Dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-54-267/2019

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01426-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10.;2.6.18.3.;3.2.4.4.;3.3.1.20.;

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Termona“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018 pagal ieškovės UAB „Termona“ ieškinį atsakovei V. K. transporto įmonei, tretieji asmenys UAB „Lipatas“, V. K., dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Termona“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 2299,00 Eur skolos, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 134,57 Eur palūkanų, 8 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje su ieškovės komercijos direktoriumi A. S. susisiekė V. K. transporto įmonės savininkas V. K. pageidaudamas apšiltinti autoserviso sienas ir lubas. 2016-08-30 ieškovės atstovas nuvyko į objektą ir atsakovei pateikė rekomendacijas dėl apšiltinimo darbų atlikimo, nurodant, jog ieškovė atlieka tik sienų apšiltinimo darbus. Atsakovė pageidavo, jog ieškovė surastų subrangovą serviso luboms šiltinti. 2016-09-06 ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį Nr. 2016‑09‑06 (toliau – Sutartį), pagal kurią ieškovė įsipareigojo termoputa apšiltinti autoserviso sienas. Šalių sutartimi sulygti darbai buvo atlikti ir už juos atsakovė visiškai atsiskaitė. Ieškovė surado subrangovę UAB „Lipatas“, kuri darbus sutiko atlikti, susitarė, kad l m3 kaina – 214 Eur/m3 + PVM. Susitarus su subrangove dėl darbų, atsakovės įmonės savininkui V. K. buvo nurodyta, jog tam, kad objekte galėtų būti atliekami apšiltinimo darbai, objekto patalpos turi būti apšildytos bent jau iki +10 laipsnių temperatūros, taip pat objekte esantys daiktai, įranga ir objekto vidus langai, vartai, turi būti patikimai uždengti plėvele. Šios sąlygos atsakovei buvo priimtinos, todėl 2016-10-21 buvo suderintas darbų atlikimas. 2016-10-21 UAB „Lipatas“ darbuotojams nuvykus į objektą, paaiškėjo, kad objektas nėra paruoštas darbams atlikti, t. y. patalpos nėra apšildytos, objekte esantys daiktai ir objekto vidaus paviršiai nėra uždengti plėvele ir pan. Dėl šios priežasties UAB „Lipatas“ patyrė papildomų laiko ir darbo sąnaudų, nes buvo priversti savo jėgomis objekto vidaus paviršius ir jame esančius daiktus apdengti plėvele bei apšildyti objektą iki reikiamos temperatūros darbams atlikti. UAB „Lipatas“ lubų apšiltinimo darbus atliko tinkamai, šie darbai atsakovei buvo perduoti pagal 2016‑10‑21 darbų įvykdymo-priėmimo aktą, todėl 2016-10-24 UAB „Termona“ išrašė ir V. K. transporto įmonei pateikė apmokėti PVM sąskaitą faktūrą TER Nr. 21 2299,00 Eur sumos, be PVM. Atsakovė buvo ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu raginama atsiskaityti, tačiau sąskaita nebuvo apmokėta, todėl atsakovė yra skolinga 2299,00 Eur (be PVM).

2. Atsakovė V. K. transporto įmonė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad subrangovė lubų apšiltinimo darbus atliko nekokybiškai, 2016-10-21 darbų vykdymo priėmimo aktą pasirašė ne atsakovė. Aktą kaip rangovas pasirašė UAB „Lipatas“ atstovas, nors atsakovė jokios sutarties su šia įmone nepasirašinėjo. Atsakovė ne kartą reiškė ieškovei pretenzijas dėl darbų metu apgadintos serviso įrangos, nekokybiškai atlikto darbo, siūlė išspręsti ginčą taikiai, tačiau ieškovė nereagavo, neatvyko įvertinti žalos ir atliktų darbų kokybės, dėl to atsakovė su ieškove už atliktus darbus neatsiskaitė.

