Baudžiamoji byla Nr. 2K-54/2011 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.1;
1.2.24.1;
2.1.7.4
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Olego Fedosiuko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. kasacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 8 d. nutarties.
Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 16 MGL (2080 Lt) dydžio bauda, pagal BK 270 straipsnio 3 dalį – 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. L. nustatyta galutinė subendrinta 16 MGL (2080 Lt) dydžio baudos bausmė. Nustatytas šešių mėnesių terminas sumokėti paskirtą baudą, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš A. L. konfiskuotas benzininis pjūklas „Husqvarna 254“. Iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo A. L. palikta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 8 d. nutartimi nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,
nustatė:
A. L. nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 27–28 dienomis (duomenys neskelbtini), Kretingos r., K. V. priklausančiame miške (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo pjauti miško, panaudodamas benzininį pjūklą „Husqvarna 254“, nupjovė 4 egles bei 5 pušis, iš viso – 6,359 kietmetrio žalių medžių, kuriuos 2009 m. gruodžio 30 d., apie 10.00 val., ištempė iš miško ir juos pagrobė; taip padarė nukentėjusiajai K. V. 635,90 Lt turtinės žalos. Taip pat šia neteisėta veika, neturėdamas leidimo kirsti miško, neteisėtai nupjaudamas minėtus medžius, A. L. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 9 straipsnio 6 punkto reikalavimus bei padarė nedidelės žalos augmenijai ir aplinkai.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 8 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, panaikinti taikytą baudžiamojo poveikio priemonę – benzininio pjūklo „Husqvarna 254“ konfiskaciją, kardomąsias priemones.
Nuteistasis A. L. nurodo, kad priimant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, jo veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 270 straipsnio 3 dalį. Nuteistasis A. L. prisipažįsta kirtęs mišką, bet tai, pasak jo, tai nebuvo tyčiniai veiksmai, nes viskas vyko žiemą, 2009 m. gruodžio 27–30 dienomis, dėl gausaus sniego miške nebuvo galima tiksliai atsekti riboženklių ir nustatyti dviejų greta esančių žemės sklypų ribų. Taip pat skunde pabrėžiama, kad pjaudamas mišką ir jį išveždamas kasatorius nesislapstė, viską darė atvirai, prašė kitų žmonių jam padėti ištempti medieną, šios neslėpė, o sandėliavo atviroje aikštelėje, nes buvo įsitikinęs, jog pjauna sausuolius savo žemės sklype. Nuteistasis A. L. taip pat pažymi, kad prieš kirsdamas medžius jis pasikonsultavo su kompetentingais specialistais dėl kirtimo ir manė, kad jam leidimo kirsti nereikia. Kasatorius mano, kad jo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 621 straipsnio 1 dalį, 622 straipsnio 1 dalį, 69 straipsnio 2 dalį.
Kasatorius taip pat nurodo, kad bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai netinkamai kvalifikavo jo veiką pagal BK 270 straipsnio 3 dalį. BK 270 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimą. Iš straipsnio pavadinimo, anot kasatoriaus, akivaizdu, kad straipsnyje nustatyta norma yra blanketinė, kurios turinys atskleistas gamtos apsaugos klausimus reglamentuojančiuose įstatymuose. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 270 straipsnio 3 dalyje, sudėties buvimo, būtina nustatyti, kokie gamtos apsaugos įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Nuteistasis A. L. atkreipia dėmesį į tai, kad nors nuosprendyje nurodyta, jog jis pažeidė Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 punktą, tačiau ši teisės norma nėra skirta aplinkos apsaugai arba gamtos išteklių naudojimui reguliuoti, todėl mano, jog teismas šiuo atveju netinkamai taikė materialines teisės normas ir nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal BK 270 straipsnio 3 dalį, nes ši norma taikoma dėl konkrečių teisės aktais nustatytų aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-25/2009).
