Baudžiamoji byla Nr. 2K-79-511/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03406-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.9.1; 1.1.9.8.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
gynėjui Ramūnui Plėščiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal laikinai einančio Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas Vytauto Jancevičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nuosprendžiu V. R., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo A. M. atsakomybei be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68, 71 straipsniais, V. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams ir 25 MGL dydžio (941,50 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, iš dalies tenkinant Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta nuosprendžio dalis dėl V. R. perdavimo laiduotojo A. M. atsakomybei ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas – V. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo V. J. atsakomybei dvejiems metams be užstato.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, ir gynėjo, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
1. V. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad 2017 m. sausio 23 d., 8.18 val., Vilniuje, Sausio 13-osios g., ties nuvažiavimu link Laisvės pr., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
2. Kasaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti teismų nuosprendžių dalis ir konfiskuoti V. R. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
2.1. Pasak prokuroro, teismai nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnio nuostatų. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad šiuo atveju turto konfiskavimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisingą pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, nepagrįsti.
2.2. Turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, kaltinamojo asmenybės ar kitų panašių aplinkybių, jis privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos turto konfiskavimo taikymo sąlygos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQzLTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-243-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-243-942/2016">2K-243-942/2016</a>).
2.3. V. R. inkriminuotas nusikaltimas, nurodytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo padarytas vairuojant automobilį, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam kaltininkui, automobilis turi ekonominę vertę, jį naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl, prokuroro nuomone, siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, jį būtina konfiskuoti.
2.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 18 d. teismų praktikos, taikant turto konfiskavimą, apžvalgoje Nr. AB-32-1 yra nurodęs, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo nėra įmanomas, nes susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, turimą automobilį galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, t. y. tokia situacija sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Akivaizdu, kad tyčinių nusikaltimų padarymas turi kaltininkui sukelti atitinkamus padarinius, priešingu atveju asmeniui būtų formuojamos nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui.
2.5. Šiuo konkrečiu atveju, prokuroro nuomone, nėra pagrindo teigti, kad V. R. (kuris veikė tiesiogine tyčia) atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Apeliacinės instancijos teismo motyvai, kad atsižvelgus į tai, jog yra pagrindas manyti, kad V. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, įvertinus jo asmenines savybes, kad baudžiamasis procesas turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, kad nuosprendžiu paskirtos kitos dvi baudžiamojo poveikio priemonės yra pakankamos nubaudimo tikslams įgyvendinti, nepagrįsti. Iš tiesų, V. R. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nėra teistas ir baustas administracine tvarka, teigiamai apibūdinamas ir pan., tačiau šios aplinkybės buvo įvertintos taikant jam BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei parenkant baudžiamojo poveikio priemonių rūšį ir jų dydžius, todėl, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo, nėra reikšmingos.
2.6. Šioje baudžiamojoje byloje, kaip ir daugelyje kitų, konkuruoja asmens interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Baudžiamojo kodekso paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o šio straipsnio 2 dalyje – kad baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais ir kitais nurodytais atvejais. Taigi, anot prokuroro, netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – tyčinių nusikaltimų padarymo atveju, gali susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės.
3. Prokuroro kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo
4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. R. pagal laidavimą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už vairavimą kelių transporto priemonės – jam priklausančio automobilio „VW Passat“, esant apsvaigus nuo alkoholio. Minėtas automobilis yra veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonė.
4.1. Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.
4.2. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
5. Atleisdamas V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) ir parinkdamas jam baudžiamojo poveikio priemones, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad V. R. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, niekada anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad yra pagrindas manyti, jog V. R. laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų; pats baudžiamasis procesas V. R. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, be to, skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise bei įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – yra pakankamos nubaudimo tikslams įgyvendinti, o dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo – paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas.
6. Iš bylos matyti, kad nagrinėjamu atveju V. R. teismo buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: maksimali, numatyta įstatymo, – 25 MGL dydžio (941,50 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sudaranti apie tris ketvirtadalius automobilio, kurį neblaivus vairavo V. R., vertės (be PVM – 1207 Eur), o teismui pritaikius baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemonę dvejiems metams, jis pakankamai ilgą laiką automobilio vairuoti negalės. Taigi V. R. patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, dydžiu iš esmės artimą automobilio konfiskavimui, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą; nėra pagrindo pripažinti, kad, atleidžiant V. R. nuo atsakomybės, šios teismo parinktos jam baudžiamojo poveikio priemonės neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.
7. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti laikinai einančio Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas Vytauto Jancevičiaus kasacinį skundą.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Artūras Pažarskis
Eligijus Gladutis