3. Trečiasis asmuo įmonės savininkas V. K. paaiškino, kad su UAB „Lipatas“ dėl jokių darbų nesitarė, niekada nebendravo, jokių sutarčių nesudarinėjo. Dėl lubų apšiltinimo darbų derino tik su ieškovės vadovu. Dėl darbų apimties raštu susitarta nebuvo, buvo susitarta, kad darbai bus atlikti taip, kad būtų pasiekta tam tikra šiluminė varža. Trečiojo asmens UAB „Lipatas“ darbuotojai atvyko į vietą nepasiruošę, pradėjo reikšti pretenzijas, kad patalpoje per šalta, kad daiktai viduje neuždengti. Galiausiai nusprendė darbus atlikti, informuodami jį, kad viskas bus gerai. Turėjo išvykti, viso proceso stebėti negalėjo. Grįžęs pamatė, kad darbuotojų jau nebuvo, o patalpose esantys daiktai (keltuvai, vartai) buvo pažeisti užpurškiant juos putomis, keltuvai techniškai nebuvo sugadinti, tik jų estetinis vaizdas, o garažo vartai sugedo ir buvo būtina keisti mechanizmą. Iš karto apie situaciją informavo ieškovę, tačiau ieškovė nė karto nebuvo atvykusi apžiūrėti atliktų darbų ir subrangovės padarytos žalos, į prašymus nereagavo, jokių sprendimų nesiūlė. Darbų priėmimo aktą pasirašęs asmuo pas jį nedirbo, tik nuomojosi pas jį patalpas. Sienų apšiltinimo darbų aktą pasirašė A. G., tačiau dėl to problemų nekilo, nes pačios ieškovės atlikti darbai buvo kokybiški ir jokių nesusipratimų nebuvo, dėl to klausimo, kad aktą pasirašė neįgaliotas asmuo, nekėlė, už tinkamai atliktus darbus iš karto atsiskaitė pagal pateiktą sąskaitą.

4. Trečiasis asmuo UAB „Lipatas“ nurodė, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens 2016-10-10 buvo sudaryta subrangos sutartis Nr. 2016‑10‑10, o susitarimas tarp ieškovės ir atsakovės šiuo atveju buvo žodinis. Tiek ieškovė, tiek atsakovė buvo įspėti, kad prieš atliekant darbus nebuvo pasiekta reikiama patalpos vidaus ir paviršių temperatūra, kuri yra technologiškai reikalinga ir būtent dėl to galimas netolygus putų išsidėstymas ir pasiskirstymas. Atsakovė nebuvo tinkamai paruošusi patalpų darbui, nes paviršiaus temperatūra buvo beveik minusinė. Ieškovė ir atsakovė nesitarė dėl reikalavimo pasiekti konkretų šilumos laidumo koeficientą, o susitarė tik dėl apšiltinamojo sluoksnio storio, pagrindinė trečiajam asmeniui iškelta užduotis šiuo atveju buvo pagerinti objekto termoizoliacines savybes, nenurodant konkrečiai privalomo pasiekti šilumos laidumo koeficiento. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovei ir (ar) trečiajam asmeniui būtų buvę teiktos kokios nors pretenzijos dėl atsiradusios žalos. Dėl atsakovės nurodytos apgadintos serviso įrangos teismo ekspertizės akte pažymėta, kad vizualinės apžiūros metu užfiksuotas vartų pakeliamųjų įrenginių apipurškimo šiltinimo putomis faktas. Šiuo atveju nustatyti neva esantys pažeidimai nesukelia atsakovei jokios žalos (išskyrus valymo kaštus), t. y. mechanizmai gali veikti tinkamai, jų veikimui nurodyti neva apgadinimai netrukdo. Vartų pakeliamų įrenginių apipurškimas šiuo atveju gali būti lengvai išvalomas, nepadarant jokios žalos mechanizmams. 2016-10-21 darbų įvykdymo-priėmimo akte jokie atliktų darbų trūkumai nebuvo pažymėti, todėl atsakovė darbus priėmė be trūkumų ir atsakovei kilo pareiga atsiskaityti už atliktus darbus. Atsakovė akte darbų trūkumų nenurodė, todėl toks elgesys eliminuoja atsakovės teisę vėliau remtis akivaizdžių darbų trūkumų faktu. Atsakovei priimant darbus nepažymėjus jokių trūkumų, darbai yra laikomi atliktais tinkamai, todėl atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės V. K. transporto įmonės ieškovei UAB 416,18 Eur skolos, 24,03 Eur palūkanų, 7,24 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2017-08-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 208,97 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės UAB „Termona“ atsakovei V. K. transporto įmonei 2048,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovės V. K. transporto įmonės teismas priteisė 4,00 Eur, o iš ieškovės UAB „Termona“ 11, 00 Eur pašto išlaidų valstybei.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė rašytinės rangos sutarties dėl lubų apšiltinimo darbų sudarę nebuvo, tačiau ginčo tarp šalių, kad buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, byloje nėra. Teismas sprendė, kad ieškovė ir atsakovė sudarydamos rangos sutartį susitarė, kad pastato lubų apšiltinamojo sluoksnio varža turi būti ne mažesnė nei 3,18, o tai pagal komercinį pasiūlymą turėjo būti pasiekta 7 cm storio poliuretano putų sluoksniu, kuriam preliminariai turėjo būti sunaudota 8,4 m3 poliuretano putų.

