B. R., K. M., R. K., I. Ž.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių uždarosios akcinės bendrovės vadovo žalos atlyginimą bendrovei dėl jos vardu sudarytų sandorių ir vadovo kaip akcininko piktnaudžiavimo teisėmis, aiškinimo ir taikymo.

Kasacine tvarka sprendžiama bylos dalis dėl ieškovės UAB,,Mitnija“ reikalavimų priteisti iš jos buvusio vadovo A. G. teisių perėmėjos atsakovės V. G. nuostolių atlyginimą pagal ieškovės UAB,,Mitnija“ 2015 m. rugpjūčio 24 d. patikslintą ieškinį (43 t., b. l. 43–50): dėl AB „Salvyda“ akcijų įsigijimo – 2 074 397,80 Eur; dėl TŪB „Mitnijos investicija“ 49/100 dalių įsigijimo – 2 030 618,90 Eur; dėl krovininių automobilių DAF įsigijimo – 1 150 201,20 Eur; dėl akcininko piktnaudžiavimo teisėmis, pritaikant laikinąsias apsaugos priemones, – 434 786,08 Eur.

Bylos dalis dėl kitų ieškovės UAB „Mitnija“ reikalavimų yra išnagrinėta ir yra priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis (bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-124/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-124/2014">3K-7-124/2014</a>) dėl kitų ieškovės reikalavimų priteisti nuostolių atlyginimą, ieškovės grindžiamų dėl prisijungimo prie AB Lietuvos dujų tinklų, V. G. įdarbinimo UAB „Mitnija“, butų pardavimo, poliakalės „Liebherr“ įsigijimo, UAB „Žaliasis kvartalas“ akcijų, automobilio „Infinity“ pirkimo–pardavimo ir statybos rangos sutarčių vykdymo, atsakovo R. R. veiksmais padarytos žalos, taip pat dėl atsakovės V. G. priešieškinio reikalavimų ieškovams. Dėl likusių ieškovės reikalavimų, išvardytų šios nutarties 2 punkte, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartimi byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos – Vilniaus apygardos – teismui.

Bylos dalis dėl kitos ieškovės (UAB „Mitnija“ akcininkės) UAB „MG Baltic Investment“ reikalavimų atlyginti žalą yra sustabdyta iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl ieškovės UAB „Mitnija“ pareikštų reikalavimų.

A. G., V. G., B. R. ir E. R. 2006 m. vasario 24 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė UAB „MG Baltic Investment“ jiems priklausančias 82,80 proc. UAB „Mitnija“ akcijų, A. G. įsipareigojo dirbti ne mažiau kaip trejus metus bendrovės generaliniu direktoriumi. A. G. tęsė darbą eidamas ieškovės UAB „Mitnija“ generalinio direktoriaus pareigas nuo 2006 m. kovo 24 d. iki 2009 m. balandžio 30 d., jis buvo ieškovės akcininkas ir vienas iš trijų bendrovės valdybos narių (kiti du nariai – UAB „Mitnija“ akcininkės UAB „MG Baltic Investment“ generalinis direktorius R. K. ir advokatė I. Ž.). Akcininkė UAB „MG Baltic Investment“ ir A. G. 2006 m. kovo 24 d. sudarė susitarimą dėl UAB „Mitnija“ valdymo, kuriame, be kita ko, nustatyta be valdybos pirmininko pritarimo nesudaryti sandorių, kurių suma viršija 3 000 000 Lt, taip pat neprisiimti įsipareigojimų, dėl kurių gali būti viršyta bendrovės veiklos sąnaudų suma, nurodyta atitinkamų metų valdybos patvirtinto biudžeto veiklos sąnaudų eilutėje, jei toks neatitikimas viršija 20 proc. per kalendorinius metus. Šiame susitarime dėl bendrovės valdymo taip pat nurodyta, kad bendrovės valdybos pirmininkas privalo pateikti sutikimą ar motyvuotą atsisakymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, priešingu atveju laikoma, kad bendrovės valdyba pritarė (susitarimo 4.1.1 d punktas). Atsakovė V. G. į bylą įtraukta kaip 2010 m. birželio 29 d. mirusio A. G. teisių perėmėja.

Ieškovės UAB,,Mitnija“ reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą dėl AB „Salvyda“ akcijų įsigijimo buvo grindžiamas tuo, kad A. G. kartu su šeimos nariais – sutuoktine V. G., dukterimi B. R., dukters sutuoktiniu E. R. – ir ilgalaikiu bendradarbiu bei verslo partneriu trečiuoju asmeniu K. M. valdė 15 088 vnt., t. y. 81,33 proc., AB „Salvyda“ akcijų. Likę 125 vnt. (0,67 proc.) AB „Salvyda“ akcijų tuo metu priklausė smulkiesiems akcininkams. A. G. 2006 m. iš smulkiųjų AB „Salvyda“ akcininkų supirko 90 vnt. AB „Salvyda“ akcijų, mokėdamas po 10 Lt už vieną akciją, t. y. akcijų nominalią vertę. Po šių sandorių A. G. tapo 6727 vnt. (36,26 proc.) AB „Salvyda“ akcijų savininku. 2006 m. spalio mėnesį jis informavo UAB „Mitnija“ valdybos pirmininką R. K., kad, turint omenyje UAB „Mitnija“ plėtros perspektyvą, būtų naudinga įsigyti AB „Salvyda“ akcijas, nes ši valdo vertingą bei UAB „Mitnija“ veiklai būtinai reikalingą turtą. A. G. sudarė su UAB „Mitnija“ pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią jis pardavė UAB „Mitnija“ 6727 vnt. AB „Salvyda“ akcijų už 4 581 190 Lt. Vienos akcijos pardavimo kaina – 681,02 Lt, tai daugiau kaip 60 kartų viršijo nominalią akcijų kainą ir sudarytų paskutinių AB „Salvyda“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorių kainą. 2006 m. lapkričio 27 d. UAB „Mitnija“ Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka paskelbė savanorišką oficialų pasiūlymą supirkti likusias AB „Salvyda“ akcijas. Ieškovų teigimu, A. G., iš anksto susitaręs ir žinodamas, kad į paskelbtą savanorišką pasiūlymą supirkti likusias AB „Salvyda“ akcijas atsilieps su juo susiję asmenys, neatlikęs nei ekonominio, nei teisinio akcijų vertinimo, taip pažeisdamas atidumo, rūpestingumo ir lojalumo valdomai bendrovei pareigą, nustatė 290 Lt už vieną akciją savanoriško oficialaus pasiūlymo kainą. Savanoriško oficialaus pasiūlymo metu UAB „Mitnija“ lėšomis buvo nupirktos AB „Salvyda“ akcijos už 3 418 810 Lt. Ieškovai teigė, kad A. G., būdamas statybų verslo profesionalas ir turėdamas ilgalaikę patirtį, turėjo ir galėjo suprasti, jog valdybos nariams pristatytos AB „Salvyda“ veiklos perspektyvos yra nepagrįstos, nes jų neįmanoma įgyvendinti. Tikėtina, kad A. G., žinodamas šią informaciją, ketino perleisti UAB „Mitnija“ jam ir su juo susijusiems asmenims nereikalingą, neįmanomą panaudoti turtą – AB „Salvyda“ akcijas – ir gauti iš šių sandorių asmeninės naudos. Dėl šių sandorių UAB „Mitnija“, kaip ji pati vertina, patyrė 7 360 865 Lt (2 074 397,80 Eur) nuostolių: 1 794 529 Eur už akcijas permokėta suma (sumokėta kaina 8 010 150 Lt – rinkos vertė 1 814 000 Lt), 11 584,80 Eur už nuostolių nustatymą ir 268 283,96 Eur (5 proc.) palūkanos nuo žalos atsiradimo iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2006 m. lapkričio 10 d.–2006 m. lapkričio 13 d. iki 2010 m. sausio 21 d.

Ieškovė reikalavimą atlyginti nuostolius dėl TŪB „Mitnijos investicija“ 49/100 dalių įsigijimo grindė tuo, kad UAB „Mitnija“ šį turtą įsigijo 2006 m. balandžio 25 d. už 9 450 000 Lt su valdybos pritarimu pagal generalinio direktoriaus ir valdybos nario A. G. pateiktą verslo planą (sąmatą): šio sandorio sudarymo tikslas buvo per trumpą laiką Kaune, V. Krėvės pr., TŪB „Mitnijos investicija“ valdomame 1,8152 ha žemės sklype, kol didėjo nekilnojamojo turto kainos ir butų paklausa, pastatyti daugiabučius namus ir parduoti juose esančius butus. Tačiau šis verslo planas, kurio pagrindu nustatyta įsigyjamų dalių kaina, nebuvo tinkamai įgyvendintas, t. y. daugiabučiai namai nebuvo laiku pastatyti, o juose esantys butai – tinkamu laiku parduoti. Dėl A. G. veiksmų UAB „Mitnija“ permokėjo įsigydama TŪB „Mitnijos investicija“ 49/100 dalis: įmonės vertė sudarė 7 620 000 Lt, todėl įsigytos 49/100 dalys atitinkamai buvo vertos 3 733 800 Lt, o ne 9 450 000 Lt, taigi permokėta 5 716 200 Lt (1 655 525,95 Eur). Dėl TŪB „Mitnijos investicija“ 49/100 dalių įsigijimo prašomą priteisti 2 030 618,90 Eur (7 011 320,94 Lt) nuostolių atlyginimo dydį ieškovė skaičiavo taip: nuostolius sudaro 5 911 184 Lt nuostolių dėl A. G. sudaryto sandorio ir neteisėtų veiksmų įgyvendinant projektą ir 1 100 137,02 Lt (5 proc.) palūkanos nuo žalos atsiradimo iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2006 m. gegužės 22 d. iki 2010 m. sausio 21 d.

Dėl krovininių automobilių DAF įsigijimo – 2008 m. UAB „Mitnija“ įsigijo 10 vienetų krovininių automobilių DAF už 3 961 639 Lt neturėdama šiam sandoriui valdybos pritarimo. Ieškovė paaiškino, kad prašomų priteisti 1 150 201,20 Eur nuostolių atlyginimą sudaro iš 1 453 691,70 Eur patirtų išlaidų (automobilių pirkimo kaina, lizingo palūkanos, kiti mokėjimai, pinigų kaina, 6 parduotų sunkvežimių išlaikymo išlaidos, nuostoliai, patirti dėl turėtų sunkvežimių pardavimo) atskaičius 303 490,50 Eur gautą naudą (2008 m. biudžete patvirtinta investicijų suma ir už 6 sunkvežimių pardavimą gauti pinigai).

Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė UAB „Mitnija“ nurodė patyrusi 434 786,08 Eur nuostolių: a) negalėjo padidinti įstatinio kapitalo papildomais akcininkų įnašais, b) skolinosi iš kredito įstaigos ir mokėjo palūkanas; c) buvo apribota galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, d) negalėjo atkurti nuosavo kapitalo. Nuostolių atlyginimą ieškovė prašė priteisti iš atsakovės V. G.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės V. G. ieškovei UAB „Mitnija“ 1 365 769,23 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2010 m. sausio 29 d. (bylos iškėlimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nustatė, kad A. G. nuo 1996 m. vadovavo UAB „Mitnija“. Pagal 2006 m. kovo 23 d. susitarimą dėl bendrovės valdymo A. G. įsipareigojo dar trejus metus vadovauti įmonei, jis vadovo pareigas ėjo iki 2009 m. gegužės 1 d. Mirus A. G. jo teisių perėmėja yra V. G.

Dėl žalos, siejamos su krovininių automobilių DAF įgijimu, nustatyta, kad sprendimą pakeisti senus bendrovės sunkvežimius naujais 2007 m. gruodžio 21 d. priėmė UAB „Mitnija“ valdyba, jiems keisti valdybos sprendimu patvirtintame 2008 m. biudžete numatyta 80 340,59 Eur. Dėl bendrovės statybos masto buvo planuojama įsigyti naujus automobilius, kurie pakeistų senus nusidėvėjusius krovininius automobilius.

Sprendimų priėmimas įsigyti krovininius automobilius buvo UAB „Mitnija“ valdybos kompetencija, o A. G. viršijo savo kompetenciją, pažeisdamas pareigą gauti valdybos pritarimą dėl sunkvežimių keitimo sandorio, kai 2008 m. UAB „Mitnija“ įsigijo 10 vienetų krovininių automobilių DAF už 3 961 639 Lt. A. G. nepasiūlė valdybai svarstyti sprendimo dėl automobilių DAF įsigijimo. Nėra atskleista priežasčių, kodėl vadovas nusprendė atlikti tokią investiciją viršydamas sunkvežimiams pakeisti 2008 metų biudžete nustatytą investicijų sumą.

Iš ieškovės, trečiojo asmens I. Ž. paaiškinimų teismas nustatė, kad vadovui buvo suteikta laisvė veikti savo nuožiūra, juo pasitikint, ne visada kontroliuojant formalių teisinių apribojimų laikymąsi, ir ši laisvė buvo pagrįsta iki tol susiklosčiusia bendrovės valdymo praktika. Tokia praktika buvo naudinga ir pateisinama iki kol priimami sprendimai būdavo pelningi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnis suteikia laisvę šalims spręsti dėl prisiimamų įsipareigojimų ir gaunamų teisių santykio. CK 1.4 straipsnis suteikia teisę plėtojant verslą vadovautis papročiais. Atsižvelgiant į dispozityvų civilinių teisinių santykių reguliavimą, teismo kišimasis nagrinėjamoje byloje vertinant susiklosčiusį versle veikimo būdą negalėtų būti pateisinamas.

Teismo ekspertė UAB „KPMG Baltics“ 2015 m. birželio 26 d. parengtoje ataskaitoje (41 t., b. l. 22–107) konstatavo, kad automobiliai, tiek panaudoti įmonės veikloje, tiek nuomai, uždirbo bendrovei pajamas; pripažino, kad po sprendimo priėmimo pirkti automobilius 2008–2010 m. Baltijos valstybės išgyveno ekonominę krizę, kuri negalėjo būti numatoma aplinkybė. Po ekonominės krizės neparduoti krovininiai automobiliai DAF neša naudą, o ekonomikai pradėjus atsigauti 2014 m., vieno automobilio teikiama nauda yra apie 200 000 Lt (41 t., b. l. 33, 85–87). Teismas sutiko su apibendrinamąja ekspertės išvados rezoliucija (4.5.15. punktas (41 t., b. l. 34), kad biudžetas nėra įpareigojantis dokumentas ir faktiniai rezultatai gali skirtis.

Ieškovė pagal planuotą 2008 m. biudžetą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių alternatyvų galimą pigesnį automobilių įsigijimo variantą; be to, pripažino, jog įmonė neturėjo tiek laisvų lėšų, kad galėtų įsigyti 10 sunkvežimių (36 t., b. l. 24–26), taip patvirtindama finansinio lizingo sutarčių sudarymo poreikį. Teismas įvertino ir didesnes senų automobilių išlaikymo išlaidas: didesnį degalų suvartojimą, didesnes remonto išlaidas, tai turėjo įtakos sprendžiant dėl naujų automobilių įsigijimo.

Teismas konstatavo, kad vadovo įgaliojimų viršijimas neturi priežastinio ryšio su ieškovei atsiradusiais nuostoliais ir jie negali būti laikomi jo padaryta žala (CK 6.247, 6.249 straipsniai). Svarbus yra ir vadovo kaltės formos nustatymas, nes visiškam žalos atlyginimui taikyti turi būti konstatuojama darbuotojo tyčia (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 257 straipsnio 2 dalis). Nėra pagrindo pripažinti, kad, 2008 m. sudarydamas sandorius dėl naujų krovininių automobilių įsigijimo ir senų pardavimo, bendrovės vadovas akivaizdžiai viršijo protingos ūkinės komercinės rizikos ribas, buvo nelojalus ar veikė aiškiai aplaidžiai, t. y. neteisėta veika nepasireiškė tyčios forma, todėl teismas sprendė, jog dėl krovininių automobilių DAF įsigijimo vadovui neatsirado civilinė atsakomybė.

Dėl žalos, kildinamos iš UAB „Mitnija“ vadovo veiksmų įsigyjant AB „Salvyda“ akcijas, teismas nustatė, kad A. G. 2006 m. spalio 12 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi už 4 581 190 Lt pardavė ieškovei UAB „Mitnija“ 6727 paprastąsias vardines nematerialiąsias 10 Lt nominalios vertės AB „Salvyda“ akcijas, kurios sudarė 32,26 proc. viso AB „Salvyda“ įstatinio kapitalo. Sutartį pasirašė A. G. ir UAB „Mitnija“ generalinio direktoriaus pavaduotoja A. J.

