S. Z. pagal BK 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-85-791/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26510-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.1;

(S)

1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1;

2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.2;

2.1.15.4.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 2 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė,

sekretoriaujant V. V.,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei R. U.,

kaltinamajam S. Z.,

nukentėjusiojo D. K. atstovei pagal įstatymą R. K., jos atstovei advokato padėjėjai L. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 258 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda, baudžiamojo įstatymo prasme laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

Kaltinamasis S. Z. 2025 m. liepos 26 d. apie 18:00 val. (duomenys neskelbtini), tyčia smurtavo prieš nepilnametį D. K. – kaire ranka tris kartus suėmė už kaklo ir sudavė vieną smūgį į veido sritį, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam D. K. nosies sumušimą su poodine kraujosruva, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. K.sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. Z. visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, kad iki šio įvykio, maždaug prieš dvi savaites, jo žmonos dukra su pussesere ir šuniu vaikščiojo ta pačia Sodų gatve. Nukentėjusysis D. K. buvo su savo draugais. Jie buvo peršokę tvorą ir maudėsi tvenkinyje. Grįždami jie perlipo tvorą ir kelyje prasilenkė su merginomis. Mergaitės vaikinams pasakė, kad nelaipiotų per tvorą. Tuomet vaikinai merginų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, į jų pusę mėtė akmenis. Taip elgėsi D. K. su savo draugais. Išgirdęs triukšmą, išėjo į gatvę, bandė jaunuolius sudrausminti. Mergaitėms buvo grasinama, kad jas primuš, šunį užmuš. Bandė link jų eiti, tačiau vaikinai pabėgo. Įvykio dieną, tai yra 2025 m. liepos 26 d., D. K. su kitais vaikais ėjo (duomenys neskelbtini) gatve. Pamatęs, jis išėjo į gatvę ir norėjo jiems paaiškinti, kad toks jų elgesys yra netinkamas. D. K. buvo kartu su dviem ar trimis draugais. D. K. elgėsi akiplėšiškai. Tuomet jis galėjo tris kartus paimti D. K. už kaklo. Imant už kaklo, D. K. bandė išvengti, ištrūkti. Tuomet jis rankos delnu vieną kartą sudavė smūgį D. K. į veido sritį. Po jo suduoto smūgio, D. K. iš nosies bėgo kraujas. Po šio smūgio, visi išsiskirstė. Maždaug už pusvalandžio, D. K. ir jo draugai sugrįžo kartu su kažkokiomis moterimis, kurios buvo neblaivios. Visus išprašė iš savo namo teritorijos. Kitą dieną atvyko D. K. su savo tėvais. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Buvo iškviesti policijos pareigūnai. Matėsi, kad D. K. nosis paraudusi. Pripažįsta, jog dėl jo veiksmų buvo sužalotas nepilnametis D. K.. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies. Sutinka atlyginti 500 Eur neturtinės žalos. Dėl savo veiksmų gailisi.

Panašius parodymus S. Z. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 128–131, 134–136).