7. Įvertinęs teismo ekspertizės išvadas teismas padarė išvadą, kad atlikti nekokybiški darbai ir norimas tikslas nebuvo pasiektas – pasiekta apšiltinamojo sluoksnio šiluminė varža tik 0,78, nors pagal susitarimą turėjo būti 3,18, t. y. siekia tik 24,53 proc. Negana to, tiek PVM sąskaitoje faktūroje tiek darbų įvykdymo-priėmimo akte, vadovaujantis ekspertizės aktu, nurodytas neteisingas sunaudotų medžiagų kiekis – pagal ekspertizės aktą sunaudota 8,13 m3, o atsakovo prašoma sumokėti už 11 m3.

8. Trečiasis asmuo UAB „Lipatas“ pripažino, kad atliekant darbus tiek patalpos, tiek jos paviršių temperatūra neatitiko techninių reikalavimų ir būtent dėl to putos pasiskirstė netolygiai, bei tinkamai neišsiskleidė. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pradėdami vykdyti darbus subrangovė ar rangovė būtų informavusi atsakovę apie tai, kad nepasiekus reikiamos temperatūros darbai nebus atlikti tinkamai ir pasiektas norimas rezultatas, todėl pradėdama vykdyti darbus pagal esamą situaciją (temperatūrą) subrangovė kartu prisiėmė ir visų su tuo susijusių neigiamų pasekmių atsiradimo riziką. Nors ieškovė pati iš esmės jokių darbų neatliko, darbams atlikti buvo pasamdyta subrangovė, teismo vertinimu, tai nešalina jos atsakomybės už atliktus nekokybiškus darbus. Eksperto dr. D. K. aktą teismas vertino kritiškai, nes ekspertas nebuvo nuvykęs į objektą, jo neapžiūrėjo, vertinimą atliko tik remdamasis teismo ekspertizės išvadomis. Teismas rėmėsi teismo paskirtos ekspertizės akte eksperto akcentavimu, kad netolygus putų sluoksnis tiesiogiai neigiamai veikia ir blogina šilumines technines charakteristikas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad trečiajam asmeniui atlikus darbus buvo pasiekta tik 24,53 proc. atsakovės norimo ir rangos sutartimi sulygto rezultato. Rangos sutartimi buvo susitarta dėl 3,18 šiluminės varžos, o pagal ekspertizės išvadas buvo pasiekta tik 0,78. Vadovaujantis ekspertizės išvada atliekant darbus buvo sunaudota daug mažiau medžiagų nei nurodyta sąskaitoje bei darbų priėmimo akte (sunaudota 8,13 m3, o sąskaita išrašyta už 11 m3), todėl ieškovės sąskaitoje nurodytą sumą teismas mažino iki 1699,17 Eur (209 Eur x8,13 m3). Įvertinęs šias aplinkybes teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 416,81 Eur (1699,17 Eur x 24,53 proc.).

