Civilinė byla Nr. e2-78-393/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00376-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.2.6.5
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 24 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irma Blekaitienė,
sekretoriaujant Akvilei Rėklaitienei, Rytei Kunigonei,
dalyvaujant ieškovo atstovui Virginijui Ražukui,
atsakovėms J. M., M. B., O. B., jų atstovei advokatei Kristinai Udrienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovėms J. M., M. B., O. B. dėl kelio servituto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovas ieškiniu prašo: nustatyti pagal IĮ „JIKS“ parengtą žemės sklypo servituto nustatymo planą kelio servitutą atsakovei J. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį tarp posūkio taškų: Nr. 1 (koordinatės (duomenys neskelbtini), Nr. 2 (koordinatės (duomenys neskelbtini), Nr. 3 (koordinatės (duomenys neskelbtini), Nr. 4 (koordinatės (duomenys neskelbtini), Nr. 5 (koordinatės (duomenys neskelbtini), Nr. 6 (koordinatės (duomenys neskelbtini), Nr. 7 (koordinatės (duomenys neskelbtini), Nr. 8 (koordinatės (duomenys neskelbtini), ir užimantis 1427 kvadratinių metrų plotą; atsakovei M. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį tarp posūkio taškų: Nr. 5 (koordinatės (duomenys neskelbtini) Nr. 10 (koordinatės (duomenys neskelbtini), Nr. 11 (koordinatės (duomenys neskelbtini), Nr. 12 (koordinatės (duomenys neskelbtini), Nr. 6 (koordinatės (duomenys neskelbtini), ir užimantį 637 kvadratinių metrų plotą; atsakovei O. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį tarp posūkio taškų: Nr. 11 (koordinatės (duomenys neskelbtini) Nr. 15 (koordinatės (duomenys neskelbtini), Nr. 16 (koordinatės (duomenys neskelbtini), Nr. 17 (koordinatės (duomenys neskelbtini), Nr. 12 (koordinatės (duomenys neskelbtini), ir užimantis 446 kvadratinių metrų plotą, suteikiančius teisę važiuoti transporto priemonėmis, tikslu patekti į žemės sklypą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); iš ieškovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), - 2 423,47 Eur, M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), – 939,38 Eur, O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 547,29 Eur kompensacijas (t. 3, el. b. l. 139 - 144).
Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. R. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - ginčo sklypas). Pažymėtina, kad į R. D. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą transporto priemone nuo (duomenys neskelbtini) gatvės patekti galima lauko keliu, einančiu per atsakovei J. M. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), atsakovei M. B. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), ir atsakovei O. B. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini).
Anksčiau ieškovo ir atsakovių žemės sklypai sudarė vieną sklypą, kuris priklausė ieškovui ir kitai bendraturtei O. P. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05LTc0My8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-9-743/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-9-743/2013">2-9-743/2013</a>, buvo nuspręsta O. P. ir R. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 3,7685 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal IĮ JIKS parengtą ir 2013 m. rugpjūčio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą žemės sklypo atidalijimo projektą, sklypus atidalinti. Dar vėliau O. P. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05LTc0My8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-9-743/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-9-743/2013">2-9-743/2013</a> atidalintas žemės sklypas vėl buvo pertvarkytas padalinant jį į tris sklypus, kurie šiuo metu priklauso atsakovėms. Tam, kad būtų užtikrintas privažiavimas prie R. D. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, būtina nustatyti atlygintinį kelio servitutą atsakovei J. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), atsakovei M. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ir atsakovei O. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini).
R. D. užsakymu individuali įmonė „JIKS“ parengė žemės sklypo servituto nustatymo planą. Minėtame plane yra suprojektuotas 10 metrų pločio kelio servitutas, atsakovei J. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype užimantis 1427 kvadratinių metrų plotą, atsakovei M. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype užimantis 637 kvadratinių metrų plotą, O. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype užimantis 446 kvadratinių metrų plotą, su plane nurodytomis koordinatėmis ir posūkio taškais. „JIKS“ parengto žemės sklypo servituto nustatymo plane suprojektuoto servituto dislokacija ir plotas iš esmės atitinka IĮ JIKS parengtą ir 2013 m. rugpjūčio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą žemės sklypo atidalijimo projektą, pagal kurį Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05LTc0My8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-9-743/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-9-743/2013">2-9-743/2013</a> išsprendė žemės sklypo padalijimo klausimą.
R. D. siūlė atsakovėms notarinės formos sandoriu nustatyti servitutus pagal IĮ „JIKS“ parengtą žemės sklypo servituto nustatymo planą. Atsakovės su pasiūlymu nesutiko. Tokiomis aplinkybėmis R. D. teisė patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą gali būti užtikrinta tik atsakovų žemės sklypuose nustačius IĮ „JIKS“ parengtame žemės sklypo servituto nustatymo plane suprojektuotus 10 metrų pločio kelio servitutus.
