Baudžiamoji byla Nr. 2K-165/2009
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.3.2.3.
1.2.14.3.2.6.
2.1.7.1 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. nuteistas pagal BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu trejiems metams.
Iš L. B., A. L. ir R. L. solidariai priteista 3750 Lt UAB „Žemaitijos pienas“ turtinei žalai atlyginti bei 615, 17 Lt turtinei žalai ir 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo N. U. (N. U.) naudai.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. L. ir R. L., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, kuria nuteistojo L. B. ir jo gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
nustatė:
L. B. nuteistas už tai, kad kartu su A. L. ir R. L., 2007 m. lapkričio 15 d. A. L. parengus nusikalstamos veikos planą, įkalbėjus dalyvauti darant nusikaltimą L. B. ir R. L. bei aptarus su jais plėšimo įvykdymo galimybes, būdą, vietą, laiką, jiems paskirstė vaidmenis; apie 19 val., vykdydami iš anksto aptartą planą, visi kartu atvyko prie UAB „Žemaitijos prekyba“ valdomos parduotuvės „Pienė“, esančios Klaipėdoje, Mogiliovo g. 12, ir R. L., nuėjęs į parduotuvę „Pienė“, stebėdamas apsaugos darbuotoją, telefonu pranešė L. B. apie pradėtą vykdyti parduotuvės kasose esančių pinigų inkasaciją. L. B. šią informaciją perdavė šalia buvusiam A. L..
Apie 19 val. 30 min. A. L., nurodęs L. B. laukti jo automobilyje „Volkswagen Golf“ (duomenys neskelbtini) užvestu varikliu ir atidarytomis priekinėmis keleivio pusės durelėmis, užėjo į parduotuvę „Pienė“, esančią Klaipėdoje, Mogiliovo g. 12, ten turėtu dujiniu pistoletu „BLOW Magnum Mod F06“ (duomenys neskelbtini) priskiriamu D kategorijos šaunamiesiems ginklams, šovė į veidą UAB „Argus“ apsaugos darbuotojui N. U., kuris tuo metu su savimi turėjo iš parduotuvės kasų inkasacijos metu paimtus pinigus – 11871 Lt; tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, iš N. U. pagrobė UAB „Žemaitijos prekyba“ priklausančius pinigus – 11871 Lt, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Po įvykdyto nusikaltimo A. L. dalį pagrobtų pinigų perdavė savo bendrininkams : L. B. – 750 Lt, R. L. – 700 Lt.
Kasaciniu skundu nuteistojo L. B. gynėjas prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir L. B. veiką perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 1 dalį. Kasatorius nurodo, kad teismai neteisingai kvalifikavo L. B. veiką pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir padarė esminių BPK pažeidimų. Teigia, kad vien kaltinamųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, negalima remtis nustatant susitarimo dėl ginklo panaudojimo aplinkybes. Kasatorius mano, kad byloje nėra jokių patikimų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad L. B. prieš apiplėšimą žinojo apie būsimą šaunamojo ginklo panaudojimą. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, padarę priešingą išvadą, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismų teigimu, L. B. žinojo, kad apiplėšimo metu prireikus gali būti panaudotas A. L. pasiimtas ginklas. Kadangi aiškaus susitarimo dėl ginklo panaudojimo nebuvo – ginklo panaudojimas buvo tik tikėtinas – akivaizdu, kad net jei L. B. būtų žinojęs apie tai, kad A. L. į parduotuvę nešasi ginklą, L. B. tyčia dėl šaunamojo ginklo panaudojimo buvo neapibrėžta, todėl L. B. veika dėl šaunamojo ginklo negali būti kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Kasatorius nurodo, kad L. B. veika pagal BK 180 straipsnio 3 dalį negali būti kvalifikuojama ir dėl kito kvalifikuojamojo požymio – organizuotos grupės. L. B. nusikalstamos veikos, kaip sunkaus nusikaltimo, kvalifikavimą lėmė ginklo panaudojimas, tačiau, kaip minėta, L.B. žinojimas apie ginklo panaudojimą nepagrįstas įrodymais, net įrodžius šį žinojimą, dėl ginklo panaudojimo L. B. tyčia lieka neapibrėžta, dėl to negalima nuteistojo L. B. veikos kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Kasatoriaus nuomone, L. B. veika kvalifikuotina pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, o kadangi ši nusikalstama veika, remiantis BK 11 straipsnio 4 dalimi yra ne sunkus, o apysunkis nusikaltimas, negalima teigti, kad L. B. dalyvavo organizuotoje grupėje.
Atsiliepime į nuteistojo L. B. gynėjo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras siūlo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai atmetė L. B. ir jo gynėjo prašymą keisti L. B. veikos kvalifikavimą. Kadangi nusikaltimas buvo padarytas bendrininkų grupe, visi nuteistieji buvo pasiskirstę vaidmenimis, iš anksto suplanavę savo veiksmus, logiška manyti, kad buvo aptartas ir ginklo pasiėmimas. Todėl advokato teiginys, kad teismas ne taip interpretavo L. B. apklausos parodymus yra niekuo nepagrįstas. Prokuroras teigia, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų įrodančių L. B. kaltę, jo veika kvalifikuota tinkamai, paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta.
Nuteistojo L. B. gynėjo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 180 straipsnio 3 dalies taikymo
Pagal BK 180 straipsnio 3 dalį plėšimą kvalifikuojantys požymiai yra: šaunamojo ginklo ar sprogmens panaudojimas, didelės vertės turto pagrobimas ir apiplėšimas, padarytas organizuota grupe. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu L. B. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, esant jo nusikalstamoje veikoje dviem plėšimo požymiams: šaunamojo ginklo panaudojimas ir plėšimo padarymas organizuota grupe.