9. Teismas padarė išvadą, kad 2016-10-21 Darbų įvykdymo-priėmimo aktas nei atsakovės, nei jos įgalioto asmens nebuvo pasirašytas. Teismas pripažino, kad ieškovė nesilaikė bendradarbiavo pareigos, net gavusi nemažai atsakovės pretenziją dėl galbūt sugadinto turto ir nekokybiškai atliktų darbų, prie kurių taip pat buvo pridėtos ir fotonuotraukos su akivaizdžiai matomais apipurkštais daiktais, nevyko į vietą, nebandė ginčo spęsti taikiai, o, priešingai, stengėsi išvengti atsakomybės atsakovei siųstuose raštuose nurodydama, kad ji turi kreiptis tiesiogiai į subrangovą UAB „Lipatas“.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Termona“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai nustatė tarp apeliantės ir atsakovės sudarytos rangos sutarties dalyką, šios sutarties įvykdymo apimtis iš apeliantė pusės. Tokias nepagrįstas teismo išvadas lėmė netinkamas byloje esančių įrodymų vertinimas bei kiti procesinių teisės normų pažeidimai.

10.2. Apeliantė tvirtina, kad byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo, kuriame būtų užfiksuotas apeliantės įsipareigojimas objekte apšiltinti lubas taip, jog būtų pasiektas konkretus varžos dydis. Teismas netinkamai vertino komercinio pasiūlymo sąlygas bei visiškai nepagrįstai konstatavo, jog šalys susitarė atlikti darbus taip, kad būtų pasiekta tam tikra šiluminė varža (konkrečiu atveju 3,18), be to, visiškai nepasisakė dėl šio komercinio pasiūlymo galiojimo. Faktinis objekte apšiltintų lubų plotas (kaip vėliau paaiškėjo) buvo beveik 75 % didesnis, negu nurodytas komerciniame pasiūlyme. Komerciniame pasiūlyme apeliantas neįsipareigojo atsakovei objekte apšiltinti lubas taip, jog būtų pasiektas konkretus varžos dydis, t. y., šalys susitarė tik dėl apšiltinamo objekto ploto (kuris buvo nurodytas mažesnis negu buvo faktiškai) bei sunaudotino termoputos kiekio. Užsakydama objekto apšiltinimo darbus iš apeliantės, atsakovė neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad objekto lubų apšiltinimo darbai bus atliekami bei už juos bus atsiskaitoma kitokiu principu nei buvo atsiskaitoma už sienų apšiltinimo darbus. Teismas visiškai nevertino 2016-09-06 sutarties sąlygų bei tarp apeliantės ir atsakovės susiklosčiusios ankstesnės darbų atlikimo bei apmokėjimo už juos praktikos. Apeliantė nebuvo įsipareigojusi atsakovei pasiekti konkretaus dydžio varžą. Atsakovė tiek sienų apšiltinimo atveju, tiek ir lubų apšiltinimo atveju pasirašė darbų perdavimo-priėmimo aktą bei sutiko su atliktų darbų apimtimi. Teismas, konstatuodamas, jog A. G. neturėjo įgaliojimų pasirašyti 2016-10-21 Darbų įvykdymo-priėmimo akto, iš esmės pasisakė dėl A. G. civilinės atsakomybės klausimo, todėl teismo sprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Apeliantė pažymi ir tai, jog atsakovė po lubų apšiltinimo darbų naudojosi darbų rezultatu bei nereiškė pretenzijų ieškovei dėl to, jog darbus atsakovės vardu priėmė A. G.. Apeliantė su atsakove buvo sutarusios ne dėl konkrečios varžos dydžio pasiekimo, o dėl konkretaus kiekio putų ant objekto lubų paviršiaus užpurškimo ir poziciją dėl konkretaus varžos dydžio pasiekimo atsakovė pradėjo deklaruoti tik po to teismo ekspertizės akto.

