Teismingumo byla Nr. T-73-2014
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01195-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija 94.5
(S)
NUTARTIS
2014 m. birželio 2 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiasis asmuo policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos sveikatai atlyginimo
n u s t a t ė :
Ieškovas V. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 150 320 Lt žalos, patirtos dėl sveikatos sužalojimo, 105 480 Lt kompensaciją dėl sveikatos sužalojimo kaip netekusiam 45 proc. darbingumo dėl tarnybos pareigų vykdymo pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 3 punktą.
Ieškovas nurodė, kad dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau –VPK) Vilniaus miesto 2-jo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju (laipsnis – inspektorius). 2012 m. liepos 23 d. Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 10-TE-497 ieškovas buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą (jei dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių). Nuo 2012 m. liepos 24 d. ieškovui neterminuotai priskirta 666,41 Lt pareigūno pensija. Nuo 2012 m. spalio 10 d. ieškovas pripažintas iš dalies darbingu (neteko 45 proc. darbingumo). Darbingumo netekimas – tiesioginė pasekmė nugaros traumos, kurią ieškovas patyrė 2009 m. rugsėjo 23 d., dalyvaudamas fizinio pasirengimo pratybose. Faktas, kad ieškovas patyrė traumą, nustatytas nelaimingo atsitikimo tyrimo 2010 m. kovo 17 d. akte Nr. 16. Fizinio pasirengimo pratybose ieškovas dalyvavo vykdydamas Vilniaus apskrities VPK viršininko 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. 10-V-622,,Dėl šaudybos, fizinės prievartos veiksmų ir fizinio parengimo pratybų organizavimo taisyklių patvirtinimo“, kai VPK Personalo skyriaus Profesinio ugdymo poskyriui buvo pavesta organizuoti pratybas nuo 2009 m. rugsėjo 14 d. iki 2009 m. gruodžio 10 d. pagal patvirtintą tvarkaraštį. Pratybos nebuvo tinkamai organizuotos, fizinis krūvis buvo akivaizdžiai per didelis. Nelaimingo atsitikimo tyrimo 2010 m. kovo 17 d. išvadoje Nr. 10-7-IS-27 nuolatinė nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo komisija nustatė, kad sužalojimas įvyko tarnybos metu, įvykis pripažintas draudiminiu, tačiau tarnybinio patikrinimo buvo nuspręsta nepradėti, kas užkirto ieškovui kelią gauti piniginę kompensaciją už sveikatos sutrikdymą pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnį. Vidaus reikalų ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. VI-418 patvirtinto nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ir grįžtant iš jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokumo metu tyrimo ir apskaitos aprašo 34 punktas numato, kad atlikus nelaimingo atsitikimo tyrimą pradedamas tarnybinis patikrinimas, siekiant nustatyti, ar pareigūno mirtis, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu. Komisija, nusprendusi nepradėti tarnybinio patikrinimo, viršijo savo įgaliojimus. Ieškovo skundai administraciniams teismams buvo atmesti, kaip paduoti praleidus apskundimo terminą, tačiau nei Vilniaus apygardos administracinis teismas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netyrė, ar atsisakymas pradėti tarnybinį patikrinimą yra teisėtas. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė nurodė, kad ieškinys darbdaviui pareikštas taip pat ir bendrais žalos atlyginimo pagrindais; pratybos buvo organizuotos netinkamai, fizinis krūvis buvo ieškovui aiškiai per didelis, pratybų vadovas neturėjo medicininių žinių, t. y. darbdavys pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes savo teisių pažeidimo momentu ieškovas laiko jo atleidimo iš tarnybos dieną – 2012 m. liepos 24 d. Jeigu nebūtų traumos, ieškovas tarnautų dar 11 metų ir 10 mėnesių; po atleidimo jo pajamos sumažėjo nuo 1725 Lt iki 666,41 Lt, t. y. ieškovas patyrė 150 320 Lt realių nuostolių.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 105 480 Lt kompensacijos dėl sveikatos sužalojimo kaip netekusiam 45 proc. darbingumo dėl tarnybos pareigų vykdymo pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 3 punktą, nurodydamas, kad pareigūno teisė į Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį numatytą kompensaciją siejama su faktu, kad pareigūnas nukentėjo tarnyboje. 2010 m. kovo 17 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje Nr. 10-7-IS-27 buvo nustatyta, kad V. R. 2009 m. rugsėjo 23 d. susižalojo tarnybos metu, tačiau, atsisakyta pradėti tarnybinį patikrinimą. Nuolatinė nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo komisija savo sprendimą atsisakyti pradėti tarnybinį patikrinimą pagrindė tuo, kad pareigūno sportavimas fizinio pasiruošimo arba policijos pareigūnui būtinų įgūdžių lavinimas nelaikytinas tarnybinių pareigų atlikimu Policijos veiklos įstatymo taikymo prasme, t. y. nelaikytinas tarnybinių pareigų vykdymu, tokių užsiėmimų metu patirtos traumos laikytinos nelaimingu atsitikimu tarnyboje, o ne sveikatos sutrikdymu Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies prasme. Taip pat teismas atmetė ieškovo ieškinį, pareikštą dėl žalos atlyginimo bendrais žalos atlyginimo pagrindais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283, 6.286 straipsniai), motyvuodamas tuo, kad ieškovas kildina atsakovo pareigą atlyginti žalą iš 2009 m. rugsėjo 23 d. tarnybos metu patirto sužalojimo, t. y. ieškovo reikalavimas kildinamas iš tarnybos santykių, o tai reiškia, kad CK normos šalių santykiams netaikytinos.
