Civilinė byla Nr. e2YT-10644-970/2025
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01154-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1;
3.4.6.2.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 24 d.
Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Džiuginta Plukienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, J. B., P. B., E. B., T. R., M. B. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas M. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo ir suinteresuotų asmenų J. B., P. B., E. B., T. R., M. B. mama R. B., kuri buvo našlė. Po mamos mirties liko jai priklausantis nekilnojamasis turtas: 34/118 dalių žemės sklypo ir 104/327 dalių žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Palikėja testamento nepaliko, nei vienas iš įstatyminių įpėdinių nesikreipė į notarą dėl mirusiosios palikimo priėmimo, tačiau jis motinos palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Organizavo mamos laidotuves, kapavietės sutvarkymą, priėmė mamos asmeninius daiktus, rūpinosi ir rūpinasi žemės sklypais kaip nuosavu turtu. Niekas niekada nėra reiškę jokių pretenzijų dėl to, kad jis faktiškai valdydamas paveldėjo mirusios mamos turtą. Atsižvelgiant į tai, kad po motinos mirties, jos turtą priėmė faktiniais veiksmais, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo kreipėsi į teismą (CBP-4960).
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pranešimo apie galimą palikėjos R. B. palikimo perėjimą valstybei, nėra gauta, todėl teismui įsitikinus, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, pareiškėjo prašymo patenkinimui neprieštaraus (DOK-38889).
4. Suinteresuoti asmenys J. B., P. B., E. B., T. R., M. B. pateikė bendrą atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka, patvirtino, jog visu turtu, likusiu po mamos R. B. mirties, naudojosi ir rūpinosi juo, kaip teisėtas turto savininkas, jų brolis M. B., jie į palikimo dalį nepretenduoja, todėl prašo pareiškėjo pareikšimą tenkinti (DOK-39638).
k o n s t a t u o j a :
5. Bylos rašytiniais įrodymais – valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro išrašu, medicininiu mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) – nustatyta, kad pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų J. B., P. B., E. B., T. R., M. B. motina R. B., būdama našle, mirė (duomenys neskelbtini). (CBP-4960 priedai 2, 3, 4).
6. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto Registro duomenų bazės išrašo duomenimis, mirties dieną R. B. asmeninės nuosavybės teise valdė 34/118 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 104/327 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (CBP-4960 priedas 9).
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis, turintis teisę paveldėti pagal įstatymą po motinos R. B. mirties likusį turtą. Iš Kauno rajono savivaldybės 6-ojo notaro biuro 2025 m. rugsėjo 12 d. rašto Nr. S-40 matyti, kad po R. B. mirties paveldėjimo byla neužvesta (CBP-4960 priedas 12). Testamentų registro išrašas patvirtina, jog duomenų apie palikėjos R. B. palikimo priėmimo faktus nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).
8. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
9. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas M. B. yra mirusios R. B. sūnus, paveldintis pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdinis. R. B. testamento nepaliko, dėl jos palikimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Suinteresuoti asmenys, pareiškėjo broliai ir seserys, J. B., P. B., E. B., T. R., M. B. raštu yra pareiškę bendrą patvirtinimą, kad po mamos R. B. mirties, jos palikimą priėmė jų brolis M. B. pradėdamas faktiškai turtą valdyti ir sutikimą, jog brolis vienas priimtų visą mamos palikimą (CBP-4960 priedas 13).
10. Pareiškėjas nurodo, kad po motinos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti kaip savo – priėmė motinos asmeninius daiktus, tvarkė bei prižiūrėjo žemės sklypų dalis ir juos valdė, kaip savo. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina suinteresuoti asmenys J. B., P. B., E. B., T. R., M. B., nurodydami, kad brolis po motinos mirties rūpinosi žemės sklypais, kaip teisėtas jų savininkas (DOK-39638), taip pat pareiškėjo pateikta 2019 m. kovo 1 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 2019/03/01-01 (toliau – Sutartis), iš kurios matyti, jog pareiškėjas, kaip paslaugų gavėjas, sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl palikėjai priklausiusių abiejų žemės sklypų dalių priežiūros darbų: krūmų ir medžių pjovimo, riboženklių priežiūros (CBP-4960 priedas 8).
11. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjas po motinos R. B. mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu jis aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, todėl pripažintina, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
12. Byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, teismas nepatyrė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.
Teisėja Džiuginta Plukienė