10.3. Eksperto išvada nepatvirtina, kad apeliantės įsipareigojimai nebuvo įvykdyti dėl nepasiekto šilumos perdavimo koeficiento, kadangi šalys dėl tokio rezultato nesitarė. Nepaisant to, jog teismo ekspertizės akte tiesiogiai nenurodytas apšiltintų paviršių plotas, vertinant eksperto apskaičiuotą vidutinį apšiltinimo sluoksnio storį (39 mm) bei akte nurodytą apšiltinimo medžiagos kiekį (8,13 m3), išeitų, jog buvo apšiltintas ne mažesnis kaip 208,46 m2 plotas (8,13 : 0,039 = 208,46), o tai yra apie 75 procentais daugiau, negu šalys buvo sutarusios. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik A. S. teismo ekspertizės aktu bei visiškai nepagrįstai nesivadovavo teismo eksperto D. K. išvadomis.

10.4. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė atsižvelgdamas ne į visus byloje esančius įrodymus bei nevisapusiškai išnagrinėjo aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu. Teismas pažeidė CPK 176 str., 178 str., 185 str., 265 str. 1 d. ir 270 str. 4 d. nuostatas bei visiškai nepagrįstai padarė išvadą, jog trečiajam asmeniui atlikus darbus buvo pasiekta tik 24,53 proc. atsakovės norimo ir rangos sutartimi sulygto rezultato bei visiškai nepagrįstai priteisė tik 416,81 Eur skolos.

10.5. Apeliantė nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė faktiškai patyrė 2500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už ekspertizės atlikimą, todėl teismas visiškai nepagrįstai atsakovės naudai priteisė 2018,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. K. transporto įmonė prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Ieškovė nepripažino padaryto broko apšiltinant patalpas ir reikalavo iš atsakovės pateikti įrodymus, todėl buvo paskirta ekspertizė. Įmonė ekspertizės atlikimui pervedė 2500 Eur į teismo depozitinę sąskaitą, įmonei sumokėti pinigai už ekspertizę nebuvo grąžinti, o duomenis apie apmokėjimą už ekspertizę turi pateikti teismas.

12. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo UAB „Lipatas“ nurodo, kad teismas neteisingai vertino atliktų darbų apimtį bei jų kokybę, todėl priėmė visiškai nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikintas. Trečiasis asmuo sutinka su apeliantės pateiktu skundu ir palaiko jame išdėstytus apeliantės reikalavimus bei prašo teismo trečiojo asmens naudai iš atsakovės priteisti trečiojo asmens apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Trečiasis asmuo sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl neteisingo teismo atliktų darbų kiekio įvertinimo. Šiuo atveju šalys susitarė ne dėl konkrečios šiluminės varžos pasiekimo, tačiau dėl kitais kriterijais (išnaudotų putų kiekiu) apibrėžtų darbų apimties. Paaiškėjo, kad ieškovė nurodė neteisingą plotą, dėl to buvo apšiltintas 210 m2 plotas, panaudojus tokį patį medžiagų kiekį, todėl nebuvo galimybės pasiekti komerciniame pasiūlyme nurodytą šiluminę varžą, kuri buvo apskaičiuota 120 m2 plotui. Pati atsakovė pripažino, kad raštu dėl apšiltinimo rezultato (efekto arba kitaip tariant šiluminės varžos) nebuvo susitarta, o byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl konkretaus šiluminės varžos rezultato buvo susitarta ir žodžiu. Šalims nesusitarus, kad trečiojo asmens atlikti darbai turi pasiekti konkretų šiluminės varžos rezultatą, teismas neteisingai vertino, kad trečiasis asmuo atliko tik 24,53 proc. darbų, argumentuodamas, kad buvo pasiekta tik R=0,78, bet ne R=3,18 šiluminė varža. Iš esmės teismas remdamasis vien tik komerciniu pasiūlymu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Šiuo atveju ir atlikti lubų apšiltinimo darbai turėjo būti vertinami ne pagal šiluminės varžos rodiklius, bet pagal konkrečius atliktų darbų ir panaudotų medžiagų kiekius. Eksperto išvada yra klaidinga, kadangi bendras visų atliktų darbų (apšiltinamojo sluoksnio) vidurkis yra ne 39 mm, kaip nurodyta ekspertizės akte, bet 41 mm, tai atitinkamai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi eksperto nurodytu vidurkiu, kuris buvo išvestas ne iš visų atliktų darbų, bet tik iš horizontalių perdangos plokščių paviršių apšiltinimo storių. Be to, šilumos perdavimo koeficientas įrengus papildomą apšiltinamąjį sluoksnį negalėjo nepasikeisti. Teismas visiškai be pagrindo neatsižvelgė į trečiojo asmens pateiktą į teismo ekspertų sąrašus įrašyto ir aukštesnę kvalifikaciją turinčio teismo eksperto D. K. vertinimo aktą, kuris buvo sudarytas vertinant teismo ekspertizės akte Nr. 18-07/01 pateikiamus faktinius matavimus ir perdangos apšiltinimui panaudotų poliuretano putų technines charakteristikas.

