R. P. pagal BK 22 str., 180 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 1-509-1127/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26373-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.2.14.3.1.; 2.1.15.1.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.4.1.2.; 2.4.1.3.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė,

sekretoriaujant Lukrecijai Maconkaitei,

dalyvaujant prokurorei Marinai Ridikienei,

kaltinamajam R. P., jo gynėjui advokatui Sauliui Lauraičiui,

nukentėjusiajai I. T.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį - subendrinta 4 mėnesių viešųjų darbų bausme. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. spalio 13 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 13 parų arešto bausmę;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 159 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį – subendrinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme (atlikęs);

3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 5 mėnesiams (atlikęs);

4) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

5) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) – subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmės subendrinta su 2008 m. spalio 28 d. nuosprendžiu skirta bausme, subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 3 metams 4 mėnesiams;

6) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. nuosprendžiu, pakeistu 2010 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 4 metams 3 mėnesiams (bausmę atliko 2012 m. spalio 29 d.);

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, pakeistu 2014 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 3 metams;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – vienu trečdaliu sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 302 straipsnio 1 dalį – subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos 2018 m. kovo 13 d. ir 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiais, subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 2 metams 11 mėnesių. 2023 m. liepos 7 d. nutartimi veika, už kurią nuteistas 2018 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant jam 25 parų arešto bausmę ir subendrintą bei trečdaliu sumažintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 2 metams 2 mėnesiams. Subendrinus su 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį – subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartimi, ir paskirta s galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 11 mėnesių;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – vienu trečdaliu sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 5 mėnesiams (2022 m. vasario 21 d. paleistas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi);

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį – subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 3 metų laisvės atėmimo bausme. 2023 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos 2022 m. gruodžio 15 d. ir 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiais, paskiriant galutinę subendrintą 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2023 m. liepos 7 d. nutartimi perkvalifikuota BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta veika, atitinkamai subendrintą bausmę nustatant – laisvės atėmimą 3 metams 1 mėnesiui. 2025 m. sausio 17 d. paleistas lygtinai Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2025 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. NĮ-18-47, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 3 dalimi, 7 mėnesiams 16 dienų, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje,

n u s t a t ė :

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. P., panaudodamas fizinį smurtą bei daiktą, kuriuo galima žaloti žmogų, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: jis 2025 m. liepos 26 d. apie 00.45 val., tarp daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą - I. T. priklausančią rankinę, pribėgęs prie I. T., dešinėje rankoje laikydamas peilį, ta pačia ranka apglėbė nukentėjusiosios kaklą ir liepė tylėti, po ko, I. T. pradėjus šaukti ir bandant išsilaisvinti, peiliu įpjovė jos veidą, nupjovė jai dalį plaukų, bei įpjovė jos abiejų rankų plaštakas, padarydamas I. T. pjautines žaizdas veide, plaštakose, dešinės plaštakos neurovaskulinių pluoštų pažeidimą - nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių - I. T. pradėjus šaukti, jis pasišalino iš įvykio vietos.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. P. visiškai pripažino kaltę. Parodė, kad tai įvykis buvo liepos 26 d., 15 min. iki pirmos valandos nakties, tiksliai nepamena. Ėjo link stoties, tuo metu pamatė I. T., pastebėjo ją (duomenys neskelbtini) prie stoties, nusprendė apiplėšti, ėjo jai iš paskos 400 m – 500 m. Nepamena, ar nukentėjusioji jį pastebėjo. Pasekė iki (duomenys neskelbtini) g. (gatvės tuo metu tiksliai nežinojo, perskaitė kaltinamajame akte). Prie nukentėjusiosios nuėjo greitu žingsniu, priartėjo, paskui gal pribėgo. Kažką sakė, kad atiduotų rankinę, tiksliai nepamena, gal kad tylėtų sakė, norėjo rankinę paimti. Tačiau nukentėjusioji pasisuko ir taip nutiko, kad pradėjo grumtis, ji ėmė už peilio. Grumtynės vyko, nes norėjo atimti rankinę, o ji išsigando, pamatė peilį. Negalėjo pabėgti, nes nukentėjusioji čiupo už peilio. Kai pradėjo rėkti, jis pabėgo. Kiek laiko vyko grumtynės nežino, gal minutę. Daiktų nepaėmė, nes nukentėjusioji pradėjo rėkti, jis išsigando ir pabėgo. Jei situacija būtų pasisukusi kitaip, būtų paėmęs daiktus, tuo tikslu ir ėjo. Dėmesį patraukė tai, kad nukentėjusioji buvo gerai apsirengusi, rankinė pasirodė brangi, telefoną matė, įvertino, kad galėjo turėti vertingų daiktų. Dėl telefono tiksliai nepamena, nurodė kaip pavyzdį. Dabar tiksliai aplinkybių nepamena, tačiau viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Nukentėjusiosios rankų nematė, buvo tamsu, kraujo nematė. Peilį su savimi turėjo, nes jį visada nešiojasi. Įvykio metu norėjo paimti peilį atgal, tačiau nukentėjusioji pati už peilio paėmė ranka. Tikrai nenorėjo perpjauti kaklo. Neturėjo tikslo sužeisti.

