E. R. pagal BK 284 str., 91 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-77/2014

Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01071-2011-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.11.9;

1.1.11.13. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,

gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal laikinai einančio Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas Virgilijaus Čirpaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nuosprendžio.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu E. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams. Pritaikius BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, iš dalies atlikta pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendį.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžio dalis, kuria E. R. paskirta laisvės atėmimo aštuoniems mėnesiams bausmė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme galutinę subendrintą bausmę paskiriant vienerius metus laisvės atėmimo.

E. R. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant nuo 23 iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė E. R. paskirta – laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant nuo 23 iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Tomo Šeškausko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

E. R. nuteistas už tai, kad, būdamas nepilnametis, 2011 m. rugpjūčio 14 d., apie 2 val., viešoje vietoje – Kaune, prie Partizanų g. 38-to namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, aplinkinių akivaizdoje išplūdo necenzūriniais žodžiais V. G. ir M. G., po to vieną kartą smogė V. G. kumščiu į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, o vėliau metė į nukentėjusįjį M. G. metalinę šiukšliadėžę ir pataikė jam į kojas, metė pašto dėžutę ir pataikė į dešinį petį, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nubėgo prie kieme stovėjusių automobilių ir tyčia spyrė į A. J. priklausantį automobilį „Peugeot 607“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sugadindamas dešinės pusės 650 Lt vertės priekinį žibintą, taip savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tenkindama nuteistojo E. R. apeliacinį skundą, nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo aštuoniems mėnesiams bausmė yra per griežta, nes tinkamai neįvertintos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės, kad nuteistasis veikos padarymo metu buvo nepilnametis ir neteistas.

Kasaciniu skundu l. e. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas V. Čirpus prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendį.

Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 55 straipsnį, 91 straipsnio 2 ir 3 dalis, todėl teismo išvados dėl nuteistajam paskirtos per griežtos bausmės yra nepagrįstos ir neteisingos. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino BK 55 straipsnį kaip reikalavimą laisvės atėmimo bausmę skirti tik antrą kartą teisiamam asmeniui. Iš BK 55 straipsnio normos konstrukcijos aiškiai matyti, kad reikalavimas teismui skirti pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų, apysunkį tyčinį nusikaltimą tik su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes nėra imperatyvus. Dėl to nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam E. R. laisvės atėmimo bausmę, skyrė jam bausmę kaip du kartus teistam asmeniui. Prokuroras pažymi, kad pagal BK 91 straipsnio 3 dalį teismas gali skirti nepilnamečiui laisvės atėmimo bausmę, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-478/2012). Įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teismo išvada dėl nepilnamečio polinkio nusikalsti būtų pagrįsta, įpareigojo teismą ne tik įvertinti BK 54 straipsnio 2 dalyje, 55 straipsnyje, bet ir BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Išvadą dėl nepilnamečio polinkio nusikalsti darytina pagal jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos padarymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo.

Iš bylos duomenų matyti, kad nors E. R. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, neteistas, tačiau iki veikos padarymo dar 2007 m. dėl nesimokymo ir smurtavimo prieš bendraamžius buvo įtrauktas į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitą, jo motina R. R. dėl motinystės įgūdžių stokos buvo registruota skyriaus socialinės rizikos grupės šeimų, auginančių vaikus apskaitoje nuo 2006 m., ji teista, ne kartą bausta už administracinius teisės pažeidimus, tarp jų ir dėl sūnaus padarytų administracinės teisės pažeidimų; 2008 m. spalio 1 d. E. R. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vadovaujantis BK 93 straipsniu, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones, o 2009 m. gegužės 25 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos E. R. veikos nutrauktas, nes veikos padarymo metu jis neturėjo tokio amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė; apibūdinamas neigiamai.