Sprendžiant dėl servitutų atlygintinumo reikėtų vadovautis teismo eksperto J. U. parengtu Turto vertės tyrimo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), bei Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika. Eksperto J. U. Turto vertės tyrimo ekspertizės akte nurodyta, kad atsakovei J. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo rinkos vertė, paskaičiuota lyginamosios vertės metodu, 2024-08-02 dienai yra 28 100,00 euro; atsakovei M. B. rinkos vertė, paskaičiuota lyginamosios vertės metodu, 2024-08-02 dienai yra 24 400,00 euro; atsakovei O. B. rinkos vertė paskaičiuota lyginamosios vertės metodu, 2024-08-02 dienai yra 40 600,00 euro. Ieškovo prašomas atsakovų žemės sklypuose nustatyti kelio servitutas apima jau esantį lauko kelią. Šiuo keliu naudojasi ir atsakovės. Nustačius ieškovo prašomus servitutus atsakovių žemės sklypo dalyse, atsakovės galės tas žemės sklypo dalis naudoti pagal tą pačią paskirtį, pagal kurią naudojasi ir šiuo metu. Atsakovės nepatirs reikšmingų turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, tik dėl to, kad jų sklypų dalyse, kuriose jau egzistuoja kelias, ieškovo naudai bus nustatytas kelio servitutas, suteikianti ieškovui teisę naudotis esančiu keliu. Esant tokioms aplinkybėms, būtų neteisinga, nustatyti atsakovėms tokį kompensacijos dydį, kuris prilygtų visai žemės, apsunkintos servitutu, rinkos vertei. Metodika reglamentuoja apskaičiavimo tvarką kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui. Metodikos 9 punkte nustatyta, kad vienkartinė ar periodinė kompensacija už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą (Nk) apskaičiuojama pagal formulę: Nk = Sp x Vk x Kn, taip pat nurodyta simbolių reikšmės. Taigi Metodika reglamentuoja situaciją, kai žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, plotą, kurį užima šis servitutas, iš dalies galima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Tai atitinka nagrinėjamą situaciją ir sudaro pagrindą remtis Metodika, sprendžiant dėl atsakovėms mokėtinos kompensacijos dydžio. Ieškovo prašomas atsakovų žemės sklypuose nustatyti kelio servitutas apima jau esantį lauko kelią. Šiuo keliu naudojasi ir atsakovės. Nustačius ieškovo prašomus servitutus atsakovių žemės sklypo dalyse, atsakovės galės tas žemės sklypo dalis naudoti pagal tą pačią paskirtį, pagal kurią naudojasi ir šiuo metu. Todėl Metodikos 9 punkte nurodytoje vienkartinės kompensacijos formulėje taikytinas koeficientas turėtų būti lygus 0,5. Tai reiškia, kad J. M. priteistina kompensacija turėtų sudaryti 2 423,47 Eur (4846,94×0,5=2423,47), M. B. – 939,38 Eur (1878,77×0,5=939,38), O. B. – 547,29 Eur (1094,57×0,5=547,28).
Atsakovės iš esmės neprieštarauja, kad joms priklausančiuose Žemės sklypuose būtų nustatytas kelio servitutas patekimui į Ieškovui priklausantį žemės sklypą, pažymi, kad ginčo šiuo klausimu tarp šalių nėra kilę. Šalys tarpusavio sutarimo nepasiekė dėl servituto nustatymo, kadangi nesutarė dėl kompensacijos dydžio. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Ieškovas dar 2022-2023 m. atvežė ir reikalavo skubiai pasirašyti jo duodamus kažkokius dokumentus, net neleisdamas su jais susipažinti, dėl ko atsakovės dokumentų nepasirašė. Ieškovas teigė, kad jis neketina atsakovėms mokėti jokių kompensacijų dėl servituto nustatymo. Vėliau 2023 m. balandžio 14 d. el. pranešimu atsakovėms pasiūlė sumokėti kompensaciją, kuri bendrai sudarė 600,49 eurų (šalių susirašinėjimas el. paštu, Priedas Nr. 1). Tačiau tokia ieškovo siūloma kompensacija atsakovėms iš karto pasirodė neadekvati, nebuvo aišku kokiais duomenimis remiantis ji paskaičiuota, nes atsakovėms priklausančios žemės 1 aro rinkos kaina buvo akivaizdžiai ženkliai didesnė, nei ieškovo nurodyta - 22,84 - 66,72 euro už 1 arą. Atsakovė O. B. kreipėsi dėl preliminaraus turto vertinimo, kad bent preliminariai būtų aišku, kokia yra reali jei priklausančio žemės sklypo 1 aro rinkos vertė. Nekilnojamojo turto brokeris A. L. 2023-04-13 atlikęs preliminarų turto vertinimą nustatė, kad atsakovei O. B. priklausančio žemės sklypo 1 aro kaina rinkoje yra nuo 650 iki 750 eurų (Priedas Nr. 3). Atsakovė O. B. ieškovui 2023 m. balandžio 17 d. el. laišku nurodė apie atliktą preliminarų vertinimą ir paragino geranoriškai susitarti dėl kompensacijos dydžio. Atsakovės tikėjosi, kad ieškovas atsižvelgs į jų argumentus dėl žemės vertės ir bus galima ieškoti kompromisų dėl kompensacijos dydžio už servitutą. Tačiau ieškovas toliau nesitarė, neieškojo kompromiso, nusprendė kreiptis į teismą ir kaip matyti iš ieškinio turinio, kompensacijai skaičiuoti pasirinko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. 