Būdamas laisvėje nedirbo, gyveno iš (duomenys neskelbtini) ir Užimtumo tarnybos, anksčiau dirbo nelegaliai, santaupų neturi. Oficialiai dirbo seniai. Savo veiksmus vertina blogai, jam pačiam po įvykio šokas buvo, t. y. šoką sukėlė, kad su peiliu buvo ir grasino, apskritai tas veiksmas, kad nukentėjusioji rėkė. Įvykio metu buvo blaivus. Atsiprašo nukentėjusiosios, kad sukėlė fizinį skausmą, užpuolė ją, labai gailisi, pačiam negera dėl to, kas nutiko. Su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka, nesutinka dėl neturtinės žalos dydžio. Su Valstybinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Nukentėjusioji I. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. liepos 26 d. apie 00.45 val. ji ėjo namo (duomenys neskelbtini). Ėjo iš (duomenys neskelbtini), esančio baro „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo susitikusi su draugais. Alkoholinių gėrimų ji nevartojo. Jai einant (duomenys neskelbtini) g., ties PC,, (duomenys neskelbtini)“', ji apsidairė ir pastebėjo, kad gale jos eina vyras. Kadangi buvo vėlus paros metas, jai buvo nejauku, todėl ji žingsnį paspartino. Jai priėjus prie laiptų, kurie eina palei (duomenys neskelbtini), daugiabutį namą, ji pradėjo jais lipti. Išgirdo, kad gale jos lipa ir kažkas kitas, atsisukusi vėl pamatė tą patį vyrą, kurį gale savęs matė ir prieš tai. Kadangi išsigando, nes šiais laiptais eina tik tie, kurie gyvena šiame arba daugiabučiame name, kuriame gyvena ji, ji laiptais lipo sparčiu žingsniu. Išgirdusi, kad gale jos ėjęs vyras pradeda bėgti, ji taip pat pradėjo bėgti. Užbėgus laiptais, automobilių stovėjimo aikštelėje staiga pajuto, kad jis ją pagauna, tai yra jo rankos apsiveja jos kaklą ir stipriai laiko. Kai jis tai padarė, pasakė jai:,,tylėk, nėrėk“, tačiau ji iš karto pradėjo garsiai šaukti,,aaaaa“. Jis šiuos žodžius pasakė lietuvių kalba, be akcento. Ji buvo savo nugara atsirėmusi į jo priekinę kūno dalį, pradėjo ir toliau garsiai šaukdama bandyti ištrūkti iš jo gniaužtų, tarp jų vyko grumtynės. Šalia stovėjo priparkuotas tamsios spalvos automobilis, jo markės ir valstybinių numerių nežino, minėtas vyras bandė ją remti į automobilį. Grumtynių metu jis jai nieko nesakė, arba ji tiesiog nieko neatsimena, tačiau ji visą laiką šaukėsi pagalbos. Jiems toliau grumiantis jo rankos vis buvo ties jos gerkle, kadangi ji jas vis bandė atitraukti nuo savęs, jas lietė ir jo dešinėje rankoje ji pajuto daiktą, panašų į peilį. Kadangi išsigando, kad jis juo gali ją sužaloti, ji rankomis pradėjo bandyti suimti tą peilį. Jo geležtė buvo maždaug 10 cm ilgio, plotis galėjo būti apie 2-3 cm. Minėtą daiktą, panašų į peilį ji grumtynių metu suiminėjo abejomis rankomis, dėl ko šios buvo sužalotos, ji juto fizinį skausmą. Ji ir toliau visaip badė atitrūkti nuo minėto vyro, kadangi rankose turėjo rankinę, bandė jam ja trenkti, galiausiai ši nukrito ant grindinio, jis jos neėmė. Grumtynių metu, daiktu, panašiu į peilį, jai buvo sužalotas dešinės pusės žandas, tačiau ar tuo metu juto fizinį skausmą, neatsimena. Kai jie grūmėsi su minėtu vyru, ji kelis kartus buvo nuo jo atitrūkusi, maždaug atstumu per ištiestą ranką, tačiau jis tiesdavo daiktą, panašų į peilį link jos, o ji, gindamasi, ir toliau laikė peilį už jo geležtės. Matė jo veidą, jis buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) plaukų, (duomenys neskelbtini) akių, apie (duomenys neskelbtini) ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo. Atkreipė dėmesį, kad jo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau ar jis turėjo išskirtinių požymių, ji neatkreipė dėmesio. Jis vilkėjo tamsios spalvos marškinėliais, galimai tamsios spalvos kelnėmis. Nežino kaip, tačiau galiausiai jai pavyko atitrūkti nuo minėto vyro, jai rodos, jis nubėgo atgal per laiptus, per kuriuos ją pasivijo. Kai jis nubėgo, ji pradėjo bėgti į daugiabučio namo, kuriame gyvena, kitą laiptinę ir patekusi į ją, iš rankinės, kurią pasiėmė nuo grindinio, kai ši buvo nukritusi, išsiėmė mobiliojo ryšio telefoną. Jos rankos labai kraujavo, todėl ji negalėjo šio atrakinti. Iš butų, dėl jos pagalbos prašymo išėjo žmonės, iš kurių tiksliai, ji neatsimena. Galiausiai jai pavyko atrakinti savo mobiliojo ryšio telefoną ir ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu, žino, kad skambino ir kaimynai. Atvykusi greitosios medicinos brigada nuvežė ją į Respublikinę Vilniaus universiteto ligoninę, jai buvo diagnozuotos rankų pirštų žaizdos, ji paguldyta gydymui. Nedarbingumo neims, nes šiuo metu niekur nedirba, sąmonės praradusi nebuvo. Minėta vyrą matė pirmą kartą, jo nepažįsta, mano, kad galėtų minėtą vyrą atpažinti, tačiau ar jai pavyktų sudaryti fotorobotą, nėra tikra. Civilinį ieškinį ji reikš tyrimo eigoje. Papildomos apklausos metu parodė, kad pirmos apklausos metu buvo šoko būsenoje, todėl galimai ne viską papasakojo, dabar šiek tiek nusiraminus prisiminė daugiau detaliu apie įvykį. Iš 2025 m. liepos 25 d. į 2025 m. liepos 26 d. ji buvo apsirengusi baltos spalvos laisvo stiliaus batus, kurie yra su sidabrinėmis juostomis, baltos spalvos kojines, juodos spalvos trumpą suknelę, smėlio spalvos paltą, pilnai uždengiantį suknelę, ant peties buvo smėlio spalvos rankinukas, ant rankų sidabriniai 4 žiedai (po du ant kiekvienos rankos). 2025 m. liepos 26 d. apie 00 val. 25 min. ji išėjo iš muzikos baro „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra (duomenys neskelbtini). Toliau ėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir (duomenys neskelbtini) kryptimi, tačiau nepriėjusi (duomenys neskelbtini), nusuko į (duomenys neskelbtini) g., praėjusi visą gėlių gatvę įėjo į (duomenys neskelbtini) g., praėjus (duomenys neskelbtini) g. ėjo (duomenys neskelbtini) gatve iki (duomenys neskelbtini) stoties, priėjusi (duomenys neskelbtini) stotį pasuko į šoną ir ėjo pro barą „(duomenys neskelbtini)“, praėjusi barą pasuko į kairę pusę ir laiptais užlipo į viršų (duomenys neskelbtini) kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės. Perėjusi (duomenys neskelbtini) išlindo (duomenys neskelbtini) gatvėje ir iš karto perėjo kelią prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Šalia parduotuvės, priekyje savęs pastebėjo einančius du vyrus, jie neprasilenkė, bet mano, jie ją tikrai matė. Iškart po to pagalvojo, kad reikia apsisukti ir pažiūrėti, kas eina už jos, kadangi buvo nejauku. Apsisukusi pamatė, kad už jos eina vyriškis, maždaug 10-15 metrų atstumu. Jis ėjo paskui ją. Tuo metu jau ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, kol priėjo iki laiptų, kurie yra prie pastato adresu (duomenys neskelbtini). Užlipus laiptais prie to pačio namo įvyko visas įvykis. Vyriškis, kuris ėjo paskui ją, buvo (duomenys neskelbtini) plaukų, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, tamsiai apsirengęs, tačiau to nesureikšmino. Priėjusi pastatą adresu (duomenys neskelbtini), ji lipo laiptais. Lipdama laiptais ji vėl apsisuko ir pamatė būtent tą patį vyrą, kuris taip pat lipo laiptais, todėl ji paspartino žingsnį. Paspartinus žingsnį ji išgirdo garsą, kuris jai buvo panašus į iš kišenės ištraukiamus raktus, taip pat išgirdo, kad jis pradėjo bėgti jos kryptimi, po to kai tai išgirdo, ji irgi pradėjo bėgti. Tačiau maždaug ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) namo pusėje), asmuo ją prisivijo. Asmeniui ją prisivijus, šis savo pilnai viso kūno priekinę dalį priglaudė prie jos kūno galinės dalies, savo dešinėje rankoje laikė peilį, ir su ta pačia dešine ranka buvo apkabinęs jos kaklą (tačiau nestipriai, tik prilaikė). Tuo pačiu metu jis savo kaire ranka stūmė jos viršutinę kūno dalį (stūmė stipriai, naudodamas daug jėgos), siekdamas jos viršutinę kūno dalį palenkti žemyn, tačiau jam to padaryti nepavyko, kadangi ji buvo savo kūno priekine dalimi prisiglaudusi prie automobilių parkavimo vietoje esančio automobilio. Ji iš karto suprato, kad asmuo tokiais savo veiksmais turi konkretų tikslą t. y. ją išprievartauti. Taip suprato dėl to, nes jai ant dešinio peties buvo labai gerai matomas rankinukas, kuris buvo pilnas įvairių asmeninių daiktų (kadangi rankinukas buvo pilnas, tai labai gerai matėsi ir iš išorės). Po to, kai asmuo savo ranka apkabinęs jai kaklą stūmė ją tolyn, jis savo veidu siekė jos veidą (savo veidą priglaudė prie pat jos veido, ji yra įsitikinusi, kad su tikslu ją pabučiuoti). Priglaudęs savo veidą prie jos veido, šis tyliai lietuvių kalba be jokio akcento pasakė: „Tylėk, nerėk“, po šių jo žodžių ji pradėjo garsiai rėkti „AAAAA“. Jis po šio jos garsaus surėkimo pasimetė ir šiek tiek atsitraukė nuo jos (jo kūnas tuo metu jau nebebuvo prisiglaudęs prie jos) ir labai stipriai susinervino (išgirdo iš jo sklindantį negarsų urzgimą). Po to, kai jis šiek tiek atsitraukė, ji jau aiškiai ir tikrai pamatė, kad šis savo dešinėje rankoje turi peilį (peilis buvo su sidabrinės spalvos geležte, rankenos nespėjo tiksliai įsidėmėti, apie 10-15 cm ilgio). Po to, kai jam nepasisekė jos išprievartauti, šis savo dešine ranka laikydamas peilį (peilio smailioji vieta žiūrėjo į viršų) bandė jai durti į veido sritį, o tiksliau į dešinės pusės žandą, tačiau ji staigiai pasuko galvą ir jis jai tik šiek tiek įdrėskė į dešinės pusės žandą, arti ausies. Po šio veiksmo jis dar kelis kartus jai bandė durti į tą pačia dešinės pusės veido sritį, tačiau ji nusuko galvą į šoną ir visi jo smūgiai pataikė jai į plaukus (tuo metu taip pat jis jai nupjovė didelį gabalą plaukų). Tada jis dar šiek tiek priartėjo ir kelis kartus (ne mažiau 5 kartų) siekė jai durti tiesiai į kaklą (peilio ašmuo jau buvo jai visiškai prie pat kaklo), tačiau ji visus šiuos kartus bandė gintis ir savo abejų rankų plaštakomis suėmė peilį už jo geležtės ir stūmė nuo savęs. Viso šio veiksmo metu ji garsiai rėkė. Asmuo, pamatęs, kad jam nesigauna tai, ką jis yra suplanavęs, pradėjo bėgti atgal ta pačia kryptimi, kuria atėjo - žemyn laiptais. Jam pabėgus, ji įbėgo į pastato Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinę ir paskambino pagalbos telefonu. Taip pat norėtų detaliau apibudinti asmenį, kuris ją užpuolė - žemo profilio tamsios spalvos sportiniai batai, kelnių neatsimena, negali pasakyti, ar jis buvo su šortais, ar kelnėmis, tamsios spalvos marškinėliais, kurie jam pagal jo sudėjimą buvo per dideli. Asmens rankų taip pat neatsimena, tačiau labai gerai ir detaliai atsimena jo veidą - (duomenys neskelbtini) plaukai, dabar akių spalvos ji neatsimena, tamsoje atrodė (duomenys neskelbtini), tačiau galėjo būti ir kitos spalvos, (duomenys neskelbtini) antakiai, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) veidas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) lūpos, (duomenys neskelbtini) matėsi (duomenys neskelbtini). Papildomos apklausos metu parodė, kad išsamiai nupasakojo visą įvykio eigą, ją užpuolusio vyro veiksmus ir savo gynybinius veiksmus, dėl įvykio sekos ir to vyro veiksmų lieka prie savo pirminių parodymų, tačiau nori papildyti, kad šis vyras akivaizdžiai bandė ją nužudyti, nes aktyviais judesiais, smeigiamaisiais judesiais peiliu, bandė kelis kartus (ne mažiau nei 5 kartus), smeigti jai tiesiai į kaklo sritį. Jei šie jo ketinimai būtų pasiteisinę, jei ji nebūtų aktyviai gynusis, laikiusi peilio geležtės savo rankomis, šis vyras tikrai būtų jai smeigęs į kaklą, kas, jos nuomone, būtų tikrai mirtina. Tik savo aktyvia gynyba apsisaugojo nuo pavojaus savo gyvybei, kurią jai sukėlė šis vyras. Nori pridėti, kad tas ją užpuolęs vyras neišsakė jai jokių reikalavimų ir su ja nieko nekalbėjo. Galimai grumtynių metu jis jai dar kažką sakė, tačiau dėl patirto streso ji neatsimena, ką jis galėjo sakyti. Konkrečiai prisimena tik tai, kaip jis jai pasakė, kad ji tylėtų ir nerėktų. Vyriškis neišsakė reikalavimo atiduoti su savimi turėtus daiktus, nebandė sugriebti jai ant peties laikomos rankinės. Kaip jau minėjo, net rankinei nukritus, ji nežino, ar jis tai pastebėjo, nes aktyviai bandė smeigti į ją peilį. Jai šaukiant ir ginantis, jis nubėgo nepaėmęs rankinės, kuri kažkuriuo metu, vykstant grumtynėms, nukrito ant žemės. Rankinė buvo nukritusi vos 1,5 - 2 metrus nuo tos vietos, kur jie grūmėsi. Taip pat nori pasakyti, kad vyro veiksmai jai pasirodė kaip seksualinio pobūdžio dėl to, kad jis iš visų jėgų buvo prispaudęs ją prie automobilio ir bandė lenkti jos viršutinę kūno dalį žemyn. Jau šiuo metu jis, norėdamas, galėjo atimti iš jos rankinę, nes buvo stipriai prispausta, tačiau jis net nebandė imti rankinės, į ją nesikoncentravo. Taip pat, tuo metu, kaip jis laikė ją prispaudęs prie automobilio visu savo kūnu, jis buvo priglaudęs savo skruostą jai prie veido, kas jai taip pat neatrodo būdinga siekiui apiplėšti. Visa tai jai ne tik priminė seksualinio pobūdžio veiksmus, tačiau ji pati yra įsitikinusi dėl jo ketinimo ją išprievartauti. Niekaip kitaip asmuo jos nelietė ir neatliko kitų seksualinio pobūdžio veiksmų, bet tik todėl, nes ji pradėjo garsiai šaukti ir jis galimai sutrikęs, šiek tiek atsitraukė, po ko pradėjo ją pulti peiliu. Negali įvardinti, kiek laiko tarp jų vyko grumtynės, jai pasirodė, kad labai ilgai, tačiau supranta ir tai, kad viskas galėjo įvykti staiga, todėl laiko objektyviai įvardinti negali. Dar kartą pabrėžia, kad per visą šį laiką vyras neišsakė savo ketinimų ir neišsakė reikalavimų, ko iš jos nori. Taip pat nori pasakyti, kad dėl kažkokios priežasties šis vyras buvo nusitaikęs užpulti būtent ją, nes kurį laiką ją sekė. Taip pat, jos nuomone, jo tikslas buvo išprievartauti ją, o nepavykus to padaryti, jis bandė ją nužudyti. Taip pat nori pasakyti, kad dėl įvykio jos emocinė būklė yra labai bloga, nuolat verkia, negali miegoti, nuolat prabudinėja, negali viena išeiti iš namų net dienos metu, jau nekalbant apie tamsų paros metą. Jau rytoj yra užsirašiusi (duomenys neskelbtini) konsultacijai, svarstys galimybę (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kur jai diagnozavo piršto lenkiamojo raumens ir sausgyslės sužalojimą riešo bei plaštakos lygyje bei kito piršto nervo sužalojimą. Jai buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, tačiau gydytojai nurodė, kad neaišku, ar sužalota ranka atgaus buvusį sklandų judėjimą. Gydytojai nurodė, kad ant rankos tikrai liks randai. Taip pat jai buvo susiūta (duomenys neskelbtini) veido pusės pjautinė 5 cm žaizda. Nori pabrėžti, kad nors oficialiai šiuo metu niekur nedirba, yra (duomenys neskelbtini) ir jai jos rankos yra labai svarbios. Pastaruoju metu (duomenys neskelbtini) ir dėl sužalotos rankos nežino, ar galės tęsti šią veiklą ir kada galės ją tęsti. Taip pat, turi (duomenys neskelbtini), kurioje planavo (duomenys neskelbtini) savo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), dėl to šiuo metu liko be pragyvenimo šaltinio ir turės gyventi tik iš santaupų. Yra informuota, kad (duomenys neskelbtini) galimai (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir artimiausiu metu kreipsis į kliniką dėl tyrimo atlikimo, kad įsitikintų, ar (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). Civilinį ieškinį reikš ikiteisminio tyrimo eigoje, tačiau apie civilinio ieškinio sumą nori pagalvoti ir nusprendusi kreipsis į ikiteisminį tyrimą atliekančią tyrėją dėl civilinio ieškinio pareiškimo ir jos pripažinimo civiline ieškove šioje ikiteisminio tyrimo byloje. Dėl sužalotos rankos šiuo metu negali (duomenys neskelbtini) ranka ((duomenys neskelbtini)), todėl (duomenys neskelbtini) likusia sveika ranka (1 t., b. l. 66-77).