Be kaltinamojo S. Z. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Iš nepilnamečio D. K. motinos R. K. pareiškimo matyti, jog R. K. kreipėsi į policijos įstaigą pranešdama apie tai, kad 2025 m. liepos 26 d. apie 18:00 val. (duomenys neskelbtini), nepilnametį sūnų D. K., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, sumušė nepažįstamas vyriškis, kuris rankomis sugriebė už kaklo ir smaugė, paleidęs kaklą rankos kumščiu vieną kartą smūgiavo į veido sritį, pataikydamas į nosį. Sūnui buvo sukeltas fizinis skausmas, iš nosies bėgo kraujas. Į gydymo įstaigą nesikreipė. Prašo įstatymo numatyta tvarka nubausti asmenį, kuris jos nepilnamečiui sūnui sukėlė fizinį skausmą (1 t., b.l. 6–15).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. K. parodė, kad D. K. yra jos sūnus. 2025 m. liepos 27 d. apie 08:00 val., jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino sūnus ir pasakė, kad 2025 m. liepos 26 d. apie 18:00 val. jam važiuojant dviračiu (duomenys neskelbtini), užsipuolė nepažįstamas vyriškis, kuris reiškė priekaištus, pasakydamas: „kam tu ruošiesi spardyti mano šunį, kodėl mėtai akmenis į mano kiemą“. Tuomet vyriškis priėjęs rankomis sugriebė sūnui už kaklo ir pradėjo smaugti. Po to paleidęs kaklą, rankos kumščiu vieną kartą smūgiavo jam į veido sritį. Vyriškis smūgiuodamas kumščiu pataikė sūnui į nosį. Po smūgio, kaip toliau aiškino sūnus, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, parkritęs nebuvo, buvo sąmoningas. Tą vakarą, kai buvo sumuštas sūnus, jos ir sutuoktinio nebuvo namuose, buvo išvykę. Todėl sūnaus kruvino veido nematė. Po rytinio sūnaus skambučio grįžo namo. Su sūnumi vyko pas tą asmenį išsiaiškinti aplinkybes. Su asmeniu jiems nepavyko pasikalbėti gražiuoju, todėl vyras M. K. paskambino Bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie tai, kad buvo sumuštas jų sūnus. Atvykus į vakarykštę įvykio vietą, policijos pareigūnams ji papasakojo įvykio aplinkybes. Taip pat policijos pareigūnai bendravo su įtariamuoju. Kaip sūnus jai aiškino, jokio šuns neketino spardyti, akmenų į privačią valdą nemėtė. Sūnus aiškino, kad vakar su dviračiu važiuojant būtent (duomenys neskelbtini) gatve pas draugą, kelyje sutiko dvi mergaites, kurių nepažįsta. Jos jam užtvėrė kelią, kad nepravažiuotų. Kiek suprato, iš sūnaus pasakojimo, kad tarp jo ir mergaičių įvyko žodinis konfliktas. Tikslesnes konflikto aplinkybes galės paaiškinti pats sūnus. Ji mano, kad vienos iš tų mergaičių tėvas ir sumušė jos sūnų. Kaip minėjo, tikslesnes įvykio aplinkybes paaiškins pats sūnus. Ji su sūnumi vyks pas teismo medicinos ekspertus, kad būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas. Šiandien prieš iškviečiant policiją matė, kad sūnaus nosies srityje yra patinimas ir išryškėjusi mėlynė. D. parodė jį sumušusio asmens gyvenamąją vietą (1 t., b.l. 6–15).

Papildomai apklausta liudytoja R. K. parodė, kad 2025 m. liepos 27 d. duodama parodymus, galėjo sumaišyti kai kuriuos su įvykiu susijus faktus, kadangi ji pati įvykyje nedalyvavo, jai apie įvykį papasakojo sūnus D. K.. Dėl D. K. sužalojimo prašo remtis sūnaus parodymais. Patikslina, kad apie patirtą sužalojimą sūnus pranešė ne telefonu, o kitą dieną, kai ji su sutuoktiniu grįžo į namus iš kelionės. Taip pat ne taip suprato kai kurias sūnaus nurodytas aplinkybes, t. y. sūnus įvykio dieną nevažiavo su dviračiu, o ėjo su draugais bei tuo metu nebuvo jokio konflikto su mergaitėmis. Įvykis su mergaitėmis, kaip ji supranta, buvo nutikęs ankščiau, tačiau ji ne taip suprato sūnaus pasakojimą. Sūnus dėl patirtų išgyvenimų, susijusių su įvykiu, patyrė 3000 eurų neturtinę žalą, dėl to yra pateiktas civilinis ieškinys, kuris nėra atlygintas (1 t., b.l. 18–21).