575 redakcija) patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką, pagal kurią žemės sklypo vertė nustatoma masinio vertinimo būdu. Atsakovės su patikslintame ieškinyje nurodytu kompensacijos dydžiu nesutinka, nes tokia kompensacija yra neadekvati. Atsakovės atliko joms priklausančių žemės sklypų vertinimą, kurio ataskaitos pridėtos prie atsiliepimo (Priedai Nr. 2a, 2b, 2c). Pagal turto vertintojo J. P. individualios įmonės atliktą vertinimą 2024 m. kovo 1 d. J. M. priklausančio žemės sklypo rinkos vertė 57 900 eurų (turto vertės nustatymo pažyma Nr. 4039); M. B. priklausančio žemės sklypo rinkos vertė 57 900 eurų (turto vertės nustatymo pažyma Nr. 4038). O. B. priklausančio žemės sklypo rinkos vertė 115 800 eurų (turto vertės nustatymo pažyma Nr. 4037). Ieškovas, ignoruodamas aplinkybę, kad atsakovių žemės sklypų rinkos vertė yra ženkliai didesnė nei jis nurodo ieškinyje, ieškiniu prašo priteisti neadekvačią kompensaciją, o tai nėra teisinga atsakovių atžvilgiu. Todėl ieškinio reikalavimas dėl iš ieškovo atsakovėms priteistinos kompensacijos dydžio už naudojimąsi prašomu nustatyti servitutu, nėra pagrįstas. Ieškovas kompensaciją skaičiuoja remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu“ patvirtintoje tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika. Tačiau, kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, minėta metodika aktuali tik nustatant kompensaciją administraciniu aktu, o šiuo atveju servitutas nėra nustatytas administraciniu aktu, todėl taikyti metodikos nuostatas, nereglamentuojančias šioje byloje nagrinėjamo atvejo, neprivaloma. Nustatant teisingą kompensacijos dydį turi būti remiamasi ne ieškovo pasirinktu masinio turto vertinimo būdu nustatyta rinkos kaina, kuris atliekamas masiškai, neatsižvelgiant ir nevertinant konkrečių žemės sklypo savybių, o turto vertintojo J. P. individualios įmonės, atliktu individualiu žemės sklypų 2024 m. kovo 1 d. vertinimu. Ieškovo prašomu nustatyti kelio servitutu yra neterminuotai suvaržoma atsakovių teisė į joms priklausančių Žemės sklypų dalis: J. M. priklausančio žemės sklypo dalį (0,1427 ha), kurioje prašoma nustatyti servitutą (rinkos vertė - 9987,10 eurų); M. B. priklausančio žemės sklypo dalį (0,0637 ha), kurioje prašoma nustatyti servitutą, (rinkos vertė - 4457,60 eurų); O. B. priklausančio žemės sklypo dalį (0,0446 ha), kurioje prašoma nustatyti servitutą (rinkos vertė - 3121,97 eurų). Ieškovo pateiktas teismo eksperto J. U. Nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės akte Žemės sklypų vieno aro kaina yra įvertinta nuo 245,42 iki 339,66 Eur. Tačiau atsakovių prašymu buvo paskirta pakartotinė ekspertizė ir pateiktas teismo eksperto V. S. žemės sklypo dalies, kurioje prašoma nustatyti servitutą vidutinė rinkos vertė atsakovei J. M. 10176,90 Eur, atsakovei M. B. – 3749,32 Eur, ir atsakovei O. B. 3316,8 Eur.
Atsakovės savo žemės sklypų dalies, kurioje nustatomas servitutas, niekada negalės naudoti žemės ūkiui ar rekreacijai, ji neterminuotai bus skirta tik privažiavimui prie ieškovo sklypo. Žemės sklypai yra prie vandens telkinio, tokioje vietoje, kur itin palankios sąlygos vystyti kaimo turizmui, poilsiavimui ir panašiai veiklai. Dėl nustatyto kelio servituto atsakovių sklypai neturės privatumo, šalia važinės transportas, kuris kelia triukšmą ir dulkes. Be to atsakovės, būdamos žemės sklypų dalies savininkės turės ir toliau rūpintis servitutu užimta žemės sklypo dalimi, mokėti žemės mokesčius. Servitutas itin didele apimtimi apriboja atsakovės J. M. teises, kadangi užima reikšmingai didelę jos žemės sklypo dalį, t. y. servitutu užimta dalis sudaro 0,1427 ha, kai visas žemės sklypas yra 0,8273 ha (servitutas užims 17,25 proc. viso žemės sklypo ploto), o per jos žemės sklypą nustatytas kelio servitutas tik vienintelio ieškovo žemės sklypo naudai, kadangi kelias veda tik iki jo žemės sklypo. Taigi dėl servituto atsakovių žemės sklypų vertė akivaizdžiai sumažės, o tuo tarpu ieškovo žemės sklypo vertė padidės. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atsakovių įsitikinimu, kompensacija dėl kelio servituto nustatymo, turėtų būti priteista vienkartinėmis kompensacijomis, kurios atitinka servitutu suvaržytos žemės sklypo dalies rinkos vertę. Tai reiškia, kad iš ieškovo atsakovei J. M. priteistina - 10176,90 Eur kompensacija, atsakovei M. B. - 3749,32 Eur kompensacija, ir atsakovei O. B., priteistina - 3316,8 Eur kompensacija.