Liudytoja L. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. liepos 26 d. apie 0.50 val. ji buvo savo namuose (duomenys neskelbtini), miegojo. Daugiabučio namo laiptinėje išgirdo garsų šauksmą:,,padėkite, pjauna“, šaukė moteriškas balsas, tad ji atsikėlė ir išėjo į daugiabučio namo laiptinę. Išėjus pamatė daug kraujo, jis buvo ant daugiabučio namo sienų, grindų ir merginą, kuri isteriškai šaukė „padėkite“. Jos rankos buvo kruvinos, iš daugiabučio namo butų išėjo ir kiti kaimynai, kurie merginą išvedė į lauką. Ji atnešė šiai popierinį rankšluostį, tad jie bandė šiai tvarstyti kruvinas rankas. Mergina nieko konkretaus nepasakė, buvo labai išsigandusi, jos rankos stipriai kraujavo, ji tik prašė, kad greičiau atvyktų medikai. Mergina buvo viena, kas ją sužalojo, ji nežino. Ją matė pirmą kartą, nuo jos sklido alkoholio kvapas (1 t., b. l. 126-128).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas - teritorija šalia daugiabučio namo ir automobilių stovėjimo aikštelė. Stovint minėtu adresu priešais yra automobilių stovėjimo aikštelė, apžiūrint aikštelę ant asfalto guli (duomenys neskelbtini) plaukų kuokštas, apžiūros metu plaukų kuokštas paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1. Prie plaukų kuokšto, ant asfalto yra rausvos spalvos dėmės, kurios tęsiasi link betoninių laiptų. Priėjus prie minėtų laiptų, matoma, kad rausvos spalvos dėmės tęsiasi laiptais link daugiabučio namo laiptinės. Pakilus laiptais, patenkama prie daugiabučio namo laiptinės teritorijos, iš kairės pusės prie turėklų guli servetėlės su rausvos spalvos dėmėmis. Apžiūrint teritoriją, šalia daugiabučio namo laiptinės ant asfalto yra rausvos spalvos dėmės. Sudrėkinus Izopropanoliu 99,9 % sterilų vatos tamponėlį ir braukiant juo per asfaltą, buvo paimtos rausvos dėmės nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 2. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra, daugiau reikšmingų pėdsakų ar objektų tyrimui nėra (1 t., b. l. 44-55).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodoma, kad I. T. atpažino R. P. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (1 t., b. l. 78-85).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad:

1. I. T. nustatytos pjautinės žaizdos veide, plaštakose, dešinės plaštakos neurovaskulinių pluoštų pažeidimas. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos VšĮ RVUL 2025 m. liepos 26 d. Pjautinės žaizdos veide, plaštakose ir neurovaskulinių pluoštų pažeidimas padaryti kontaktuojant su aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, odos nubrozdinimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais.

2. I. T. nustatyti sužalojimai visumoje dėl dešinės plaštakos neurovaskulinių pluoštų pažeidimų kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų jai padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

3. I. T. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.

4. I. T. nustatytos pjautinės žaizdos veide, plaštakose ir neurovaskuinių pluoštų pažeidimas padaryti kontaktuojant suduodant smūgius aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, susižalojant pačiai atliekant kokius nors veiksmus. Odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kietais bukais daiktais, griuvimo metu, susižalojant pačiai atliekant kokius nors veiksmus. Odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kietais bukais daiktais, griuvimo metu, susižalojant pačiai atliekant kokius nors veiksmus.

5. I. T. nustatytų sužalojimų lokalizacija bei pobūdis nenurodo, kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusioji sužalojimų jai padarymo metu.

6. I. T. nustatyti odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kietais bukais daiktais, pačiai nukentėjusiajai griūnant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus. Pjautinės žaizdos veide, plaštakose ir neurovaskulinių pluoštų pažeidimas negalėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, spardant, suduodant kietu daiktu ar pačiai nukentėjusiajai griūnant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus (1 t., b. l. 107-108).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje nurodoma, kad

1. Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 1, su nuoplova nuo R. P. rankų, rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 1), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. P. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. P. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 5×10-25.

2. Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 2, su nuoplova, padaryta įvykio vietoje, rasta moters kraujo (pažymėta mėg. Nr. 2), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su I. T. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų I. T. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 7×10-25.

3. Ant pateikto tirti plaukų kuokšto, paimto apžiūrint įvykio vietą, rasta moters kraujo (pažymėta mėg. Nr. 3), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su I. T. genotipu. Iš plaukų kuokšto paimti 4 vnt. žmogaus plaukų yra netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

4. Ant pateikto tirti I. T. palto rasta moters kraujo (pažymėta mėg. Nr. 4-8), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su I. T. genotipu.

5. Ant pateiktų tirti A. U. baltos spalvos marškinėlių sutepimų, panašių į kraują, nerasta.

6. Ant pateiktų tirti R. P. juodos spalvos su baltos spalvos padais sportbačių žmogaus kraujo buvimo faktas nenustatytas. Rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 9, Nr. 10), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 11, Nr. 12), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 13), tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su R. P. genotipu. Ant pateiktų tirti R. P. juodos spalvos sportinių kelnių „Nike“ rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 14, Nr. 15), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. P. genotipu. Ant pateiktų tirti R. P. juodos spalvos marškinėlių „Nike“, tiriant pažymėtų Nr. 1, kraujo nerasta. Ant pateiktų tirti R. P. pilkos spalvos marškinėlių, tiriant pažymėtų Nr. 2, mėg. Nr. 16 žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su R. P. genotipu; mėg. Nr. 17 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. P. genotipu. Ant pateiktų tirti R. P. juodos spalvos kojinių kraujo nerasta.

7. Ant pateiktų tirti tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 3, Nr. 4, su I. T. abiejų rankų panagių turiniu rasta moters kraujo (pažymėta mėg. Nr. 18, Nr. 19), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su I. T. genotipu (1 t., b. l. 154-163).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas prie 2025 m. liepos 26 d. vyresniojo tyrėjo E. K. tarnybinio pranešimo pridėtas priedas - pareigūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu,,export-2oplg.mp4“. Vaizdo įrašas spalvotas, su garsu. Vaizdo įrašo pradžioje matomi vaizdo įrašo duomenys: vaizdo įrašo ID: 822ab762421364e0eb54f856aa79e238, įrašo įrašymo laiko pradžia: 2025 m. liepos 26 d. 01:01:05 val., įrašo pabaigos laikas: 2025 m. liepos 26 d. 01:25:25 val., vaizdo įrašą užfiksavusio pareigūno duomenys: M. J. ir kiti ikiteisminiam tyrimui nereikšmingi duomenys. Vaizdo įrašo trukmė 24:29 min. 00:23 min. girdima, kaip pareigūnas du kartus klausia: „Kas nutiko?“ Pareigūnai eina link prie namo stovinčios moters Nr. 1. Moteris Nr. 1: nurodo, kad žmogus paaiškins, kas nutiko, jie išgirdo tiesiog šauksmą. (Moteris Nr. 1 dar kažką pasako, tačiau dėl pašalinio triukšmo nėra girdima, ką pasako), nurodo, kad kažkoks vyras su peiliu. Moteris eina tolyn, pareigūnai seka paskui ją, kol ateina prie grupelės stovinčių 4 žmonių. Šalia žmonių matoma sėdinti moteris Nr. 2. Matoma, kad moteris verkia, susiėmusi už kraujuojančios rankos. Pareigūnas klausia, kas buvo, Moteris Nr. 1 nurodo, kad supjaustė vyras kažkoks. Pareigūnas kreipiasi į sėdinčia moterį, ikiteisminio tyrimo metu nustatytą kaip I. T., kuri nurodo, kad ją užpuolė su peiliu ir supjaustė. Girdima, kaip pareigūnas iškviečia greitąją medicinos pagalbą. I. T. nurodo, kad pati skambino greitajai medicinos pagalbai. Ant jos veido, rankų, kojų, palto, rankinės matomos raudonos spalvos dėmės, rankose laiko servetėlę/servetėles, išteptą/išteptas raudonos spalvos dėmėmis. Pareigūnas, kviesdamas greitąją medicinos pagalbą nurodo, kad mergina visa kruvina, prašo atvykti skubiai, akivaizdžiai susijaudinusi, verkia. Pareigūnas toliau aiškinasi, klausia, kas atsitiko, kas supjaustė, į ką moteris atsako, kad ją užpuolė kažkoks vyras, kurį apibūdino kaip (duomenys neskelbtini). Pareigūnas skubina greitosios medicinos pagalbos iškvietimą, per raciją pranešdamas:,, (duomenys neskelbtini), kažkoks (duomenys neskelbtini) vyriškis su peiliu užpuolė merginą, visos rankos supjaustytos. Neaišku, kažkur pasišalino, kažkur, link (duomenys neskelbtini) gatvės nuėjo. Turėtų būti irgi kruvinas“. Į pareigūno klausimus I. T. atsako, kad vyro nepažįsta, užpuolė ją ir viskas, kad pradėjo už kaklo, paėmė su peiliu ir sakė tylėti, ji pradėjo rėkti. Moteris Nr. 1 nurodo, kad išgirdo, kad rėkia,,gelbėkit“ ir išbėgo. Pareigūnas aplinkui esančių vyrų prašo duoti Moteriai Nr. 2 daugiau popieriaus. Toliau pareigūnas perduoda informaciją per raciją praneša: „Iš merginos žodžių, paėmė už kaklo, sakė tylėt, pjaustė, bet žmonės išbėgo ir jisai kažkur link (duomenys neskelbtini) gatvės pabėgo. Bet mergina biškį neblaivi“. Toliau pareigūnas kreipiasi į žmones, stovinčius prie moters Nr. 2, ar kas nors matė vyrą, tačiau visi sako, kad nematė, išbėgo tik išgirdę riksmus. Moteris Nr. 2 nurodo, kad buvo apsirengęs tamsiai. Taip pat nurodo: „Aš užlipau laiptais ir jisai, pradeda bėgt kažkas, paskui manęs ir tada jisai su peiliu mane užpuolė, sako tylėk, pradėjau rėkti“, nurodo, kurioje vietoje buvo užpulta, t. y. apačioje, kur yra automobilis. Pareigūnas nusileidžia laiptais žemyn, apieško teritoriją. Grįžęs prie Moters Nr. 2 pareigūnas teiraujasi, ar nekalbėjo su juo, į ką moteris atsako kad ne, dar kartą pakartodama kaip įvyko užpuolimas. I. T., lydima pareigūno, nueina prie atvykusių greitosios medicinos pagalbos darbuotojų ir įlipa į medikų automobilį, jos paprašoma prisistatyti. Matoma, kaip medikai bintuoja moters Nr. 2 ranką, apžiūri žaizdas. Fiksuota, kad pareigūnas aiškinasi įvykio aplinkybes, nukentėjusioji pasakoja, kad lipo laiptais į viršų, išgirdo lyg kažkas greičiau pradėjo eiti, tuomet ir ji pradėjo eiti greičiau, jis pradėjo bėgti ir tada su peiliu už kaklo paėmė ir sakė tylėti, prispaudė prie mašinos, ji pradėjo rėkti. Moteris apibūdina vyro išvaizdą. Toliau pareigūnas su kažkuo kalbasi telefonu, iš kalbėjimo suprantama, kad su kito ekipažo pareigūnais, nurodo merginos požymius, galimą įvykio laiką, prašo peržiūrėti vaizdo stebėjimo kameras. Greitosios pagalbos medicinos darbuotojai pareigūnams nurodo, kad moterį Nr. 2 veža į Lazdynų ligoninę. Moteris dar kartą nurodo, kad vyras nepažįstamas, paaiškina, pro kurias vietas ėjo. Pareigūnai paaiškina moteriai, kad į ligoninę pas ją atvyks dar vienas policijos ekipažas, paimti jos pareiškimo, moteris nurodo, kad pareiškimą rašys. Moteris išvežama su greitosios medicinos pagalbos automobiliu, pareigūnas nueina, atsisėda į tarnybinį automobilį. Vaizdo įrašas pasibaigia (1 t., b. l. 184-194).

2025 m. rugpjūčio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas M. F. K. pateiktas vaizdo įrašas. Jo pradžioje matoma, kaip filmuojantis asmuo stovi prie galimai laiptinės durų, girdimas moters balsas, šaukiantis: „Gelbėkit“. Vaizdo įrašo gale kamera nusukama į grindinį, ant kurio matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo lašus (1 t., b. l. 179-183).

Iš 2025 m. rugpjūčio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausyti BPC skambučių garso įrašai. Fiksuota, kaip vyras skambina bendruoju pagalbos telefonu, kviečia medikus (duomenys neskelbtini), nurodo, kad vyras užpuolė moterį su peiliu, mergina kraujuoja rankos, užpuolęs vyras pasišalino. Taip pat fiksuotas moters, prisistačiusios I. T., skambutis, kurio metu nurodo, kad nepažįstamas vyras supjaustė rankas (1 t., b. l. 195-200).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 180 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. BK 180 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuota plėšimo sudėtis, numatant baudžiamąją atsakomybę tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą pagrobti svetimą turtą, kuris gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015, 2K-349-648/2017).

Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE1LTY5Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-215-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-215-696/2016">2K-215-696/2016</a>).