UAB „Mitnija“ Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka 2006 m. lapkričio 27 d. paskelbė savanorišką oficialų pasiūlymą supirkti likusias AB „Salvyda“ akcijas, o 2006 m. gruodžio 28 d. pradėjo įgyvendinti privalomo akcijų išpirkimo procedūrą, kurios metu iki 2007 m. gruodžio 13 d. iš smulkiųjų akcininkų įsigijo likusias AB „Salvyda“ akcijas ir tapo vienintele AB „Salvyda“ akcininke. Sprendimus dėl visų AB „Salvyda“ akcijų įsigijimo priėmė UAB „Mitnija“ valdyba. Visa sumokėta pardavėjams akcijų suma yra 8 010 150 Lt.

UAB „Mitnija“ ir AB „Salvyda“ buvo susijusios įmonės (UAB „Mitnija“ nuomojosi iš AB „Salvyda“ tam tikras patalpas), o UAB „Mitnija“ metalo konstrukcijų gamyklos dalis buvo AB „Salvyda“ priklausančioje žemėje. Ekspertizės akte nurodyta, kad 2006 m. spalio 12 d. AB „Salvyda“ akcijų vertė pagal pirmąjį scenarijų buvo 1 814 000 Lt, o pagal antrąjį – 4 486 000 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad derantis dėl AB „Salvyda“ akcijų įsigijimo kainos buvo remiamasi viso turto verte, įskaičiuojant gamybinės bazės nuomos plotą ir sąnaudas, sprendė, kad, ieškovei naudojantis statiniais, į akcijų vertę reikia įtraukti pastatų vertę, dėl to rėmėsi didesne eksperto nustatyta kaina, taip pat pažymėjo, kad į AB „Salvyda“ akcijų įkainojimą įtrauktina ir vertė pastatų (dirbtuvių), kurie neturėjo jų vertinimo metu statybos teisėtumą pagrindžiančių dokumentų.

Tai, kad įsigijus akcijas jokie veiksmai žemės sklypuose projektams plėtoti nebuvo atlikti, dar neleidžia įrodinėjant žalos dydį teigti, jog už akcijas buvo permokėta, nes akcijų pardavėjui negali būti perkelti pačios įmonės tolesnio neveiklumo padariniai (grąža iš akcijų). Teismas sprendė, kad įvertinant interesą dėl AB „Salvyda“ turto panaudojimo perspektyvos, atsižvelgiant į tuometį ekonominio pakilimo laikotarpį ir šios įmonės turto vertinimus, teisingas nuostolių dydis yra 1 020 664,39 Eur (CK 2.87 straipsnio 2–3 dalys, 6.249 straipsnio 1 dalis), jų atlyginimas priteisiamas iš atsakovės. Ieškovės žalos dėl AB „Salvyda“ akcijų įsigijimo atlyginimas negali būti mažinamas remiantis atsakovės argumentu dėl galimos mokestinės naudos, nes jis nėra objektyviai pagrįstas finansiniais dokumentais.

1 020 664,39 Eur nuostolių atlyginimas kompensuoja ieškovės praradimus ir tampa skolininko atsakomybės forma, piniginė prievolė atlyginti žalą neapibrėžta terminu, tai reiškia, kad reikalavimas dėl 268 283 Eur palūkanų kompensacijos atmetamas. Atsakovės, kaip teisių perėmėjos, atsakomybė yra kildinama už padarytą neteisėtą veiką iš darbo teisinių santykių, o DK tokios atsakomybės formos nenustato (DK 253, 257 straipsniai).

Dėl TŪB,,Mitnijos investicija“ dalies įsigijimu padarytos žalos teismas nurodė, kad daugiabučių namų Kaune, V. Krėvės pr. 82A ir V. Krėvės pr. 82B, statybų vėlavimas savaime neįrodo A. G. kaltės ir neteisėtos veikos dėl statybos terminų praleidimo. Ieškovė nepagrįstai sieja žalą su galutiniu projekto rezultatu, nes šioje byloje būtina nustatyti projekto pabaigos terminą, t. y. 2007 m. rugpjūčio 1 d. ar 2008 m. balandžio 30 d., bei vėlavimo priežasčių objektyvumą. Statybos darbus buvo planuojama pabaigti per 2007 m. Tačiau 2007 m. gruodžio 21 d. valdybos posėdyje patvirtintas 2008 m. biudžetas, kuriame nurodyta, kad „Krėvės objektą planuojama pabaigti iki 2008 m. balandžio 30 d.“. Kaip liudytojas apklaustas R. M. parodė, kad buvo planuojama statyti 10 aukštų gyvenamąjį namą, tačiau kadangi to neleido priešgaisrinės sąlygos, reikėjo pakeisti su statybomis susijusius dokumentus (projektavimo dokumentus ir pan.), todėl užsitęsė statybos darbai, pakilo jų savikaina. Ieškovės argumentas, kad nebuvo skirtas didžiausias dėmesys statybų įgyvendinimo terminams kontroliuoti, nėra pakankamas terminui dėl vėlavimo skaičiuoti ir darbo pareigų pažeidimui konstatuoti (DK 234, 245 straipsnis, 253–255 straipsniai), tai reiškia, kad atmetamas ieškovės prašymas priteisti 2 030 618,90 Eur ir palūkanas iš atsakovės.

Dėl nuostolių atlyginimo, padarytų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, teismas nustatė, kad UAB,,Mitnija“ visuotinis akcininkų susirinkimas 2010 m. kovo 31 d. priėmė sprendimą padidinti įstatinį kapitalą papildomais 11 000 000 Lt akcininkų įnašais iki 22 704 000 Lt. Kauno apylinkės teismui A. G. 2010 m. balandžio 19 d. pareiškė ieškinį dėl šio susirinkimo nutarimo panaikinimo ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šį prašymą teismas patenkino 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi ir uždraudė VĮ Registrų centrui įregistruoti UAB,,Mitnija“ susirinkimo nutarimus dėl įstatinio kapitalo didinimo bei įstatų pakeitimo, o 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi uždraudė UAB,,Mitnija“ direktoriui ir valdybai šaukti akcininkų susirinkimus dėl akcijų nominalios vertės pakeitimo ir įstatinio kapitalo didinimo bei UAB,,MG Baltic Investment“ priimti sprendimus dėl UAB,,Mitnija“ akcijų nominalios vertės pakeitimo ir įstatinio kapitalo didinimo. Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 15 d. nutartimi panaikino teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartį ir A. G. prašymą atmetė. Pagal A. G. prašymą laikinosios apsaugos priemonės – neleisti didinti įstatinio kapitalo – galiojo 40 dienų.

Atsakovės teismui pateiktas 2011 m. sausio 17 d. prevencinis ieškinys dėl draudimo UAB,,MG Baltic Investment“ atstovams ar jų vardu veikiantiems tretiesiems asmenims balsuoti UAB,,Mitnija“ visuotiniame akcininkų susirinkime dėl įstatinio kapitalo didinimo. Teismas 2011 m. sausio 20 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė akcininkų susirinkimui priimti sprendimus dėl UAB,,Mitnija“ įstatinio kapitalo didinimo ir tokių sprendimų įregistravimo Juridinių asmenų registre, uždraudė UAB,,MG Baltic Investment“ atstovams ar jų vardu veikiantiems tretiesiems asmenims balsuoti UAB,,Mitnija“ visuotiniame akcininkų susirinkime dėl įstatinio kapitalo didinimo (Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zODEwLTQ3NS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-3810-475/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-3810-475/2011">2-3810-475/2011</a>). Prevencinis ieškinys Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimu atmestas, jis yra įsiteisėjęs, dėl šios dalies apeliacinio skundo nebuvo, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės panaikintos. Ieškovės įstatinis kapitalas padidintas 2013 m. sausio 15 d. akcininkų įnašais – kapitalizuojant UAB „MG Baltic Investment“ 10 800 000 Lt paskolą. Ieškovė prašė priteisti 437 786,08 Eur nuostolių atlyginimo dėl to, kad nesant pakankamai nuosavo kapitalo lėšų ji buvo priversta skolintis trūkstamas lėšas bei mokėti palūkanas dėl pirmiau nurodytų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo didinti įstatinį kapitalą.

Teismas sprendė, kad nuostolių dėl piktnaudžiavimo akcininko teisėmis, kuris pasireiškė neproporcingu elgesiu, iškreipiant esamą įtakos bendrovėje paskirstymą, dėl ko patenkinus atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bendrovės kapitalas nebuvo padidintas, suma yra 345 104,84 Eur (pagal eksperto išvados 2.2.21 punktą). Žala ieškovei atsirado už išorinį finansavimą tretiesiems asmenims sumokėtų palūkanų forma (CK 1.137 straipsnio 3 dalis, CK 6.248 straipsnio 4 dalis).

2010 m. balandžio 8 d. vykusiame UAB „Mitnija“ valdybos posėdyje bendrovės finansų direktorius R. P. pristatė bendrovės finansinę situaciją, nurodė, kad bendrovės nekonsoliduotoje 2009 m. atskaitomybėje nuosavas kapitalas sudaro 33,90 proc. įstatinio kapitalo, o tai yra mažiau nei reikalaujamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) santykinis dydis – 50 proc. (ABĮ 38 straipsnio 3 dalis). Valdybos posėdyje buvo pritarta, kad bendrovės įstatinis kapitalas būtų didinamas papildomais akcininkų įnašais, siekiant atkurti ABĮ reikalaujamą bendrovės nuosavo ir įstatinio kapitalo santykį. Atsakovei apribojus šio sprendimo įgyvendinimo galimybę, buvo nuspręsta skolintis tiek iš akcininkų, tiek iš trečiųjų asmenų. Tai patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę dėl objektyviai pagrįsto skolinimosi poreikio ir dėl to atsiradusių nuostolių (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų tenkinęs iš dalies ieškinį teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (1 365 769,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. sausio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės UAB „Mitnija“ ir atsakovės V. G. apeliacinius skundus išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą: panaikino sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 345 104,84 Eur nuostolių atlyginimo už piktnaudžiavimą akcininko teisėmis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir nusprendė atmesti šį ieškovės reikalavimą; sumažino priteistą 1 020 664,39 Eur nuostolių atlyginimo sumą už AB „Salvyda“ akcijų įsigijimą iki 619 349,52 Eur; priteisė 5 proc. metines palūkanas už priteistą 619 349,52 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2010 m. sausio 29 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl žalos, siejamos su krovininių automobilių DAF įgijimu, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šiai bylos daliai aktualius įrodymus vertino pagal susiklosčiusią konkrečią situaciją, o ne izoliuotai nuo aplinkybių, apibūdinančių bendrovės vykdyto verslo pobūdį, mastą, taip pat bendrovės valdymo organų susiklosčiusią faktinę bendradarbiavimo tvarką (ne epizodinę), ir teisingai nusprendė, kad žalos fakto ieškovė neįrodė. Nors pirmosios instancijos teismas neteisingai šiam santykiui, be kita ko, taikė ir darbo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (DK), tačiau, spręsdamas dėl priežastinio ryšio, žalos ir kaltės formos, vadovavosi būtent civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.247, 6.249 straipsniai) bei konstatavo, kad vadovo A. G. neteisėta veika nepasireiškė tyčios forma.

Dėl krovininių automobilių DAF sandorių A. G. veiksmų neteisėtumas jau buvo nustatytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartimi (bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-124/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-124/2014">3K-7-124/2014</a>). Kasacinis teismas nebuvo konstatavęs žalos padarymo fakto, tačiau sprendė, kad šią teisinę sąlygą yra būtina nustatyti būtent pagal konkrečius byloje ištirtus faktus, taip pat nurodė ištirti aplinkybes, susijusias su ieškovės gauta nauda iš nurodyto sandorio.

Įgyvendindamas valdybos pavedimą bendrovės vadovas A. G. įsigijo naujų krovininių automobilių už 3 961 639 Lt (be PVM), nors tam buvo numatyta skirti 277 400 Lt. Pagal 2006 m. kovo 24 d. susitarimą dėl UAB „Mitnija“ valdymo be valdybos pirmininko pritarimo bendrovės vadovas negali sudaryti sandorių, kurių suma viršija 3 000 000 Lt, o viršijant šią sumą, turi būti gautas valdybos pritarimas. Valdybos pirmininkui per 3 dienas nepritarus yra laikoma, kad sandoriui buvo pritarta. Byloje nėra duomenų, kad valdybos pirmininkas būtų nepritaręs tokiam sandoriui per nurodytą terminą.

2008 m. biudžeto projekte buvo nurodytas gamybinės bazės atnaujinimas. Bendrovės vadovui valdyba buvo suteikusi plačią veikimo laisvę šios bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje, jos priede, t. y. susitarime dėl valdymo iškeltam tikslui pasiekti, jį įpareigodama imtis visų priemonių, kad būtų didinamas jos gaunamas pelnas. Nors bendrovės vadovas ir viršijo automobilių pirkimo sumos limitą, taip pažeisdamas bendrovės valdybos nutarimą, tačiau jis iš esmės neperžengė jam suteiktos ūkinės komercinės rizikos ribų. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis veikė nelojaliai ar aiškiai aplaidžiai, neteisėta veika nepasireiškė tyčios forma.

Teismas atsižvelgė ir į eksperto išvadą, kurioje nurodyta, kad iš krovininių automobilių DAF sandorio gautos neigiamos naudos negalima laikyti žalos dydžiu, nes ieškovės skaičiavimai dėl žalos dydžio buvo pagrįsti tais faktiniais duomenimis, kurie nebuvo žinomi tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas pirkti krovininius automobilius (41 t., b. l. 12).

Šeši krovininiai automobiliai DAF buvo parduoti už mažesnę kainą, negu už juos buvo sumokėta. Pagal automobilių rinkos dėsnius už parduodamus automobilius įprastai nebeatgaunama sumokėta kaina, automobiliai DAF buvo eksploatuojami iki jų pardavimo, likę du krovininiai automobiliai DAF parduoti tik 2011 m. birželio mėn., t. y. praėjus daugiau negu trejiems metams nuo jų nupirkimo ir daugiau negu dvejiems metams po darbo sutarties su A. G. nutraukimo, nors ieškovė ir įrodinėjo, kad tiek automobilių bendrovei nereikia.

Išdėstęs savo vertinimą teismas sprendė, kad nėra įrodytos visos būtinosios vadovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atmetė ieškovės reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą dėl automobilių DAF sandorių.

Spręsdamas dėl žalos, kildinamos iš AB „Salvyda“ akcijų įsigijimo, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tuo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartimi jau yra konstatuoti neteisėti A. G. veiksmai – pareigos vengti lojalumo ir interesų konflikto pažeidimas, kaltė, priežastinis ryšys ir žalos, dėl kurios yra atsakingas tiek A. G. (didžiąja dalimi), tiek ieškovės valdyba, faktas (CK 2.87 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas nurodė pirmosios instancijos teismui išsiaiškinti konkretų priteistinos žalos dydį (ieškovei padarytos žalos dalį), atsižvelgiant į kaltės laipsnį.

Byloje priimtoje nurodytoje nutartyje kasacinis teismas pasisakė, kad AB „Salvyda“ ir UAB „Mitnija“ infrastruktūros sąsajumas (nuomojamos patalpos, ieškovės metalo konstrukcijų gamyklos dalies buvimas AB „Salvyda“ priklausančioje žemėje) ar siekis išplėtoti turimus žemės sklypus nedaro šios bendrovės akcijų vertingesnių ir nepateisina kainos, kelis kartus viršijančios jų vertę.

AB „Salvyda“ akcijų įsigijimo sandoris iš esmės buvo aprobuotas valdybos, kuriai taip pat tenka dalis atsakomybės (tai nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartyje), o valdybą sudarė profesionali teisininkė (advokatė) ir investavimo ekspertas. Todėl derantis dėl AB „Salvyda“ akcijų įsigijimo buvo remiamasi viso turto verte, įskaičiuojant gamybinės bazės nuomos plotą, sąnaudas. 2006 m. balandžio 10 d. kadastrinių matavimų metu pastatų (dirbtuvių) baigtumas buvo 100 proc. 2008 m., kai dirbtuvės buvo įregistruotos registre, AB „Salvyda“ akcijos jau priklausė ieškovei. Taigi ieškovei naudojantis ir kitais statiniais bei iš to gaunant naudą į akcijų vertę įtrauktina ir vertė tų pastatų (dirbtuvių), kurie tuo metu dar nebuvo įteisinti. Eksperto išvadoje, be kita ko, įtraukiant pastatų vertę, taip pat ieškovės sutaupytas lėšas už nuomą, AB „Salvyda“ apskaičiuota akcijų rinkos vertė 2006 m. spalio 12 d. buvo 4 486 000 Lt. A. G. 2006 m. spalio 12 d. turimas 6272 akcijas pardavė UAB „Mitnija“ už 4 581 190 Lt, o kiti akcininkai – už 3 418 810 Lt (viso 8 010 150 Lt), todėl teisingas ieškovės patirtų nuostolių dydis yra 1 020 664,39 Eur (3 524 150 Lt).