Nepilnametis nukentėjusysis D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. liepos 26 d. apie 18:00 val. jis kartu su P. B., kuriam (duomenys neskelbtini) metų, V. B., kuriam (duomenys neskelbtini) metų, ir V. P., kuriai (duomenys neskelbtini) metų, ėjo link (duomenys neskelbtini) kaimo, kuriame yra aptvertas tvenkinys. Praėjus vieną aptvertą kiemo teritoriją, pastebėjo, kad iš minėto kiemo išeina vyriškis. Tai pamatęs jis draugams pasakė, kad apsisukam, nes tame tvenkinyje negalima maudytis, nes privati valda. Jiems apsisukus ir einant atgal, vyriškis išėjo iš savo kiemo teritorijos ir įstrižai ėjo link jo. Tuomet jis vyriškio išsigando, pradėjo savęs klausinėti, ką jis blogai padarė. Vyriškis jį sustabdė, paimdamas kaire ranka jam už gerklės ir pasakė, kodėl jis čia keikia jo dukrą ir jo dukros pusseserę. Vyriškis jam už gerklės su ranka paėmė iš viso tris kartus paeiliui, tačiau kiekvieną kartą jis nuo vyriškio atsitraukdavo. Kiekvieną kartą vyriškis jam už gerklės suimdamas laikydavo apie tris sekundes. Jis vis atsitraukdavo, tačiau ketvirtą kartą vyriškis jam jau už gerklės (kaklo) nepaėmė, o iš kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinę veido pusę ir pataikė į nosį. Nuo suduoto smūgio pradėjo kraujuoti nosis. Tada vyriškis bandė gražiau pakalbėti, tačiau jis vyriškiui pasakė, kad reikėjo iš pradžių gražiau kalbėti. Po to jis su savo draugais nuėjo iki draugų B. namų, nusiprausė kraują ir apie 10 minučių pabuvo su draugais. Greitosios medicinos pagalbos nesikvietė, tėvus informavo tik kitą, kai jie grįžo į namus iš pajūrio. Grįžęs į namus, kuriuose buvo jo močiutė, vartojo vaistus nuo skausmo, kiek prisimena močiutė jam davė ibuprofeno nuo skausmo. Po suduoto smūgio į nosį stiprų skausmą jautė apie 10 minučių. Tačiau apie 19:00 val. grįžus į namus, jam vėl pradėjo iš skausmo pulsuoti nosis ir dėl to gėrė vaistus nuo skausmo. Kitą dieną prie akies matėsi patinimas, tačiau skausmo jau nejautė. Taip pat dėl suėmimo už kaklo jautė skausmą, kuris truko tiek laiko, kiek vyriškis buvo suėmęs jam už kaklo. Po to nei skaudėjo, nei ką. Po įvykio gydymo įstaigoje nesilankė. Pas teismo medicinos ekspertus nuvykęs buvo. 2025 m. liepos 27 d. su tėvais buvo nuvykę pas vyriškį, kuris sudavė jam į veidą. Tada būdami vietoje, prie vyriškio namų, tėvai iškvietė policiją. Minėto vyriškio jis nepažįsta, su juo iki šio įvykio susidūręs nebuvo. Vyriškio gyvenamosios vietos adreso nežino, tačiau žino, kaip iki vyriškio namų nuvažiuoti, todėl tokiu būdu nurodė tėvams kur važiuoti. Taip pat tėvams nurodė, kuris vyriškis jam sudavė smūgį. Į tyrėjo užduotą klausimą kaip gali paaiškinti, kad atvykusiems policijos pareigūnams 2025 m. liepos 27 d. pasakojo, kad vyriškis sudavė iš kairės rankos delno, o šios apklausos metu nurodė, kad iš kairės rankos kumščio, liudytojas atsakė: vyriškis jam sudavė iš kairės rankos, tačiau neužfiksavo ar iš delno, ar iš kumščio, todėl 2025 m. liepos 27 d. policijos pareigūnams sakė, kad iš delno, o šiandien apklausos metu, kad iš kumščio, tačiau tiksliai įvardinti negali (1 t., b.l. 57–60).