Vadovaujantis BK 22 straipsnio 1 dalimi, pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad R. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Visi byloje ištirti įrodymai tarpusavyje sutampa, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį.

R. P. kaltę pripažino visiškai, paaiškindamas, kad kaltinime nurodytu metu, eidamas link stoties, pastebėjo nukentėjusiąją, kuri jam pasirodė gerai apsirengusi, su brangia rankine, tad tikėjosi, kad gali turėti vertingų daiktų. Kaltinamasis parodė, kad sekė nukentėjusiąją iki (duomenys neskelbtini) g., priėjęs norėjo paimti rankinę ir kažką pasakė nukentėjusiajai, galbūt tylėti, tiksliai nepamena. Tačiau nukentėjusioji pradėjo šaukti ir griebė už peilio, įvyko grumtynės, ir jis išsigandęs pabėgo. Nors kaltinamasis teigė visų detalių nepamenantis, parodė, kad visos kaltinime nurodytos aplinkybės yra teisingos, jų neginčija. Kaltinimo aplinkybes patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jai kaltinime nurodytu metu einant iš (duomenys neskelbtini) g., pamatė, kad yra sekama, dėl to pradėjo eiti greičiau, už jos ėjęs vyras pradėjo bėgti ir staiga pajuto, kaip jis ją pagavo, dešinėje rankoje laikė peilį ir su ta pačia ranka buvo apkabinęs jos kaklą, taip prilaikydamas, nurodė jai tylėti. Nukentėjusiosios teigimu, ji iš karto pradėjo garsiai šaukti, kaltinamasis šiek tiek atsitraukė ir ji aiškiai pamatė rankoje laikomą peilį, kurį laikydamas bandė durti į veido sritį, tačiau ji staiga pasuko galvą ir šiek tiek jai įdrėskė arti ausies, po to dar kelis kartu bandė durti, tačiau ji nusuko galvą, jai buvo nupjautas didelis gabalas plaukų. Ji bandė gintis rankų plaštakomis suimdama peilį už jo geležtės, stūmė nuo savęs, tuomet kaltinamasis pabėgo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. Ž. patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ji išgirdo namo laiptinėje šauksmą, prašymą padėti. Ji atsikėlusi pamatė laiptinėje daug kraujo, mergina isteriškai šaukė, prašydama padėti, jos rankos buvo kruvinos. Iš esmės tokios aplinkybės užfiksuotos ir pareigūnų kūno kamera darytuose vaizdo įrašuose – matyti kraujuojanti nukentėjusioji, kuri, atsakydama į policijos pareigūnų klausimus, nurodė iš esmės tapačias įvykio aplinkybes, kaip ir vėliau apklausiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūną. Nukentėjusioji atpažino R. P. iš jai pateiktų nuotraukų, kaip asmenį, pasikėsinusį ją apiplėšti. Įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, kad buvo rastas (duomenys neskelbtini) plaukų kuokštas, rausvos spalvos dėmės, kurios tęsiasi iki daugiabučio namo laiptinės. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismas laiko įrodyta, kad R. P., panaudodamas fizinį smurtą bei daiktą, kuriuo galima žaloti žmogų, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: jis 2025 m. liepos 26 d. apie 00.45 val., tarp daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą - I. T. priklausančią rankinę, pribėgęs prie I. T., dešinėje rankoje laikydamas peilį, ta pačia ranka apglėbė nukentėjusiosios kaklą ir liepė tylėti, po ko, I. T. pradėjus šaukti ir bandant išsilaisvinti, peiliu įpjovė jos veidą, nupjovė jai dalį plaukų, bei įpjovė jos abiejų rankų plaštakas, padarydamas I. T. pjautines žaizdas veide, plaštakose, dešinės plaštakos neurovaskulinių pluoštų pažeidimą - nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių - I. T. pradėjus šaukti, jis pasišalino iš įvykio vietos.

Tokie kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį.. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, turėdamas sumanymą pagrobti svetimą turtą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018, 2K-132-942/2021).

Kaltinamasis R. P., veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino padaryt sunkų nusikaltimą. Kaltinamasis teisiamas jau 14-ą kartą, ne kartą teistas už turtinio pobūdžiu veikų padarymą, taip pat ir plėšimą, naują nusikalstamą veiką padarė neilgai trukus po lygtinio paleidimo taikymo (2 t., b. l. 63-83). Administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 84), iki suėmimo nedirbo, Sodros duomenų bazės išrašo duomenimis, paskutinį kartą dirbo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 115-116).

Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenimis, dėl konsultacijos ir gydymo į šį centrą nesikreipė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 87); VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (2 t., b. l. 88), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 89). 2025 m. lapkričio 6 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad R. P. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nėra tikslinga (2 t., b. l. 99).

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Naujoje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, R. P. nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu R. P. nuteistas už tyčinių nusikaltimų, tarp kurių ir sunkaus, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskiriant jam subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2025 m. sausio 17 d. paleistas lygtinai neatlikus 7 mėn. 16 d., taigi šią naują tyčinę veiką jis padarė lygtinio paleidimo metu. Šiuo atveju, įvertintina ir tai, kad kaltinamasis praeityje ne kartą teistas, taip pat ir už savo pobūdžiu panašių veikų padarymą, anksčiau skirtos bausmės (įskaitant ir laisvės atėmimo) įtakos jo elgesiui neturėjo, asmuo išvadų nepadarė, vėl nusikalsdamas. Taigi, aptartų aplinkybių pagrindu pripažintina, kad veiką padarė būdamas recidyvistas, ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 8 metų.

Kaltinamasis, kaip minėta, praeityje ne kartą teistas – Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, pirmasis nuosprendis jam buvo priimtas dar 2004 m., nuo to laiko nuolat daro nusikalstamas veikas – daugiausia vagystes, plėšimus. Kaltinamajam skiriamos laisvės atėmimo bausmės įtakos kaltinamojo elgesiui, kaip matyti, neturi, kadangi jis pakartotinai nusikalsta. R. P. du kartus buvo parodytas pasitikėjimas ir taikytas lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos, tačiau abu kartus lygtinio paleidimo metu padarė naujas veikas. Šiuo gi atveju, bausmę jis atliko, be kita ko, ir už kvalifikuotą plėšimą, t. y. sunkų nusikaltimą. Lygtinai paleistas buvo 2025 m. sausio 17 d., neatlikęs 7 mėn. 16 d. laisvės atėmimo bausmės, o naują sunkų nusikaltimą jis padarė nepasibaigus šiam laikotarpiui. Tokios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo, kad jis nededa pastangų keisti savo elgesį. Nustatant bausmės trukmę, įvertintinas ir veikos padarymo pobūdis, aplinkybės bei pasekmės – nukentėjusioji užpulta nakties metu, buvo panaudotas peilis, moteriai buvo stipriai sužalotos rankos, kas akivaizdžiai ilgam laikui sustabdė jos įprastą gyvenimo ritmą, o taip pat padarytas ir sužalojimas vizualiai matomoje vietoje – ant nukentėjusiosios veido.

Taigi, įvertinus visas aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, buvo pasiekti paskyrus kaltinamajam 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Kadangi R. P. pripažino kaltę, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 3 metų 4 mėnesių.

R. P. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį - subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 3 metų laisvės atėmimo bausme. 2023 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos 2022 m. gruodžio 15 d. ir 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiais, paskiriant galutinę subendrintą 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, 2023 m. liepos 7 d. nutartimi, perkvalifikavus dalį veikų, bausmė sušvelninta iki 3 metų 1 mėnesio. 2025 m. sausio 17 d. kaltinamasis paleistas lygtinai Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2025 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. NĮ-18-47, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 3 dalimi, neatlikęs 7 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmės. Nusikalstamą veiką R. P. padarė per lygtinio paleidimo laikotarpį, todėl šiuo nuosprendžiu skirta bausmė bendrintina su 2023 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytos ir neatliktos bausmės dalimi, vadovaujantis BK 64 straipsniu.

Kaltinamasis sulaikytas 2025 m. liepos 28 d. 01.40 val. (2 t., b. l. 13-14). 2025 m. liepos 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant trijų mėnesių terminą (2 t., b. l. 44-49). Kardomosios priemonės taikymo terminas dar trijų mėnesių terminui pratęstas 2025 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi (2 t., b. l. 57-62). 2026 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi suėmimo taikymo terminas pratęstas dviejų mėnesių laikotarpiui, jį skaičiuojant nuo 2026 m. sausio 28 d. (3 t., b. l. 75-78). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieno suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžia kaltinamajam skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Jam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, nesant jokių pasikeitusių aplinkybių, išliekant taikymo sąlygoms ir pagrindams, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

V. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

Dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kalto asmens Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 1 623,44 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. LT217300010002484333. Ieškinyje nurodyta, kad dėl patirtų sužalojimų I. T. buvo gydoma sveikatos priežiūros įstaigoje, už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų, gydymo paslaugų kaina – 1 623,44 Eur. Šia sumą prašoma priteisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsniu, 6.283 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 30 straipsnio 1 punktu, 31 straipsnio 1 dalies punktu, 34 straipsnio 1 punktu (1 t., b. l. 113-116).

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Nukentėjusiojo gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03NS03ODgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-75-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-75-788/2019">2K-P-75-788/2019</a>).

