Civilinė byla Nr. 2-2635/2011
Procesinio sprendimo kategorija 110.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rasa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-2109-253/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rasa“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Klaipėdos jūrininkų ligoninei, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Miesto skalbykla“ dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Rasa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninei ir prašė panaikinti atsakovo sprendimo dėl preliminarios eilės sudarymo, kurioje UAB „Miesto skalbykla“ pasiūlymas pripažintas pirmas, dalį. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį iki įsiteisės priimtas teismo sprendimas, o paaiškėjus, kad yra sudaryta viešojo pirkimo sutartis, šios sutarties vykdymą sustabdyti iki priimtas teismo sprendimas įsiteisės. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeidžiamos ne tik ieškovo teisės ir teisėti interesai, bet ir viešasis interesas, nes būtų nepagrįstai ir neracionaliai panaudotos lėšos, o teismui patenkinus ieškovo reikalavimus, teismo sprendimo įvykdymas būtų apskritai neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas yra specifinis juridinis asmuo, jo pagrindinė veikla yra gydymo paslaugų teikimas. Atliekant tokias paslaugas tinkamai, turi būti užtikrintas sanitarijos – higienos taisyklių laikymasis, todėl perkamos paslaugos turi būti teikiamos nepertraukiamai. Pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. suteikus prioritetą tik vieno iš tiekėjų intereso užtikrinimui, atsakovas ilgą laiko tarpą gali likti be paslaugų, kuriais pirkti paskelbtas ginčijamas konkursas. Tokiu atveju neabejotinai būtų sutrikdyta normali atsakovo veikla – saugių ir kokybiškų gydymo paslaugų teikimas ir kartu pažeistas viešasis interesas. Teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas labiau pažeistų viešąjį interesą, nes tai turėtų įtakos ne tik atsakovui, bet ir daugeliui besigydančių žmonių, nei jų netaikymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Rasa“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti: sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o paaiškėjus, kad yra sudaryta viešojo pirkimo sutartis, šios sutarties vykdymą sustabdyti iki priimtas teismo sprendimas įsiteisės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Viešajame pirkime dalyvaujančio tiekėjo pagrindinis tikslas ir interesas yra sudaryti su perkančiąja organizacija paslaugų pirkimo sutartį, kurios įvykdymas garantuotų jam ne tik ekonominės naudos gavimą, bet ir viešąjį interesą – tinkamą bei kokybišką paslaugų teikimą. Ieškinyje yra ginčijama, jog perkančioji organizacija neišsiaiškino laimėjusio tiekėjo kompetencijos, nepagrįstai atmetė pretenzijas, kuriose buvo nurodyta, jog UAB „Miesto skalbykla“ ne tik kad nepajėgi teikti tokias paslaugas, bet ir neturi galiojančių leidimų verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Tai patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 27 d. civilinėje byloje Nr. 2A-1265-2011 nustatytos aplinkybės. Tai, kad atsakovo pagrindinė veikla yra gydymo paslaugų teikimas reiškia, jog jis valstybės pavedimu įgyvendina konstitucines žmonių sveikatos apsaugos garantijas. Ši aplinkybė tik dar labiau įpareigoja perkančiąją organizaciją tikrinti ir kontroliuoti, kad paslaugas teiktų tik tos įmonės, kurių kvalifikacija ir pajėgumai atitinka įstatymų reikalavimus.
2009 metais laimėto viešai skelbto konkurso pagrindu sudaryta 2009 m. birželio 26 d. viešojo pirkimo – pardavimo sutartis su vėlesniais papildymais gali būti pratęsta kol vyksta ginčai teisme, bet ne ilgiau kaip 36 mėnesiu laikotarpiui nuo sutarties pasirašymo. Todėl teismo motyvas, jog būtų sutrikdyta normali atsakovo veikla teikiant saugias ir kokybiškas gydymo paslaugas, yra nepagrįstas.