Byloje nustatyta, kad atsakovei J. M. nuosavybės teise priklauso 0,8273 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas: rekreacinės teritorijos (Registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovei M. B., nuosavybės teise priklauso 0,8274 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas: kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (Registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei O. B., nuosavybės teise priklauso 1,6543 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas: Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (Registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - ir Žemės sklypai). O ieškovui priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Šalių nuosavybės teises į minėtus Žemės sklypus patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašai (Registro įrašų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kurie buvo pateikti į bylą kartu su ieškiniu (T. 1, el. b. l. 1 - 16). Atsakovėms ir ieškovui priklausantys žemės sklypai buvo suformuoti juos atidalinant iš vieno žemės sklypo, kuris priklausė O. P. ir ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05LTc0My8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-9-743/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-9-743/2013">2-9-743/2013</a> buvo nuspręsta O. P. ir R. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 3,7685 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atidalinti pagal IĮ JIKS parengtą ir 2013 m. rugpjūčio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą žemės sklypo atidalijimo projektą (T. 1, el. b. l. 22 – 27). Ieškovas prašo nustatyti servitutą pagal IĮ JIKS parengto žemės sklypo servituto nustatymo planą, kuriame servituto dislokacija ir plotas iš esmės atitinka minėtą 2013 m. IĮ JIKS parengtą žemės sklypo atidalijimo projektą. Taigi servituto vieta ir plotas buvo suprojektuotas pagal paties ieškovo iniciatyva parengtą projektą.
k o n s t a t u o j a :
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnio 1 dalis nustato, kad servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4.117 straipsnis). CK 4.124 straipsnio 1 dalis numato, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (CK 4.124 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis CK 4.126 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Taigi servitutas CK 4.126 straipsnio pagrindu nustatomas esant dviem sąlygoms: kai yra savininkų nesutarimas ir būtinybė nustatyti servitutą tam, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, taip pat proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kita ko, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga viešpataujančiojo daikto ir daiktų, kuriuos prašoma nustatyti kaip tarnaujančiuosius, savininkų interesų pusiausvyra. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODUtNDE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-285-415/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-285-415/2015">3K-3-285-415/2015</a>, 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjAtNjg3LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-260-687/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-260-687/2019">3K-3-260-687/2019</a>).
Atsakovės iš esmės neprieštarauja, kad joms nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose būtų nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, tikslu patekti į ieškovui priklausantį žemės sklypą, tačiau joms turi būti teisingai kompensuota. Ieškovas pripažįsta, kad servitutas turi būti atlygintinis, bet jo siūloma kompensacija atsakovių vertinimu yra neadekvati ir nekompensuoja dėl servituto nustatymo atsakovėms kylančių nuostolių ir nepatogumų, kurie atsiranda joms, kaip tarnaujančių žemės sklypų savininkėms. Todėl atsakovės nesutinka su ieškovo prašomu priteisti kompensacijos dydžiu.
Teismų praktikoje yra pažymėta, kad teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių. Vykdydamas tokią pareigą teismas sprendimu viešpataujančiojo daikto savininkui gali nustatyti prievolę mokėti tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui (CK 4.129 straipsnis). Šalių prašymas priteisti konkrečios rūšies kompensaciją negali riboti aptariamos teismo teisės. Tačiau teismas turi motyvuoti, kodėl parinkta konkreti rūšis, kaip ji dera su abiejų šalių interesais, ar toks kompensavimas yra realus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjAtMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-220-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-220-248/2017">3K-3-220-248/2017</a>, 33 punktas).
Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02OS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-69/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-69/2009">3K-3-69/2009</a>; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MS00NjkvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-61-469/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-61-469/2016">3K-3-61-469/2016</a>, 31 punktas).
Teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjAtMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-220-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-220-248/2017">3K-3-220-248/2017</a>, 36 punktas).
Nustatant kompensacijos dydį, žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama priteisiant vienkartinę kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-217/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-217/2011">3K-3-217/2011</a>; 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDktNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-549-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-549-695/2015">3K-3-549-695/2015</a>; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjAtNjg3LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-260-687/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-260-687/2019">3K-3-260-687/2019</a>).