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė Rima Kriščiūnaitė atsiliepimu į nuteistojo A. L. kasacinį skundą prašo šį atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išanalizavo A. L. padarytų nusikalstamų veikų požymius ir, įvertinęs nuteistojo veiksmus, pagrįstai nustatė, kad abi šias veikas jis padarė tyčia. A. L. leidimo kirsti medžius miške neturėjo, kirto žalius medžius, o ne sausuolius, žinojo savo ir nukentėjusiosios sklypų ribas, nes dalyvavo kertant proskyną ir jas žymint, ikiteisminio tyrimo metu atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje pats parodė pareigūnams sklypus skiriančią ribą, svetimą mišką kirto pakankamai giliai – net apie 20 metrų nuo ribos, iš K. V. miško nukirstus medžius ištempė ir sukrovė atskirai nuo jam priklausančių nukirstų medžių. Šias aplinkybes ir įrodymus bei nuteistojo apeliaciniame skunde pateiktus argumentus dėl jo kaltės dar kartą išanalizavo apeliacinės instancijos teismas, kuris pripažino, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra teisingos.
Prokurorė taip pat nurodo, kad kasatorius savo veiksmais pasikėsino į du įstatymo saugomus objektus bei padarė žalą gamtai ir privačiai nuosavybei, tai rodo didesnį veikų pavojingumą; šiuo atveju A. L. padarytų veiksmų pobūdis ir pavojingumo laipsnis atitinka nusikalstamos veikos požymius. Atsiliepime pažymima, kad iš nuosprendžio matyti, jog kasatorius yra nuteistas už tai, kad pažeidė konkretų Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 punkto reikalavimą, draudžiantį „atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas“. Kasatorius tokio leidimo neturėjo, o jo veiksmais padaryta žala gamtai buvo įvertinta kaip nedidelė, todėl veika pagal BK 270 straipsnio 3 dalį kvalifikuota tinkamai. BK 72 straipsnio 2 dalis nuteistajam A. L. taip pat taikyta pagrįstai, o klausimo dėl kardomųjų priemonių panaikinimo nėra pagrindo spręsti, nes, 2010 m. liepos 8 d. įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, jos buvo panaikintos.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį
Kasatoriaus teigimu, jo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami ne kaip vagystė (BK 178 straipsnio 1 dalis), bet kaip administracinės teisės pažeidimas pagal ATPK 621 straipsnio 1 dalį, 622 straipsnio 1 dalį arba 69 straipsnio 2 dalį. Šis teiginys nepagrįstas.
Iš tiesų, stačias miškas neatitinka vagystės dalyko požymio – jo atskirtumo nuo gamtinės aplinkos, o savavališkas svetimo ar nuosavo miško kirtimas nelaikytinas turto pagrobimu. Tokia veika, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, gali atitikti nusikalstamos veikos aplinkai (BK 270, 271, 273 straipsniai) arba administracinio teisės pažeidimo požymius (ATPK 62, 621 straipsniai). Tačiau, tais atvejais, kai asmuo, svetimame miške neteisėtai iškirtęs medžius, kurių vertė rinkos kainomis viršija 1 MGL dydį, juos pasisavina, tokie veiksmai atitinka nusikalstamos veikos – vagystės požymius ir kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-83/2009, 2K-254/2010).
Kasaciniame skunde nuteistasis ginčija jo veikos kvalifikavimą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, teigdamas, kad jis svetimą mišką kirto ir jį pasisavino nesuvokdamas savo veikos neteisėtumo. Šie teiginiai priklauso faktinių aplinkybių sričiai, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėja bylą teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato. A. L. įvykio versija, pagal kurią svetimą mišką jis kirto suklydęs dėl greta esančių žemės sklypų ribų, teismų motyvuotai atmesta. Išvadą, kad nuteistasis A. L. tyčia, o ne klysdamas dėl miško priklausomumo, iškirto svetimame miške esančius žalius medžius, ištempė juos iš miško ir pagrobė, pagrįsta byloje esančių įrodymų visuma: nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolais. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingų išvadų.