12.2. Šiuo atveju atsakovei turėjo būti taikomos visos pasekmės, kurios kyla pasirašius atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu atsakovui remtis atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nenurodytais trūkumais.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Byloje ginčas kilo dėl statybos rangos, t. y. autoserviso lubų apšiltinimo darbų apmokėjimo.

14. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą, pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. N. v. M. S. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Ni8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-56/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-56/2007">3K-3-56/2007</a>; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje AB,,Lietuvos draudimas“ v. UAB,,Statinių priežiūra“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-105/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-105/2012">3K-3-105/2012</a>; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-257/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-257/2014">3K-3-257/2014</a> UAB Namų priežiūros centras v. UAB „Schindler-Liftas“ ir kt.).

15. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė dėl lubų apšiltinimo darbų sudarė žodinę sutartį. Ieškovė vykdydama žodinį susitarimą surado subrangovę lubų apšiltinimo darbams atlikti ir 2016-10-10 tarp ieškovės (rangovės) ir trečiojo asmens UAB „Lipatas“ (subrangovės) buvo sudaryta Subrangos sutartis Nr. 2016-10-10 (toliau – Sutartis), kuria šalys susitarė dėl lubų konstrukcijų šiltinimo poliuretano puta darbų. Darbai turėjo būti atliekami generalinės rangovės (ieškovės) užsakovei V. K. transporto įmonei (atsakovei) adresu: (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.5 punkte nurodyta preliminari darbų apimtis: 120 m2 šiltinamas plotas, šiltinama 0,07 m. ± 0,02 m., kas sudaro preliminariai 8,4 m3. Vieno 1 m3 kaina 190,00 Eur ir PVM. Šiltinimo darbų kaina yra 1596,00 Eur įskaitant PVM. Subrangos sutarties šalys susitarė, kad galutinė atliktų darbų apimtis bus nustatyta faktiškai atlikus darbus. 2016-10-21 pasirašytas Darbų įvykdymo-priėmimo aktas, kurį pasirašė subrangovės UAB „Lipatas“ direktorius R. K. ir užsakovės V. K. transporto įmonės vardu – A. G..

16. Vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga. Sutarties uždarumo principą atspindi ir nagrinėjamam ginčui aktualios CK 6.650 straipsnio nuostatos dėl rangos sutarties šalių santykio tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis. Sudarydamas tokias sutartis, rangovas tampa užsakovu. Be to, teismų praktikoje sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,Lietuvos draudimas“ v. UAB,,Statinių priežiūra“, kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-105/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-105/2012">3K-3-105/2012</a>; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rombas“ v. UAB „ATEA“,bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-526/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-526/2012">3K-3-526/2012</a>; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-257/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-257/2014">3K-3-257/2014</a> UAB Namų priežiūros centras v. UAB „Schindler-Liftas“).