Ieškovas V. R. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.
Lietuvos apeliacinis teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčas tarp ieškovo V. R. ir atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato yra kilęs dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu ieškovas patyrė traumą, pripažinimo susijusiu su tarnyba ir ieškovo teisės į kompensaciją bei žalos atlyginimo bendrais žalos atlyginimo pagrindais. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas yra viešojo administravimo subjektas (Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 2 straipsnio 1, 6 dalys). Nelaimingo atsitikimo metu ieškovas V. R. buvo pareigūnas, jo tarnybą pas atsakovą reglamentavo Vidaus tarnybos statutas. Lietuvos apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Specialioji teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad socialinės apsaugos priemonių sistema, taikoma vidaus tarnybos pareigūnams, prie kurių priskiriamos ir kompensacijos, mokamos pareigūnams, sužeistiems einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose ar valstybės įmonėse, yra viešosios teisės reguliavimo sritis (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta byloje D. Š. v. Vadovybės apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos). Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindo manyti, kad ieškovo reikalavimas dėl teisės į kompensaciją yra teismingas administraciniam teismui (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovo V. R. ieškiniu atsakovui taip pat reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais. Dėl to Lietuvos apeliacinis teismas daro išvadą, kad ieškiniu reiškiami tiek administracinio teisinio, tiek civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai, todėl vertinant tai, jog ieškinyje reiškiami reikalavimai yra susiję su keliais teisiniais santykiais (mišrūs teisiniai santykiai), teismą, priskirtiną nagrinėti šiuos reikalavimus, turi lemti dominuojančio (pagrindinio) santykio teisinė prigimtis ir pobūdis. Nusprendus, kad byloje dominuoja administracinio teisinio pobūdžio santykis, pareikšti reikalavimai turėtų būti nagrinėjami administraciniame teisme. Nors bylą išnagrinėjo bendrosios kompetencijos teismas, tačiau remiantis bylos duomenimis, Lietuvos apeliaciniam teismui kyla pagrįstų abejonių dėl šios bylos priskirtinumo, todėl kreipiamasi į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą.
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Šioje byloje ieškovas reiškia reikalavimą priteisti žalos atlyginimą bei kompensaciją dėl nelaimingo atsitikimo einant tarnybines pareigas.
Remiantis ABTĮ 3 straipsnio l dalimi, ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje sprendžia administracinis teismas. Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą pažymėjusi, kad socialinės apsaugos priemonių sistema, taikoma vidaus tarnybos pareigūnams, prie kurių priskiriamos ir kompensacijos, mokamos pareigūnams, patyrusiems sveikatos sužalojimus einant tarnybines pareigas yra viešosios teisės reguliavimo sritis (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 7 d. nutartis Nr. T-109/2013, priimta byloje L. M. v. atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija; 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta byloje N. K. v. Vilniaus 2-ieji pataisos namai; 2005 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta byloje V. K. v. Vilniaus 2-ieji pataisos namai; 2005 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta byloje D. Š. v. Vadovybės apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos). Nepriklausomai nuo įvykio, kurio metu buvo sužalota sveikata, tokio pobūdžio ginčas dėl pareigūnui padarytos žalos atlyginimo ir kompensacijos dėl sveikatos sužalojimo teismingas administraciniam teismui. Ta aplinkybė, kad tarnybos santykiai yra pasibaigę, nekeičia bylos teismingumo.
Kadangi dėl bylos rūšinio teismingumo į specialią teisėjų kolegiją kreipėsi bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas ir speciali teisėjų kolegija konstatuoja bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 7 dalimi, šioje byloje priimtas Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 23 d. sprendimas netenka teisinės galios ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 23 d. sprendimas netenka teisinės galios.
Bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiasis asmuo policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos sveikatai atlyginimo perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas
Irmantas Jarukaitis
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Birutė Janavičiūtė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas
Dainius Raižys