Po nusikalstamos veikos padarymo jau bylos nagrinėjimo metu Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nuosprendžiu E. R. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už nusikalstamas veikas, padarytas iki nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas šioje byloje, padarymo; dėl E. R. veikų yra atliekami ikiteisminiai tyrimai, vienas jų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį; E. R. buvo suimtas, jis baustas administracine tvarka; pagal mokyklos 2012 m. vasario 14 d. charakteristiką E. R. taip pat apibūdinamas neigiamai.

Įvertinant E. R. polinkį nusikalsti, svarbūs ir bylos duomenys, kad jo gyvenamoji vieta susijusi su rizika pakartotinai nusikalsti, nuteistojo daromų nusikaltimų modelis keičiasi, nusikaltimai sunkėja, atliekant nusikaltimą naudojamas smurtas ir yra tiesioginis kontaktas su auka, mokyklos apibūdinamas labai blogai, mokytis nenori, nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio, nuteistojo požiūris į save teigiamas, ateities planų neturi, gali naudoti smurtą, spręsdamas konfliktus su kitais, kartoja tas pačias klaidas, priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo, siekia greito savo poreikių patenkinimo, neapsvarsto visų galimų padarinių, greitai praranda savitvardą, jo nuostatos yra palaikančios nusikalstamą elgesį, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASYS metodiką yra 48 balai (vidutinė rizika laikoma 41-99 balai).

Po apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio E. R. ėmė slapstytis, buvo paskelbta oficiali jo paieška, o probacijos tarnyba kreipėsi į teismą su teikimu pakeisti laisvės apribojimą į areštą, nes šis piktybiškai nevykdo jam paskirtos bausmės. Pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta jokių E. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o tai reiškia, kad nuteistasis nepripažino savo kaltės, nesigailėjo dėl savo nusikalstamų veiksmų, nukentėjusiųjų neatsiprašė, žalos ar jos dalies neatlygino ir toliau ketina elgtis kaip praeityje. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl E. R. polinkio nusikalsti, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 straipsniu, nes pagal BK 91 straipsnio 3 dalį tai itin reikšmingas dėmuo nepilnamečio delinkventiškumui įvertinti, o pagal teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13/2009) neišnykęs teistumas, kaip faktinė aplinkybė, reikšmingas skiriant bausmę tokiam asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo teisiamas už pirmą kartą padarytus nusikalstamus veiksmus. Nesutikdamas su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą. Dėl to pagal bylos duomenis darytina išvada, kad kitos rūšies bausmių E. R. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka ir bausmės tikslai jam bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas bausmės dydį nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios bausmės pridėjo tik nedideles kitų bausmių dalis – po du mėnesius laisvės atėmimo, skirdamas galutinę vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. R. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų neignoravo, nuosprendyje išsamiai motyvavo savo sprendimą dėl skirtinos bausmės rūšies, todėl paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis be pakeitimų, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas.

Prokuroro kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Nors prokuroro kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 55 straipsnio, 91 straipsnio 2 ir 3 dalių normas, tačiau netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas grindžiamas ir nesutikimu su kaltininko asmenybės bei jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygų, anksčiau taikytų poveikio priemonių ir jų veiksmingumo įvertinimu, t. y. ginčijami faktinio pobūdžio duomenys, kurie pagal kasacinio teismo praktiką nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Pagal teismų praktiką galutinai šiuos klausimus, nagrinėdamas bylą, išsprendžia apeliacinės instancijos teismas (plenarinės sesijos nutartys Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-7-85/2011, 2K-7-81/2013, 2K-7-107/2013). Dėl to prokuroro kasacinio skundo argumentus kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl kasatoriaus argumentų, susijusių su BK bendrosios dalies normų taikymų skiriant bausmes nepilnamečiui

Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 55 straipsnį, nes šiame straipsnyje numatyta norma imperatyviai neįpareigoja teismo pirmą kartą teisiamam asmeniui skirti tik su laisvės atėmimu nenusijusią bausmę, taip pat BK 91 straipsnio 2 ir 3 dalis, nes šiuose straipsniuose esančios teisės normos nedraudžia nepilnamečiui skirti laisvės atėmimo bausmės, jei kitos rūšies bausmės nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti yra nepakankamos.

