Dėl skolos priteisimo ir pakvitavimų pripažinimo negaliojančiais, tretysis asmuo: S. S.

Civilinė byla Nr. 2A-566/2010

Procesinio sprendimo kategorija:

52.3. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

D A L I N I S S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

sekretoriaujant Vladislavai Tumas,

dalyvaujant ieškovo atstovams K. J., advokatei Danutei Puzirauskienei,

atsakovui Č. K.,

atsakovo atstovui advokatui Dariui Stalioniui,

vertėjai Žanai Tadorovskajai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilkesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-76-661/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovui Č. K. dėl skolos priteisimo ir pakvitavimų pripažinimo negaliojančiais, tretysis asmuo: S. S..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Vilkesta“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Č. K. 233 508,04 Lt skolos už atliktus statybos darbus, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, pripažinti, kad pagal trečiojo asmens S. S. atsakovui Č. K. išrašytus 2006 m. rugpjūčio 17 ir 18 d. pakvitavimus tretysis asmuo S. S. 190 000 Lt sumos negavo.

Ieškovas nurodė, kad pagal ieškovo ir atsakovo 2006 m. gegužės 30 d. sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 06-05-30/1 ieškovas įsipareigojo atlikti sutarties prieduose nurodytus statybos darbus. Ieškovas pradėjo darbus, neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nesumokėjo sutarties 1.2. punkte nurodytą 10 000 Lt avansą. Ieškovas atliko darbų už 292 091 Lt, tačiau atsakovas pasirašė tik 2006 m. birželio 30 d. atliktų darbų aktą ir atsisakė pasirašyti 2006 m. liepos 30 d. (13 478 Lt), 2006 m. spalio 12 d. (217 731 Lt) bei 2006 m. lapkričio 10 d. (48 197 Lt) atliktų darbų aktus. Pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nebuvo pateikta. Ieškovas, remdamasis CK 6.694 straipsnio 4 dalimi, vienašališkai patvirtino minėtus atsakovo nepasirašytus atliktų darbų aktus. Atsakovas atliko tik šiuos mokėjimus: 12 685 Lt pagal 2006 m. birželio 30 d. atliktų darbų aktą; 13 477,96 Lt pagal 2006 m. liepos 30 d. atliktų darbų aktą; 32 420 Lt už kitus darbus, todėl liko skolingas ieškovui 233 508 Lt. Atsakovas atsisakė sumokėti skolą, motyvuodamas tuo, kad 190 000 Lt yra sumokėjęs ieškovo darbuotojui S. S. ir tai patvirtina 2006 m. rugpjūčio 17 ir 18 d. pakvitavimai. Ieškovo teigimu, atsakovas nėra sumokėjęs 190 000 Lt ieškovui ir tai patvirtina šios aplinkybės: apie S. S. ištašytus pakvitavimus ieškovas sužinojo tik 2007 m. vasarą po ieškovo atstovo advokato padėjėjo A. T. susitikimo su atsakovu; iki šio pokalbio atsakovas apie minėtus pakvitavimus ieškovui nesakė ir jų ieškovui nebuvo pateikęs; S. S. taip pat nesakė ieškovui, kad buvo gavęs iš atsakovo 190 000 Lt; S. S. nebuvo įnešęs į ieškovo sąskaitą pakvitavimuose nurodytų pinigų; S. S. teigia, kad šiuos pinigus iš atsakovo buvo gavęs, tačiau tuoj pat juos atsakovui grąžino. Ieškovo teigimu, ieškinio pateikimo dieną nėra patikimų įrodymų, kad S. S. gavo ir po to pasisavino ir (ar) išvaistė pakvitavimuose nurodytas sumas, atsakovas neginčijo ir naudojasi darbų rezultatais pagal statybos rangos sutartį, todėl privalo sumokėti ieškovui 233 508 Lt skolą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad byloje yra kilęs ginčas dėl 10 000 Lt avanso, apie kurio sumokėjimą byloje duomenų nėra, ir 190 000 Lt, atsakovo perduotų ieškovo darbuotojui S. S.. Pagal 2006 m. gegužės 30 d. statybos rangos sutarties 1 punktą ieškovas įsipareigojo atilikti statybos darbus už orientacinę 243 896 Lt kainą, įskaitant PVM. Pateikiant galutinį atsiskaitymą, ieškovas pateikė atsakovui kainą, viršijančią sutartyje nurodytą kainą, t. y. 292 091 Lt. Duomenų, kad ieškovas būtų derinęs su atsakovu padidintą darbų kainą, nėra. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas pažeidė sudarytos sutarties 1 punktą, nes, neįspėjęs atsakovo, nepagrįstai padidino kainą. Iš byloje pateiktų pakvitavimų teismas nustatė, kad ieškovo darbuotojas S. S. iš atsakovo už atliktus darbus pagal statybos rangos sutartį 2006 m. rugpjūčio 17 ir 18 d. gavo atitinkamai 50 000 Lt ir 140 000 Lt. Tretysis asmuo neigia gavęs iš atsakovo 190 000 Lt, tačiau pripažįstą, kad minėtus pakvitavimus buvo parašęs. Atsakovo 190 000 Lt perdavimo faktą ieškovo vardu veikusiam S. S. patvirtino jo paties rašyti ir pasirašyti pakvitavimai. Faktą, kad S. S. buvo perduoti 140 000 Lt, patvirtino liudytojas S. S.. Faktą, kad atsakovas disponavo šia pinigų suma, netiesiogiai patvirtina atsakovo ir liudytojo S. S. sudarytos paskolos sutartys. Įrodinėjimo pareiga dėl 190 000 Lt perdavimo tenka ieškovui, kuris leistinais įrodymais nepagrindė savo argumentų, kad S. S. nebuvo gavęs 190 000 Lt. Teismas nepripažino ir atmetė, kaip įrodymą, ieškovo teismui pateikto S. S. poligrafo tyrimą, nes poligrafo duomenys moksliniu ir praktiniu požiūriu yra tikimybinio pobūdžio ir teismas negali jais remtis. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, atlikdamas 12 685 Lt, 13 477 Lt, 32 420 Lt, 140 000 Lt ir 50 000 Lt mokėjimus, sumokėjo ieškovui 248 582,96 Lt, t. y. viršijo sutartimi sutartą 243 896 Lt darbų kainą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Vilkesta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, konstatavęs, kad šalių sudarytoje sutartyje yra nurodyta ne tvirta, o tik orientacinė darbų kaina – 243 896 Lt, neatsižvelgė į sutarties 1 punkte nurodytą mokėtinos už atliktus darbus kainos skaičiavimo būdą. Pirmiausia nustatomos faktiškai atliktų darbų natūrinės apimtys, po to atliktų darbų vieneto kaina. Mokėtina suma skaičiuojama sudauginus natūrines darbų apimtis ir darbų vienetų kainą. Šiuo atveju sutartų darbų įkainiai nebuvo didinti. Atsakovui padidinus pirmines darbų apimtis, proporcingai padidėjo ir bendra darbų suma. Ieškovas neprivalėjo kas kart derinti sutartyje numatytų darbų natūrinių apimčių kiekio pokyčių ir įkainių, nes atsakovas, pasirašydamas sutartį, sutiko, kad apmokės visus faktiškai atliktus darbus, jeigu tokių darbų kaina bus paskaičiuota sutarties 1 punkte nurodytu būdu. Be to, jei atsakovui pateikta papildomai jo užsakytų rūsyje esančių patalpų remonto darbų sąmata būtų jo netenkinusi, jis nebūtų leidęs pradėti vykdyti šiuos darbus. Teismas ignoravo tai, kad: liudytojo A. T. parodymai patvirtina, jog papildomi darbai atsirado atsakovo iniciatyva, užsakius sutartyje nenumatytus darbus; atsakovas, pradėjęs naudotis darbų rezultatais, faktiniais veiksmais priėmė ieškovo atliktus darbus; atsakovas neginčija aktuose nurodytų atliktų darbų sudėties, natūrinių apimčių bei vienetinių kainų.