A. G. veiksmai nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, nes jai atsirasti taip pat įtakos turėjo ir ieškovės valdybos veiksmai pritariant šiam sandoriui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartimi pripažinta, kad, įvertinus abiejų valdymo organų (valdybos ir vadovo) vaidmenį ir gautą naudą iš šio sandorio, atsakovei, kaip A. G. teisėjų perėmėjai, „tenka pareiga atlyginti didžiąją dalį ieškovės patirtos žalos, susijusios su AB „Salvyda“ akcijų įsigijimu“.

Teismas atsižvelgė į didesnį ieškovės interesą, lyginant jį su kito galimo atsitiktinio pirkėjo, įsigyti AB „Salvyda“ akcijas, bendrovių veiklos sąsajumą, taip pat į tai, kad sandoris buvo sudarytas dalyvaujant savo sričių profesionalams, galintiems gana objektyviai įvertinti sudaromą sandorį, o šis ginčo sandoris sudarytas būtent ieškovės interesais, ir nustatė, kad ieškovei tenka 40 proc., o atsakovei – 60 proc. kaltės dėl ieškovei padarytos žalos įsigyjant AB „Salvyda“ akcijas. Todėl teismas sprendė ieškovei iš atsakovės priteistiną nuostolių atlyginimo sumą sumažinti iki 612 398,64 Eur.

Teismas sprendė priteisti palūkanas už priteistą 612 398,64 Eur sumą ne už ieškovės nurodytą laikotarpį – nuo žalos padarymo iki kreipimosi į teismą dienos, o už kitą ieškovės prašomą laikotarpį – nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vertindamas atsakovės prašymą taikyti ieškinio senaties terminą, nes neteisėti A. G. veiksmai, iš kurių kildinamas reikalavimas, atlikti tarp 2006 m. liepos 21 d. ir 2006 m. gruodžio 13 d., o ieškinys pareikštas 2010 m. sausio 21 d., teismas nurodė, kad paskutinis atsiskaitymas su A. G. buvo 2007 m. gegužės 28 d. pagal 2007 m. kovo 22 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą su V. N. Žala kildinama iš veiksmų, padarytų įsigyjant visas akcijas – 18 551 vnt., įskaitant ir minėtą 2007 m. kovo 22 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, o ieškinys pareikštas 2010 m. sausio 21 d., t. y. dar nepraleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino.

Dėl žalos, kildinamos iš TŪB „Mitnijos investicija“ dalių įsigijimo, teismas paaiškino, kad šios bylos dalies nagrinėjimo ribas lemia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarties teiginiai, kad, sprendžiant dėl žalos atlyginimo laiku nepastačius gyvenamųjų namų Kaune, V. Krėvės pr., nebuvo nustatyta, kokį šių namų pastatymo terminą (2007 m. kovo 31 d., 2007 m. rugpjūčio 1 d. ar 2008 m. balandžio mėnesio) pažeidė A. G.; kad nebuvo įvertintos priežastys, nulėmusios vėlesnį darbų terminą; kad ne kiekvienas žalą sukėlęs projektas lemia vadovo atsakomybę, nes ši atsiranda tik tuomet, kai vadovas pažeidžia savo pareigas, o šių pažeidimas nagrinėjamu atveju nėra pakankamai ištirtas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šių priežasčių bylą perdavė nagrinėti iš naujo.

Tvirtinant 2008 m. ieškovės biudžetą, gyvenamųjų namų statybos Kaune, V. Krėvės pr., statybos pabaiga buvo pratęsta iki 2008 m. balandžio mėnesio. Už tinkamą šių projektų įgyvendinimą buvo atsakingas vadovas A. G. Ieškovė neįrodė teiginių, kad vadovas A. G. buvo nelojalus bendrovei. 2007 m. biudžete, kuriame buvo patvirtinti gyvenamųjų namų statybos pabaigos terminai, buvo iš anksto nurodyta, kad gyvenamųjų butų paklausa Kaune yra sumažėjusi ir kad numatoma realizuoti 43 proc. visų pastatytų butų ir komercinių pastatų.

Teismo ekspertas nurodė, kad A. G. darbo metu vykdyto gyvenamųjų namų statybos projekto ūkinės veiklos rezultatas – pelnas – nuo 2004 m. balandžio 25 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. (darbo sutarties su A. G. nutraukimo) buvo 10 mln. Lt, o neparduoto turto, kurį paliko A. G., vertė 2009 m. balandžio 30 d., pagrįsta statybų sąnaudomis, – apie 8,7 mln. Lt. Teismo ekspertas pažymėjo, kad pagal turimus dokumentus neįmanoma atlikti patikimos analizės vertinant, ar faktiniai terminai buvo tinkami, be to, remiantis turimais dokumentais, neįmanoma nuspręsti, dėl kurio subjekto veiksmų galėjo atsirasti pažeidimų (1 t., b. l. 15).

UAB „Mitnija“ valdyba būtent dėl objektyvių priežasčių pratęsė projekto įgyvendinimo terminą iki 2008 m. balandžio 30 d. Ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, kad statybos darbai nebuvo baigti iki 2008 m. balandžio 30 d. Neįrodyta, kad šiuo laikotarpiu bendrovės vadovas A. G. nederamai organizavo darbą, ėmėsi veiklos neturėdamas plano ir nepasirūpino ištekliais jam įgyvendinti ar prisiėmė įsipareigojimus, kuriuos įmonė nuolat pažeidinėjo, t. y. netinkamai įgyvendino vadovo pareigas. Todėl teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą dėl TŪB „Mitnijos investicija“ dalių įsigijimo.

Dėl žalos, siejamos su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, teismas nurodė, kad ABĮ reglamentuojamas bendrovės kapitalo atkūrimas gali būti atliekamas trimis būdais: įstatinio kapitalo didinimu, mažinimu arba akcininkų įnašais, skirtais nuostoliams padengti, nedidinant įstatinio kapitalo (ABĮ 59 straipsnio 11 dalies 1 punktas, 59 straipsnio 10 dalies 2 punktas). Teismas laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždraudė ieškovės įstatinį kapitalą atkurti tik vienu iš trijų galimų būdų – didinant jį papildomais akcininkų įnašais. Ieškovė teigė turėjusi galimybę įnešti 10 800 000 Lt nuostoliams padengti, bet tokiu atveju turinti 10 proc. bendrovės akcijų atsakovė būtų gavusi 1 080 000 Lt nepagrįstą naudą.

90 proc. akcijų turinčio bendrovės akcininko veikimas, kai jis, turėdamas galimybę atkurti nuosavą kapitalą alternatyviu įstatyme nurodytu būdu, tačiau sąmoningai to nedarydamas, negali būti pateisinamas vien ta aplinkybe, kad kiti įstatyme nustatyti būdai šio akcininko netenkina dėl tarpusavio nesutarimų su mažuoju – 10 proc. turinčiu – akcininku. Prioritetas privalo būti teikiamas ne akcininkų tarpusavio santykiams aiškintis, bet bendrovės kapitalui atkurti (ABĮ 19 straipsnio 8 dalis, CK 2.87 straipsnis).

Atkūręs ieškovės kapitalą alternatyviu būdu ir taip padidinęs atsakovės turimų akcijų vertę akcininkas, kaip jau minėta, būtų įgijęs teisinius įrankius minėtai vertei išsireikalauti iš atsakovės (pvz., dėl nepagrįsto praturtėjimo). Įstatymas nustato reikalavimą veikti taip, kad žalos neatsirastų arba ji būtų kuo mažesnė (CK 6.263 straipsnis). Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra paneigta atsakovės nurodyta aplinkybė, jog, pasikeitus ieškovės akcininkui, buvo pakeistas ir verslo finansavimo modelis – nuo verslo plėtojimo nuosavomis lėšomis buvo pereita prie finansavimo skolintomis lėšomis.

Ieškovė turėjo atkurti kapitalą kitais įstatyme nustatytais būdais. Todėl jos reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą iš atsakovės dėl laikinųjų apsaugos priemonių, apribojusių įstatinio kapitalo didinimą, taikymo teismas atmetė.

Teismas atsisakė priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus – jos finansų skyriaus parengtas pažymas su priedais (banko sutartimis ir susitarimais) dėl nuostolių, patirtų įsigijus AB „Salvyda“ akcijas, TŪB „Mitnijos investicija“ dalis, skaičiavimo. Teismo vertinimu, šių įrodymų pagrįstai nepriėmė pirmosios instancijos teismas, nes prašymu priimti šiuos įrodymus ieškovė pavėluotai siekia keisti faktinį ieškinio pagrindą ir dalyką, reikalaudama prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo pagal CK 6.251 straipsnį. Taip pat kaip nesusijusį su byla įrodymą atsisakyta priimti minėtą 2009 m. rugsėjo 2 d. paskolos sutartį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Mitnija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutarties dalis, kuriomis atmestas ieškovės reikalavimas atlyginti žalą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

53.1. Skundžiamuose teismų sprendimuose buvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios deliktinės civilinės atsakomybės teisinius santykius. Pažeisdami CK 6.248 straipsnio 4 dalies bei CK 6.282 straipsnio 1 dalį teismai, nenustatę nukentėjusio asmens didelio neatsargumo tuo atveju, kai pažeidėjo (buvusio bendrovės vadovo) atsakomybę lemia ne mažesnė kaltės forma negu didelis neatsargumas, atmetė reikalavimą dėl žalos atlyginimo dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Teismai, nustatydami mišrios kaltės laipsnį ir pagal tai – žalą padariusio asmens atlygintinų nuostolių dydį, turėjo atsižvelgti į nukentėjusio asmens kaltę, taip pat turi būti įvertinama: i) žalą padariusio ir nukentėjusio asmens kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), ii) kiek (kokia apimtimi) kiekvieno iš jų veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos dydžiui. Nustačius pažeidėjo tyčią, tik nukentėjusio asmens tyčia galėtų lemti visišką ar dalinį atleidimą nuo civilinės atsakomybės. Pažeidėjo tyčinė kaltė lemia platesnę jo atsakomybės apimtį, vertinant teisinį priežastinį ryšį.

53.2. Pažeisdami CK 6.249 straipsnio 2 dalį, teismai buvusio bendrovės vadovo iš neteisėtų veiksmų gautos naudos nelaikė nuostoliais ir neįpareigojo jos grąžinti, taip pateisindami situaciją, kai pažeidėjas lieka praturtėjęs iš savo paties neteisėtų veiksmų. Nors žalą padariusio asmens neteisėtas veikimas asmeninei naudai gauti kvalifikuojamas kaip tyčia, teismai nepagrįstai nenustatė buvusio bendrovės vadovo kaltės formos. Pažeisdami CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatą, esant sąlygai, kad nuostolių dydžio šalis negali tiksliai įrodyti, teismai nenustatė nuostolių dydžio patys.

53.3. Skundžiamuose teismų sprendimuose buvo pažeistos proceso teisės normos, reglamentuojančios kasacinio teismo išaiškinimų ir nurodymų privalomumą nagrinėjančiam bylą iš naujo teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 362 straipsnio 2 dalis), nes nebuvo vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartyje nurodytais išaiškinimais, nors jie buvo pateikti dėl įrodinėjimo dalyką nagrinėjamoje byloje sudarančių aplinkybių, taip pat nesant jokių naujų įrodymų ar argumentų paneigti kasacinio teismo išaiškinimai.

53.4. Dėl krovininių automobilių DAF epizodo kasacinis teismas pažymėjo, kad viršydamas sunkvežimių pakeitimui 2008 m. biudžete nurodytą investicijų sumą UAB „Mitnija“ vadovas atliko neteisėtus veiksmus. Tačiau skundžiamoje nutartyje, formaliai patvirtinęs buvusio bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumą ir atmetęs ieškovės apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas 23 puslapyje nurodo, kad „vadovo teisė šiame epizode savarankiškai veikti nebuvo griežtai ribota tik 277 400 Lt suma, – laikytina, kad teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad jis, 2008 m. sudarydamas sandorius dėl naujų automobilių įsigijimo ir senų pardavimo, nors ir pažeisdamas pirmiau paminėtą bendrovės valdybos nutarimą, iš esmės neviršijo jam suteiktos ūkinės komercinės rizikos ribų. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad jis veikė nelojaliai ar aiškiai aplaidžiai. Ieškovė neįrodė, jog atsakovas veikė nelojaliai, nesąžiningai“. Akivaizdu, kad ši skundžiamos teismo nutarties išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išaiškinimams šioje civilinėje byloje.

53.5. Dėl krovininių automobilių DAF įsigijimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad jei dėl įmonės vadovo įgaliojimų viršijimo atsirado žala, vadovas negali išvengti jos atlyginimo remdamasis verslo sprendimų priėmimo taisykle. Bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumas jau konstatuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, todėl nebuvo įrodinėjimo dalykas, grąžinus šią bylą nagrinėti iš naujo. Tačiau, priešingai kasacinio teismo išaiškinimams, skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas analizavo ne tai, ar atsirado žala de facto (faktiškai), bet ar buvęs bendrovės vadovas turėjo teisę sudaryti 10 naujų krovininių automobilių DAF įsigijimo sandorį. Taip kvestionuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išvada, kad bendrovės vadovas, įsigydamas 10 naujų krovininių automobilių DAF, atliko neteisėtus veiksmus.

53.6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi žalos, patirtos dėl sunkvežimių DAF įsigijimo, klausimas buvo grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, siekiant nustatyti žalos faktą ir jos dydį. Nei skundžiamuose sprendime, nei nutartyje šios aplinkybės nebuvo nustatomos, nors būtent jos sudarė įrodinėjimo dalyką. Dėl krovininių automobilių DAF įsigijimo kilusios žalos faktą ieškovė žemesnės instancijos teismuose įrodinėjo šiais argumentais: i) sunkvežimiai DAF buvo nereikalingi bendrovei; ii) atsižvelgiant į finansinę situaciją ir valdybos patvirtintą investicijų automobiliams įsigyti sumą (277 400 Lt), šie automobiliai buvo per brangūs ir toks sandoris nebuvo įprastas bendrovės veikloje. Tačiau šios aplinkybės teismų nebuvo vertinamos. Žalos faktą dėl krovininių automobilių DAF įsigijimo patvirtina ir ekspertizės išvada, kai, atsakydamas į antrą teismo ekspertizės klausimą, ekspertas pažymėjo, kad automobilių DAF įsigijimas ieškovei nebuvo ekonomiškai naudingas. Atsakydamas į trečią teismo ekspertizės klausimą, ekspertas nurodė, kad krovininių automobilių DAF įsigijimo rezultatas yra neigiamas – apytiksliai 2,4 mln. Lt suma. Tokia išvada reiškia faktą, kad dėl šio sandorio UAB „Mitnija“ patyrė žalos. Nereikalingo daikto įgijimas turi būti kvalifikuojamas kaip žala net ir nenustačius neekvivalentinio sandorio sudarymo fakto (t. y. įgijus nereikalingą daiktą už rinkos kainą). Atsižvelgiant į tai, kad žala visų pirma yra teisinė kategorija, tik teismas, ekspertui patvirtinus neigiamo rezultato faktą, t. y. nustačius, jog sandoris buvo ekonomiškai nenaudingas, turi pareigą konstatuoti žalos faktą ir nustatyti konkretų nuostolių dydį šiai žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad įsigijusi krovininius automobilius DAF ieškovė vėliau juos pardavė už mažesnę kainą, taip pat nustatęs žalos faktą – neatgautą sumokėtą kainą, t. y. turtinės padėties pablogėjimą, visą žalos atsiradimo riziką perkėlė nukentėjusiajam, bet ne neteisėtus veiksmus atlikusiam ir žalą padariusiam asmeniui. Kita vertus, ši teismo išvada nėra pagrįsta materialiosios teisės normomis, reglamentuojančiomis atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.253 straipsnis). Teismai, remdamiesi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turėjo vertinti ir nustatyti nuostolių dydį šiai žalai atlyginti.

53.7. CK 6.282 straipsnis reikalauja nustatyti didelį nukentėjusio asmens neatsargumą, kad nebūtų priteistas arba būtų sumažintas žalos atlyginimas, bet to nenustatę teismai nepriteisė žalos atlyginimo. Parduodama nereikalingus automobilius ieškovė sumažino patirtų nuostolių dydį. Po krovininių automobilių DAF įsigijimo A. G. bendrovei vadovavo dar metus, todėl žinodamas, kad sudarė įmonei nenaudingą sandorį, galėjo imtis veiksmų, kad žala neatsirastų arba kad būtų kuo mažesnė, bet nieko nedarė.

53.8. Teismai netinkamai taikė CK 6.247 straipsnyje reglamentuojamą priežastinį ryšį kaip deliktinės atsakomybės sąlygą. 2008–2010 m. ekonomikos krizė neturėjo įtakos mažesniam krovininių automobilių DAF naudojimui. Tai patvirtina šių automobilių rida 2008–2014 metais (UAB „Mitnija“ apeliacinio skundo 18 punktas), kai nefiksuotas akivaizdus sunkvežimių naudojimo sumažėjimas. Vadinasi, žemesnės instancijos teismai turėjo padaryti išvadą, kad ekonomikos krizė nebuvo conditio sine qua non (būtina sąlyga) įmonei atsiradusios žalos atžvilgiu. Dėl to teismai turėjo prieiti prie išvados, kad už žalą, padarytą buvusio bendrovės vadovo įmonei nereikalingų krovininių automobilių įsigijimu, visiškai atsako atsakovė.