Greta tiekėjo intereso egzistuoja ir bendrasis interesas, jog viešieji pirkimai būtų vykdomi laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Nepritaikius viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo, kai teisme pareikštas ieškinys dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų, išliktų grėsmė, jog pirkimo sutartis būtų sudaryta su tiekėju, kurio pateiktas pasiūlymas nebūtų racionaliausias, o teikiamos nekokybiškos paslaugos teiktų grėsmę ne tik besigydantiems pacientams, bet ir su jais bendraujantiems kitiems asmenims.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas įvertino perkamų paslaugų pobūdį ir pagrįstai nusprendė, kad ieškovo privatus interesas gauti ekonominę naudą nenusveria viešojo intereso, t. y. teismas įvertino aplinkybes, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones gali būti sutrikdyta ligoninės veikla, nukentės ligoninės pacientų poreikiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma turi būti užtikrinta viešojo intereso apsauga ir tik po to siekiama ūkio subjektų tarpusavio interesų pusiausvyros išlaikymo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje būtų pažeidęs teisingumo principą ir iš esmės būtų pripažintas tik vieno asmens ekonominis interesas, tuo pažeidžiant ligoninėje besigydančių asmenų teisėtus interesus gauti kokybiškas gydymo paslaugas, t. y. būtų pažeistas socialinio gyvenimo stabilumas. Be to, būtų pažeistas ir proporcingumo principas, nes pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, galinčios atsirasti neigiamos pasekmės būtų viršijusios jų teikiama naudą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Miesto skalbykla“ prašo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį. Nurodo, kad UAB „Miesto skalbykla“ turi leidimus, reikalingus teikti medicinos įstaigų skalbinių skalbimo paslaugas, o jos ūkinės – komercinės veiklos sąlygos atitinka visus reikalavimus, numatytus higienos normose bei kituose teisės aktuose. Ieškovo argumentai susiję su atsakovo nesugebėjimu teikti tinkamas ir kokybiškas paslaugas vertintini kaip neįrodyti. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir vilkinant viešųjų pirkimų procedūras, viešųjų pirkimų sutarties sudarymą, būtų padaryta didelė žala tiek ligoninės, tiek UAB „Miesto skalbykla“ veiklai, tiek ir viešajam interesui, nes ligoninė yra įstaiga, kurios veikla vyksta nenutrūkstamai. Ieškovo argumentai, susiję su sutarties pratęsimu, įrodo akivaizdų ieškovo privatų interesą. Sutarties, sudarytos tarp ligoninės ir ieškovo, galiojimo terminas baigėsi 2011 m. rugsėjo 15 d. Tai reiškia, kad po šios datos ligoninė privalo pirkti paslaugas pagal viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, be to, jeigu tai būtina, siekiant apginti viešąjį interesą.
Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių yra kilęs iš viešojo pirkimo teisinių santykių: ieškovas ginčija atsakovo sprendimo dalį dėl preliminarios eilės sudarymo, kurioje UAB „Miesto skalbykla“ pasiūlymas pripažintas pirmas. Šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o paaiškėjus, kad yra sudaryta viešojo pirkimo sutartis, šios sutarties vykdymą sustabdyti iki priimtas teismo sprendimas įsiteisės.
Nagrinėjamu atveju viešasis pirkimas vykdomas VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninei teikiamoms skalbimo paslaugoms įsigyti. Taigi viešojo pirkimo rezultatas yra glaudžiai susijęs su saugių ir kokybiškų gydymo paslaugų užtikrinimu, tai yra su viešuoju interesu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, įvertinęs perkamų paslaugų pobūdį bei tai, kad, užtikrinant viešąjį interesą, jos turi būti teikiamos nepertraukiamai, pagrįstai sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kur kas labiau pažeistų viešąjį interesą, negu šių priemonių netaikymas, nes pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, gali būti sutrikdyta normali ligoninės veikla, nukentės ligoninės pacientų poreikiai. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad normali atsakovo veikla, teikiant saugias ir kokybiškas paslaugas, nebus sutrikdyta, nes pagal 2009 m. birželio 26 d. viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. S-2009-489 (su vėlesniu papildymu), ši sutartis gali būti pratęsta kol vyksta ginčai teisme. Kaip matyti iš apelianto kartu su skundu pateiktos viešojo pirkimo – pardavimo sutarties ir jos papildymo, sutarties galiojimas buvo pratęstas tik iki 2011 m. rugsėjo 15 d., taigi šis apelianto argumentas dėl ilgesnio sutarties galiojimo termino – nepagrįstas (27-28 b. l.). Duomenų, kad sutartis dar kartą nepratęstą, nepateikta. Dėl nustatytos situacijos akivaizdu, kad pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir nesant ginčo paslaugų tiekėjo, ginčo paslaugos tiekimas sutriktų.
Apeliacinės instancijos teisme iki atskirojo skundo nagrinėjimo pradžios gauti duomenys, įrodantys, kad 2011 m. rugsėjo 15 d. atsakovas jau sudarė ginčo paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. S-2011-943 su trečiuoju asmeniu UAB „Miesto skalbykla“. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) ar nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Pirkimo procedūrų sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra tiekėjo interesų gynimo priemonė, kuri taikytina kilus teisminiam ginčui dėl viešojo pirkimo procedūrų, kurios dar nėra pasibaigusios, teisėtumo. Pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, išnyksta teisinis pagrindas taikyti priemonę, numatytą VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. pirkimo procedūrų sustabdymą.
Apelianto teiginiai dėl viešojo pirkimo konkurso neteisėtumo nenagrinėjami, nes nurodytos aplinkybės nagrinėtinos civilinėje byloje, sprendžiant ginčą dėl konkurso teisėtumo iš esmės.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Vytas Milius
Nijolė Piškinaitė
Donatas Šernas