Nepilnametė liudytoja V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. liepos 26 d. valandos neprisimena, tačiau buvo labiau į vakarą, sutinka, kad galėjo būti apie 18:00 val., ji, jos du broliai ir D. K. buvo pas jos mamą, po to sugalvojo eiti maudytis. Ėjo link prūdo, kuris yra (duomenys neskelbtini), sodų teritorijoje, gatvės pavadinimo neprisimena. Jiems einant iš už nugaros pradėjo eiti vyras. Gal paėjo pora metrų ir tas vyras pradėjo vaikytis D. K.. Pirmi to vyro žodžiai D. K. buvo: „kodėl tu kolioji mano mergaites“, nors tuo metu, toje vietoje nebuvo nei vienos mergaitės. D. nieko neatsakė. Vyriškiui ir D. K. stovint vienas priešais kitą, vyriškis tris kartus kaire ranka bandė suimti D. K. už kaklo, lyg smaugti, tačiau tie suėmimai buvo momentiniai, gal netruko net sekundės. Tuomet vyriškis sugniaužė kumštį ir užsimojo, tačiau kaip sudavė D. K. ji nematė, todėl negali įvardinti ar sudavė su rankos kumščiu ar delnu. Tuo momentu ji pradėjo bėgti link namų ir skambino mamai sakydama, kad mušą vaiką. Po penkių minučių ji su savo mama S. A. atėjo iki tos vietos, kur viskas vyko ir pamatė kraują ant D. K. veido ir kūno. Jos mama toliau nuėjo aiškintis su vyru, o ji su broliais nuėjo link namų. Vyriškio, kuris smurtavo prieš D. K., ji nepažįsta, matė pirmą kartą. Viskas vyko prie minėto vyriškio namų, gatvėje, ant nedidelio šaligatvio, tačiau adreso ji neprisimena (1 t., b.l. 78–81).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 22–27).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog 2025 m. liepos 27 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariate gautas R. K. pareiškimas apie tai, kad 2025 m. liepos 26 d. apie 18:00 val. (duomenys neskelbtini), jos nepilnametį sūnų D. K., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, sumušė nepažįstamas vyriškis, kuris rankomis buvo sugriebęs už kaklo ir smaugė, rankos kumščiu vieną kartą smūgiavo į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. D. K. iš nosies bėgo kraujas, į gydymo įstaigą nesikreipė. Nuvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad galimai nusikalstamą veiką padarė asmuo S. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m. Su minėtu asmeniu buvo bendrauta žodžiu, kuris neneigė, kad vieną kartą smūgiavo nepilnamečiui (1 t., b.l. 82–83).

Iš Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas prie civilinio ieškinio pridėtas garso įrašas „2025-07-27 10.02“. Įrašas pavadinimu „2025-07-27 10.02“, atidaromas per „Medijos leistuvą“, yra 2 minučių 39 sekundžių trukmės. Garso įraše girdimas žodinis konfliktas, kuriame dalyvauja nukentėjusysis D. K., nukentėjusiojo motina R. K., nukentėjusiojo tėvas M. K., įtariamasis S. Z.. Garso įraše taip pat girdimas dar vienas vyriškas balsas, kurio tapatybė nėra žinoma, ir vienas moteriškas balsas. Tarp asmenų vyksta žodinis konfliktas, naudojami necenzūriniai žodžiai. Konflikto metu D. K. pasakius, kad S. Z. jam trenkė, už gerklės ėmė, S. Z. pasako: „žinai už ką, iš oro taip nebūna“. Taip pat girdisi grasinimai: „praeisi suspardysiu, prisivaikščiosi“, toliau girdisi necenzūriniai žodžiai (1 t., b.l. 28–31).

