M. Ž. pagal BK 281 str. 4 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K–93/2011

Procesinio sprendimo kategorija

2.1.15.1.2(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. kasacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarties.

Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžiu M. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Iš M. Ž. priteista nukentėjusiajam R. R. 9015,07 Lt turtinės ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 851,86 Lt negautų pajamų periodinė išmoka, mokama kiekvieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio paskelbimo iki nukentėjusiojo visiško darbingumo grąžinimo, 22 997,27 Lt priteista Valstybinei ligonių kasai ir 500 Lt – valstybės naudai.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nuteistojo M. Ž. skundas patenkintas iš dalies: pakeista Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžio dalis dėl R. R. priteistos turtinės žalos dydžio – jam iš M. Ž. priteista 8879,89 Lt turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,

n u s t a t ė :

M. Ž. pagal BK 281 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės 15 d., apie 24.00 val., Šakių r, Kriūkuose, Nemuno g., būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį BMW 525 (valst. Nr. DGO 237), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133 punktų reikalavimus: būdamas neblaivus (kraujyje rasta 1,64 promilės etilo alkoholio), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir nepasirinko saugaus važiavimo greičio; dėl to kelio vingyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos bei atsitrenkė į pakelėje augantį medį; eismo įvykio metu buvo sužalotas kartu važiavęs keleivis R. R., kuriam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kasaciniu skundu nuteistasis M. Ž. prašo pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalis dėl nukentėjusiajam R. R. priteistos neturtinės žalos dydžio, sumažinant jį iki 10 000 Lt.

Skunde kasatorius nurodo, kad, įvertinus padaryto nusikaltimo neatsargų pobūdį, nuteistojo turtinę padėtį – nedideles pajamas, įsipareigojimus bankui (paimtas kreditas), R. R. atlygintos turtinės žalos dydį (3000 Lt), nukentėjusiajam priteistą atlyginti 8879,89 Lt turtinę žalą, Valstybinei ligonių kasai – 22 997,27 Lt, atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti sumažintas iki 10 000 Lt.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo M. Ž. kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime prokuroras nurodo, kad faktinės nagrinėjamos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų nepadaryta, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Nuteistojo M. Ž. kaltė padarius BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nustatyta nuosprendyje aptartais įrodymais, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Savo kaltės neginčija ir nuteistasis. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą nepažeisdamas BPK 320 straipsnio nuostatų. Šis teismas, nutartyje pasisakydamas dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio, aptarė ir kasaciniame skunde nurodytus motyvus, konstatuodamas, kad baudžiamasis įstatymas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos dėl žalos atlyginimo buvo pritaikytos tinkamai. Visi argumentai išdėstyti nutartyje ir tai padaryta pakankamai aiškiai, išsamiai ir atsižvelgiant į teisingumo bei protingumo kriterijus. Nuteistojo nesutikimas su priteistos neturtinės žalos dydžiu nedaro teismo sprendimo nepagrįsto ar neteisėto ir dėl to naikintino ar keistino.

Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. R. prašo nuteistojo M. Ž. kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime R. R. nurodo, kad eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas. Dėl to jis patyrė labai didelę neturtinę žalą. Po šio įvykio jis neteko mėgiamo darbo. Šiuo metu R. R. darbingumo lygis yra 45 proc. Darbo susirasti jam nepavyksta iki šiol, nes dėl sveikatos problemų negali dirbti daugelio darbų. Nukentėjusįjį kamuoja nuolatinė depresija. Jis nepatenkintas savimi. Tenka lankytis pas psichiatrus, gerti daug vaistų ar net gultis į ligoninę. Neseniai jis gydėsi Kauno universitetinėse klinikose Psichiatrijos skyriuje. Ateityje reikės atlikti nosies operaciją. Be to, po avarijos ant veido liko daug randų, todėl juos taip pat reikės šalinti. Be sveikatos problemų ir kitų vidinių išgyvenimų nukentėjusysis išgyvena ir dėl finansinio nepritekliaus. Jo pajamos labai mažos: gauna tik 280 Lt per mėnesį už neįgalumą. Jį išlaiko tėvai. M. Ž. visiškai nesidomi nei nukentėjusiojo sveikata, nei jo finansine padėtimi. Po avarijos R. R. iš nuteistojo tik vieną kartą gavo 3000 Lt pavedimą, kurį atliko jo motina. M. Ž. ligoninėje kasatorių per visą nuo įvykio parėjusį laiką aplankė tik vieną kartą ir nesidomėjo, ar nukentėjusiajam reikalinga pagalba. Nukentėjusysis prašo atsižvelgti į jo patirtą didelę neturtinę žalą ir nuteistojo prašymą sumažinti iš jo priteistą neturtinės žalos atlyginimą atmesti.

Nuteistojo M. Ž. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Kasacinės instancijos teismas neturtinės žalos dydį gali sumažinti tik tada, kai šios žalos dydžio apskaičiavimas susijęs su netinkamu įstatymo, reglamentuojančio neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (CK 6.250 straipsnis ir kt.), taikymu. Neturtinės žalos dydis pats savaime nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas privalo patikrinti tik tai, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Įstatyme nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, todėl priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Taigi neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą bei atsižvelgiant į teismų precedentus analogiškose byloje. Teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Neturtinės žalos dydis priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli, todėl neturtinės žalos dydis tokiu atveju priteisinamas didesnis nei pažeidus kitas mažesnio svarbumo vertybes.

Išnagrinėjusi nuteistojo M. Ž. kasacinio skundo argumentus dėl, jo nuomone, per didelės neturtinės žalos kompensacijos priteisimo nukentėjusiajam R. R. teisėjų kolegija nenustatė netinkamo CK 6.250 straipsnio 2 dalies taikymo.

Kasaciniame skunde nuteistasis nenurodo jokių teismų padarytų įstatymo pažeidimų apskaičiuojant priteistiną neturtinę žalą nukentėjusiajam R. R. Kasatorius išreiškia savo subjektyvią nuomonę, kad, atsižvelgiant į tam tikras bylos aplinkybes, jo manymu, neturtinės žalos kompensacija turėjo būti 10 000 Lt. Teisėjų kolegija tokius argumentus laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai teisingai išsprendė nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos klausimą ir įstatymų reikalavimų nepažeidė. Teismų sprendimų turinys patvirtina, kad nustatant neturtinės žalos dydį buvo atsižvelgta į visus reikšmingus CK 6.250 straipsnyje išvardytus kriterijus ir juos pagrindžiančias faktines bylos aplinkybes, tarp jų ir tas, kurias kasaciniame skunde mini nuteistasis. Be to, iš M. Ž. nukentėjusiajam R. R. priteistas 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis už patirtą fizinę ir dvasinę skriaudą dėl eismo įvykio metu padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo bei gyvenimo kokybės pablogėjimo nėra per didelis atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-365/2008, 2K–424/2008, 2K-507/2009).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo M. Ž. kasacinį skundą.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Jonas Prapiestis

Antanas Klimavičius