53.9. Bendrovės vadovui buvo žinoma investicijų, skirtų krovininių automobilių parkui atnaujinti, suma, todėl veiksmai, kai investicijų suma neteisėtai viršijama net 14 kartų, kvalifikuotini kaip tyčia. Skundžiamų teismų sprendimų išvada, neigiant buvusio bendrovės vadovo tyčią, yra nepagrįsta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje konstatuota, kad byloje nenustatyta, jog A. G., prieš keičiant krovininius automobilius, kai buvo investuota reikšminga lėšų suma, būtų siekęs gauti ir gavo valdybos pritarimą. Vadinasi, darytina išvada, kad valdybos pirmininkui nebuvo suteikta informacija apie sudarytą sandorį dėl 10 krovininių automobilių DAF įsigijimo už 3 961 639 Lt kainą.

53.10. Skundžiamoje nutartyje nuostolių, patirtų dėl AB „Salvyda“ akcijų įsigijimo, epizode pateiktos išvados taip pat prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išaiškinimams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pažymėta, kad „bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nesuteikė teisinės reikšmės ieškovės pateiktiems įrodymams (retrospektyviam AB „Salvyda“ akcijų vertinimui, jos turimo turto vertinimui, FNTT specialisto išvadai), kuriais ieškovė įrodinėjo aplinkybes, jog už AB „Salvyda“ akcijas įmonės vadovui sumokėta rinkos vertę gerokai viršijanti kaina“. Šių įrodymų nevertino ir bylą pakartotinai nagrinėję teismai, nors net šeši byloje esantys turto vertinimai patvirtina, jog AB „Salvyda“ akcijų rinkos vertė, net ir įtraukus į ją neteisėtai pastatytus pastatus, sudaro apie 2 mln. Lt (ieškovės apeliacinio skundo 59 punktas). Kasatorė žemesnės instancijos teismams (UAB „Mitnija“ apeliacinio skundo 58–62 punktai) pateikė detalius argumentus dėl antrojo scenarijaus trūkumų, kadangi antrajame scenarijuje nustatyta akcijų rinkos vertė dėl savavališkai pastatytų pastatų beveik 3 mln. Lt viršija akcijų rinkos vertę, nustatytą remiantis pirmuoju scenarijumi, nors kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šių pastatų rinkos vertė yra gerokai mažesnė negu 3 mln. Lt.

53.11. Skundžiamų teismų sprendimų išvada įtraukti į akcijų rinkos vertę savavališkos statybos pastatus reiškia, kad neteisėti statiniai gali būti laikomi nuosavybės teisės objektais, taip pat dalyvauti civilinėje apyvartoje bei turėti rinkos vertę. Savavališkai pastatytu objektu draudžiama disponuoti ir naudotis, todėl toks objektas neturi rinkos vertės, kaip ją apibrėžia teisės aktai, reglamentuojantys turto vertinimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nesuformuotas ir neįregistruotas nekilnojamasis daiktas negalėjo būti nekilnojamojo turto perleidimo sandorio objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2012). Teisinis reguliavimas nepripažįsta ir negina savavališkos statybos statytojo subjektinės teisės. Todėl nelegalaus statinio vertė negali būti įtraukiama nustatant įmonės akcijų vertę.

53.12. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė sumokėjo 426 516,02 Eur palūkanas akcininkei UAB „MG Baltic Investment“ ir UAB „Minvista“ už suteiktas paskolas. Sumokėtos palūkanos yra faktiškai ieškovės patirta reali žala. Šios žalos realumą patvirtino ir teismo paskirtas ekspertas. Nenustatę žalos fakto, kai patirta aiškiai apibrėžta reali žala, ir jos dydžio teismai pažeidė CK 6.249 straipsnio nuostatas.

53.13. Teismai netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias atsakingo už žalą asmens kaltės įtaką deliktinės atsakomybės taikymui (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis), šio asmens kaltės tyčios formos įtaką atsakomybės apimčiai (CK 6.248 straipsnio 2 dalis, 6.247 straipsnis) bei šio asmens gautos naudos, atitinkančios nukentėjusiojo patirtą žalą, sugrąžinimą kreditoriui (CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nustatyta, kad A. G. (jo teisių perėmėjams) tenka pareiga atlyginti didžiąją dalį ieškovės patirtos žalos, susijusios su AB „Salvyda“ akcijų įsigijimu. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl mišrios kaltės (60/40 proporcijomis) yra pagrįsta formaliu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties nurodymo vykdymu, nenustačius nei šalių kaltės formos, nei jų atliktų neteisėtų veiksmų ryšio su kilusia žala.

53.14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartyje nurodyta, kad jei vadovas konkrečiame įmonės veiklos epizode veikė ne įmonės, bet savo ar trečiųjų asmenų naudai, laikytina, kad jis tyčia pažeidė įmonės interesus ir elgėsi nelojaliai. Toje pačioje nutartyje konstatuota, kad žalos, kildinamos iš vadovo veiksmų įsigyjant AB „Salvyda“ akcijas, epizode „dėl ieškovui žalingo sandorio naudą gavo A. G.“. Jis už AB „Salvyda“ akcijas gavo 4 581 190 Lt.

53.15. Europos deliktų teisės principų 8:101 straipsnio komentare pažymima, kad tiek žalą padariusio, tiek nukentėjusio asmens tyčia yra svarbi nustatant mišrią kaltę, ypač jeigu tyčią padarė vienas iš jų. Jeigu žalą padaręs asmuo veikia tyčia, o nukentėjusio asmens veiksmai nėra tyčiniai, būtų nesąžininga ir prieštarautų viešajai tvarkai leidimas žalą padariusiam asmeniui pasinaudoti nukentėjusio asmens kalte (European Group on Tort Law. Principles of European Tort Law. Vienna: Springer-Verlag, 2004, p. 134.). Dėl šios priežasties tyčia žalą padaręs asmuo turi atlyginti žalą visiškai, neatsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltę. Teismai, nustatydami mišrios kaltės laipsnį ir pagal tai – žalą padariusio asmens atlygintinų nuostolių dydį, turėtų atsižvelgti į nukentėjusio asmens kaltę, taip pat turi būti įvertinama: i) žalą padariusio ir nukentėjusio asmens kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), ii) kiek (kokia apimtimi) kiekvieno iš jų veiksmai turėjo įtakos žalai atsirasti ir jos dydžiui. Teismai nenustatė buvusio bendrovės vadovo kaltės formos, kuri yra reikšminga sprendžiant dėl nukentėjusio asmens kaltės įtakos, mažinant atlygintinų nuostolių dydį, o nustatydami nukentėjusiojo kaltės laipsnį, netaikė priežastinio ryšio taisyklių.

53.16. CK 6.248 straipsnio 4 dalies, 6.282 straipsnio 1 dalies ir 6.247 straipsnio normos aiškintinos taip, kad: a) pažeidėjo tyčinė kaltė lemia nukentėjusiojo neatsargaus prisidėjimo prie žalos atsiradimo įtakos pažeidėjo atsakomybei kilti eliminavimą, ypač tais atvejais, kai pažeidėjas iš savo neteisėtų veiksmų gauna asmeninę naudą; b) nukentėjusiojo kaltės įtaka žalos atsiradimui visais atvejais vertinama ir pagal tai, kokia apimtimi nustatyta nukentėjusio asmens kaltė lėmė žalos atsiradimą ar jos padidėjimą; c) pažeidėjo tyčinė kaltė lemia platesnę jo atsakomybės apimtį, vertinant teisinį priežastinį ryšį. Todėl pažeidėjas, esant tyčiai, gali būti įpareigotas atlyginti net tokią žalą, kurios nenumatė neteisėtų veiksmų atlikimo metu.

53.17. AB „Salvyda“ akcijų įsigijimo epizode buvusio bendrovės vadovo tyčią akivaizdžiai patvirtina asmeninės naudos siekis ir jos gavimas, o pritarę sandoriui valdybos nariai negavo naudos. Pagrindinė žalos atsiradimo priežastis šiame epizode buvo ne valdybos pritarimas sandoriui, kuris pats savaime žalos bendrovei nepadarė. Žalą sukėlė būtent vadovo veiksmai sudarant sandorį. Todėl atsakovė negali būti iš dalies atleista nuo civilinės atsakomybės dėl paties nukentėjusiojo (ieškovės) kaltės, kai nėra jos tyčios. A. G., turėdamas valdybos pritarimą pirkti AB „Salvyda“ akcijas mokant nustatytą 682 Lt už vieną akciją maksimalią kainą galėjo šio sandorio nesudaryti, jeigu matė, kad jis yra nenaudingas bendrovei, arba sudaryti sandorį už rinkos kainą. Būdamas lojalus bendrovės vadovas ir atsiribodamas nuo tikslo šiuo sandoriu gauti asmeninės naudos, A. G. turėjo ir galėjo atlikti šiuos veiksmus: atlikti AB „Salvyda“ akcijų vertinimą; išsiaiškinti realias valdybos nariams pristatyto verslo plano įgyvendinimo perspektyvas. Valdybos narių turėti AB „Salvyda“ finansinės atskaitomybės dokumentai, vadovo A. G. UAB „Mitnija“ valdybos susirinkimo metu pateiktas verslo planas ir nurodyti argumentai leido valdybos nariams priimti sprendimą dėl pritarimo įsigyti AB „Salvyda“ akcijas. Tai nepatvirtina didelio valdybos neatsargumo pritariant sandoriui.

53.18. CK 6.249 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Už žalą atsakingas asmuo bendrovės vadovas A. G. iš neteisėtų veiksmų gavo asmeninės naudos tiek, kiek akcijų perleidimo sandoriu sumokėta suma viršijo akcijų rinkos vertę. Asmeninė A. G. (jo teisių perėmėjos) gauta nauda su priskaičiuotomis kompensuojamosiomis palūkanomis sudaro 1 922 754 Eur, ji grąžintina ieškovei.

53.19. Teismai nepagrįstai nekonstatavo bendrovės vadovo kaltės. Dėl žalos, kildinamos iš vadovo veiksmų įsigyjant TŪB „Mitnijos investicija“ dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi šis civilinės bylos epizodas grąžintas nagrinėti iš naujo, siekiant nustatyti, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė bendrovės vadovo pareigų pažeidimas. Skundžiami teismų sprendimai priimti neištyrus visų įrodymų ir neišsprendus visų reikalavimų pagrįstumo (CPK 260 straipsnis), kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė buvusio bendrovės vadovo pareigų pažeidimas. Ieškovė nurodė ir pagrindė buvusio bendrovės vadovo neteisėtus veiksmus tiek įsigyjant TŪB „Mitnijos investicija“ dalis, tiek vėliau įgyvendinant šios tikrosios ūkinės bendrijos plėtojamą projektą. Skundžiamuose teismų sprendimuose nurodyta, kad teismai nevertina ieškovės įrodinėjamų aplinkybių, pagrindžiančių bendrovės vadovo pareigų pažeidimą sudarant TŪB dalių įsigijimo sandorį.

53.20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.), taip, kad protingas ir apdairus vadovas analogiškomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į įprastą bendrovės veiklos praktiką, prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-581/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-581/2013">3K-3-581/2013</a>). 2006 m. balandžio 25 d. sutartimi įgydamas TŪB „Mitnijos investicija“ dalis A. G. prisiėmė maksimalią riziką, nes sutarties kaina buvo lygi maksimaliai kainai, kurią 2006 m. balandžio 20 d. susirinkime nustatė valdybos nariai. Byloje nėra jokių dokumentų (įrodymų), kurie patvirtintų, kad A. G. ėmėsi visų įmanomų veiksmų, siekdamas visapusiškai įsitikinti projekto sąmatos teisingumu, UAB „Mitnija“ pajėgumu iki sandorio sudarymo. TŪB „Mitnijos investicija“ užsakymu 2006 m. gegužės 4 d. žemės sklypo Kaune, V. Krėvės pr. 82A, vertinimas (37 t., b. l. 52–79) turėjo A. G. sukelti abejonių, ar pavyks neviršyti projekto sąmatos. Jeigu A. G. būtų tinkamai įvertinęs šį dokumentą (arba užsakęs tokį vertinimą iki sandorio sudarymo), tikėtina, kad sandorio sudarymo sąlygos būtų buvusios kitokios. Vadovaujantis šiais skaičiavimais, projekto sąmata turėjo būti gerokai didesnė, negu A. G. pristatė valdybos nariams.

53.21. Atsakomybė gali atsirasti ne dėl to, kad nebuvo laiku įgyvendintas projektas, bet dėl to, kad vadovas nesugebėjo deramai organizuoti darbo, ėmėsi veiklos neturėdamas plano ir nepasirūpino ištekliais jam įgyvendinti, neužtikrino esminėms funkcijoms būtinos komunikacijos įmonėje, prisiėmė įsipareigojimus, kuriuos įmonė nuolat pažeisdavo, ir kt. Vadovui, organizuojančiam kasdienę bendrovės veiklą (ABĮ 37 straipsnio 8 dalis), tenka pareiga nuolat stebėti įmonės sutarčių naudingumą, o nustačius jų nenaudingumų – imtis teisėtų ir protingomis pastangomis prieinamų priemonių, kurios padėtų sumažinti patiriamus nuostolius. Faktinės bylos aplinkybės ir projekto rezultatų analizė patvirtina, kad įgyvendindamas projektą A. G. nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas, apdairus, kiek to reikalavo maksimalus prisiimtos rizikos laipsnis, neveikė lojaliai. A. G. neteisėti veiksmai gyvenamųjų namų statybos projekto įgyvendinimo metu buvo: pirma, akivaizdus aplaidumas ir nerūpestingumas, nes vadovas ėmėsi projekto neturėdamas konkretaus jo įgyvendinimo plano, antra, neužtikrino projektui įgyvendinti būtinų išteklių, trečia, prisiėmė įsipareigojimus, kurių įmonė nebuvo pajėgi įgyvendinti, nes projekto savikaina buvo viršyta 40 proc., ketvirta, buvęs bendrovės vadovas nekontroliavo įgyvendinamo projekto naudingumo, todėl, laiku nepastebėjęs jo nenaudingumo, nesiėmė jokių priemonių, kurios būtų padėjusios sumažinti galimus nuostolius, penkta, abejonių kelia išlaidų kontrolės pagrįstumas, šešta, A. G. viršijo įgaliojimus, neinformavęs valdybos apie 40 proc. padidėjusią sąmatą. A. G. iš anksto neinformavo apie projekto termino pratęsimą iki 2008 m. balandžio mėnesio, todėl projektas turėjo būti baigtas, kaip buvo numatyta, iki 2007 m. rugsėjo.

53.22. Teismai sprendimuose netinkamai taikė nuostolių atlyginimą už laikinųjų apsaugos priemonių taikymu kitam proceso dalyviui padarytą žalą reglamentuojančią CPK 147 straipsnio 3 dalį (šiuo metu galiojančiame CPK – 146 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažintinas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-335/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-335/2013">3K-7-335/2013</a>).

53.23. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu ieškovė neturėjo galimybės atkurti savo mokumą didindama įstatinį kapitalą, t. y. būtent tuo būdu, kurį pasirinko akcininkė UAB „MG Baltic Investment“ 2010 m. kovo 31 d. visuotiniame akcininkų susirinkime. Prašiusių taikyti laikinąsias apsaugos priemones A. G. ir V. G. ieškinių reikalavimai atmesti. Teismai, spręsdami bylą dėl šio epizodo, turėjo pasisakyti tik dėl žalos, priežastinio ryšio bei galimų atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų. Ieškovė įrodė, kad, negalėdama atkurti UAB „Mitnija“ mokumo didindama įstatinį kapitalą, priėmė sprendimą skolintis, taip prarasdama lėšas (sumokėtų palūkanų forma), – tai patvirtina žalą ir priežastinį ryšį.