2. Teismas, svarstydamas, ar S. S. iš tiesų gavo iš atsakovo 2006 m. rugpjūčio 17 ir 18 d. pakvitavimuose nurodytas sumas, neatsižvelgė į tai, kad:

1) atsakovo teigimu, 2006 m. rugpjūčio 17 d. jis sumokėjo S. S. 140 000 Lt (40 000 Lt už atliktus darbus ir 100 000 Lt avansą), o 2006 m. rugpjūčio 18 d. – 50 000 Lt už atliktus darbus. Jeigu tikėti pakvitavimais, ieškovas per parą atlikto darbų už 150 000 Lt, ir tai įvykdo tada, kai atsakovas teismui pateiktoje savo filmuotoje medžiagoje tvirtina, kad nieko nepadaryta;

2) atsakovas savo atliktą 190 000 Lt mokėjimą aiškina noru prieš jo kelionę į užsienį užtikrinti tolimesnį darbų finansavimą, tačiau nesuprantama, kodėl piniginius klausimus jis sprendžia su S. S., o ne su ieškovo direktoriumi;

3) atsakovo teigimu, jis ieškovui sumokėjo 258 582,96 Lt. Taigi, tik įpusėjus remonto darbams, kai pagal atsakovą ieškovas nieko praktiškai nepadarė, o bendra sutartų darbų suma sudaro 243 896 Lt, atsakovas sumoka 258 582,96 Lt, kai papildomi atsakovo užsakyti rūsio patalpų remonto darbai dar net nepradėti.

4) liudytojo S. S. parodymai vertintini kritiškai, nes šis liudytojas prisipažino, kad jį su atsakovu sieja verslo santykiai;

5) tyrimas poligrafu yra objektyvus ta prasme, kad yra fiksuojamos tiriamojo reakcija į tiriamojo sunkiai kontroliuojamus dirgiklius, susijusius su reikšmingais įvykiais;

6) atsakovas teigia, kad pinigų perdavimo S. S. fakto nefilmavo, nes tuo metu jis dar tikėjo statybininkais ir nedarė įrašų, o įrašai pradėti daryti tik 2006 m. rugsėjo ir spalio mėn. Tačiau teismui pateiktame įraše girdimas atsakovas balsas, kuris sako, kad šiandien rugpjūčio 6 d., tuo tarpu pakvitavimai išrašyti rugpjūčio 17 ir 18 d. Be to, iš pateiktų įrašų girdėti, kad atsakovas sumas mini tik kalbėdamas su S. S., o kalbėdamas su S. B. jokių sumų nemini. Tai įrodo, kad atsakovas pinigų S. S. nedavė, nes užsiminus S. B. apie pinigus, gretai paaiškėtų netiesa. Pažymėtina, kad atsakovo teismui pateiktame įrašyto pokalbio vertime yra klaidų, kurios yra gan reikšmingos.

7) tikėtina, kad S. S. pakvitavimai buvo gauti apgaulės būdu, jokių nesuinteresuotų bylos baigtimi asmenų minėtų pakvitavimų rašymo metu šalia jo nebuvo, todėl yra tik vienintelis būdas patikrinti S. S. ir atsakovo parodymų tikrumą – atlikti jų parodymų tyrimą poligrafu. Poligrafas jau buvo panaudotas Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtose baudžiamosiose bylose Nr. 1-40/2005, Nr. 1-132/2005 ir Nr. 1-107/2006, todėl asmenų parodymų tyrimas poligrafu laikytinas tinkamu faktinių duomenų-įrodymų šaltiniu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Č. K. prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovui pasirašyti buvo pateikta tik 2006 m. gegužės 30 d. statybos rangos sutartis. Nėra įrodymų, kad atsakovui būtų buvę pateikti kiti sutarties priedai, tarp jų ir sąmatos. Su ieškovo atstovu S. B. žodžiu buvo suderinti visi būsimieji darbai, kurių galutinė kaina buvo nustatyta statybos rangos sutartyje – 243 896 Lt. Atsakovui nebuvo pateiktos pasirašyti sąmatos, kuriose nurodyti visi darbai, jų kiekiai ir įkainiai. Todėl ieškovas neturėtų aiškinti teismui, kaip yra apskaičiuojama faktiškai atliktų darbų kaina. Papildomi darbai, kuriuos prašė atlikti atsakovas, buvo: kelių sienų išgriovimas rūsyje ir įvažiavimo į kiemą išklojimas trinkelėmis. Darbai rūsyje nebuvo papildomais darbais, nes jų atlikimo kaina buvo įskaičiuota į nurodytą sutartą darbų kainą. Šalys nebuvo suderinusios atskirų darbų įkainių, buvo suderinta tik galutinė darbų kaina. Visą laiką su atsakovu bendravo S. B. ir bendravimas vyko rusų kalba. Atsakovas ieškovo direktorių pirmą kartą pamatė statybos objekte tik 2006 m. rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje, kai buvo pradėtos reikšti pretenzijos dėl darbų atlikimo terminų. Atsakovas sutartį lietuvių kalba pasirašė vien todėl, kad pamatė darbų atlikimo kainą. Ieškovas teismui pateikė keturis atliktų darbų aktus. Atsakovas yra pasirašęs tik pirmą, t. y. 2006 m. birželio 30 d. aktą, ir jį apmokėjo. Atsakovas yra pasirašęs ir kelias jam pateiktas sąskaitas. Kiti atliktų darbų aktai ir sąskaitos atsakovui nebuvo pateiktos. Susidaro įspūdis, kad tokiais veiksmais siekiama nesąžiningų tikslų ir ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, nes reikalauti apmokėjimo galima pagal finansinį dokumentą. Iš ieškovo pateiktos sąmatos ir atliktų darbų aktų galima pamatyti keliolika neatitikimų. Ieškovas teigia, kad pas atsakovą atliko papildomus darbus, tačiau ieškovui, kaip rangovui, kyla pareiga juos įteisinti ir dėl jų atlikimo susitarti. Ieškovas nurodo, kad pateikė atsakovui rūsio remonto darbų sąmatą 38 007 Lt sumai, tačiau apie šią sąmatą pirmosios instancijos teisme nebuvo kalbama, nėra jokių įrodymų, kad ji buvo pateikta atsakovui. Atsakovas jos nėra gavęs, be to, darbai rūsyje nelaikomi papildomais darbais. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad jis vienašališkai patvirtino atliktų darbų aktus, nes atsakovas atsisakė juos pasirašyti. Nėra įrodymų, kad šie aktai buvo pateikti atsakovui susipažinti su jais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas buvo sąžiningas.