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai, dėl ko ji pristatyta į gydymo įstaigą. Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, kad nukentėjusiajai VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teikta paslauga – (duomenys neskelbtini) dėl kito piršto nervo sužalojimo (suma – 1 375 Eur), taip pat VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) suteiktos (duomenys neskelbtini) gydytojo, pradinės ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugas, didžiausios apimties ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslauga (atitinkamai suma 27,05 Eur, 14,61 Eur, 160,50 Eur), bei (duomenys neskelbtini) gydytojo paslauga VšĮ (duomenys neskelbtini) (46,28 Eur). Taigi bendra teiktų paslaugų suma yra 1 623,44 Eur. Už nukentėjusiajai suteiktas gydymo paslaugas buvo apmokėta iš PSDF biudžeto lėšų. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, ginčo dėl jo dydžio nėra, su pareikštu civiliniu ieškiniu kaltinamasis sutiko. Atsižvelgiant į tai, Valstybinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas ir iš R. P. priteistina 1 623,44 Eur dydžio suma jo nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl nukentėjusiosios I. T. civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Nukentėjusioji I. T. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 71 833,68 Eur, iš kurių 11 833,68 Eur turtinei ir 60 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą sudaro: 328,70 Eur vaistams, tyrimams ir gydymo priemonėms; 584,98 Eur transportui ir degalams; 30 Eur savigynos priemonei; 90 Eur už sugadintą paltą ir batus; (duomenys neskelbtini) Eur prarastos pajamos ((duomenys neskelbtini) x (duomenys neskelbtini) Eur). Dėl patirto užpuolimo negalėjo vykdyti planuotų veiklų, prarado laiką ir galimybes pradėti (duomenys neskelbtini) veiklą. Dėl rankų sužalojimų, imobilizacijos ir nuolatinio skausmo kiekvieną dieną yra fiziškai ir psichologiškai išsekusi. Rankos limituotos beveik 2 mėnesiams, iki šiol turi daug problemų su dešinės rankos funkcionalumu. Neturi garantijos, kad po (duomenys neskelbtini) mėnesių bus grįžusi į savo vėžes. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinės mėnesio pajamos, kurias galėjo generuoti per planuotą (duomenys neskelbtini) veiklą, kurias generuoja (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vidutiniškai būtų sudariusios (duomenys neskelbtini) per mėnesį, per (duomenys neskelbtini) prarado (duomenys neskelbtini).

Neturtinė žala grindžiama patirta itin intensyvia fizine kančia, ilgalaikiais sužalojimų padariniais, ryškiais randais, tęstiniu skausmu, sunkiomis kontraktūromis, gyvenimo kokybės esminiu pablogėjimu ir nuolatine psichologine trauma. Abi rankos buvo imobilizuotos beveik mėnesį, negalėjo apsirengti, išsiplauti galvos, susišukuoti, maudytis, atsukti vandens buteliuko ar atliktų kitų būtinų, bet paprastų veiksmų. Po beveik 7 savaičių nuėmus langetą nuo dešinės rankos, chirurgas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini)-asis ir (duomenys neskelbtini)-asis pirštai kontraktūroje greičiausiai niekada neatsistatys ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), kaip turėtų, jaučiasi nuolatiniai tirpimai ir sustingimai. (duomenys neskelbtini) rankos (duomenys neskelbtini) užtirpęs ir tikriausiai niekada neatsistatys. Randai ant veido, pirštų, plaštakų yra ryškūs, nuolat primenantys traumą. Taip pat (duomenys neskelbtini) pirštai. Nuolatiniai sunkiai pakeliami skausmai tampant ir ilginant sausgyslę, atliekant kontraktūros pratimus nuo ryto iki vakaro, taip pat su specialistų pagalba vieną kartą per dieną kineziterapijoje. Patiria kasdienio gyvenimo ribojimus: dienos stacionaras, nuolatiniai vizitai pas gydytojus, kineziterapija, reabilitacija. Gydymo procesas atima daug laiko ir energijos. Privalo kartoti pratimus rankoms nuo ryto iki vakaro, jaučiasi kaip robotas, be energijos ar įkvėpimo. Net paprasčiausi veiksmai, tokie kaip indų plovimas ar valgymas, sukelia skausmą. Psichologinė trauma – per plauką pavyko apsaugoti kaklą, kurį perpjovus tikriausiai nebūtų išgyvenusi, prieš tai beveik tapo seksualinio smurto auka. Vėliau paaiškėjo, kad užpuolikas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) laukimas buvo bauginantis. Nuolatinis nerimas ir baimė būti vienai lauke ar tamsoje, net maži atstumai sukelia stresą, turi prisiversti kažkur eiti, socialinis gyvenimas beveik neegzistuoja. Kiekvienas praeinantis vyras sukelia siaubingą įtampą ir stresą.

Neturtinė žala pasireiškia ir gyvenimo kokybės pablogėjimu – prasta miego kokybė, nuolatinis išsekimas net vartojant vaistus; vienišumas, izoliacija, negali (duomenys neskelbtini) veiklos, susitelkti. Nuolatinė baimė, nerimas, pagreitėjęs širdies plakimas, stresas ir fizinis skausmas atima gyvenimo džiaugsmą, energiją, įkvėpimą, o rankų ribotumas primena apie patirtą neteisybę ir traumą (1 t., b. l. 91-94).

Posėdžio metu I. T. civilinį ieškinį palaikė. Pateikė pagrindžiančius duomenis ir paaiškino, kad kelionės, transporto išlaidas sudarė 584 Eur. Transportas buvo naudojamas jos tėvų, kad jie atvažiuotų į Vilnių, galėtų rūpintis ja, vežioti į poliklinikas, ligonines perrišimams, į dienos stacionarą. Negalėjo pati net apsirengti su sužalotomis rankomis, valgyti, nusiprausti, pasirūpinti savimi. Kaip dažnai tėvai atvažiuodavo negali pasakyti. Mama autobusu atvažiuodavo, tėtis atvykdavo jos paimti, pačios sunkiausios dienos buvo nuo rugpjūčio pradžios iki rugsėjo. Dėl Rygoje pilto kuro paaiškinti negalėjo, galbūt įsimaišė tarp visų kvitų. Į gydymo įstaigas vežiojo iki rusėjo 6 d., kiekvieną dieną važiuodavo į (duomenys neskelbtini) poliklinika perrišimams, susitikimams su šeimos gydytoja, jei reikėdavo siuntimų. Taip pat 30 darbo dienų važiuodavo į dienos stacionarą (duomenys neskelbtini) g. Kelis kartus teko važiuoti ir į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Stacionaras vyko iki rugsėjo vidurio ir po to kasdien reikėjo vykit į (duomenys neskelbtini) polikliniką kineziterapijai, po jos reikėjo į reabilitacija ir tada į kineziterapiją. Už kurą, kurio kvitus pateikė, mokėjo ji ir tėvai per pusę, už keliones autobusu mokėjo mama. Nuo tėvų namų iki jos yra apie 250 km į vieną pusę. Nuo jos namų iki gydymo įstaigų 1,5 – 2 km, kai kurios įstaigos toliau, t. y. 10-15 km, iki policijos didesni atstumai buvo. Kuro išlaidos susijusios su vykimu į reabilitacijas, gydymus, kai tėvai atvažiuodavo ja rūpintis. Tėvai atvažiuodavo maždaug visą reabilitaciją, kuri prasidėjo nuo rugsėjo, bet nuo pat pirmos dienos ėjo į stacionarą. Šią minutę negali tiksliai įvardinti, kada tiksliai tėvai atvažiuodavo, visą laiką su ja būdavo vienas iš tėvų.

Nukentėjusioji paaiškino, kokius vaistus pirko pagal pateiktus čekius, ir kam jie buvo naudojami: rugpjūčio 6 d.,,(duomenys neskelbtini)“ išrašytas (duomenys neskelbtini), kad galėtų užmigti,,,(duomenys neskelbtini)“ nuo skausmo; liepos 27 d.,,(duomenys neskelbtini)“ – nuo skausmo vaistai; rugsėjo 11 d. - šaldomasis gelis žaizdoms, kad šiek tiek mažiau skaudėtų; rugpjūčio 1 d.,,(duomenys neskelbtini)“ gelis nuo randų; rugpjūčio 25 d.,,(duomenys neskelbtini)“ papildai ir aliejus nuo randų; liepos 30 d.,,(duomenys neskelbtini)“ miegui; rugpjūčio 23 d. akių lašai, rekomendacija iš gydytojos, nes daug verkė; rugsėjo 19 d.,,(duomenys neskelbtini)“ arba nuo skausmo, arba miegui, beveik visi yra receptiniai; rugpjūčio 13 d. pirkti vaistai pagal gydytojų rekomendaciją, kad padėtų gydymui;,,(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini),,,(duomenys neskelbtini)“ naudojamas, kai pati pradėjo vyniotis savo žaizdas; spalio 4 d.,,(duomenys neskelbtini)“ su gydytojos išrašytu receptu nuo skausmo; liepos 30 d. ir rugsėjo 8 d. (duomenys neskelbtini) tyrimai, atlikti du kartus pagal metodiką, bijojo (duomenys neskelbtini).