53.24. Atsakomybės be kaltės atveju priteisiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių žalos atlyginimą yra nustatytas itin ribotas atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų sąrašas: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas (pvz., CK 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.267 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nekvalifikavo ieškovės veiksmų, neatkuriant UAB „Mitnija“ nuosavo kapitalo alternatyviu įstatyme nurodytu būdu, nė vienu iš nurodytų atleidimo nuo atsakomybės pagrindų. Kaip būtų galima spėti iš apeliacinės instancijos teismo argumentacijos, šiuo atveju teismas nustatė didelį ieškovės neatsargumą, nesinaudojant kitais ABĮ nustatytais kapitalo atkūrimo būdais, tačiau tokia išvada nepagrįsta. Akcininkė UAB „MG Baltic Investment“ turėjo rimtų priežasčių nesinaudoti ABĮ 59 straipsnio 9 dalyje įtvirtintu būdu UAB „Mitnija“ nuosavam kapitalui atkurti – akcininkų įnašais padengiant bendrovės nuostolius, nes, pirma, akcininkas, kuris įneša piniginius įnašus, kaip ir akcininkas, kuris nusprendžia nedengti bendrovės nuostolių, atsiduria lygiavertėse padėtyse; antra, jeigu bendrovėje yra keli akcininkai ir vienas iš jų neketina dengti bendrovės nuostolių papildomais akcininkų įnašais, šis nuosavo kapitalo didinimo būdas nesirenkamas, nes akcininkas, kuris nefinansuoja bendrovės, nepagrįstai gautų finansinės naudos kito akcininko sąskaita, kadangi: a) pagerėtų bendrovės finansiniai rodikliai, b) padidėtų akcininko turimų akcijų vertė, c) jeigu būtų mokami dividendai, į juos galėtų pretenduoti abu akcininkai, nors dengiant nuostolius dalyvavo tik vienas iš jų.

53.25. Nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad jeigu UAB „MG Baltic Investment“ būtų atkūrusi kapitalą akcininkų įnašais dengdama bendrovės nuostolius, ji būtų įgijusi teisinius įrankius atsakovės turimų akcijų vertės padidėjimą (1 080 000 Lt) iš jos išsireikalauti, pavyzdžiui, taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota CK 6.237 bei 6.242 straipsniuose įtvirtintų normų taikymo praktika bei teisės doktrina, būtina kiekvienos iš šių normų taikymo sąlyga yra ta, kad asmuo įgyja turtą (pirmuoju atveju) arba praturtėja (antruoju atveju) neturėdamas teisinio pagrindo. Atsakovė įgytų akcijų vertės padidėjimą 1 080 000 Lt suma turėdama teisinį pagrindą – UAB „MG Baltic Investment“ balsais UAB „Mitnija“ visuotiniame akcininkų susirinkime priimtą sprendimą. Ieškovė buvo priversta su ja susijusiems paskolų davėjams mokėti palūkanas, kurių suma, kaip apskaičiavo ekspertas, sudarė 1 434 437 Lt (415 441,67 Eur).

53.26. Skundžiamuose teismų sprendimuose pažeidžiant CK 6.37, 6.210, 6.288 straipsnius atsisakyta priteisti kompensuojamąsias palūkanas nuo nustatytos nuostolių sumos nuo žalos atsiradimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, kai šalis saisto deliktinės atsakomybės teisinis santykis. Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius visada patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-283/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-283/2012">3K-3-283/2012</a>). Faktas, kad nagrinėjamoje byloje yra kilęs klausimas dėl deliktinės atsakomybės taikymo atsakovei, neturi būti kliūtis priteisti palūkanas, kaip įstatymo garantuojamo dydžio minimalius nuostolius, pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies ir 6.261 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-373/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-373/2006">3K-3-373/2006</a>; 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-41/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-41/2012">3K-3-41/2012</a>).

53.27. Ieškovė kasaciniu skundu prašo priimti įrodymus, pagrindžiančius nuostolių dydžio apskaičiavimą, t. y. UAB „Mitnija“ finansų skyriaus pažymą dėl nuostolių, patirtų įsigijus AB „Salvyda“ akcijas ir TŪB „Mitnijos investicija“ dalis, skaičiavimo, taip pat 2009 m. rugsėjo 2 d. paskolos sutartį, sudarytą UAB „Mitnija“ ir A. G., kuri patvirtina skolinimosi poreikį. Šiose pažymose ieškovė pateikė detalius skaičiavimus ir įrodymus, patvirtinančius realiai patirtus nuostolius kompensuojamųjų palūkanų forma. Teismai šiuos įrodymus, kuriais ieškovės įrodinėjo realiai patirtus nuostolius, atsisakė pridėti. Kadangi ieškovės faktiškai patirti nuostoliai kompensuojamųjų palūkanų forma yra didesni, ji mano, kad jai turi būti atlyginti ne minimalūs, bet faktiškai patirti nuostoliai, atsižvelgiant į pridedamose pažymose nurodytą skaičiavimą.

54. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovės UAB „Mitnija“ kasacinio skundo tretieji asmenys I. Ž. ir R. K. prašo kasacinį skundą tenkinti, remiantis jame nurodytais pagrindais.

55. Atsiliepimu į ieškovės UAB „Mitnija“ kasacinį skundą atsakovė V. G. prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutartį. Atsiliepime pateikiami tokie esminiai argumentai:

55.1. Ieškovė pateikia faktinių aplinkybių interpretaciją sau palankia linkme, kuri neatitinka teismų jau nustatytų faktinių bylų aplinkybių ir realiai susiklosčiusių šalių teisinių santykių. Kasaciniame skunde ieškovė teigia, kad, nustačius A. G. veiksmų tyčią, reikalavimai dėl žalos atlyginimo gali būti mažinami arba atmetami tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad paties kreditoriaus veiksmai yra tyčiniai. Tačiau nė vienas šią bylą nagrinėjęs teismas A. G. veiksmų tyčios nenustatė.

55.2. Vertindamas krovininių automobilių DAF keitimo epizodą, bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas priėjo prie tokios pat išvados, kaip ir pirmosios instancijos teismas, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog A. G. veikė nelojaliai ar aiškiai aplaidžiai, kad jo neteisėta veika pasireiškė tyčios forma. AB „Salvyda“ akcijų įsigijimas buvo šalių derybų rezultatas. Tiek A. G., tiek kitų valdybos narių sprendimai buvo priimti ekonominio progreso kontekste. Teismų nustatytos aplinkybės taip pat leidžia padaryti išvadą AB „Salvyda“ epizode A. G. veiksmai nebuvo tyčiniai. Balsuojant valdybos posėdžio metu A. G. susilaikė, o sudarant akcijų pirkimo–pardavimo sandorį pirkėjos UAB „Mitnija“ vardu jį pasirašė valdybos įgaliotas asmuo A. J. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat akcentavo, kad ieškovė nepagrindė, kurią žalos dalį dėl intereso įsigyjant AB „Salvyda“ akcijas sudarė A. G. poveikis formuojantis ieškovės subjektyviai valiai. Reikšdama ieškinį TŪB „Mitnijos investicija“ dalies įsigijimo epizode ieškovė teigė, kad A. G. veikla, ieškovės nuomone, buvusi neapdairi, nerūpestinga ir aplaidi (36 t., b. l. 51), t. y. ieškovė pripažino, kad A. G. veiksmai neturėjo tyčios. Tai paneigia bet kokius ieškovės samprotavimus dėl A. G. veiksmų tyčios, dėl to ieškovės keliamas mišrios atsakomybės taikymo ir aiškinimo klausimas, t. y. kad, nustačius A. G. veiksmuose tyčią, reikalavimai dėl žalos atlyginimo gali būti mažinami arba atmetami tik tuo atveju, jei būtų nustatomi paties kreditoriaus tyčiniai veiksmai, laikytinas teisiškai nereikšmingu šioje byloje.

55.3. Visos bylos mastu reikšminga aplinkybe laikytina tai, koks buvo bendras A. G. veiklos rezultatas tuo laikotarpiu, iš kurio ieškovė kildina padarytą žalą. A. G. UAB „Mitnija“ vadovu dirbo iki 2009 m. balandžio 30 d. (1 t., b. l. 38, 48; 6 t., b. l. 62), trejus metus pagal valdymo susitarimą su akcininke UAB „MG Baltic Investment“. Iš viso per laikotarpį, kai A. G. ėjo bendrovės vadovo pareigas, ieškovė UAB „Mitnija“ uždirbo apie 39 milijonus litų pelno. UAB „MG Baltic Investment“ UAB „Mitnija“ nusipirko už kiek daugiau nei 67 milijonus litų. A. G. vadovaujama bendrovė gerokai viršijo vidutinius teorinius investicijų atsipirkimo ir pelningumo rodiklius.

55.4. 2006 metais įgijęs UAB „Mitnija“ akcijas, „MG Baltic“ koncerno prezidentas D. J. M. iškėlė A. G. sąlygą per trejus metus padidinti apyvartą nuo 120 iki 240 mln. Lt. UAB „Mitnija“ apyvarta per 2006 metus buvo beveik 140 milijonų Lt (4 t., b. l. 47), o per 2008 metus – jau 288 milijonai Lt (4 t., b. l. 114). A. G. suinteresuotumą UAB „Mitnija“ pelnu ir lojalumą įmonei pagrindžia realūs atlikti darbai ir jų įvertinimai, verslo plėtra ir rinkos dalies didinimas. 2007 m. gruodžio 21 d. A. G. ir UAB „MG Baltic Investment“ sudarė 10 proc. UAB „Mitnija“ akcijų atpirkimo sandorį, už akcijas buvo sumokėta 757 020,30 Lt, t. y. 9,17 proc. brangiau, negu A. G. buvo jas pardavęs (7 t., b. l. 46). Šis sandoris aiškiai parodo tiek realų bendrovės vertės padidėjimą per A. G. valdymo laikotarpį, tiek jo tikėjimą bendrovės sėkme bei tiesioginį suinteresuotumą jos pelningumu. Vienintelei akcininkei ir jos suformuotai valdybai buvo gerai žinoma A. G. veikla ir jos rezultatai, už šių pasiekimą A. G. buvo skiriamos premijos už 2006 ir 2007 m. Pasibaigus sutartyje nurodytai pareigai trejus metus po akcijų pardavimo išdirbti einant vadovo pareigas, A. G. buvo pasiūlytos konsultanto plėtros klausimais pareigos (1 t., b. l. 48–51).

55.5. Ieškovė UAB „MG Baltic Investment“, įgijusi 100 proc. kitos ieškovės UAB „Mitnija“ akcijų, turėdama teisę rinkti ir atšaukti pastarosios bendrovės vadovą, valdybos sudėtį, galėjo tiesiogiai daryti ir darė lemiamą įtaką UAB „Mitnija“ (ABĮ 5 straipsnio 4 dalis). Tai savo ruožtu turi tiesioginės įtakos vertinant UAB „Mitnija“ vadovo A. G. atsakomybės (ne)buvimą. Šią bylą nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad kai valdyba priima įstatyme ar steigimo dokumentuose jos kompetencijai priskirtus sprendimus, bendrovės vadovas už tokius sprendimus neatsako. Bendrovės vadovo, pasiūliusio svarstyti šį sprendimą valdybai, atsakomybė tokiu atveju kyla už tinkamos informacijos nepateikimą, valdybos suklaidinimą, interesų konfliktų neatskleidimą ar kitų vadovo pareigų pažeidimą. Kai bendrovės vadovas įgyvendina kito valdymo organo arba dalyvių susirinkimo priimtą sprendimą, jo atsakomybė galima taip pat ir už bendrovės vadovui suteiktų įgaliojimų viršijimą.

55.6. 2006 m. kovo 24 d. vienintelės akcininkės UAB „MG Baltic Investment“ ir A. G. sudarytas susitarimas dėl UAB „Mitnija“ valdymo (3 t., b. l. 53–62), taip pat 2006 m. gegužės 23 d. UAB „Mitnija“ valdybos protokolas dėl generalinio direktoriaus kompetencijos (3 t., b. l. 49–50) nustatė be valdybos pirmininko pritarimo nesudaryti sandorių, kurių suma viršija 3 000 000 Lt. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad sudarant krovininių automobilių DAF keitimo sandorį būtų buvusi viršyta valdymo susitarime nustatyta 3 mln. Lt suma. Keičiant krovininius automobilius visų pirma buvo vadovaujamasi ilgalaikiais įmonės tikslais, kuriuos buvo iškėlęs koncerno savininkas. Akcininkai kėlė reikalavimus per trejus metus padidinti įmonės apyvartą, o įmonė negalėjo dvigubai padidinti savo pajamų visiškai neinvestuodama į techniką (automobilius), kuri reikalinga toms pajamos uždirbti. Patikslintame ieškinyje ieškovės pačios yra nurodžiusios, kad perleidžiant senus krovininius automobilius žala pasireiškė tuo, jog UAB „Mitnija“ perleido dar tinkamą naudoti ir bendrovei reikalingą turtą, t. y. turto, kuris galėjo būti toliau naudojamas bendrovės veikloje, praradimu (36 t., b. l. 32). Ieškovės pripažįsta aplinkybę, kad bendrovės veiklai buvo būtini tie dešimt krovininių automobilių DAF, nepaisant to, ar jie seni ar nauji. Jokių duomenų, kad nauji automobiliai DAF būtų įgyti už aukštesnę nei rinkos kainą, byloje nėra. Bendrovė turėjo pakankamai tiek esamų, tiek būsimų užsakymų ir statybinė technika buvo labai reikalinga jos veiklai. A. G. sprendimas pakeisti sunkvežimius laikytinas ne nenaudingu, bet akivaizdžiai naudingu ir įmonės interesus atitinkančiu sprendimu.

55.7. Byloje surinkti įrodymai patvirtina nuoseklų vienintelės akcininkės UAB „MG Baltic Investment“ gen. direktoriaus ir UAB „Mitnija“ valdybos pirmininko R. K. siekį įgyti AB „Salvyda“, kuriai priklausė vienintelė UAB „Mitnija“ gamybinė bazė, akcijas. Būdamas samdomas direktorius A. G. turėjo ribotas galimybes nesutikti su primygtiniu savininko prašymu parduoti valdomas AB „Salvyda“ akcijas. Įvykus deryboms R. K. ir nustatė 8 mln. Lt AB „Salvyda“ pirkimo kainą (trečiųjų asmenų I. Ž. ir R. K. atsiliepimas patvirtina, kad AB „Salvyda“ akcijų kainą nustatė R. K., atsiliepimo p. 11, 19 t., b. l. 16). Pažymėtina, kad ekonominio pakilimo metu daugelis verslininkų turėjo galbūt per didelius lūkesčius, tačiau tai jokiu būdu nereiškia jų veiksmų neteisėtumo, o juo labiau tyčios, ypač įvertinant tai, kad gamybinė bazė neabejotinai buvo reikalinga ieškovės veiklai.

55.8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas žalos atlyginimo prievolę kildino ne iš A. G. neteisėtų veiksmų sudarant TŪB „Mitnijos investicija“ dalių įsigijimo sandorį, o dėl netinkamo gyvenamųjų namų statybos projekto plėtojimo. Tai rodo, kad bylos nagrinėjimo ribas sudaro gyvenamųjų namų statybos projekto plėtojimas, tik dėl šios ginčo apimties byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. 2006 m. balandžio 20 d. priimtas UAB „Mitnija“ valdybos sprendimas A. G., kaip valdybos įgaliotam asmeniui, sudaryti sandorį nekėlė ir negalėjo kelti jokių pagrįstų abejonių. A. G. turėjo teisinę pareigą vykdyti UAB „Mitnija“ valdybos sprendimą dėl TŪB „Mitnijos investicija“ dalies įsigijimo (ABĮ 37 straipsnio 5 dalis). 2007 m. gruodžio 21 d. valdybos posėdyje (3 t., b. l. 91–92, 19 t., b. l. 140–141) buvo patvirtintas 2008 m. biudžetas (3 t., b. l. 187–192, 11 t., b. l. 47–52), kuriame numatyta, kad Krėvės objektą planuojama pabaigti iki 2008 m. balandžio 30 d. Valdyboje nustatytas gyvenamųjų namų statybos terminas (2008 m. balandžio 30 d.) nebuvo pažeistas (29 t., b. l. 112). Iki 2008 m. kovo 14 d., t. y. netgi anksčiau negu bendrovės valdybos nustatytas terminas, pastatytuose gyvenamuosiuose namuose jau buvo parduota 90 proc. visų butų (25 t., 25, b. l. 157). Priešingai negu teigia ieškovė, žalos faktas byloje nebuvo nustatytas, juo labiau kad byloje surinkti įrodymai patvirtina ginčijamus sandorius ir veiksmus buvus ne žalingus, bet akivaizdžiai naudingus, dėl to teismui ir nekilo pareiga taikyti CK 6.249 straipsnį ir pačiam nustatyti žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovo civilinei atsakomybei taikyti ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-177/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-177/2011">3K-3-177/2011</a>). Ieškovė turi visus su ginčijamais sandoriais susijusius įrodymus, tačiau jeigu jie nepatvirtina padarytos žalos, nėra pagrindo teigti, kad žalą turi nustatyti teismas.