2. Ieškovas sąmoningai nesiekia užfiksuoti atsakovo duoto 10 000 Lt avanso. Šis avansas buvo duotas grynais pinigais ieškovo darbuotojui S. B.. Iš 2007 m. sausio 2 d. kasos pajamų orderio matyti, kad atsakovas sumokėjo ieškovui 32 420 Lt, tačiau šiuos pinigus atsakovas ieškovui buvo sumokėjęs žymiai ankščiau ir ne per vieną kartą. Tai patvirtino S. B.. Tikėtina, kad ieškovas teisingai netvarkė buhalterinės apskaitos ir šių duotų atsakovo pinigų neužfiksavo buhalterinėje apskaitoje jų davimo dieną. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas grynais pinigais buvo sumokėjęs ieškovui ir 10 000 Lt avansą. Ieškovas apeliaciniame skunde minėtą sumą išskaido į 12 420 Lt ir 20 000 Lt, nors pirmosios instancijos teisme šiomis aplinkybėmis nebuvo remtasi. Atsakovas tik kelis kartus buvo padaręs bankinius pavedimus, o likusią darbų kainą sumokėjo grynais pinigais, nes ieškovas tai reikalavo. Atsakovui būtų parankiau atsiskaityti bankiniais pavedimais, tačiau ieškovui primygtinai reikalaujant atsiskaitymas vyko grynais pinigais. Tikėtina, kad ieškovo buhalterija buvo tvarkoma netinkamai, buvo bandoma gauti neapskaitytų piniginių lėšų. Iš pokalbių įrašų galima daryti išvadą, kad S. S. buvo žinomi atvejai, kai už ieškovo atliktus darbus buvo atsiskaitoma neapskaitytais pinigais. Atsakovas turėjo galimybę atsiskaityti grynais pinigais, nes dalį jų buvo pasiskolinęs iš S. S.. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad šis liudytojas gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi. S. S. ir atsakovą nesieja giminystės ryšiai, jie yra tik verslo partneriai.