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 270 straipsnio 3 dalį
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 270 straipsnio 3 dalį taikoma tik tais atvejais, kai aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimas padarė nedidelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų nesunkių padarinių aplinkai. Taigi tokio pobūdžio bylose neigiamų padarinių gyvūnijai, augmenijai ar aplinkai faktas yra įrodinėtina aplinkybė. Kita vertus, pabrėžtina, kad atsakomybę už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose nustato ATPK 62(1) straipsnis, kuris diferencijuoja šią atsakomybę pagal iškirstų medžių ir krūmų kietmetrius. Todėl, sistemiškai vertinant BK 270 straipsnio 3 dalyje numatytos normos turinį, darytina išvada, kad vien neteisėto miško iškirtimo faktas ir padarytos turtinės žalos įvertinimas pagal iškirstos medienos kietmetrius nėra besąlygiškas pagrindas išvadai dėl žalos gyvūnijai, augmenijai ar aplinkai. Nustatant šių padarinių kilimo ir jų dydžio faktines aplinkybes, atsižvelgtina ne tik į materialinių nuostolių dydį, bet ir į aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pobūdį, žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų, kuriems buvo padaryta žala, vertingumą, žalos mastą, galimybę atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-159/2010).
Bylos medžiaga rodo, kad teismas žalą aplinkai nustatė pagal Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros vedėjo Ričardo Kašėtos pasirašytą 2009 m. gruodžio 31 d. pažymą ir jo teisme duotus parodymus. Žalos skaičiavimas atliktas remiantis Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 patvirtinta fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veikla miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarka. Žala įvertinta mažesniu nei 1 MGL dydžiu (127,18 Lt) ir tik pagal neteisėtai iškirstos medienos kietmetrius (b. l. 47). Jokių kitų duomenų žalai nustatyti byloje nesurinkta ir teismas jais nesirėmė. Be to, Ričardas Kašėta teismui parodė, kad, skaičiuodamas žalą, į mišką net nebuvo nuvykęs (b. l. 108). Atsižvelgdama į tai, kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 270 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarinių buvimas šioje byloje nustatytas nepagrįstai. Nelogiškas yra ir apeliacinės instancijos teismo pateiktas argumentas, kad neteisėtas medžių iškirtimas svetimame miške yra pavojingesnis aplinkai nei tokia pat veika, padaryta nuosavame miške (b. l. 129-130).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje žala gyvūnijai, augmenijai ar aplinkai nustatyta neturint pakankamų įrodymų, taigi nesilaikant įrodinėjimo tvarkos (BPK 20 straipsnis). Tai nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą – veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 270 straipsnio 3 dalį. Dėl to teismų nuosprendis ir nutartis keistini, jų dalys dėl A. L. nuteisimo pagal BK 270 straipsnio 3 dalį naikintinos. Kita vertus, tai nesuteikia pagrindo keisti A. L. paskirtos bausmės dydžio, nes pagal BK 270 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė, pritaikius idealios sutapties taisyklę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), buvo apimta griežtesnės bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, todėl galutinei bausmei jokios įtakos neturėjo.
Dėl kitų argumentų
Kasaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo panaikinti taikytą baudžiamojo poveikio priemonę – benzininio pjūklo „Husqvarna 254“ konfiskavimą. Pažymėtina, kad benzininis pjūklas konfiskuotas kaip nusikaltimo įrankis, kuriuo buvo iškirsti pagrobti medžiai. Atmetus prašymą nutraukti bylą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nebelieka pagrindo nagrinėti ir šio nusikaltimo įrankio konfiskavimo teisėtumo. Jokių kitų argumentų, pagrindžiančių šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo nepagrįstumą, kasaciniame skunde nepateikta.
Kasatorius taip pat prašo panaikinti jam taikytas kardomąsias priemones. Pažymėtina, kad A. L. taikyta kardomoji priemonė (rašytinis pasižadėjimas neišvykti) yra panaikinta nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, todėl kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti šio klausimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 8 d. nutartį pakeisti: panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis dėl A. L. nuteisimo pagal BK 270 straipsnio 3 dalį ir šią bylos dalį nutraukti.
Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Valerijus Čiučiulka
Olegas Fedosiukas