55.9. Siekiant atsakyti į klausimą, ar dėl senų krovininių automobilių keitimo į naujus automobilius DAF buvo padaryta žala, reikėtų vertinti ne vien sandorio kainą, bet ir tai, kokias teigiamas pasekmes, įskaitant iš šio sandorio gautą naudą bei sąnaudų ekonomiją, davė minėtas sandoris. Atlikus ekspertizę nustatyta, kad automobilių DAF įsigijimo rezultatas, skaičiuojant iki 2014 m. pabaigos, yra neigiamas – apie 2,4 mln. Lt suma (ekspertizės akto 4.5.14 punktas); tačiau, vertindami krovininių automobilių DAF įsigijimo ekonominį rezultatą, ekspertai nevertino sunkvežimių keitimo iš senų į naujus, jų naudojimo išlaidų (degalų, remonto ir pan.) sumažėjimo bei gautos papildomos naudos kontekste. Kaip nurodė ekspertai, 2008–2010 m. Baltijos valstybės išgyveno ekonominę krizę, šis nenumatytas aplinkybių pasikeitimas galėjo turėti įtakos mažesniam automobilių DAF panaudojimui, dėl to UAB „Mitnija“ gavo atitinkamai mažesnę naudą, juos įsigijusi, ir tą parodo skaičiavimai (ekspertizės akto 4.5.15 punktas, 41 t., b. l. 34–35). Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį, kad teismas turėtų vertinti, ar tikrai, atsižvelgiant į ekonominės krizės faktą, turėjusį įtakos mažesniam sunkvežimių naudojimui ir kartu gautai mažesnei naudai, gauta neigiama nauda gali būti laikoma žalos dydžiu (ekspertizės akto 4.5.15 punktas, 41 t., b. l. 34). Krovininių automobilių keitimo sandoris atnešė ne mažesnę kaip apytikriai 900 000 Lt ekonomiją dėl mažesnio degalų sunaudojimo. Automobilių DAF remonto išlaidos sudarė 263 924 Lt. Jeigu vietoj naujų krovininių automobilių DAF analogiškai būtų buvę eksploatuojami seni sunkvežimiai GINAF, tikėtinas jų remontas per analogišką laikotarpį sudarytų ne mažiau kaip apie 684 320 Lt. Tai reiškia, kad krovininių automobilių keitimo sandoris atnešė ne mažesnę kaip apytiksliai 420 000 Lt ekonomiją dėl mažesnių remonto išlaidų. UAB „Centrako“ raštas ir pridedami papildomi susitarimai (43 t., b. l. 159–160, 166–167) patvirtina ir tai, kad automobilių keitimo ir statybos rangos sutartis buvo susiję sandoriai, kurių sąlygos priklausė vienas nuo kito. Būtent krovininių automobilių keitimo sandorio sudarymas lėmė, kad UAB „Mitnija“ buvo pasirinkta projekto valdytoja ir dėl sunkvežimių keitimo sandorio gavo papildomą 531 000 Lt pajamų. Iš atlikto ekspertizės akto matyti, kad apytiksliai 2,4 mln. neigiamos naudos sumą sudaro ir 255 467 Lt sumokėtos lizingo palūkanos bei kiti mokesčiai. Ieškovė UAB „MG Baltic Investment“ 2007 ir 2008 m. išsimokėjo 12 237 000 Lt ir 10 800 000 Lt dividendų. Tokie išmokėjimai galėjo lemti, kad dėl apyvartinių lėšų trūkumo, sudaręs krovininių automobilių DAF keitimo sandorį, A. G. turėjo pasirašyti lizingo sutartis, o ne finansuoti įsigyjamus automobilius įmonės lėšomis. Jeigu nebūtų buvę paties kreditoriaus atliktų veiksmų, A. G. nebūtų turėjęs pasirašyti lizingo sutarčių, o automobilių keitimo sandorį būtų buvę galima finansuoti įmonės nuosavomis apyvartinėmis lėšomis, dėl to iš automobilių keitimo sandorio gauta nauda didintina 255 467 Lt suma. Kaip matyti iš ekspertizės akto, vienas naujas krovininis automobilis DAF, pasibaigus ekonominei krizei, per metus toliau teikia apytiksliai 200 000 Lt ekonominę naudą (ekspertizės akto priedo Nr. 4, lentelės Nr. 6, 7, 9, 10, 41 t., b. l. 85–87). Bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai padarė pagrįstą išvadą, kad senų sunkvežimių keitimo į naujus automobilius DAF sandoris buvo ieškovei naudingas.

55.10. TŪB „Mitnijos investicija“ epizode tuo laikotarpiu, kai A. G. ėjo bendrovės vadovo pareigas, vykdomas projektas buvo pelningas; pasitraukęs iš bendrovės vadovo pareigų A. G. paliko sukurtą didelės vertės turtą, todėl šio epizodo atveju nustačius teigiamą veiklos rezultatą nėra pagrindo daryti išvadą apie tariamą žalos faktą, taip pat ieškovės keliamas CK 6.249 straipsnio taikymo ir aiškinimo klausimas laikytinas teisiškai nereikšmingu šioje byloje. Vykdant 2006 m. balandžio 20 d. UAB „Mitnija“ valdybos sprendimą (3 t., b. l. 76) už ne didesnę kaip 9 450 000 Lt sumą sudaryta TŪB „Mitnijos investicija“ dalies pirkimo–pardavimo sutartis (1 t., b. l. 105–107). UAB „Mitnija“ buvo paėmusi 3,7 mln. Lt paskolą iš TŪB „Mitnijos investicija“, šios, įsigijus bendrijos dalį, realiai grąžinti nereikėjo. TŪB „Mitnijos investicija“ valdė 1,8152 ha žemės sklypą, kurio vertė 9 080 000 Lt, tai patvirtina VĮ Registrų centro pažyma ir ataskaita (6 t., b. l. 69, 68–92). Įgyta veikianti įmonė, atlikusi rinkos tyrimus, parengusi visus projektus, turėjusi statybos leidimus, pasirašiusi preliminariąsias butų pirkimo–pardavimo sutartis statomuose namuose (7 t., b. l. 26–28, 87–88). Iš byloje UAB „KPMG Baltic“ atliktos ekspertizės matyti, kad TŪB „Mitnijos investija“ pelnas prieš apmokestinimą per A. G. darbo bendrovėje laikotarpį buvo apytiksliai 10 mln. Lt (ekspertizės akto 2.2.12 punktas). A. G. pasitraukimo dieną likusio (sukurto per A. G. darbo laikotarpį) nekilnojamojo turto vertė sudarė apytiksliai 8,7 mln. Lt (ekspertizės akto 2.2.13 punktas). A. G. darbo laikotarpiu vykdytas TŪB „Mitnijos investicija“ projektas buvo pelningas, nes ne tik atpirko sumokėtas lėšas, bet ir leido uždirbti papildomą pelną (naudą).

55.11. Nustatant AB „Salvyda“ priklausiusių statinių vertę, į ją įtraukti neįteisinti statiniai (mechaninės dirbtuvės). Kaip matyti iš ekspertizės akto, šie du pastatai, kadastro duomenimis, buvo pastatyti 2006 m. balandžio 10 d., bet nebuvo išduotas statybos leidimas juos statyti (ekspertizės akto 5.5.2 punktas, 41 t., b. l. 43). Sandorio metu galiojęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nustatė, kad netgi jeigu statinys pastatytas nesant statybos leidimo, tačiau jo statyba būtų buvusi leidžiama, statytojui yra leidžiama parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą (Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Mechaninės dirbtuvės, plane pažymėtos 18p1g ir 19p1g, įregistruotos kaip AB „Salvyda“, o vėliau – kaip UAB „Mitnija“ nuosavybė (11 t., b. l. 20–21, 26; 36 t., b. l. 136–137, 140), ir šiais statiniais ieškovė UAB „Mitnija“ naudojasi iki šios dienos. 2006 m. balandžio 10 d. atliktų kadastrinių matavimų metu dirbtuvių baigtumas buvo 100 proc., statybos buvo teisiškai leidžiamos ir vėliau jos buvo registruotos Nekilnojamojo turto registre, jos įtrauktos į bendrą AB „Salvyda“ turėto nekilnojamo turto vertinimą (ekspertizės akto 5.5.2 punktas, 41 t., b. l. 43). Ieškovė UAB „Mitnija“ AB „Salvyda“ akcijų sandorio sudarymo metu įgijo ir minėtas dirbtuves, jas vėliau registravo Nekilnojamojo turto registre.

55.12. Dėl atsakomybės taikymo už laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytą žalą – šiomis priemonėmis uždraudus didinti įstatinį kapitalą, UAB „Mitnija“ nuosavas kapitalas galėjo būti atkurtas kitais ABĮ nurodytais būdais, pvz., akcininkų įnašais nuostoliams dengti. Atsakovų prašytomis pritaikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis jokie kiti būdai, išskyrus įstatinio kapitalo didinimą, nebuvo drausti. Be to, ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas nedraudžia akcininkui suteikti beprocentę paskolą savo bendrovei, to rezultatas būtų identiškas lėšų gavimui didinant įstatinį kapitalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje ieškovės įvertintos kaip nesąžiningos: akcininkui draudžiama naudotis teisėmis sąmoningai siekiant sukurti nepateisinamos žalos; ieškovės šioje situacijoje nebuvo visiškai sąžiningos, nes siekė padidinti įstatinį kapitalą, nors šių asmenų iniciatyva buvo areštuotos atsakovų lėšos, dėl kurių atsakovų galimybės kartu dalyvauti didinant bendrovės kapitalą buvo reikšmingai pasunkintos.

55.13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir žalos priežastinis ryšys nagrinėjamame epizode neegzistuoja, o ieškovės sprendimas skolintis (ir taip „prarasti lėšas“) nebuvo nulemtas būtent laikinųjų apsaugos priemonių. Sprendimas savo veiklą finansuoti paskolomis UAB „Mitnija“ buvo priimtas nepaisant atsakovų iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tai konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas. Blogą kapitalo santykį nulėmė ne atsakovų iniciatyva taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nuosavo kapitalo atkūrimas nuostolių dengimo akcininkų įnašais būdu (pagal ABĮ 59 straipsnį), kuris niekada nebuvo draustas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, būtų išsprendęs UAB „Mitnija“ finansines problemas (skolinimosi poreikį). Todėl priežastinis ryšys dėl būtent atsakovų veiksmų (konkretaus draudimo didinti UAB „Mitnija“ įstatinį kapitalą inicijavimo) ir konkrečių pasekmių (bankams ir susijusioms įmonėms sumokėtų palūkanų) turėjo būti pripažintas neįrodytu.

55.14. Dėl kompensuojamųjų palūkanų nepriteisimo – CK 6.210 straipsnis nustato pareigą mokėti palūkanas, tačiau tai taikytina tik esant asmens piniginei prievolei, atsiradusiai iš sutarties, bet ne iš delikto. CK 6.210 straipsnis reglamentuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių. Deliktinės atsakomybės atveju nėra sutartinių skolininko įsipareigojimų, todėl nėra teisinio pagrindo skolininkui mokėti kompensuojamąsias palūkanas.

55.15. CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius CK 2.87 straipsnyje ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai (kaip antai CK 2.87 straipsnis) ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovė privalėjo įrodyti neteisėtus buvusio bendrovės vadovo veiksmus, kurių neįrodžius civilinė atsakomybė neatsirado ir netaikytina.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įmonės vadovo atsakomybės už įmonės vardu sudarytus sandorius ir už vadovo kaip akcininko inicijuotas laikinąsias apsaugos priemones, apribojusias įmonės veiklą

56. Byloje nagrinėjamas juridinio asmens vadovo dėl sudarytų įmonės vardu sandorių ir dėl vadovo bei jo, kaip atsakomybės subjekto, teisių perėmėjos prašymais taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, apribojusių įmonės akcininkų veiksmus didinti įmonės kapitalą, civilinės atsakomybės klausimas. Juridinio asmens vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Tam, kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus vadovo veiksmus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinį neteisėtų veiksmų ir nuostolių ryšį, vadovo kaltę (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žalą (nuostolius) (CK 6.246–6.249 straipsniai).

57. CPK 362 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvioji teisės norma, pagal kurią kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Dėl šios teisės normos taikymo, t. y. kasacinio teismo išaiškinimų konkrečioje byloje privalomumo, yra pasisakęs kasacinis teismas savo praktikoje: kasacinis teismas išnagrinėjęs bylą gali konstatuoti, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių nepakanka, jos nėra visiškai aiškios ar prieštaringos ir tie prieštaravimai neįvertinti žemesnės instancijos teismo, bei perduoti šiuos klausimus nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kuria byla grąžinama nagrinėti iš naujo, pateikti teisės išaiškinimai saisto teismus ir taip lemia tolesnį bylos nagrinėjimą. Kai iš naujo išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas apskundžiamas kasacine tvarka, bylos antro (pakartotinio) nagrinėjimo metu kasacinio proceso tvarka vertinama, ar žemesniųjų instancijų teismai išnagrinėjo bylą pagal kasacinio teismo suformuluotus teisės išaiškinimus ir nurodymus. Kai byla grąžinama siekiant, kad žemesnės instancijos teismas papildomai aiškintųsi, išnagrinėtų ir nustatytų tam tikras faktines aplinkybes, tai antrojo (pakartotinio) bylos nagrinėjimo kasacine tvarka metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gali pateikti kitokius taikytinos teisės išaiškinimus tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas nustatė kitas faktines aplinkybes, reikšmingai besiskiriančias nuo aplinkybių, nustatytų iki bylos grąžinimo, arba, jei atsižvelgiant į konstitucinius teismų jurisprudencijos keitimo pagrindus (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas), yra teisinis pagrindas ir būtinumas keisti ankstesnę teismų praktiką tokios kategorijos bylose. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-439/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-439/2011">3K-3-439/2011</a>; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-128/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-128/2014">3K-3-128/2014</a>; kt.).

58. Nagrinėjant šią bylą kasacine tvarka pirmą kartą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartimi (bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-124/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-124/2014">3K-7-124/2014</a>) panaikinus byloje priimtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis dėl bendrovės vadovo žalos įsigyjant automobilius DAF, AB,,Salvyda“ akcijas, TŪB,,Mitnijos investicija“ dalis, piktnaudžiaujant bendrovės akcininko teisėmis, byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos (Vilniaus apygardos) teismui.

59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartyje pažymėta, kad, siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide (atvirai, sąžiningai) geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą.

60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartyje konstatuota, kad bylą nagrinėję teismai reikiamai neištyrė ir neįvertino visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių: a) dėl krovininių automobilių DAF epizodo – vadovas viršijo automobiliams įsigyti UAB „Mitnija“ 2008 m. biudžete skirtas lėšas, o teismai nenustatė, ar valdyba pritarė tokiam sandoriui ir kokios kliūtys galėjo sukliudyti šį sandorį vadovui aptarti su valdyba, taip pat nenustatytas nei žalos faktas, nei jos dydis, neištirta, ar iš naujų automobilių DAF įgijimo ir senų automobilių pardavimo sandorių UAB „Mitnija“ uždirbo pajamų, kai dėl tokių sudarytų sandorių UAB „Mitnija“ tapo technine prižiūrėtoja UAB „NTV ranga“ statomame objekte, nes tokios pajamos gali būti įskaitomos į nuostolius; b) dėl AB,,Salvyda“ akcijų epizodo – teismai neištyrė, dėl kokių priežasčių UAB „Mitnija“ susitarė ir sumokėjo sutartyje nurodytos kainos dydį pirkdama AB,,Salvyda“ akcijas, o kadangi už akcijas sumokėta viršijanti jų rinkos vertę kaina, akcijų pardavėjas buvo tas pats asmuo – vadovas, veikęs interesų konflikto situacijoje ir gavęs naudą iš sandorio, kuriam pritarė UAB „Mitnija“ valdyba, neįvertinusi žalos rizikos, tai vadovui tenka pareiga atlyginti UAB „Mitnija“ žalos didžiąją dalį dėl AB,,Salvyda“ akcijų įsigijimo, o konkretų žalos dydį ir jos atlygintiną dalį iš vadovo turi nustatyti bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas; c) dėl TŪB „Mitnijos investicija“ dalių įsigijimo sandorio įgyvendinimo epizodo – teismai nenustatė, iki kurio galutinio termino turėjo būti pastatyti du daugiabučiai namai po to, kai UAB „Mitnija“ įsigijo TŪB „Mitnijos investicija“ dalis daugiabučių namų statybos projektui įgyvendinti, ir ar dėl darbų įgyvendinimo vėlavimo vadovas netinkamai vykdė savo pareigas bei kokios priežastys lėmė darbų vėlavimą; d) dėl vadovo, kaip UAB „Mitnija“ vieno iš akcininkų, piktnaudžiavimo teisėmis inicijavus laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, kuriomis ieškovui buvo uždrausta didinti įstatinį kapitalą, epizodo – teismai nesvarstė, ar, atsižvelgiant į abiejų šalių veiksmus, dėl kurių pasunkėjo galimybės UAB „Mitnija“ akcininkams kartu veikti didinant įstatinį kapitalą, nėra pagrindo konstatuoti mišrią akcininkų atsakomybę dėl įstatinio kapitalo didinimo apribojimo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Nurodytoms aplinkybėms nustatyti, įrodymų tyrimo ir vertinimo trūkumams ištaisyti byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

61. Pirmą kartą nagrinėjant bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartyje išnagrinėtais ir išspręstais klausimais, jų nekartodama, kolegija iš naujo nesprendžia, o vertina, ar grąžinus bylą nagrinėti iš naujo priimtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir ar nepažeidė proceso teisės normų perduotais nagrinėti iš naujo bylos klausimais, kurių santrauka pateikta šios nutarties 60 punkte. Atsižvelgdama į kasacine tvarka bylos nagrinėjimo dalyką nurodyta bylos nagrinėjimo apimtimi kolegija vertina kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisinį pagrįstumą.