3. Faktą, kad S. S. buvo gavęs 190 000 Lt, patvirtina jo parašyti pakvitavimai. Pats S. S. patvirtino, kad jam buvo suteikti įgaliojimai priimti pinigus iš atsakovo, kol S. B. atostogavo. Sutartyje buvo numatyta, kad darbai bus atlikti iki 2006 m. rugsėjo 1 d., tačiau rugpjūčio viduryje nebuvo aišku, kada jie bus baigti. Atsakovas, duodamas didelę pinigų sumą grynais, tikėjosi, kad darbai sparčiai pajudės į priekį, nes buvo suinteresuotas greitų darbų užbaigimu. Pabrėžtina, kad vykdant statybos darbus S. B. jau nereikalavo iš atsakovo pinigų. Jeigu atsakovas nebūtų sumokėjęs aukščiau paminėtų grynų pinigų, tai ieškovas būtų reikalavęs iš jo apmokėjimo, tačiau tokio reikalavimo nebuvo. Ieškovui pradėjus vėluoti su darbų terminais, atsakovas pradėjo imtis atsargumo priemonių, pradėjo įrašinėti pokalbius su ieškovo darbuotojais. Iš pateiktų įrašų matyti, kad tiek S. S., tiek S. B. neneigė fakto, jog minėti grynieji pinigai buvo perduoti, o atsakovui paklausius, ar būtų galima šiuos pinigus įforminti buhalteriškai, ieškovo darbuotojai nukreipia kalbą kita tema. Dėl atsakovui nesuprantamų priežasčių ieškovo darbuotojai nenorėjo buhalteriškai įforminti iš atsakovo gautų pinigų. Darytina išvada, kad ieškovo atstovai suplanavo tokius savo veiksmus, kai buvo reikalaujama būtent grynųjų pinigų ir buvo liepta juos perduoti ne ieškovo vadovui, o darbų vykdytojui. Paminėtina, jeigu asmuo yra parašęs dokumentą, kad jis yra paėmęs pinigus, o taip iš tikrųjų nebuvo, toks asmuo imtųsi visų atsargumo priemonių išsiaiškinti šias aplinkybes kuo greičiau. S. S. nurodo, kad tikėjosi, jog jo pasirašyti pakvitavimai yra sudeginti. Vien tikėjimo neužtenka, buvo būtina atlikti kitus veiksmus, siekiant įsitikinti dėl minėtų pakvitavimo sunaikinimo. Tokių veiksmų S. S. neatliko. Ieškovui pradėjus civilinį procesą prieš atsakovą, pamatė, kad pakvitavimai nėra sunaikinti. Sąžiningas ir rūpestingas asmuo būtų kreipęsis į atitinkamas institucijas, siekdamas išsiaiškinti šį faktą. Sutiktina su teismo išvada, kad ieškovas turėjo pareigą įrodyti, jog jis per S. S. nėra gavęs 190 000 Lt, tačiau leistinais įrodymais to nepadarė. Tyrimas poligrafu yra labai specifinis, jo duomenys yra tikimybinio pobūdžio, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovo pateiktą S. S. tyrimą poligrafu.

4. Ieškovas iki šiol nėra išrašęs PVM sąskaitų faktūrų, nors per jas vykdomi visi atsiskaitymai, o ne per atliktų darbų aktus. Ieškovas privalėjo išrašyti PVM sąskaitas faktūras ir jas pateikti apmokėjimui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Teismas gali priimti dalinį sprendimą. Dalinis sprendimas gali būti priimamas tuomet, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimo. Dalinis sprendimas yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje (CPK 261 str. 1 d.).

Ieškovo reikalavimai apmokėti už atliktus statybos darbus susideda iš kelių reikalavimų. Vienas iš jų yra reikalavimas apmokėti už papildomus statybos darbus. Byloje surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą dėl šios reikalavimo dalies pagrįstumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas daliniu sprendimu galutinai išsprendžia tik dalį ginčo – dėl apmokėjimo už atliktus papildomus statybos darbus.

Dėl apmokėjimo už papildomus statybos darbus

Ieškovas su atsakovu 2006 m. gegužės 30 d. sudarė statybos rangos sutartį dėl namo (duomenys neskelbtini), vidaus ir išorės remonto, gerbūvio įrengimo darbų (b. l. 5-8, t. 1). Šalys susitarė, kad orientacinė objekto sąmatinė vertė yra 243 896 Lt. Prie sutarties pridėtos sąmatos Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 patvirtina, kokius darbus pagal statybos rangos sutartį ieškovas turi atklikti, koks jų kiekis ir kaina. Bendra darbų vertė pagal sąmatas yra 243 896 Lt, kaip ir nurodyta statybos rangos sutarties 1 punkte. Todėl ta aplinkybė, kad atsakovas nepasirašė prie sutarties pridėtų sąmatų, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl apmokėjimo už papildomus statybos darbus, esminės reikšmės neturi. Pagal statybos rangos sutarties 1 punktą sąmatos yra sudėtinė sutarties dalis, o sąmatose numatytos kainos atitinka orientacinę sutarties 243 896 Lt kainą, su kuria atsakovas, pasirašydamas sutartį, sutiko.