Ieškovas, kaip matyti pagal ieškinio turinį, pasirinko skaičiuoti kompensacijos dydį atsižvelgiant į Žemės sklypų vertę. Tačiau Žemės sklypų vertes skaičiavo taikant masinio vertinimo metodiką, kuri taikoma tada, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tai pažymėta ir kasacinėse nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjAtMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-220-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-220-248/2017">3K-3-220-248/2017</a>). Bylos nagrinėjimo metu ieškovo prašymu buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti. Pagal teismo eksperto J. U. byloje pateiktą 2024 m. rugpjūčio 5 d. Nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), Žemės sklypų vieno aro kaina yra įvertinta nuo 245,42 iki 339,66 Eur. Tačiau, kaip jau detaliai pasisakyta byloje pateiktame atsakovių 2024-10-08 prašyme skirti pakartotinę ekspertizę, eksperto J. U. turto vertinimas nebuvo individualus, nes iš esmės buvo atliktas masinio vertinimo principu - taikant lyginamąjį metodą pagal verčių zoną, neatsižvelgiant į lyginamų objektų (žemės sklypu) panašumus ir skirtumus. Pasirinkti lyginti žemės sklypai buvo panašūs tik dviem aspektais: pagal verčių zoną ir tai, jog ribojasi su vandens telkiniu. Tačiau į kitas individualias lyginamų žemės sklypu savybes (paskirtį, plotą, vietovės būklę, infrastruktūrą, pasiūlą rinkoje, galimybę keisti naudojimo paskirtį, žemės sklypų naudojimo ribojimus ir pan.), nebuvo atsižvelgta. Todėl J. U. Ekspertizės aktu nustatyta Žemės sklypų vertė yra ženkliai mažesnė ir neatitinka realios vertės rinkoje. Atsakovių prašymu buvo paskirta pakartotinė ekspertizė ir teismo ekspertas V. S. atliko ekspertizę detaliai išanalizavo lyginamų žemės sklypų ir įvykusių sandorių duomenis, tai patvirtina byloje esančio 2025-02-10 Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Pakartotinės ekspertizės aktas) turinys. Ekspertas buvo apklaustas ir teismo posėdyje savo išvadas patvirtino ir detaliai paaiškino kodėl tokios išvados padarytos. Todėl nustatant kompensacijos dydį, teismas remiasi pakartotinės ekspertizės duomenimis - nustatyta Žemės sklypų rinkos verte.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą suformuota praktika (2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-308-248/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Ny05NjkvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-87-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-87-969/2017">3K-3-87-969/2017</a>; 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTItMjE5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-192-219/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-192-219/2019">3K-3-192-219/2019</a>), kad ekspertizės išvada turi įrodomąją galią, kai ji pagrįsta išsamia tyrimo medžiaga, kompetentingai atlikta ir nekelia abejonių dėl eksperto nešališkumo ar kvalifikacijos. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados nesusidaro tyrimo metu, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat kai neįvertintos tam tikros reikšmingos aplinkybės; paaiškėja faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDgtMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-308-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-308-248/2016">3K-3-308-248/2016</a>; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Ny05NjkvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-87-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-87-969/2017">3K-3-87-969/2017</a>, 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTItMjE5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-192-219/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-192-219/2019">3K-3-192-219/2019</a>).
Šiuo atveju teismo eksperto V. S. atlikta pakartotinė ekspertizė dėl žemės sklypų vertės grindžiama lyginamuoju metodu, atsižvelgiama į sklypų individualias savybes, jų vietą, naudojimo galimybes bei kitus vertę lemiančius kriterijus. Ekspertas detaliai išanalizavo lyginamuosius sandorius, pagrindė jų parinkimą ir vertinimo rezultatus, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nei tyrimo tinkamumu, nei ekspertizės išvados pagrįstumu. Ekspertas V. S. tiek pačiame pakartotinės ekspertizės akte, tiek teismo posėdžio 2025-07-22 metu, atsakydamas į ieškovo atstovo klausimus, detaliai paaiškino ir pagrindė pasirinktų lyginamųjų sklypų atranką ir jų tinkamumą palyginimui. Todėl teismas atmeta ieškovo atstovo argumentus, esą sklypai pasirinkti iš kitos zonos ar kitos vietovės ir dėl to reikia vadovautis eksperto J. U. pateikta verte, kaip nepagrįstus.
Pakartotinės ekspertizės akte nustatyta Žemės sklypų rinkos vertė kur kas artimesnė ir kitų dviejų turtą vertinusių specialistų (A. L. ir J. P.) nustatytai kainai, kurių vertinimo dokumentai yra pateikti. Pagal nekilnojamojo turto brokerio A. L. 2023-04-13 preliminarų vertinimą Žemės sklypų aro kaina buvo nustatyta nuo 650 Eur iki 750 Eur už arą. Panašią kainą (t. y. apie 700 Eur už arą) žemės sklypai buvo įvertinti ir 2024 m. kovo 1 d. turto vertintojo J. P. individualios įmonės atliktame vertinime. Taigi byloje yra duomenys apie Žemės sklypų vertę iš keturių žemės sklypus vertinusių specialistų ir ekspertų dokumentų. Iš jų trys atskirai veikiantys nekilnojamojo turto vertintojai nustatė panašią vertę, kuri svyruoja už 1 arą nuo 588 iki 750 Eur. Tai patvirtina, jog eksperto J. U. Ekspertizės akte nustatyta turto vertė yra žemesnė už realią rinkos vertę ir ja negalima vadovautis nustatant kompensacijos dydį. Todėl apskaičiuojant kompensacijos dydį, teismas vadovaujasi Pakartotinės ekspertizės akte nustatyta Žemės sklypų rinkos verte.
Pakartotinės ekspertizės aktą J. M. priklausančio žemės sklypo rinkos vertė - 59 000 eurų; M. B. priklausančio žemės sklypo rinkos vertė - 48 700 eurų; O. B. priklausančio žemės sklypo rinkos vertė - 123 000 euru. Todėl atitinkamai J. M. priklausančio žemės sklypo dalies, kurioje prašoma nustatyti servitutą (0,1427 ha). rinkos vertė - 10 176,90 eurų; M. B. priklausančio žemės sklypo dalies (0,0637 ha), kurioje prašoma nustatyti servitutą, rinkos vertė - 3 749,32 eurų; O. B. priklausančio žemės sklypo dalies (0,0446 ha), kurioje prašoma nustatyti servitutą, rinkos vertė - 3 316,08 eurų.
