T. P. pagal BK 284 str., 140 str., 28 str., 38 str., 369 str., 368 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-5516/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44136-2019-3

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Sigitos Jokimaitės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo T. P. gynėjo advokato Haroldo Juškos kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo T. P. gynėjas advokatas H. Juška prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir T. P. išteisinti dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti T. P. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, kadangi jis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi bei susitaikė su nukentėjusiuoju M. J.. Gynėjo nuomone, žemesnės instancijos teismai šioje byloje netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 140 straipsnio 1 dalis), netinkamai įvertino būtinosios ginties požymius (BK 28 straipsnis), padarė esminius BPK pažeidimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, o tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą, pagrįstą sprendimą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų), tuo tarpu BPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Taip pat pažymėtina, kad BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a> ir paskesnės kasacinės nutartys, pavyzdžiui baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-7-88/2014, 2K-75-511/2022).

Nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde keliami klausimai, susiję su BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 44 straipsnio 5 dalies, BPK 301 straipsnio 1 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies, BPK 332 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimais, netinkamai pritaikytu baudžiamuoju įstatymu (BK 140 straipsnio 1 dalis, BK 28 straipsnis).

Skundo teiginiai dėl galimo BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo vertintini kaip deklaratyvūs, nes kasatorius nekonkretizuoja į kuriuos esminius apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas neatsakė. Vien subjektyvi nuomonė, kad apeliacinės instancijos teismas formaliai atmetė apeliacinio skundo argumentus, tinkamai jų nepatikrindamas ir nevertindamas su kitais bylos duomenimis, nepagrindžia šiuo atveju esminio BPK pažeidimo buvimo.

BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas grindžiamas žemesnės instancijos teismų išvadų, kurios, pasak kasatoriaus, padarytos neįvertinus visų bylos teisingam išsprendimui reikšmingų įrodymų, kritika. Kasatoriaus nuomone, T. P. kaltė buvo grindžiama nukentėjusiojo K. M. ir jo sūnaus- liudytojo M. M., kurie turėjo suinteresuotumą bylos baigtimi, parodymais, o liudytojo M. C. parodymus, kurie turi ypatingą reikšmę byloje ir tuo pačiu paneigia kitų – bylos baigtimi suinteresuotų asmenų parodymus, apeliacinės instancijos teismas vertino selektyviai, negretindamas jų su kitais bylos duomenimis. Kasatorius tvirtina, kad liudytojo M. M. parodymus, kad jis matė smūgį į tėvo veidą paneigia kiti bylos įrodymai (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), tačiau apeliacinės instancijos teismas vis tiek padarė išvadą, kad liudytojo M. M. parodymai yra nuoseklūs.

Atrankos kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio argumentacija, kai kasaciniu skundu iš esmės siekiama byloje esančių įrodymų pakartotinio įvertinimo, negali būti pripažįstama tinkančia pagrįsti kasacijos pagrindų buvimą.

Kiti kasatoriaus teiginiai dėl galimai padarytų BPK 305 straipsnio 1 dalies, BPK 332 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo teisiškai neargumentuoti ir nepatvirtina, kad surašant apeliacinės instancijos teismo sprendimą buvo nesilaikyta jo turiniui keliamų reikalavimų.

Kasaciniame skunde atkartojami apeliacinio skundo argumentai dėl būtinosios ginties situacijos buvimo T. P. veiksmuose, netinkamai įvertintų būtinosios ginties požymių. Kasatorius, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei pateikdamas kitokį faktinių bylos aplinkybių vertinimą, tvirtina, kad K. M. kėsinosi į T. P. sveikatą, o gal net ir gyvybę. T. P., suvokęs, jog smogiama jam į galvą, gynėsi saugodamas save nuo galimo sužalojimo iš kišenės traukdamas telefoną ir instinktyviai atstūmė K. M. taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad argumentai dėl BK 28 straipsnio taikymo apeliacinės instancijos teismo išnagrinėti ir pateikta motyvuota išvada, kad byloje esančių duomenų visuma neleidžia konstatuoti būtinosios ginties situacijos buvimo ir patvirtina T. P. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kasatoriaus prašymas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti T. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis susitaikė su nukentėjusiuoju, nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos duomenų, T. P. BK 38 straipsnio pagrindu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo. Nepraėjus vieneriems metams, jis padarė naują nuskalstamą veiką, todėl ikiteisminis tyrimas (BK 284 straipsnis) buvo atnaujintas ir sujungtas su naujai pradėtu ikiteisminiu tyrimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Skundžiamu teismo sprendimu T. P. pripažintas kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų (BK 284 straipsnis ir BK 140 straipsnio 1 dalis). BK 38 straipsnis nenumato galimybės antrą kartą spręsti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Nesant teisinių argumentų, patvirtinančių kasacijos pagrindų buvimą, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo T. P. gynėjo advokato Haroldo Juškos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Sigita Jokimaitė

Daiva Pranytė-Zalieckienė