Dėl žalos, siejamos su automobilių DAF įgijimu

62. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartyje išaiškinta, kad įmonės vadovo diskrecija priimant verslo sprendimus ir atsakomybės netaikymas už įprastą ūkinės komercinės veiklos riziką pasižymi specifika tais atvejais, kai vadovas veikia viršydamas jam suteiktus įgaliojimus. Įgaliojimų viršijimas savaime yra neteisėtas veiksmas, kurio neteisėtumo nepanaikina net ir sąžiningas veikimas bendrovės interesais bei konkretaus vadovo veiksmo ekonominės logikos ir rizikos ypatumai, nebent būtinumą viršyti įgaliojimus pagrįstų specifinės aplinkybės, sudarančios būtinojo reikalingumo komerciniuose santykiuose pagrindą. Jei dėl įmonės vadovo įgaliojimų viršijimo atsirado žala, vadovas negali išvengti jos atlyginimo remdamasis verslo sprendimų priėmimo taisykle. Viršydamas sunkvežimių pakeitimui 2008 metų UAB „Mitnija“ biudžete patvirtintą investicijų sumą, vadovas atliko neteisėtus veiksmus, o argumentų, kodėl be gilesnės analizės prireikė atlikti tokią investiciją, nėra pateikiama.

63. Iš naujo išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad bendrovės vadovui valdyba buvo suteikusi plačią veikimo laisvę valdymo susitarime (sudarytame 2006 m. kovo 24 d. UAB „Mitnija“ naujos akcininkės UAB „MG Baltic Investment“ ir perleidusio akcijas A. G.) iškeltam tikslui pasiekti, jį įpareigodama imtis visų priemonių, kad būtų didinamas jos gaunamas pelnas. Vadovui pavesta dėl viršijančių 3 000 000 Lt (868 860,05 Eur) sandorių gauti valdybos pritarimą, o UAB „Mitnija“ 2008 m. biudžete buvo nustatyta automobiliams įgyti investicijų suma – 277 400 Lt (80 340,59 Eur). Nors bendrovės vadovas ir viršijo automobilių pirkimo sumos limitą (krovininius automobilius DAF UAB „Mitnija“ įsigijo už 3 961 639 Lt (1 147 369,90 Eur)), tačiau jis iš esmės neperžengė jam suteiktos ūkinės komercinės rizikos ribų. Žalos faktas neįrodytas, nes automobiliai DAF buvo eksploatuojami iki kol UAB „Mitnija“ juos pardavė (išskyrus du iš įsigytų dešimties automobilių DAF, kurių rida buvo nulinė juos vėliau parduodant), dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad jie nebuvo reikalingi bendrovės veikloje. Spręsdamas dėl to, kad žala neatsirado, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ir į eksperto išvadą, kurioje nurodyta, kad iš automobilių DAF sandorio gautos neigiamos naudos (ieškovės skaičiavimu, automobilių DAF įsigijimo išlaidų ir šešių DAF automobilių pardavimo pajamų bei 2008 m. UAB „Mitnija“ biudžete patvirtintos investicijų sumos skirtumo) negalima laikyti žalos dydžiu, nes ieškovės skaičiavimai dėl žalos dydžio buvo pagrįsti tais faktiniais duomenimis, kurie nebuvo žinomi tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas pirkti automobilius DAF. Ieškovė nepagrįstai sutapatino bendrovės negautą ekonominę naudą su žala, už kurios atlyginimą teisiškai atsakingas bendrovės vadovas. Naujų automobilių DAF įgijimo ir senų automobilių pardavimo sandorių sąlygos buvo šalių suderintos kartu su 2007 m. lapkričio 20 d. statybos rangos sutartimi dėl projekto valdytojos UAB „Mitnija“ teisių ir pareigų UAB „NTV ranga“ statomame objekte.

64. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad skundžiamos teismo nutarties išvada, jog sudarydamas sandorius dėl naujų automobilių įsigijimo ir senų pardavimo, nors ir pažeisdamas bendrovės valdybos nutarimą, vadovas iš esmės neviršijo jam suteiktos ūkinės komercinės rizikos ribų, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išaiškinimams šioje civilinėje byloje, kad jei dėl įmonės vadovo įgaliojimų viršijimo atsirado žala, vadovas negali išvengti jos atlyginimo remdamasis verslo sprendimų priėmimo taisykle.

65. Kolegija sutinka su ieškovės kasacinio skundo argumentu, kad jei dėl įmonės vadovo įgaliojimų viršijimo atsirado žala, vadovas negali išvengti jos atlyginimo remdamasis verslo sprendimų priėmimo taisykle, nes įgaliojimų viršijimas savaime yra neteisėtas veiksmas, nebent būtinumą viršyti įgaliojimus pagrįstų specifinės aplinkybės, sudarančios būtinojo reikalingumo komerciniuose santykiuose pagrindą. Bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumas dėl automobilių DAF įsigijimo jau buvo konstatuotas byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje ir tai pripažino apeliacinės instancijos teismas nutartyje. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad vadovo veiksmų pobūdis neleidžia teismui spręsti apie vadovo veiksmų tyčinės kaltės formą, taip pat apie vadovo nelojalų ar aiškiai aplaidų veikimą, yra verslo sprendimų priėmimo taisyklės taikymas, kuris, tuo atveju, kai konstatuotas vadovo įgaliojimų viršijimas, yra neaktualus.

66. Bendrovės vadovo atsakomybė už žalą dėl bendrovės vardu sudarytų sandorių atsiranda, kai yra nustatomos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, nustatytos CK 6.246–6.249 straipsniuose. Vien neteisėtų veiksmų konstatavimas dar nėra pakankamas teisinis pagrindas taikyti atsakomybę, nes bent vienos iš sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, jų priežastinio ryšio ar kaltės) nebuvimas reiškia negalimumą taikyti civilinę atsakomybę.

67. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nenustatė žalos fakto ir dydžio dėl automobilių DAF įsigijimo, nors bendrovei šie automobiliai buvo nereikalingi, o jiems pirkti buvo viršyta bendrovės investicijoms į naujus automobilius nustatyta suma.

68. Apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad dėl automobilių DAF įsigijimo žalos bendrovei vadovo veiksmais faktas nenustatytas; nesant įrodytos žalos, neskaičiavo ir jos galimo dydžio.

69. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xODMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-183/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-183/2006">3K-7-183/2006</a>).

70. Spręsdami dėl automobilių DAF sandorio žalingumo įmonei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsižvelgė tiek į ieškovės vykdyto verslo specifiką (statybos), jo mastą, vykdomus ir numatomus vykdyti projektus, tiek į konkrečius A. G. prisiimtus įsipareigojimus verslui pagal valdymo sutartį, tiek į jam valdybos suformuluotą konkrečią užduotį per 2008 m. atnaujinti gamybos techniką (bazę), investuojant į ją apie 4 500 000 Lt (1 303 290 Eur), tiek į patvirtintą 2008 m. biudžete 277 400 Lt (80 340,59 Eur) finansavimą krovininiams automobiliams pakeisti, tiek į neilgai trukus po šio sandorio sudarymo užklupusią ekonominę krizę, tiek į senųjų automobilių remonto, degalų, pardavimo išlaidas ir jų sutaupymą, tiek į ieškovės gautą naudą iš automobilių DAF sandorio. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad žalos dėl automobilių DAF sandorio faktas yra nenustatytas, atsižvelgdamas ir į teismo ekspertizės ataskaitos duomenis. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas objektyviai netyrė ir nevertino tam tikrų bylos įrodymų.

71. Žalos faktas ir jos dydis vienareikšmiškai nenustatyti teismo ekspertizės ataskaitoje. Joje konstatuota, kad UAB „Mitnija“ patirta 2,4 mln. Lt (695 088 Eur) neigiama nauda dėl krovininių automobilių DAF sandorio pagrįsta faktiniais duomenimis, kurie nebuvo žinomi tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas pirkti automobilius DAF (2.2.3 punktas). Po 2008 m. sprendimo pirkti krovininius automobilius DAF kilusi ekonominė krizė 2008–2010 m. sumažino UAB „Mitnija“ pajamas. Šis nenumatytas aplinkybių pasikeitimas galėjo turėti įtakos mažesniam automobilių DAF panaudojimui, dėl to Mitnija gavo atitinkamai mažesnę naudą iš šių įsigijimų, tą parodo eksperto skaičiavimai (4.5.15 punktas). UAB „Mitnija“ pardavimo pajamos 2008, 2009, 2010 m. sudarė atitinkamai 255,593 mln. Lt (74 024 849 Eur), 42,943 mln. Lt (12 437 152 Eur) ir 79,984 mln. Lt (23 164 967 Eur).

72. Be to, teismo ekspertizė nustatė, kad, remiantis UAB „Mitnija“ išrašytomis sąskaitomis faktūromis UAB „NTV ranga“, UAB „Mitnija“, teikdama techninio prižiūrėtojo paslaugas UAB „NTV ranga“, uždirbo 450 000 Lt (130 329 Eur) pajamų (2.2.5 punktas).

73. Ieškovė skaičiavo žalą dėl automobilių DAF sandorio, įrodinėdama šio sandorio žalingas pasekmes, atsiradusias praėjus keleriems metams nuo sandorio sudarymo. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi bendrovei atlyginami tik nuostoliai, susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais bendrovės vadovo veiksmais, tapusiais nuostolius nulėmusiu rezultatu.

74. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNDUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-345/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-345/2007">3K-7-345/2007</a>; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-364/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-364/2014">3K-3-364/2014</a>).

75. Civilinėse bylose dėl bendrovės vadovo atsakomybės už žalą sukėlusius sandorius kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad ieškovas įrodinėdamas teisinį priežastinį ryšį privalo įrodyti, kad atsakovas, priimdamas ginčo sprendimą, galėjo numatyti būsimą žalą: bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-581/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-581/2013">3K-3-581/2013</a>).

76. Nutarties 71 punkte cituojama ekspertizės išvada, kad ieškovės negauta ekonominė nauda iš automobilių DAF sandorio, tapatinama su žalos dydžiu, nebuvo žinoma pagal buvusius duomenis tuo metu, kai buvo sudarytas sandoris, iš esmės reiškia tai, kad sandorio sudarymo metu vadovas negalėjo pagrįstai iš anksto numatyti šio sandorio žalingumo, ypač atsižvelgiant į UAB „Mitnija“ verslo ir pajamų spartų augimą iki 2008 m. Sumažėjęs veiklos mastas po 2008 m. lėmė šio sandorio ekonominį nenaudingumą. Teismo ekspertizė nepaneigė, kad šis sandoris būtų atsipirkęs (ekonomiškai naudingas) bendrovei, jei verslo mastas ir pajamos nebūtų daug kartų sumažėję po 2008 m. ištikusios visą šalį ekonominės krizės, kuri ypač sumažino statybų verslo sektoriaus veiklos mastą. Dėl to pasikeitusios rinkos sąlygos, dėl kurių drastiškai sumažėjo UAB „Mitnija“ veiklos mastas ir pajamos, kurių sumažėjimo masto vadovas negalėjo numatyti priimdamas sprendimą pirkti krovininius automobilius DAF, lėmė šio sandorio ekonominį nenaudingumą.

77. Bendrovės vadovo civilinės atsakomybės vienos iš būtinųjų sąlygų – priežastinio žalos ir neteisėtų veiksmų ryšio (CK 6.247 straipsnis) – nebuvimas reiškia civilinės atsakomybės taikymo negalimumą krovininių automobilių DAF sandorio epizodo kontekste.

78. Nenustačius visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246–6.249 straipsniai) atsakomybė netaikoma, dėl to neturi reikšmės ir kolegija nepasisako dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami civilinės atsakomybės paskirstymo, atsižvelgiant į abiejų šalių kaltę ir kaltės formą, klausimai.

Dėl AB „Salvyda“ akcijų įsigijimo

79. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartyje konstatuota, kad dėl AB „Salvyda“ akcijų įsigijimo žalą, jei ji atsirado, nulėmė tiek netinkamas vadovo veikimas interesų konflikto situacijoje, tiek ir UAB „Mitnija“ valdybos veiksmai pernelyg pasikliaujant vadovo pateikta informacija ir pritariant sandoriui, nepakankamai įvertinus potencialią žalos riziką. Atsižvelgiant į tai, kad dėl ieškovui žalingo sandorio naudą gavo A. G., o ne sandoriui pritarę valdybos nariai, ir įvertinus jo vaidmenį sudarant sandorį, šiam asmeniui (jo teisių perėmėjams) tenka pareiga atlyginti didžiąją dalį ieškovo patirtos žalos, susijusios su AB „Salvyda“ akcijų įsigijimu.

80. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarties išaiškinimais ir nurodymais iš naujo nagrinėjant bylą apskaičiuoti žalos dydį bendrovei dėl vadovo veiksmų sudarant AB „Salvyda“ akcijų sandorius, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad derantis dėl AB „Salvyda“ akcijų įsigijimo buvo remiamasi viso turto verte, įskaičiuojant gamybinės bazės nuomos plotą, sąnaudas. Eksperto išvadoje, be kita ko, įtraukiant pastatų vertę, taip pat ieškovės sutaupytas lėšas nuomai, AB „Salvyda“ apskaičiuota akcijų rinkos vertė 2006 m. spalio 12 d. buvo 4 486 000 Lt (1 299 235,40 Eur). A. G. 2006 m. spalio 12 d. turimas 6272 akcijas pardavė UAB „Mitnija“ už 4 581 190 Lt (1 326 804,30 Eur), o kiti akcininkai – už 3 418 810 Lt (990 155,81 Eur) (iš viso 8 010 150 Lt (2 319 899,70 Eur)), todėl ieškovė patyrė 1 020 664,39 Eur (3 524 150 Lt) nuostolių.

81. Nors kasaciniame skunde ieškovės nurodoma mažesnė 2006 m. spalio 12 d. AB „Salvyda“ akcijų vertė apskaičiuota neįtraukus į akcijų vertę tuo metu pastatytų, bet neįregistruotų nekilnojamojo turto objektų, tačiau sudarydamos akcijų įgijimo sandorį šalys žinojo apie šiuos objektus, jie buvo svarbus kriterijus įgyjant akcijas ir buvo įskaičiuoti į akcijų pirkimo ir pardavimo kainą. Į tai atsižvelgta nustatant akcijų rinkos vertę nurodytu metu apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

82. AB „Salvyda“ akcijų įsigijimo sandoris iš esmės buvo aprobuotas valdybos, kuriai taip pat tenka dalis atsakomybės. Valdybai sandoris buvo priimtinas, ji pritarė jo sudarymui, nustatė AB „Salvyda“ akcijų įsigijimo kainą. Paskirstydamas nuostolių dėl šio sandorio dydį apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į didesnį ieškovės interesą, lyginant jį su kito galimo atsitiktinio pirkėjo, įsigyti AB „Salvyda“ akcijas, bendrovių veiklos sąsajumą, taip pat tai, kad sandoris buvo sudarytas dalyvaujant valdybos nariams (savo sričių profesionalams, galintiems gana objektyviai įvertinti sudaromą sandorį), o šis ginčo sandoris sudarytas būtent ieškovės interesais, ir nustatė, kad ieškovei tenka 40 proc., o vadovui – 60 proc. kaltės dėl ieškovei padarytos žalos įsigyjant AB „Salvyda“ akcijas. Todėl teismas sprendė ieškovei iš atsakovės priteisti 612 398,64 Eur nuostolių atlyginimo.

83. Apeliacinės instancijos teismas nuodugniai ištyrė aplinkybes dėl bendrovės valdybos ir vadovo kaltų veiksmų, sudarant UAB „Mitnija“ žalingus AB „Salvyda“ akcijų įsigijimo sandorius, įvertino akcijų pirkėjos UAB „Mitnija“ ir akcijų pardavėjų gautą naudą iš akcijų pirkimo–pardavimo sandorių ir pagal tenkantį kaltės laipsnį apskaičiavo proporcingą nuostolių atlyginimo dalį, tenkančią bendrovės vadovui.

84. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad minėtoje situacijoje taikytinos CK normos dėl mišrios kaltės: taikant CK 6.248 straipsnio 4 dalies, 6.282 straipsnio 1 dalies ir 6.247 straipsnio normas jos aiškintinos taip, kad: a) pažeidėjo tyčinė kaltė lemia nukentėjusiojo neatsargaus prisidėjimo prie žalos atsiradimo įtakos pažeidėjo atsakomybei kilti eliminavimą, ypač tais atvejais, kai pažeidėjas iš savo neteisėtų veiksmų gauna asmeninę naudą; b) nukentėjusiojo kaltės įtaka žalos atsiradimui visais atvejais vertinama ir pagal tai, kokia apimtimi nustatyta nukentėjusiojo asmens kaltė lėmė žalos atsiradimą ar jos padidėjimą; c) pažeidėjo tyčinė kaltė lemia platesnę jo atsakomybės apimtį, vertinant teisinį priežastinį ryšį. Todėl, anot ieškovės, pažeidėjas, esant tyčiai, gali būti įpareigotas atlyginti net tokią žalą, kurios nenumatė neteisėtų veiksmų atlikimo metu.

85. Su šiais kasatorės argumentais nesutiktina, nes nagrinėjama situacija nekvalifikuotina kaip mišrios kaltės atvejis. Bendrovės valdybos veiksmai šioje situacijoje priskirtini ne kreditoriaus veiksmams, o asmenų, kartu su vadovu padariusių žalą, veiksmams, ir dėl pirmiau įvardytų priežasčių žalos atlyginimas bendrovės valdymo organams priskirtinas pagal proporcinės atsakomybės taisykles, nustatant dalinę atsakomybę valdybai ir vadovui.

86. Kolegija nesutinka su ieškovės kasacinio skundo argumentais dėl tyčinės vadovo kaltės padarant bendrovei nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė vadovo tokio kaltės laipsnio. Valdyba kartu su vadovu derino sandorio sąlygas, vadovas teikė informaciją valdybai apie numatomą sandorį, nenustatyta jo apgaulės ar informacijos nuslėpimo, kas galėtų nulemti netinkamą bendrovės valdybos suvokimą ir valios susiformavimą dėl sudaromo sandorio.

87. Nustatydamas žalos dydį apeliacinės instancijos teismas rėmėsi eksperto ataskaitoje (2.2.9 punktas) apskaičiuota AB „Salvyda“ akcijų rinkos verte ir sumokėtos akcijų kainos bei jos vertės skirtumu. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo ekspertu skiriamas nesuinteresuotas asmuo bylos baigtimi, turintis reikiamą kvalifikaciją ir specialių žinių (CPK 212 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010). Kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad įvertindamas eksperto išvadą apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 218 straipsnio eksperto išvados kaip įrodymo vertinimo taisykles. Todėl apeliacinės instancijos teismas nutartyje nustatė pagrįstą žalos dydį, atsižvelgė į šalių kaltę ir apskaičiavo proporcingai tenkančią vadovui nuostolių atlyginimo sumą bei ją pagrįstai priteisė iš vadovo teisių perėmėjos.

Dėl TŪB „Mitnijos investicija“ dalių įsigijimo

88. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartyje konstatuota, kad ieškovė žalą kildino tiek iš bendrovės vadovo veiksmų sudarant sandorį, tiek jį įgyvendinant, nes galimas sandorio žalingumas atsiskleidė būtent priimto sprendimo įgyvendinimo etape, ir nurodyta iš naujo nagrinėjančiam bylą teismui ištirti ir nustatyti, iki kurio galutinio termino turėjo būti baigti įgijus TŪB „Mitnijos investicija“ dalis dviejų daugiabučių namų statybos darbai, ar dėl darbų įgyvendinimo vėlavimo vadovas netinkamai vykdė savo pareigas ir kokios priežastys lėmė darbų vėlavimą.

89. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad vadovo atsakomybė gali atsirasti ne dėl to, kad nebuvo laiku įgyvendintas projektas, bet dėl to, kad vadovas nesugebėjo deramai organizuoti darbo, ėmėsi veiklos neturėdamas plano ir nepasirūpino ištekliais jam įgyvendinti, neužtikrino esminėms funkcijoms būtinos komunikacijos įmonėje (šios nutarties 53.21 punktas).

90. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad UAB „Mitnija“ 2007 m. gruodžio 21 d. valdybos posėdyje patvirtinus 2008 m. biudžetą gyvenamųjų namų Kaune, V. Krėvės pr., statybos pabaiga buvo pratęsta iki 2008 m. balandžio 30 d. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad statybos darbai nebuvo baigti iki 2008 m. balandžio 30 d. Teismo ekspertizės ataskaitos duomenimis, daugiabučių namų statybos darbų užbaigimo terminai buvo kelis kartus atidedami, atidedant statybos darbų pabaigos pradinį galutinį terminą 2007 m. vasario 29 d. į vėliausią galutinį terminą – 2008 m. balandžio 30 d. (6.2.2 punktas). Ekspertizės ataskaitoje pažymėta, kad pagal turimus dokumentus neįmanoma atlikti patikimos analizės vertinant, ar faktiniai terminai buvo tinkami, nes UAB „Mitnija“ nepateikė detalaus statybos darbų grafiko, be to, remiantis turimais dokumentais, neįmanoma nuspręsti, dėl kurio subjekto veiksmų galėjo atsirasti (terminų) pažeidimų (2.2.11, 6.5.4 punktai). Kaune, V. Krėvės pr., pastatytų gyvenamųjų namų darbų užbaigimo aktas dėl vieno daugiabučio namo surašytas 2008 m. balandžio 8 d., dėl antro – 2008 m. liepos 7 d. (ekspertizės ataskaitos 6.2.2 punktas).

91. Byloje nenustatyta, kad vadovas netinkamai vykdė pareigas įgyvendindamas aptariamą statybos projektą. Neįrodžius bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumą patvirtinančių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimo, akivaizdaus protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimo, aiškaus aplaidumo arba jam suteiktų įgaliojimų viršijimo aplinkybių, bendrovės vadovui neatsirado civilinė atsakomybė dėl, įgijus TŪB „Mitnijos investicija“ dalis, dviejų daugiabučių namų statybos darbų įgyvendinimo.

Dėl žalos taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atlyginimo

92. Atmetus ieškinį, asmuo, kurio turtinės teisės ieškovo prašymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kuris dėl tokio suvaržymo patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismą atskiru ieškiniu CPK 147 straipsnio 3 dalies tvarka prašydamas taikyti kreditoriui deliktinę atsakomybę, nenustatant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis.

93. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga, pripažintinas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00MTEvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-411/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-411/2010">3K-7-411/2010</a>; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03NC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-74/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-74/2011">3K-3-74/2011</a>; 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-335/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-335/2013">3K-7-335/2013</a>; 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTYtNDE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-556-415/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-556-415/2015">3K-3-556-415/2015</a>).

94. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu ieškovė UAB „Mitnija“ neturėjo galimybės atkurti bendrovės kapitalą įstatinio kapitalo didinimu, t. y. būtent tuo būdu, kurį pasirinko akcininkė UAB „MG Baltic Investment“ 2010 m. kovo 31 d. visuotiniame akcininkų susirinkime.

95. ABĮ reglamentuojamas bendrovės kapitalo atkūrimas gali būti atliekamas įstatinio kapitalo didinimu, mažinimu arba akcininkų įnašais, skirtais nuostoliams padengti, nedidinant įstatinio kapitalo (ABĮ 59 straipsnio 11 dalies 1 punktas, 59 straipsnio 10 dalies 2 punktas). Teismas laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždraudė ieškovės įstatinį kapitalą atkurti vienu iš trijų galimų būdų – didinant jį akcininkų papildomais įnašais.

96. Ieškovė teigė turėjusi galimybę įnešti 10 800 000 Lt (3 127 896,20 Eur) nuostoliams padengti, bet tokiu atveju turinti 10 proc. bendrovės akcijų atsakovė būtų gavusi 1 080 000 Lt (312 789,62 Eur) nepagrįstą naudą. UAB „Mitnija“ pagrindinė akcininkė, turinti 90 proc. bendrovės akcijų, pasirinko skolinimąsi iš bankų, taip finansuojant kapitalo trūkumą. Dėl to ieškovė nurodė patyrusi ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės atlyginti 434 786,08 Eur nuostolių, iš esmės sudarančių sumokėtas palūkanas už paskolą iš bankų.

97. Ieškovė teigė turėjusi galimybę atkurti kapitalą pagrindinės akcininkės įnašais nuostoliams padengti, tačiau pasirinko kitą būdą – skolinimąsi iš bankų, nepaisant to, kad skolinimasis, atsižvelgiant į ieškovės nurodytų patirtų nuostolių dydį, ieškovei kainavo daugiau už galimą atsakovės naudą dėl įnašų nuostoliams padengti. Ieškovė savo veiksmais prisiėmė didesnių nuostolių atsiradimą. Ieškovė nešaukė visuotinio akcininkų susirinkimo dėl akcininkų įnašų nuostoliams dengti klausimo, todėl nėra žinoma, ar bendrovės 10 proc. akcijų turėtoja atsakovė būtų nepritarusi ir (ar) nevykdžiusi visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo (jei toks būtų buvęs priimtas) atkurti bendrovės kapitalą nustatyto dydžio akcininkų įnašais. Ieškovės nepasinaudojimas kitais įstatyme išvardytais būdais atkurti bendrovės kapitalą, kai šios galimybės nebuvo suvaržytos, pagrindinei akcininkei UAB „MG Baltic Investment“ turint UAB „Mitnija“ akcijų, suteikiančių 90 proc. visų balsų, rodo veiksmų nesiėmimą siekiant išvengti nuostolių atsiradimo arba juos sumažinti, o tai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvų (CK 1.5 straipsnis), taikytinų visiems civilinių teisinių santykių subjektams.

98. Nuosavo kapitalo atkūrimas nuostolių dengimo akcininkų įnašais būdu pagal ABĮ 59 straipsnį nebuvo apribotas taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. UAB „Mitnija“ pagrindinė akcininkė pasirinko skolinimąsi iš bankų, taip finansuojant kapitalo trūkumą. Todėl kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties išvada, kad iš šios bylos aplinkybių galima spręsti, jog nėra priežastinio ryšio dėl bendrovės vadovo ir atsakovės inicijuotų laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo didinti UAB „Mitnija“ įstatinį kapitalą – ir pasekmių (bankams ir susijusioms įmonėms sumokėtų palūkanų) (CK 6.247 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas teisiškai pagrįstai atmetė reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų

99. Šioje byloje taikant civilinę atsakomybę už UAB „Mitnija“ vadovo veiksmus sudarant AB „Salvyda“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorius nuostolių atlyginimas priteisiamas iš vadovo teisių perėmėjos (šios nutarties 80 punktas). Kasaciniame skunde teigiama, kad skundžiamuose sprendimuose teismai, pažeisdami CK 6.37, 6.210, 6.288 straipsnius, atsisakė priteisti kompensuojamąsias palūkanas nuo nustatytos nuostolių sumos nuo žalos atsiradimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, kai šalis saisto deliktinės atsakomybės teisinis santykis.

100. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

101. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-373/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-373/2006">3K-3-373/2006</a>).

102. Nurodytos kompensuojamosios palūkanos gali būti priteisiamos, kai piniginė prievolė atsiranda ne tik iš sutarties, bet ir kitais pagrindais, pvz., dėl delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-41/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-41/2012">3K-3-41/2012</a>; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).

103. Kai atsiradusi prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, ji pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už laikotarpį po pareikalavimo vykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teisme dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).

104. Nagrinėjamu atveju atsiradusi prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovė keletą kartų tikslino ir keitė reikalaujamą atlyginti žalą dėl AB „Salvyda“ akcijų įsigijimo sandorio: 2014 m. birželio 3 d. patikslintu reikalavimu nurodė 1 979 043,51 Eur (36 t., b. l. 1–69), 2014 m. liepos 3 d. – 2 028 201,41 Eur (38 t., b. l. 178–184), paskutinį kartą UAB,,Mitnija“ tikslino ieškinį 2015 m. rugpjūčio 24 d. (43 t., b. l. 43–47), padidindama reikalavimą iki 2 074 397,80 Eur. Šios nutarties 77 punkte pripažinta pagrįsta apeliacinės instancijos teismo priteista 612 398,64 Eur nuostolių atlyginimo suma daug kartų mažesnė už prašomą priteisti sumą.

105. Kadangi šalys nesutarė dėl žalos fakto ir dydžio, tikslią nuostolių sumą buvo sudėtinga apskaičiuoti, ji nebuvo aiški ir žinoma šalims, tikrąją nuostolių sumą nustatė teismas, o ieškovė reikalavo iš atsakovės daug kartų didesnės už nustatytą ir priteisiamą nuostolių atlyginimo sumą, t. y. iš esmės reiškė didžiąja dalimi nepagrįstą reikalavimą, tai kolegija sprendžia nepriteisti kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo reikalavimo atlyginti nuostolius pareiškimo. Kai ieškovė reikalavo didžiąja dalimi nepagrįstai didelės nuostolių atlyginimo sumos, o teismo priteisiamų nuostolių atlyginimo dydis yra daug kartų mažesnis, tai kompensuojamųjų palūkanų priteisimas už laikotarpį nuo didžiąja dalimi pareikšto nepagrįsto reikalavimo nebūtų pagrįstas. Be to, ieškovės reikalavimo dydis tapo žinomas atsakovei, kai ieškovė pateikė nagrinėjamoje byloje ieškinio patikslinimą, o kompensuojamosios palūkanos priteisiamos, kai prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, po pareikalavimo ją įvykdyti iki bylos iškėlimo, t. y. pradinio ieškinio priėmimo teisme dienos. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė nepriteisti kompensuojamųjų palūkanų už priteistą 619 349,52 Eur žalos atlyginimo sumą iki bylos iškėlimo dienos, bet priteisė ieškovei 5 proc. procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

106. Ieškovės kasaciniame skunde keliamas netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme, taikymo klausimas. Ieškovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo nepriėmė jam pateiktų naujų įrodymų.

107. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTgtOTE2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-218-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-218-916/2016">3K-3-218-916/2016</a>; 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOC05NjkvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-38-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-38-969/2015">3K-3-38-969/2015</a>; kt.).

108. Pagal bylos duomenis ir apeliacinės instancijos teismo nutartį spręstina, kad apeliacinės instancijos teismas analizavo pateiktus naujus įrodymus ir konstatavo, kad visi šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl šių įrodymų nevertino kartu su apeliaciniu skundu. Tai apeliacinės instancijos teismo diskrecijos teisė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą neteisėta, todėl šį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip nesudarantį pagrindo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

109. Ieškovė kasaciniu skundu prašo priimti įrodymus, pagrindžiančių nuostolių dydžio apskaičiavimą, t. y. UAB „Mitnija“ finansų skyriaus pažymą dėl nuostolių, patirtų įsigijus AB „Salvyda“ akcijas ir TŪB „Mitnijos investicija“ dalis, skaičiavimo, taip pat 2009 m. rugsėjo 2 d. paskolos sutartį, sudarytą UAB „Mitnija“ ir A. G., kuri patvirtina skolinimosi poreikį.

110. Įrodymus, kaip pavėluotai pateiktus, atsisakė priimti bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Ieškovė kasaciniame skunde prašo priimti naujus įrodymus.

111. Pagal CPK 353 straipsnį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu ir nenustato bylos faktinių aplinkybių, netiria naujų įrodymų. Pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.

112. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės prašymas netenkintinas, nauji įrodymai nepriimtini (CPK 350 straipsnio 8 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

113. Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nutartimi išsprendė bylą laikydamasis šioje byloje priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarties išaiškinimų, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendrovės vadovo atsakomybę bendrovei už jos vardu sudarytus sandorius, taip pat atsakomybę už laikinųjų apsaugos priemonių inicijavimą, bei nepažeidė proceso teisės normų. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 359 straipsnio 3 dalis), ji paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

114. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, iš jos priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą atsakovė sumokėjo advokatui 4000 Eur, jų atlyginimą prašo priteisti iš ieškovės.

115. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovės advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatytus dydžius. Už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą nustatytas maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), jį padauginus iš Rekomendacijų 8.14 punkte nustatyto koeficiento 1,7. Užpraėjusio ketvirčio (2016 m. balandžio 1 d. – 2015 m. birželio 30 d.) vidutinis darbo užmokestis (bruto) buvo 756,90 Eur, su juo susietas maksimalus rekomenduojamas priteisti bylos šalies (atsakovės) turėtų išlaidų už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą yra 1286,73 Eur, ši suma priteistina atsakovei iš ieškovės.

116. Kasaciniame teisme patirta 10,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Mitnija“ (j. a. k. 134511472) atsakovei V. G. 1286,73 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt šešis Eur 73 ct) ir valstybei 10,12 Eur (dešimt Eur 12 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Nepriimti ieškovės pateiktų naujų įrodymų: UAB „Mitnija“ finansų skyriaus pažymos dėl nuostolių, patirtų įsigijus AB „Salvyda“ akcijas ir TŪB „Mitnijos investicija“ dalis, skaičiavimo, taip pat 2009 m. rugsėjo 2 d. paskolos sutarties, sudarytos UAB „Mitnija“ ir A. G.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Andžej Maciejevski

Vincas Verseckas