BK 55 straipsnio, taip pat 91 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos iš tiesų nedraudžia nepilnamečiui skirti laisvės atėmimo bausmę, tačiau, kaip matyti iš BK 91 straipsnio 3 dalies, laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui asmeniui turėtų būti skiriama tik tada, kai kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, tuo tarpu bylos duomenys nesuteikia pagrindo išvadai, kad yra bent viena iš šių sąlygų. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas priskirtinas prie nesunkių nusikaltimų. E. R. iki šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo nebuvo taikytos jokios kriminalinės bausmės.

Kolegija sprendžia, kad aplinkybės, jog E. R. 2011 metais gegužės – spalio mėnesiais be nesunkaus nusikaltimo nagrinėjamoje byloje, buvo padaręs dar du nesunkius nusikaltimus, už kuriuos jam jau buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės, vykdant šias bausmes jis laisvės apribojimo sąlygų nesilaikė, tiek prieš priimant nuosprendį nagrinėjamoje byloje, tiek po jo padarė ir kitus teisės pažeidimus, neturėtų lemti teismo išvados, kad kitos rūšies bausmės, nei terminuotas laisvės atėmimas, nepakanka šio nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje linkstama prie to, kad nuteistajam toje pačioje vietoje, per neilgą laiko tarpą padariusiam keletą vienarūšių ar panašaus sunkumo nusikalstamų veikų, tačiau šioms veikoms esant ištirtoms keliose bylose, turi būti atkreiptas dėmesys į tai, kodėl šios veikos buvo tiriamos ir nagrinėjamos atskiruose procesuose. Bylų išskyrimas negali lemti to, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė, nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013)

Byloje nustatyta, kad E. R. nusikalto neturėdamas teistumo ir būdamas nepilnametis. Kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BK 80 straipsnio 1 dalį BK IX skyriuje reglamentuotų nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, tarp jų ir numatytų BK 91 straipsnio 3 dalyje, paskirtis: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Taigi, parenkant bausmės rūšį, nustatant jos dydį, būtina atsižvelgti į jauną kaltininko amžių, į tai, kad nepilnametis – tai asmuo, pradedantis savarankišką gyvenimą, kurio asmenybė tik formuojasi, todėl teismo taikomos baudžiamajame įstatyme numatytos bausmės ir kitos poveikio priemonės turi būti pirmiausia siejamos su pagalba nepilnamečiui, jo būsima resocializacija, globa, ir tik po to su nubaudimu už padarytą nusikalstamą veiką.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų ir kitų nuosprendžių matyti, kad E. R. akivaizdžiai trūksta socialinės brandos, nes nusikalstamas veikas jis padarė spontaniškai, vedinas tą akimirką jį apėmusių emocijų ir norų (pavogė dviratį, norėdamas pasivažinėti; būdamas neblaivus triukšmavo ir keikėsi laiptinėje vėliu paros laiku, nes nebuvo įleidžiamas į pažįstamo butą; būdamas neblaivus žodžiu konfliktavo su netoliese buvusiais asmenimis ir vėliau dėl to panaudojo fizinį smurtą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į bausmės proporcingumo reikalavimus, į nepilnamečio asmens padaryto nesunkaus nusikaltimo pobūdį, įvertinęs siektinus bausmės tikslus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad pačios griežčiausios laisvės atėmimo bausmės skyrimas E. R. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nėra būtinas. Siekiant įgyvendinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus jam tikslinga taikyti kitas bausmes, kurios leistų siekti BK 80 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų, kartu įgyvendinant BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytus bausmės tikslus.

Taigi, darytina išvada, kad prokuroro kasacine tvarka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo įžvelgti netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurio šį nuosprendį reikėtų panaikinti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

L. e. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas Virgilijaus Čirpaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Albinas Sirvydis

Armanas Abramavičius

Tomas Šeškauskas