Šioje byloje šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą – darant plėšimo nusikaltimą panaudojo tik vienas grupės dalyvis – A. L.. L. B. taip pat inkriminuotas šis požymis, nes žinojo ir matė, kad A. L. turi pistoletą, ir su juo išėjo daryti plėšimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šaunamojo ginklo, sudarančio kvalifikuojantį nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 3 dalyje, požymį, panaudojimas yra inkriminuojamas ir asmenims, kurie patys to ginklo neturėjo ir jo nepanaudojo, tačiau pritarė jo panaudojimui arba, jei ir nepritarė, bet suvokdami, kad nusikalstama veika vykdoma panaudojant ginklą, toliau dalyvavo šio nusikaltimo padaryme, o po jo padarymo pasidalijo pagrobtu turtu.
Kasatorius nesutinka su tuo, kad L. B. inkriminuotas požymis – šaunamojo ginklo panaudojimas - yra įrodytas. Dėl to požymio nebuvimo buvo nurodyta ir L. B. bei jo gynėjo apeliaciniuose skunduose. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartimi pagrįstai atmesti nuteistojo L. B. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai ir teisingai konstatuota, kad A. L., L. B. ir R. L. susitarimas plėšimo metu naudoti šaunamąjį ginklą patvirtintas konkliudentiniais veiksmais. L. B. matė, kad A. L., prieš eidamas į parduotuvę daryti plėšimą, turėjo pistoletą, tačiau tam neprieštaravo, savo nusikalstamos veikos nenutraukė ir gavo dalį pagrobtų pinigų.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. B. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, pagrįstai inkriminuojant jam ir kvalifikuojamąjį požymį – dalyvavimą organizuotoje grupėje. Jo veikoje yra visi organizuotos grupės požymiai pagal BK 25 straipsnio 2 dalies apibrėžimą. L. B. kartu su A. L. ir R. L. tiesiogiai dalyvavo plėšime, kuris padarytas panaudojant šaunamąjį ginklą. Šis nusikaltimas buvo jų visų iš anksto suplanuotas.
Dėl BPK 20 straipsnio 2 dalies reikalavimų
Kasatorius nurodo, kad L. B. kaltė pagal BK 180 straipsnio 3 dalį neįrodyta, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl L. B. inkriminuoto plėšimo požymio – šaunamojo ginklo panaudojimo – pagrįstas jo ir kitų kaltinamųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Kasatoriaus nuomone, kaltinamųjų parodymai apskritai negali būti pripažinti įrodymais baudžiamajame procese.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymais gali būti laikomi bet kokie duomenys, jei jie gauti įstatymų nustatyta tvarka. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, teismas sprendžia nuosprendžio priėmimo metu. Kaltinamųjų parodymai vertinami bendrajame bylos kontekste.
Nors parodymų davimas yra ne kaltinamojo pareiga, o teisė, tačiau kaltinamojo duodami išsamūs ir teisingi parodymai apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes turi reikšmės sprendžiant baudžiamąją bylą. Teismo kompetencija spręsti, ar kaltinamojo parodymai yra teisingi ir ar jais galima grįsti nuosprendį. Tas pats pasakytina ir dėl kitų proceso dalyvių parodymų. Pats faktas, kad teismo nuosprendis kitų įrodymų kontekste yra pagrįstas ir kaltinamojo (ųjų) parodymais, nėra baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimas, jeigu jų parodymai gauti įstatymo nustatyta tvarka.
BPK 188 straipsnis nustato įtariamojo apklausos tvarką ikiteisminio tyrimo metu, o kaltinamojo apklausą reglamentuoja BPK 272 straipsnis. Kaip matyti iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, jis, be kitų įrodymų, yra pagrįstas kai kuriais įtariamųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu.
Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotų parodymų perskaitymą teisiamajame posėdyje numato BPK 276 straipsnis, kuriame, be kita ko, nurodyti atvejai, kada parodymai gali būti perskaitomi. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad galima perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kurie duoti ikiteisminio tyrimo metu ar anksčiau teisme, jeigu jie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duodamų teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje tuo pagrindu buvo perskaityti visų kaltinamųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Pagal BPK 276 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai gali būti perskaitomi, jeigu jie buvo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti kaltinamųjų L. B. ir R. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tokie parodymai turi įrodomąją reikšmę teismui priimant nuosprendį.
Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Tokie parodymai įrodomosios reikšmės teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant ir vertinant kitus byloje esančius įrodymus. Būtent tokią reikšmę turi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. nuosprendžio nuoroda į A. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2007 m. gruodžio 5 d. ir perskaitytus teisiamajame posėdyje 2008 m. balandžio 10 d.
Teisėjų kolegija nenustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. nuosprendis pagrįstas nepatikimais įrodymais – įrodymais, teismas pripažino tik teisėtais būdais gautus duomenis. Šio nuosprendžio pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartimi nuteistojo L. B. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmesti. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl L. B. kaltės pagal BK 180 straipsnio 3 dalį įrodytumo. Teismo proceso dalyviai gali sutikti ar nesutikti su teismo išvadomis, vertinant įrodymus, tačiau įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija netikrina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutarties pagrįstumo ir nenustačiusi, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nuteistojo L. B. gynėjo kasacinį skundą atmeta.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo L. B. gynėjo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Antanas Klimavičius
Josifas Tomaševičius