Dėl negautų pajamų nukentėjusioji paaiškino, kad 6 mėnesius pati nurodė, nes kad ir kaip siaubingai jaučiasi, negali valdyti rankų, vis tiek save spaus, kad galėtų dirbti, kitaip neįsivaizduoja gyvenimo. Tai yra preliminari suma, kiek būtų turėjusi, vidurkis, nes galbūt būtų turėjusi daugiau negu už tą veiklą, kurią planavo daryti. Sumą paskaičiavo internete, kiek žmonės užsidirba užsiimdami tokia veikla ir paskaičiavo vidurkį, kuris yra realus. Užsiima (duomenys neskelbtini) veikla, jos negalėjo registruoti, kadangi rankos buvo imobilizuotos. Jos veikla niekaip nėra įforminta, bus tik greitu metu. Individualios veiklos iki įvykio neturėjo, visa tai buvo ruošiamasis su (duomenys neskelbtini), ir staiga viskas nutrūko. (duomenys neskelbtini) veikla, (duomenys neskelbtini) ruošimu ir viskuo, kas su tuo susiję, kad išmoktų ir turėtų pakankamai įgūdžių, kad galėtų tai pradėtų daryti už pinigus, vertėsi nuo (duomenys neskelbtini), tai (duomenys neskelbtini) iki įvykio. Per (duomenys neskelbtini) užsiėmė kita veikla, dirbo (duomenys neskelbtini). Gali preliminariai apie tai galvoti, kiek uždirbsi, ir tik ateityje galėsi parodyti, kiek uždirbs. Sumą apskaičiavo, kiek kiti (duomenys neskelbtini) uždirba. Iki įvykio kaip (duomenys neskelbtini) nebuvo pradėjusi dirbti. Pajamų kaip (duomenys neskelbtini) nepradėjo gauti, negalėjo pradėti dėl sužalotų rankų.

Paltas ir batai sugadinti nepataisomai, paltas paimtas policijos, visiškai sukruvintas ir turbūt jo niekada nebeatgaus, o su batais nebuvo įmanoma nieko padaryti. Paltas kainavo 80 Eur prieš kelis metus, o batai pirkti prieš 5 metus, apie 50 Eur mokėta. Kaina, kurią prašo priteisti, mažesnė, nei naujų daiktų.

Šiandien jaučiasi prastai, vis dar sunku išeiti į lauką, net ir dienos metu, kai sutemsta išvis neįsivaizduoja, kaip galima būti lauke, tai apsunkina socialinį gyvenimą. Jai buvo pasakyta nesitikėti, kad rankos vėl sugrįš į savo poziciją, kad galės funkcionaliai naudoti, nors labai stengiasi tą daryti, daro mankštas. Reabilitacija nėra baigta. Sužalojimai truko – yra (duomenys neskelbtini), o didžiausi sužalojimai yra būtent (duomenys neskelbtini) rankoje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>.

Byloje nustatyta, kad iš karto po įvykio nukentėjusioji I. T. buvo pristatyta į gydymo įstaigą, jai suteikta pagalba dėl abiejų plaštakų pjautinių žaizdų, operuota skubos tvarka. Pateiktos gydymo, slaugos, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos, tarp kurių – perrišimas tvarsčiais, plaštakos siūlų šalinimas (duomenys neskelbtini) paros po operacijos ir veide po (duomenys neskelbtini), vaistai nuo skausmo, esant poreikiui, taip pat imobilizacija gipso longete 6 savaites, mankšta, ambulatorinė reabilitacija po 6 savaičių. Iš kartu su ieškiniu pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusioji netrukus po įvykio, 2025 m. liepos 30 d. kreipėsi (duomenys neskelbtini) konsultacijai, nustatyti (duomenys neskelbtini), miego gerinimui paskirtas vartoti (duomenys neskelbtini). 2025 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę dėl ribotų (duomenys neskelbtini) plaštakos pirštų judesiu, įvertinus būklę nustatyta, kad negali (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirštų pilnai ištiesti, ypač per sąnarius, ypač išreikšta kontraktūra (duomenys neskelbtini) piršte, rekomenduota pirštų mankšta. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos 2025 m. spalio 10 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad nurodytą dieną fiksuota, jog žaizdos gyjančios, imobilizacija gipso longete baigta 2025 m. rugsėjo 9 d., siuntimas ambulatorinei reabilitacijai. Fiksuotas apsilankymas VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos konsultacijoje, įvertinta, kad būklė gerėja, skausmas sumažėjo, padidėjo judesių amplitudė, apsitarnavimas ir mobilumas, atitinkamai taikytos reabilitacijos priemonės (3 t., b. l. 38 – 51). Iš kartu su ieškiniu pateiktų kvitų matyti, kad aptariamu laikotarpiu nukentėjusioji įsigijo medikamentus: liepos 27 d., kaip nurodė vaistai nuo skausmo (viešai prieinamais duomenimis - (duomenys neskelbtini) yra plataus veikimo spektro antibiotikas, (duomenys neskelbtini) – taip pat antibiotikas, abu vaistai yra receptiniai); rugpjūčio 6 d. vaistus nuo skausmo ir (duomenys neskelbtini) išrašytus medikamentus miegui gerinti (3 t., b. l. 23-24); taip pat aptariamu laiku įsigijo gelius, aliejų nuo randų, preparatus miegui gerinti (3 t., b. l. 25); rugpjūčio 23 d. įsigijo akių lašus (kaip paaiškino nukentėjusioji, vadovavosi gydytojų rekomendacijomis, kadangi šiuo laikotarpiu daug verkė); rugpjūčio 13 d. įsigijo jodo tirpalą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), preparatą (duomenys neskelbtini) (iš viešai prieinamų duomenų – receptinis preparatas (duomenys neskelbtini) gydyti) ir vitaminus (nukentėjusioji paaiškino, kad priemonės žaizdų perrišimui, nuo (duomenys neskelbtini)); rugsėjo 9 d. įsigytos (duomenys neskelbtini) tabletės (iš nukentėjusiosios paaiškinimų ir viešai prieinamų duomenų matyti, kad pastarasis receptinis vaistas skirtas skausmui malšinti); spalio 4 d. įsigijo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (preparatai dezinfekcijai ir infekcinėms ligoms gydyti) (3 t., b. l. 26-27, 29). Atsižvelgiant į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį, teiktą medicininę pagalbą, atliktą operaciją, taip pat duomenis, užfiksuotus medicininių dokumentų išrašuose, nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusiosios įsigyti medikamentai buvo reikalingi jos gydymui, sveikatos atstatymui ir palaikymui, skausmo malšinimui. Nukentėjusioji taip pat pateikė duomenis, kad įsigijo plaštakos ir dilbio treniruoklį, masažo kamuoliuką (bendra suma 10 Eur). Medicininiai dokumentai patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo taikoma reabilitacija, tad ir šios išlaidos yra pagrįstos. Bendra suma už medikamentus bei priemones sudaro 246,24 Eur. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios prašomos priteisti jos patirtos išlaidos (medikamentų, reabilitacijos priemonių įsigijimas) susijusios su patirtai sužalojimais, pagrįstos.

Nukentėjusioji taip pat prašė priteisti patirtas išlaidas už atliktus tyrimus. Iš teismui kartu su ieškiniu pateiktų duomenų matyti, kad 2025 m. liepos 30 d. ir 2025 m. rugsėjo 8 d. daryti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nustatymas, bendra suma – 82,46 Eur. Iš nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, civiliniame ieškinyje nurodytų aplinkybių, taip pat teisiamajame posėdyje duotų paaiškinimų dėl civilinio ieškinio esmės, matyti, kad tyrimo metu ji buvo informuota apie galimas (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, kadangi moteris buvo sužalota peiliu ir kraujavo, iškilo poreikis atlikti tyrimus. Teismo vertinimu, šios išlaidos taip pat yra tiesiogiai susijusios su aptariama veika. Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, nukentėjusiosios patirtos išlaidos vaistams, tyrimams ir gydymo priemonėms – 328,70 Eur, yra priežastiniu ryšiu susijusios su neteisėtais kaltinamojo veiksmais, nukentėjusiosios sužalojimais, yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Nukentėjusioji taip pat prašė priteisti 584,98 Eur transporto išlaidoms ir degalams, nurodydama, kad dėl patirtų sužalojimų negalėjo pati savimi pasirūpinti, kadangi nevaldė abiejų rankų, pas ją nuolat būdavo kažkuris iš tėvų, kurie atvažiuodavo iš nutolusio miesto, be to, veždavo ją į gydymo įstaigas. Nukentėjusioji kartu su civiliniu ieškiniu pateikė kvitus, patvirtinančius, kad aptariu gydymosi laikotarpiu buvo pilamas kuras ir perkami autobusų bilietai (3 t., b. l. 31-37). Vis tik teismas pažymi, kad dalį kuro ir transporto išlaidų patyrė tiesiogiai ne pati nukentėjusioji, o jos tėvai – kaip paaiškino teisiamajame posėdyje, mokėjo pusę nurodytos sumos. Be to, nors transporto išlaidos yra pagrįstos paminėtais dokumentais, nebuvo pateiktas joks konkretus skaičiavimas, kiek kartų ir kokiais maršrutais buvo vykstama. Teisiamajam posėdyje tik abstrakčiai nurodė, kad atvykdavo tėvai iš tolimo rajono arba autobusu, arba automobiliu, taip pat važiuodavo į gydymo įstaigas, esančias įvairiose vietose bei skirtingais atstumais. Vis dėlto, konkrečių vykimų, atstumų, maršrutų (už kuriuos, kaip nurodė, sumokėjo pati), nukentėjusioji nenurodė, todėl teismas laiko, kad nėra įrodytas transporto išlaidų dydis ir pagrįstumas, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje netenkinamas.