Iš Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota policijos pareigūnų nešiojamų vaizdo registratorių vaizdo ir garso įrašai. Naudojantis policijos informacinių sistemų registrų sistemoje esančiu registru „Kūno kameros“, pagal datą ir laiką (pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2025-07-27 09:49), randamas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės R. P. (toliau - pareigūnė) kūno kamera („Body cam“), darytas vaizdo ir garso įrašas „PSS-20250727-104709UTC+0300“, kuris integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje, prie atliekamo ikiteisminio tyrimo įkeltas kaip priedas prie įvykio vietos apžiūros protokolo. Vaizdo/garso įrašas yra 16 min. 16 sek. trukmės, atidaromas naudojantis programą „Medijos leistuvas“. Vaizdo kamera fiksuoja vaizdą, kai neasfaltuotu keliu atvažiuojama ir sustojama priešais automobilį BMW, išlipama iš policijos tarnybinio automobilio. Prie automobilio BMW stovi nukentėjusysis D. K., jo motina R. K. ir tėvas M. K.. Pareigūnė išlipusi iš tarnybinio automobilio eina link automobilio BMW ir pasisveikina. M. K. liepia D. K. papasakoti. D. K. pasako, kad vakar jis su savo trimis draugais ėjo pasimaudyti ir suaugęs vyras išėjo ir pradėjo rėkauti, kad jis (D. K.) keikia jo dukrą su jos pussesere. Tada paėmė už gerklės, spaudė kaklą, jis nuo to vyro atsistūmė tris kartus. Ketvirtą kartą jis jam trenkė iš kairės rankos smūgį iš delno čia (ranka parodo į veido sritį). Pareigūnei paklausus, ar iš delno, ar iš kumščio trenkė, pasako, kad iš delno, perskėlė nosį. Tuo metu pro vartus išeina du vyriškiai, vienas kurių yra įtariamasis S. Z.. Pareigūnė paklausia, kuris, o nukentėjusysis D. K. atsako: „tas kur be maikės“. Link minėtų vyriškių nueina pareigūnas R. P. ir su jais kalbasi, fone girdisi pokalbis tarp pareigūno ir įtariamojo. Sekantis vaizdo ir garso įrašas „PSS-20250727-104710UTC+0300“ yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. P. (toliau - pareigūno) kūno kamera („Body cam“), darytas vaizdo ir garso įrašas, kuris integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje, prie atliekamo ikiteisminio tyrimo įkeltas kaip priedas prie įvykio vietos apžiūros protokolo. Vaizdo/garso įrašas yra 4 min. 13 sek trukmės, atidaromas naudojantis programą „Medijos leistuvas“. Vaizdo kamera fiksuoja vaizdą, kai neasfaltuotu keliu atvažiuojama ir sustojama priešais automobilį BMW ir išlipama iš policijos tarnybinio automobilio. Prie automobilio BMW stovi nukentėjusysis D. K., jo motina R. K. ir tėvas M. K.. Įraše fiksuojamas pokalbis tarp pareigūnės R. P. ir nukentėjusiojo D. K., kuris aprašytas apžiūrint ankstesnį vaizdo įrašą. Paraleliai pareigūnas R. P. tarpais bendrauja su nukentėjusiojo motina R. K.. Į gatvę išėjus dviem vyriškiams, iš kurių vienas yra įtariamasis S. Z., prie jų prieina pareigūnas R. P. ir paklausia: „nu kas čia atsitiko dabar?“. Įtariamais S. Z. papasakoja apie prieš savaitę įvykusį įvykį, nurodo į D. K. pusę, kad jis ir dar kokie šeši turbūt visokiais labai negražiais žodžiais ant mergaičių kalbėjo, mėtė iš akmenų, suspardė šunį. O vakar vakare jie ėjo, pasako: „nu ir truktelėjau aš jam“. Pareigūnas R. P. atsako: „negerai“. Įtariamasis S. Z.: „negerai, bet nu negaliu daleisti, kad jie pavyzdžiui mergaites muštų, irgi aš negaliu daleisti“. Tuo pareigūno pokalbis su įtariamuoju S. Z. baigėsi (1 t., b.l. 32–35).

Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1564/2025 matyti, kad nosies sumušimas su poodine kraujosruva D. K. padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi kuo galėjo būti ir kumštis, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimo pobūdis neprieštarauja tam, kad jis galėjo būti padarytas nurodytu laiku – 2025 m. liepos 26 d. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (1 t., b.l. 40–41).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamoje byloje surinktais ir prieš tai aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje – (duomenys neskelbtini), kaltinamasis S. Z. tyčia smurtavo prieš nepilnametį D. K. – kaire ranka tris kartus suėmė už kaklo ir sudavė vieną smūgį į veido sritį, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam D. K. nosies sumušimą su poodine kraujosruva, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. K.sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį dėl nukentėjusiojo D. K. sužalojimo patvirtina tiek kaltinamojo S. Z. parodymai, taip pat paties nukentėjusiojo D. K., nepilnametės liudytojos V. P. policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, policijos pareigūnų nešiojamų vaizdo registratorių vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolai, specialisto išvada, kiti aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai ir tyrimo veiksmų protokolai. Sukeltas pasekmes nukentėjusiajam ir sužalojimų padarymo mechanizmą objektyviai patvirtina byloje esanti ir prieš tai aptarta specialisto išvada. Tarp kaltinamojo S. Z. veiksmų ir D. K. atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl šie kaltinamojo S. Z. veiksmai visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę S. Z., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, įstatymo ginamas vertybes, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamasis S. Z. padarė baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamojo įstatymo prasme laikomas neteistu. Kaltinamasis šiuo metu nedirba, turi mažametį vaiką. Atsižvelgiant į visa tai, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis (BK 90 straipsnio 5 dalis, įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), be intensyvios priežiūros, bet skiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose numatytus įpareigojimus – dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Byla teisme išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino kaltę, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis D. K. ir jo atstovė pagal įstatymą R. K. pateikė civilinį ieškinį 3 000 Eur dydžio sumai dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Bylos nagrinėjimo metu atstovė pagal įstatymą R. K. ir jos atstovė ieškinį palaikė pilna apimtimi.