Teismas laiko nepagrįstais ieškovo argumentus, kad vienkartinės kompensacijos formulėje taikytinas koeficientas turėtų būti lygus 0,5. Ieškovas remiasi Kompensacijos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui ir kompensacijos už naudojimąsi valstybinės žemės patikėtinių sandorių nustatytu žemės servitutu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos 10 p. (nauja redakcija nuo 2024-10-01; Patikslintame ieškinyje nurodytas 9 p.), kuriame, be kita ko, numatyta, jog Kn - žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą laipsnis. Kn, kai: žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, lygus 1; žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, iš dalies negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, lygus 0,5.
Ieškovas teigia, kad prašomas atsakovių žemės sklypuose nustatyti kelio servitutas apima jau esantį lauko kelią, kuriuo naudojasi ir atsakovės, t. y., kad nustačius ieškovo prašomus servitutus atsakovių žemės sklypo dalyse atsakovės galės tas žemės sklypo dalis naudoti pagal tą pačią paskirtį, pagal kurią naudojasi ir šiuo metu. Šiais argumentais ieškovas grindžia kompensacijos mažinimą, su kuo teismas nesutinka. Esantis faktinis kelias, kuriuo važinėja ieškovas yra siauresnis nei 10 metrų, ką patvirtino atsakovės teismo posėdžio metu duodamos paaiškinimus, taip pat tai patvirtina ir byloje pateiktos žemėlapių ištraukos bei ortofoto nuotraukos, žemės sklypų nuotraukos esančios jų vertinimo dokumentuose. Be to, servituto nustatymas reiškia ne tik faktinį, bet ir teisinį savininkų suvaržymą, kas reiškia, jog 10 metrų plote atsakovės negalės nieko daryti, jų teisės bus nuolatinai apribotos. Jos negalės šios dalies naudoti pagal pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį, todėl nėra pagrindo mažinti kompensacijos dydį, ir taikyti ieškovo nurodytus koeficientus.
2025-07-22 teismo posėdžio metu atsakovės nurodė, kad jos praktiškai nesinaudoja tuo keliu, kuriame prašoma nustatyti servitutą. O. B. naudojasi greta jos žemės sklypo esančiu, sesei atsakovei M. B. priklausančiu žemės sklypu, paaiškino, jog įvažiuoja į savo ir naudojamą sesės žemės sklypą visai kitu keliu, kuris eina per valstybinę žemę ir jos sklype palei pakrantę (2025-07-22 teismo posėdžio garso įrašas).
Žemės sklypai yra prie vandens telkinio, tokioje vietoje, kur itin palankios sąlygos vystyti kaimo turizmui, poilsiavimui ir panašiai veiklai. Dėl nustatyto kelio servituto atsakovių sklypai neturės privatumo, šalia važinės transporto priemonės kels triukšmą ir dulkes. Be to atsakovės, būdamos žemės sklypų dalies savininkės turės ir toliau rūpintis servitutu užimta žemės sklypo dalimi, prižiūrėti ir tvarkyti ją, mokėti žemės mokesčius. Dėl servituto nustatymo atsakovių žemės sklypų vertė sumažės, nes servitutas apriboja tarnaujančių sklypų savininkų teises bei suteikia teises viešpataujančio sklypo savininkui (naudotojams), turi reikšmės žemės sklypo užstatymui, o tuo tarpu ieškovo žemės sklypo vertė padidės. Servitutas itin didele apimtimi apriboja atsakovės J. M. teises, kadangi užima reikšmingai didelę jos žemės sklypo dalį, t. y. servitutu užimta dalis sudaro 0,1427 ha, kai visas žemės sklypas yra 0,8273 ha (tai reiškia, kad servitutas užims 17,25 proc. viso žemės sklypo ploto). Per J. M. žemės sklypą nustatytas kelio servitutas yra vienintelio ieškovo žemės sklypo naudai, kadangi kelias veda tik iki jo žemės sklypo.
Vertinant dėl servituto nustatymo atsakovių nuosavybės teisių ribojimo pobūdį ir apimtį, pažymėtina, kad ieškovo prašomu nustatyti kelio servitutu yra neterminuotai suvaržoma atsakovių teisė į joms priklausančių žemės sklypų dalis, kuriose prašoma nustatyti servitutą: J. M. priklausančio žemės sklypo dalį (0,1427 ha), M. B. priklausančio žemės sklypo dalį (0,0637 ha), O. B. priklausančio žemės sklypo dalį (0,0446 ha). Atsakovės savo žemės sklypų dalies, kurioje nustatomas servitutas, niekada negalės naudoti pagal paskirtį - nei žemės ūkiui, nei rekreacijai, toje dalyje negalės pasodinti jokių želdinių, tame tarpe vaismedžių, vaiskrūmių, gauti naudos, negalės statyti statinių, įrenginių, savo sklypo aptverti vientisa taisyklinga tvora, bus ribojamas jų privatumas nuosavoje sodyboje, dėl nustatomo servituto ribojimų mažėja užstatymo galimybės. Taigi bendra žemės sklypų vertė mažėja, dėl ko atsakovės patirs nuostolių. Žemės sklypo dalis neterminuotai bus skirta tik privažiavimui prie ieškovo sklypo, nes servitutas nėra nustatomas patekimui į kitus žemės sklypus, t. y. prašomo servituto viešpataujančiuoju daiktu būtų tik ieškovui priklausantis žemės sklypas. Todėl ieškovo argumentai, jog žemės sklypų dalis, kurioje nustatomas servitutas, atsakovių galės būti naudojama pagal tą pačią paskirtį, bei teiginiai, jog atsakovės nepatirs reikšmingų turtinių, neturtinių ir kitų suvaržymų, yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.
Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad dėl visų šių atsakovių patiriamų nepatogumų ir netekimų, ieškovo siūloma vienkartinė kompensacija yra aiškiai per maža, neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtinto teisingumo principo, nes aiškiai suteikia prioritetą ieškovo interesams. Įvertinus tai, kad atsakovės neterminuotai praras dalį privatumo, padidės automobilių srautas, keliamas triukšmas, sumažės gerbūvio teritorija ir žemės sklypo vertė, atsakovės negalės žemės sklypo apsitverti tvora, šios žemės sklypo dalies nebus galima naudoti pagal dabartinę paskirtį, taip pat ir tai, kad nustačius kelio servitutą ieškovas gaus naudą, jo sklypo vertė dėl to padidės, ši kompensacija didintina iki atsakovių nurodyto dydžio ir iš ieškovo atsakovei J. M. priteistina - 10176,90 Eur kompensacija, atsakovei M. B. - 3749,32 Eur kompensacija, ir atsakovei O. B., priteistina - 3316,8 Eur kompensacija.
III. Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 96 str., 98 str. bylinėjimosi išlaidos valstybės ir proceso dalyvių atžvilgiu priteisiamos paskirstant jas šalims pagal proporcingumo principą, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovės neprieštarauja dėl paties servituto nustatymo, iš dalies su ieškovo reikalavimu sutinka, antra vertus atsakovės niekada ir neprieštaravo servituto nustatymui. Ginčas byloje kilo ne dėl paties servituto nustatymo, bet dėl kompensacijos dydžio, todėl ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas nurodė, kad siūlė atsakovėms notarinės formos sandoriu nustatyti servitutus, o atsakovės nesutiko. Tačiau neatskleidė, kokiomis sąlygomis siūlė nustatyti servitutą. Byloje esantys 2023 m. šalių susirašinėjimai elektroniniu paštu patvirtina, jog ieškovas siūlė už servituto nustatymą niekuo nepagrįstą kompensaciją, kuri bendrai siekė apie 600 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas tikslino ieškinį (didinant kompensacijos dydį), kas rodo, jog pripažįsta, kad pirminiame ieškinyje nurodytas kompensacijos dydis yra nepagrįstai mažas.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Bylinėjimosi išlaidos neturėtų neproporcingai apsunkinti vienos iš šalių, ypač jei ginčas kilo dėl objektyviai nesuderintų klausimų, pavyzdžiui, kompensacijos dydžio, o ne dėl esminio reikalavimo, dėl kurio abi šalys sutaria.
Be to, kaip nurodyta kasacinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-256- 611/2022, teismas turi teisę nukrypti nuo „pralaimėjusysis moka“ principo, jei bylos esmė nėra dėl ginčijamos teisės, o sprendžiamas tik antrinis klausimas, pavyzdžiui, kaip šiuo atveju dėl kompensacijos dydžio. Bylos duomenys patvirtina, jog ginčas kilo tik dėl kompensacijos, o atsakovių atsisakymas notarinės formos sandoriu nustatyti servitutus pagal ieškovo pasiūlytas akivaizdžiai neteisingos kompensacijos sąlygas buvo pagrįstas ir sąžiningas.
Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad bylose dėl servituto nustatymo sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir formaliai taikant CPK įtvirtintą „pralaimėjęs moka“ principą galima situacija, kai yra tenkinamas ieškovo reikalavimas nustatyti servitutą ir tarnaujančiojo daikto savininkui (atsakovui) priteisiama kompensacija, tačiau pastarasis, įpareigotas atlyginti bylą laimėjusio viešpataujančiojo daikto savininko (ieškovo) atstovavimo išlaidas, pagal galutinį bylos rezultatą praranda visą ar didžiąją dalį jam priteistos kompensacijos. Nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra, kuri pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu. Todėl bylose dėl servituto nustatymo, taikant viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), gali būti pagrindas nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjU2LTYxMS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-256-611/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-256-611/2022">e3K-3-256-611/2022</a>).