Ieškiniu prašoma priteisti 30 Eur už savigynai įsigytą priemonę (pateiktas kvitas nurodytai sumai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“). Nagrinėjamu atveju, minima priemonė buvo įsigyta jau po įvykio, kaip prevencinė priemonė ateičiai, siekiant užtikrinti saugumo jausmą. Nepaisant to, kad tokią priemonę nukentėjusioji įsigijo būtent dėl patirtų neigiamų išgyvenimų, didelės atsiradusios baimės, tokios priemonės įsigijimas nelaikytas susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su neteisėtais kaltinamojo veiksmais, todėl šioje dalyje ieškinys netenkinamas.

CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, atskleidžiama nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Pagal šią nuostatą nukentėjusiajam turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu sveikata nebūtų sužalota. Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sužalojimo, tapęs visiškai ar iš dalies nedarbingas. Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų.

Nagrinėjamu atveju, nukentėjusioji nurodė, kad jos prašoma priteisti pinigų suma yra ta, kurią galėjo sugeneruoti per planuotą (duomenys neskelbtini), kadangi tokias pajamas generuoja (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), paskaičiavo, kad vidutiniškai jos pajamos per mėnesį būtų sudariusios (duomenys neskelbtini) Eur, taigi (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini). Vis tik, pačios nukentėjusiosios teigimu, įvykio metu ji nedirbo, iki tol dirbo kitoje srityje, individualios veiklos neturėjo ir realiai pajamų kaip (duomenys neskelbtini) nebuvo pradėjusi gauti, kaip (duomenys neskelbtini) veiklos (duomenys neskelbtini) nebuvo pradėjusi dirbti, tai buvo tik planuojama veikla, kuri turėjo būti registruojama, tačiau tai nebuvo padaryta dėl sužalojimo.

Taigi, iki įvykio pajamų nukentėjusioji negavo, tuo metu nebuvo dirbanti, be to, (duomenys neskelbtini) veikla buvo tik planuojama, ja nebuvo realiai verčiamasi, o negautos pajamos apskaičiuotos pagal tai, kiek vidutiniškai pajamų sugeneruoja kiti (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, toks skaičiavimas niekaip nepatvirtina, kad atitinkamo dydžio pajamas per nurodomą laikotarpį būtų gavusi ir pati nukentėjusioji, kad jos buvo realiai tikėtinos, ir kad jos nebuvo gautos būtent dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų. Negautų pajamų skaičiavimas grįstas tik prielaidomis ir samprotavimais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys dalyje dėl negautų išlaidų priteisimo taip pat netenkinamas.

Ieškiniu taip pat prašoma priteisti 90 Eur už sugadintą paltą ir batus. Kad pastarieji buvo sugadinti, t. y. aptaškyti krauju, abejonių nekyla, tai matyti iš policijos pareigūnų kūno kamera darytų vaizdo įrašų. Nukentėjusioji paaiškino, kad paltą ir batus yra įsigijusi prieš keletą metų, prašoma priteisti suma yra mažesnė nei atitinkamai naujos avalynės bei rūbo. Nors nukentėjusioji nepateikė duomenų, pagrindžiančių šių rūbų bei avalynės įsigijimą, teismo vertinimu, įvardinta suma už abu yra reali, atitinkanti rinkos kainas. Ginčo dėl ieškinio šioje dalyje taip pat nėra. Kadangi paltas ir batai buvo sugadinti įvykio metu (paltas iš nukentėjusiosios buvo paimtas ir jo susigrąžinti moteris nepageidauja dėl lydinčių neigiamų išgyvenimų), spręstina, kad prašoma priteisti suma priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais veiksmais, todėl priteistina iš kaltinamojo.

Taigi, apibendrinta tai, kas išdėstyta, nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir jai priteistina 418,70 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji I. T. prašė priteisti 60 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis), nors sveikatos sužalojimo atveju jie nėra lemiami.

Nagrinėjamoje byloje spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą bei nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai nustatytos pjautinės žaizdos veide, plaštakose, dešinės plaštakos neurovaskulinių pluoštų pažeidimas, sužalojimai įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad I. T. buvo skubiai operuojama, siūtas ne tik delnas, tačiau ir veidas. Nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai teko iškęsti didelį fizinį skausmą, taip pat stiprius dvasinius išgyvenimus. Jau iš aptartų medicininių dokumentų išrašų, nukentėjusiosios paaiškinimų matyti, kad nors nukentėjusioji neilgai trukus po jai suteiktos būtinosios pagalbos buvo išleista gydytis į namus, dėl abiejų delnų sužalojimo jos savarankiškas gyvenimas buvo iš esmės apribotas, akivaizdu, kad šiuo laikotarpiu nukentėjusioji negalėjo savarankiškai atlikti paprastų, visiems įprastų veiksmų (valgymas, apsirengimas, higiena ir pan.), buvo priklausoma nuo kitų asmenų, kas neabejotinai sukėlė išties didelį kasdienio gyvenimo diskomfortą. Iš pateiktų duomenų taip pat matyti, kad (duomenys neskelbtini) ranka imobilituoza longetėje buvo iki 2025 m. rugsėjo 9 d., nukentėjusiajai taikoma reabilitacija, kuri ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo baigta. Tokios aplinkybės neabejotinai rodo, kad tiek gijimo, tiek reabilitacijos procesas yra ilgas, tuo tarpu, I. T. teigimu, ateities prognozės nėra visiškai aiškios. Šios aplinkybės yra itin svarbios ir reikšmingos įvertinant tai, kad nukentėjusioji yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl negalėjimas atlikti norimos, pilnos judesių amplitudės kelia jai didelius nepatogumus, trukdo užsiimti (duomenys neskelbtini) veikla, atitinkamai iš to gauti lėšų pragyvenimui.

Nustatant neturtinės žalos dydį, įvertintina ir tai, kad nukentėjusioji buvo užpulta nakties metu, panaudojant peilį, kas sukėlė didelį išgąstį, stresą. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios teiginiais, kad dėl įvykio suprastėjo miegas, ji bijo būti viena lauke, sunku prisiversti kažkur išeiti, dėl ko sutriko jos socialinis gyvenimas, kas tik dar labiau padidina neigiamus vidinius išgyvenimus. Iš kartu su ieškiniu pateiktų duomenų matyti, kad I. T. po šio įvykio kreipėsi į (duomenys neskelbtini), siekdama gauti pagalbos. Be kita ko, nekyla abejonių ir dėl to, kad nukentėjusiajai dažnai teko lankytis gydymo įstaigose tiek dėl patirtų sužalojimų, tiek reabilitacijos metu, kas taip pat neabejotinai vargina, sukelia neigiamus išgyvenimus. Be to, nukentėjusiajai liko randai visiems matomose vietoje – ant veido (skruosto) bei delnų, kas taip pat neabejotinai kelia diskomfortą.

Taigi, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, taip pat ir turtinę kaltinamojo padėtį (nedirbo, santaupų neturi, nuspręsta skirti pakankamai ilgą laisvės atėmimo bausme), neturtinės žalos nustatymo kriterijus, suformuotą teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose byloje, nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir jai kaltinamojo priteistina 7 000 Eur sumai neturtinei žalai atlyginti.

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir kiti klausimai

Byloje pateikta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.1.1, 14.1.2.1., 11 punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 547,91 Eur (3 t., b. l. 90-93).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog, pirmiausia, asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik tuo atveju, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam R. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas gynėjo dalyvavimas yra būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Bylos duomenimis, kaltinamasis iki suėmimo nedirbo, nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, taigi jo finansinė padėtis nėra gera. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduoti saugojimui Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r.):

- Vatos tamponas, plaukų kuokštas ir plaukai, I. T. ir R. P. seilių pavyzdžiai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

- I. T. paltas, nukentėjusiajai nepageidaujant jo susigrąžinti, sunaikintinas kaip menkavertis;

- R. P. sportbačiai, kelnės, dveji marškinėliai, dvejos kojinės, esant kaltinamojo prašymui, grąžintini kaltinamajam;

- A. U. marškinėliai grąžintini juos pateikusiam asmeniui (1 t., b. l. 164-168);

- Kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, pripažinti jį recidyvistu, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. P. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2023 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kuri peržiūrėta 2023 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, paskirtos ir neatliktos bausmės dalį (4 mėnesius), ir subendrintą bausmę R. P. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2025 m. liepos 28 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. P. civilinės ieškovės naudai 1 623,44 (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt tris eurus 44 centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmokos kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333 banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. P. nukentėjusiosios naudai 418,70 Eur turtinei žalai atlyginti ir 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. P. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r.) saugomus vatos tamponą, plaukų kuokštą ir plaukus, I. T. ir R. P. seilių pavyzdžius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; I. T. paltą, nukentėjusiajai nepageidaujant jo susigrąžinti, sunaikinti kaip menkavertį; R. P. sportbačius, kelnes, dvejus marškinėlius, dvejas kojines, esant kaltinamojo prašymui, grąžinti kaltinamajam; A. U. marškinėlius grąžintini juos pateikusiam A. U.;

- kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Maslauskaitė