Kaltinamasis S. Z. civilinį ieškinį pripažino iš dalies, nurodė, kad sutinka atlyginti 500 eurų neturtinės žalos.

Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) turi būti priežastinis ryšys. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Neturtinės žalos apibrėžimas pateiktas CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDQvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-604/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-604/2005">3K-3-604/2005</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-227/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-227/2011">2K-227/2011</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEwLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-410/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-410/2013">2K-410/2013</a>, Nr. 2K-244/2015, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQzLTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-243-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-243-648/2015">2K-243-648/2015</a> ir kt.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė bei jos forma. Kartu būtina atsižvelgti ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis), siekiant, kad neturtinės žalos atlyginimas nepavirstų papildoma bausme, todėl teismas turi pareigą siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Asmens sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas, pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir pan.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis S. Z. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nežymiai sutrikdė nepilnamečio D. K. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą. Žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Šiuo atveju teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl suduoto smūgio jautė fizinį skausmą, patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus. Įvertinus visa tai, pripažintina, kad nukentėjusiojo D. K. ir jo atstovės pagal įstatymą reikalavimas atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą yra visiškai pagrįstas (BPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tačiau civiliniame ieškinyje nurodyta 3 000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti vis tik yra neadekvati nusikalstamų veiksmų padariniams, nes nepilnamečio nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta tik nežymiai. Byloje nėra duomenų, jog nepilnamečiam nukentėjusiajam reikėjo medikų pagalbos. Kaltinamasis S. Z. rankos delnu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam D. K. į veido sritį, dėl ko nukentėjusiajam D. K. padarė nosies sumušimą su poodine kraujosruva. Tai patvirtina, jog nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, tačiau tuo pačiu yra akivaizdu, jog D. K. negalėjo patirti jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių sveikatai. Nors civiliniame ieškinyje nurodoma, kad D. K. vengė rodytis viešumoje, negalėjo gyventi įprasto socialinio gyvenimo, nukentėjusysis bijo nepažįstamų žmonių, išgyvena nerimą, tačiau bylos medžiagoje pateiktas garso įrašas nepatvirtina šių teiginių. Iš šio įrašo matyti, kad nepilnamečio nukentėjusiojo elgesys yra aktyvus ir pagal jo amžių drąsus. Todėl, teismo vertinimu, patirtas fizinis skausmas nesukėlė nukentėjusiajam labai stiprių dvasinių išgyvenimų, ypatingai didelių nepatogumų, emocinę depresiją ar stiprų pažeminimą. Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų D. K. patyrė psichikos susirgimus. Teismo posėdžio metu atstovės pagal įstatymą pateikta Informacija apie tai, jog D. K. dalyvauja Multidimensinės šeimos terapijos programoje, niekaip neįrodo priežastinio ryšio tarp S. Z. panaudoto smurto ir D. K. atsiradusių pasekmių. Kaip matyti iš šio rašto turinio, šioje programoje kartu su nukentėjusiuoju D. K. dalyvauja ir jo tėvai – R. K. ir M. K., kas leidžia teismui manyti, jog šia programa yra sprendžiami šeimos terapijos klausimai. Atsižvelgiant į visa tai, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat į formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiojo patirtą skausmą, skriaudą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus atitiktų 1 000 Eur dydžio kompensacija.

Kiti proceso klausimai

S. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinama pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą R. K. prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, naudojosi teisine advokato pagalba, jos turėtos išlaidos pagrįstos pateiktomis sąskaitomis už teisines paslaugas ir mokėjimo dokumentais (2 t., b.l. 1–8, 10–13). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiojo atstovė R. K. prašo priteisti 550 eurų bylinėjimosi išlaidų. Jos išlaidos yra protingos, pagrįstos, atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtį, todėl civilinei ieškovei R. K. priteisiama 550 Eur dydžio suma advokato paslaugoms apmokėti, kadangi kaltinamojo S. Z. atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301– 308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

S. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. Z. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu S. Z. įpareigoti:

1) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pradėjus paskirtos bausmės vykdymą, panaikinti S. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nepilnamečio nukentėjusiojo D. K. ir jo atstovės pagal įstatymą R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti D. K. iš S. Z. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš S. Z. nuketėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovei R. K. 550 (Penkis šimtus penkiasdešimt) eurų turėtoms advokato išlaidoms padengti.

S. Z. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą, nurodant.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėja Vilma Dapkevičienė