Nors pagrindinis ieškinio reikalavimas yra dėl servituto nustatymo, o kompensacijos dydžio klausimas yra tik išvestinis reikalavimas, šiuo atveju byloje ginčas tarp šalių vyko būtent tik dėl kompensacijos dydžio, todėl ieškinio patenkinimas dalyje dėl servituto nustatymo nėra reikšmingas sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Atsakovės byloje veikė sąžiningai, dar iki bylos iškėlimo siekė kompromiso, siūlė susitarti ieškovui, tačiau ieškovas nebuvo sąžiningas siūlant kompensaciją už jo žemės sklypo naudai servituto nustatymą, gavęs atsakovės O. B. atsakymą el. paštu (atsiliepimo į ieškinį 1 priedas), neieškojo kompromiso, o nusprendė kreiptis į teismą ir nors pirminiu ieškiniu ir siūlė kompensaciją, vėliau patikslindamas ieškinį dalyje dėl kompensacijos dydžio, iš esmės pripažino, jog siūlė neadekvačią kompensaciją, kuri paskaičiuoja ne pagal rinkos kainas ir nekompensuoja atsakovėms sukeltų nuosavybės teisių suvaržymų, nepatogumų ir nuosavybės vertės praradimų dėl nustatomo servituto.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, iš ieškovo atsakovėms J. M., M. B., O. B. lygiomis dalimis - po 990 Eur kiekvienai priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, viso 2970 Eur (du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt eurų) už advokato teisinę pagalbą ir 1800 Eur už nekilnojamojo turto vertinimą (t. y. už specialisto turto vertintojo J. P. atliktą turto vertinimą atsakovės patyrė 600 Eur (šešis šimtus eurų) bei už pakartotinę nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę ekspertui V. S. - 1200 Eur (tūkstantį du šimtus eurų) išlaidų, ir 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) ekspertui V. S. už dalyvavimą posėdyje - iš viso 2050 Eur. Jų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai yra pateikti byloje. Šios išlaidos taip pat priteistinos iš ieškovo atsakovių naudai lygiomis dalimis kiekvienai po 683 Eur.
Pateiktas 2025-10-13 patikslintas suvestinis prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, su šiuo prašymu, bei kartu su ankstesniais į bylą pateiktais 2025-03-17, 2025-05-07 ir 2025-07-22 suvestiniais prašymais, pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovių patirtos teisinių paslaugų išlaidos yra realios, pagrįstos ir susijusios su byla. Nors paskutinė pateikta sąskaita už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (200 eurų) dar yra neapmokėta, nes mokėjimo terminas dar nesuėjęs, tačiau šios išlaidos yra realios, nes atsakovės pagal teisinių paslaugų sutartį yra įsipareigojusios apmokėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad CPK 98 straipsnio 1 dalis įtvirtina pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą. Tuo atveju, kai šalis, siekianti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo byloje, yra sudariusi susitarimą dėl tokių išlaidų mokėjimo atidėjimo, teismui kartu su prašymu priteisti tokių išlaidų atlyginimą bei dokumentais, patvirtinančiais konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), turi būti pateikti ir dokumentai, kurie patvirtina, kad nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-04-19 civilinė byla Nr. 3K- 7-50-313/2024).
Taip pat byloje yra pateikti dokumentai patvirtinantys atsakovių patirtas išlaidas už nekilnojamojo turto vertinimą, kurios buvo būtinos siekiant tinkamai pateikti atsikirtimus ir reikšmingus bylai įrodymus. Šios išlaidos neabejotinai kilo dėl ieškovo inicijuoto ginčo, reikalaujant priteisti nepagrįstai mažą kompensaciją atsakovėms už jų nuosavybės teisių suvaržymą nustatant kelio servitutą vienintelio ieškovui priklausančio žemės sklypo naudai, todėl yra pagrindas nukrypti nuo bendros taisyklės dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo ir priteisti iš ieškovo visas atsakovių patirtas išlaidas.
Įvertinus aukščiau išdėstytą teismas sprendžia priteisti iš ieškovo R. D., po 1673 Eur (990 + 683) atsakovėms J. M., M. B., O. B. bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti pagal IĮ „JIKS“ parengtą žemės sklypo servituto nustatymo planą atlygintinį kelio servitutą atsakovei J. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį tarp posūkio taškų: Nr. 1 (koordinatės (duomenys neskelbtini), Nr. 2 (koordinatės (duomenys neskelbtini), Nr. 3 (koordinatės (duomenys neskelbtini), Nr. 4 (koordinatės (duomenys neskelbtini), Nr. 5 (koordinatės (duomenys neskelbtini), Nr. 6 (koordinatės (duomenys neskelbtini), Nr. 7 (koordinatės (duomenys neskelbtini), Nr. 8 (koordinatės (duomenys neskelbtini), ir užimantis 1427 kvadratinių metrų plotą; atsakovei M. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį tarp posūkio taškų: Nr. 5 (koordinatės (duomenys neskelbtini) Nr. 10 (koordinatės (duomenys neskelbtini), Nr. 11 (koordinatės (duomenys neskelbtini), Nr. 12 (koordinatės (duomenys neskelbtini), Nr. 6 (koordinatės (duomenys neskelbtini), ir užimantį 637 kvadratinių metrų plotą; atsakovei O. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį tarp posūkio taškų: Nr. 11 (koordinatės (duomenys neskelbtini) Nr. 15 (koordinatės (duomenys neskelbtini), Nr. 16 (koordinatės (duomenys neskelbtini), Nr. 17 (koordinatės (duomenys neskelbtini), Nr. 12 (koordinatės (duomenys neskelbtini), ir užimantis 446 kvadratinių metrų plotą, suteikiančius teisę važiuoti transporto priemonėmis, tikslu patekti į žemės sklypą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Iš ieškovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), - 10176,90 Eur, M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), – 3749,32 Eur, O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), - 3316,8 Eur kompensacijas.
Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą.
Priteisti iš ieškovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 1673 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt tris eurus) atsakovėms J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), O. B., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Irma Blekaitienė