Sutarties 1.3 punkte numatyta, kad užsakovo pageidavimu atliekant papildomus darbus, nei numatyta sąmatoje arba padidinus darbų apimtis, užsakovas moka rangovui papildomai pagal abipusiai suderintus įkainius. Ieškovas už papildomus darbus prašo apmokėti pagal 2006 m. lapkričio 10 d. atliktų darbų aktą – 48 197 Lt. Atsakovas pripažino faktą, kad prašė atlikti papildomus darbus (suremontuoti pirtį rūsyje, iškloti įvažiavimą trinkelėmis, įrengti užtvarą), tačiau už papildomus darbus nesutinka mokėti, nes ieškovas, kaip yra numatyta sutartyje, nesuderino atliekamų darbų įkainių, nepasirašė papildomo susitarimo.

Minėtame 2006 m. lapkričio 10 d. atliktų darbų akte, kurio atsakovas nepasirašė, nurodyti atliktų darbų kiekiai ir kainos. Statybos rangos sutartyje (sąmatose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, kurios yra statybos rangos sutarties dalis) šie darbai nebuvo numatyti, išskyrus baseino g/b sienučių ir dugno demontavimą, baseino g/b sienučių ir dugno betonavimą, kurių vertė 2 586,40 Lt. Kadangi baseino statybos darbų kaina yra įskaičiuota į statybos rangos sutarties kainą, darbai už 2 586,40 Lt nelaikomi papildomais darbais ir neturi būti papildomai apmokami. Duomenų, kad šalys suderino papildomų darbų įkainius, byloje nėra. Minėta, atsakovas pageidavo papildomų darbų, ką jis ir nurodė atsiliepime į ieškinį (b. l. 79, t. 1). Todėl negalima pripažinti, kad ieškovas papildomus darbus atliko be atsakovo sutikimo ir neteko teisės reikalauti apmokėti už atliktus papildomus darbus. Ta aplinkybė, kad nebuvo suderinti darbų įkainiai, neatima iš ieškovo teisės reikalauti apmokėjimo. Atsakovas, nesutikdamas apmokėti už atliktus darbus dėl tos priežasties, kad nebuvo suderinti darbų įkainiai, nenurodo jokių argumentų dėl ieškovo įkainių, pagal kuriuos nustatyta darbų vertė, nepagrįstumo. Todėl vien faktas, kad nebuvo suderinti įkainiai, nesant įrodymų, kad ieškovo įkainiai nepagrįsti, neatleidžia atsakovo nuo pareigos sumokėti už atliktus papildomus darbus (CK 6.681 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ieškovas neįspėjęs atsakovo padidino sutarties kainą, neteko teisės reikalauti apmokėjimo už atliktus darbus, neteisingai išaiškino tarp šalių sudarytos statybos rangos sutarties sąlygas. Iš statybos rangos sutarties 1.3 punkte išdėstytų sąlygų seka, kad atsakovas už darbus, kurie atlikti jo pageidavimu ir yra nenumatyti sąmatoje, ieškovui moka papildomai, t. y. sumoka daugiau nei sutarties kaina. Taigi tuo atveju, kai papildomi darbai atliekami atsakovo pageidavimu, ieškovas neprivalo atsakovo įspėti apie sutartyje nustatytos kainos padidėjimą, nes pagal statybos rangos sutarties 1.3 punkto sąlygas, už juos atsakovas moka papildomai.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl 45 610,60 Lt skolos priteisimo, naikintina ir ieškinys šioje dalyje tenkintinas – ieškovui ir atsakovo priteisiama 45 610,60 Lt skola už atliktus papildomus statybos darbus (CK 6.681 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 261 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinys dėl 45 610,60 Lt skolos priteisimo už papildomus statybos darbus, panaikinti ir ieškinį šioje dalyje patenkinti – priteisti ieškovui UAB „Vilkesta“ (juridinio asmens kodas 300099409) iš atsakovo iš Č. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 45 610,60 Lt (keturiasdešimt penkis tūkstančius šešis šimtus dešimt litų, 60 ct) skolos už atliktus papildomus statybos darbus.

Teisėjai Danutė Gasiūnienė

Danutė Milašienė

Gintaras Pečiulis