17. Bendrosios generalinio rangovo ir subrangovo teisinių santykių reguliavimo taisyklės nustatytos CK 6.650 straipsnyje, rangovas tampa generaliniu rangovu ir išlieka atsakingas užsakovui už prisiimtų prievolių įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-257/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-257/2014">3K-3-257/2014</a>). Taigi, šiuo atveju aktualios žodinės rangos ir rašytinės subrangos sutarties teisinių santykių dalyvių teisės ir pareigos, kuomet šiuose santykiuose dalyvauja užsakovas, rangovas ir subrangovas. Generaliniu rangovu laikytinas asmuo, kuris yra sudaręs rangos sutartį su užsakovu ir įgijęs prievolę pagal tokią sutartį, kartu sudaro subrangos sutartį būtent dėl tų darbų, kuriuos jis įsipareigojo atlikti pagal rangos sutartį, sudarytą su užsakovu. Tokiu atveju generalinis rangovas tampa dviejų savarankiškų sutarčių subjektu ir susiklosto dvejopi teisiniai santykiai – rangos ir subrangos (šiuose santykiuose generalinis rangovas veikia kaip užsakovas). Pagal CK 6.650 straipsnio 2 ir 3 dalis rangovui pasisamdžius tam tikriems darbams atlikti subrangovus, užsakovui už subrangovų atliktų darbų trūkumus atsako rangovas.

18. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad lubų apšiltinimo darbams atlikti sudarytos Subrangos sutarties Nr. 2016-10-10 šalys yra ieškovė UAB „Termona“ (užsakovė) ir trečiasis asmuo UAB „Lipatas“ (rangovas). Sutarties 2.8 punkte šalys susitarė, kad atlikus darbus užsakovo nurodytame objekte, rangovas privalo užsakovui pateikti priėmimo-perdavimo aktą. Jeigu užsakovas per 3 darbo dienas po darbų užbaigimo kviečiamas neatvyksta pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto ir nepateikia rašytinių pagrįstų atsisakymo priežasčių, sprendžiama, kad darbai atlikti tinkamai ir rangovui privalo už juos sumokėti.

19. Šiuo atveju teisėjų kolegija vadovaujasi bendrosiose (CK 6.662 straipsnis) rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose įtvirtintomis atliktų darbų perdavimo ir priėmimo nuostatomis. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Taigi paprastai darbų perdavimo-priėmimo aktas yra dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas.

20. Kaip matyti, ginčas yra kilęs dėl to, ar nustačius atliktų darbų defektus atsakovė, kaip užsakovė, pagal žodinę rangos sutartį, turi pareigą apmokėti ieškovei, kaip generalinei rangovei, už nekokybiškai atliktus lubų apšiltinimo darbus, kuriuos atliko subrangovas UAB „Lipatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes; šis aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai. Taigi, atliktų darbų priėmimo aktas yra pagrindinis rangos sutarties įvykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojamas rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Nagrinėjamu atveju šalys pripažįsta, kad generalinis rangovas UAB „Termona“ nepranešė užsakovei V. K. transporto įmonė apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą ir darbų priėmimas nebuvo įformintas rangos sutarties šalių pasirašytu aktu, kaip numatyta CK 6.644 straipsnyje ir CK 6.694 straipsnio 1 ir 4 dalyse. Rangovo pareiga perduoti rangos sutarties darbų rezultatą užsakovui ir užsakovo pareiga priimti atliktus darbus yra esminės rangos sutarties sąlygos (CK 6. 644, 6.662, 6.694 straipsniai), todėl UAB Termona“, kuri neįvykdė esminės sutarties sąlygos – įstatymo nustatyta tvarka neperdavė atliktų darbų rezultato užsakovui, reikalavimas apmokėti už subrangovės UAB „Lipatas“ ginčo objekte atliktus statybos rangos darbus, negali būti tenkinamas, nes 2016-10-21 pasirašytas Darbų įvykdymo-priėmimo aktas, kurį pasirašė subrangovės UAB „Lipatas“ direktorius R. K. ir A. G., nėra tinkamas įrodymas CPK 177 straipsnio 3 dalies prasme (CPK 178 straipsnis).

21. Atsakovė pateikdama 2016-11-30 ieškovei pranešimą nurodė, kad atliekant lubų šiltinimo darbus buvo sugadintas vartų mechanizmas, darbai atlikti atmestinai, neuždengti patalpose esantys daiktai, dėl to buvo apipurkšti putomis ir juos nėra galimybės nuvalyti, taip pat putos paskirstytos netolygiai. Atsakovė ne kartą ragino UAB „Termona“ atstovus atvykti į vietą ir kartu įvertinti atliktų darbų kokybę bei padarytą žalą, tačiau apeliantė šiuos raginimus ignoravo, jokių veiksmų nesiėmė. Ieškovė 2016-12-27 rašte pripažino, kad ji atliekant lubų apšiltinimo darbus nedalyvavo ir negali komentuoti darbų aplinkybių, taip pat neturi pareigos padengti UAB „Lipatas“ galbūt padarytus nuostolius.

22. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Minėta, kad įstatyme įtvirtinta užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su priėmimo-perdavimo akto pasirašymu (CK 6.662 straipsnis). Šiuo atveju ieškovė, kaip užsakovė pagal subrangos sutartį, neorganizavo atliktų darbų priėmimo, kaip tai nurodyta CK 6.662 straipsnyje, ir priėmimo-perdavimo akto nepasirašė, Subrangos sutarties 2.8 punkte nurodytų privalomų veiksmų neatliko, todėl tokių veiksmų neatlikimo pasekmės tenka pačiai apeliantei. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė K. transporto įmonė neturėjo pareigos iš subrangovės UAB „Lipatas“ perimti lubų apšiltinimo darbų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė, neperėmusi atliktų darbų pagal subrangos sutartį, ir išrašiusi atsakovei PVM sąskaitą faktūrą už nekokybiškai atliktus darbus, vadovaujantis CK 6.662 straipsnio 2 dalimi, prarado galimybę remtis darbų trūkumais. Tokią taisyklę įtvirtina CK 6.662 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad tuo atveju, jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbus. Vertindama apeliantės atsakomybę pagal subrangos sutartį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovė visiškai nepagrįstai dėl visų pretenzijų atsakovei nurodė kreiptis tiesiogiai į UAB „Lipatas“.

23. Apeliantės nuomone, teismas pažeidė CPK 176 str., 178 str., 185 str., 265 str. 1 d. ir 270 str. 4 d. nuostatas bei visiškai nepagrįstai padarė išvadą, jog trečiajam asmeniui atlikus darbus buvo pasiekta tik 24,53 proc. atsakovės norimo ir rangos sutartimi sulygto rezultato bei visiškai nepagrįstai priteisė tik 416,81 Eur skolos.

24. Teismo ekspertizės aktas Nr. 18-07/01 patvirtina, kad subrangovės atlikti darbai neatitinka šalių susitarimo, t. y. komerciniame pasiūlyme nurodytos darbų apimties: nei poliuretano putų storiu, nei šilumine varža. Pagal teismo ekspertizę trečiojo asmens UAB „Lipatas“ apšiltinimo sluoksnis įrengtas netolygiai (svyruoja nuo 10 iki 71 mm) ir tai lemia atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U vertę, tai tiesiogiai neigiamai veikia atitvarų šilumos mainų procesus ir blogina šilumines technines charakteristikas, dėl to atlikti darbai iš esmės nepagerino patalpų šiluminių techninių charakteristikų, buvusių iki perdangos šiltinimo (įrengto sluoksnio šiluminė varža sudarytų tik 0,78). Be to ekspertizės akte užfiksuota, kad faktiškai panaudotos apšiltinimo medžiagos kiekis (8,13 m3) yra žymiai (2,87 m3) mažesnis negu nurodomas 2016-10-21 darbų vykdymo-priėmimo akte ir PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 21 (11 m3). Nustatęs, kad subrangovei atlikus darbus buvo pasiekta tik 24,53 proc. sulygto rezultato, įvertinęs, kad buvo pasiekta tik 0,78 šiluminės varžos ir atliekant darbus buvo sunaudota žymiai mažiau medžiagų nei nurodyta sąskaitoje, pirmosios instancijos teismas ieškovės sąskaitoje nurodytą sumą sumažino iki 1699,17 Eur (209 Eur x8,13 m3) ir iš atsakovės ieškovei priteisė 416,81 Eur (1699,17 Eur x 24,53 proc.).

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Su apeliantės dėstoma pozicija kategoriškai nesutikdama teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, nesudaro teisinių prielaidų vertinti skundžiamą teismo sprendimą kaip nemotyvuotą ar nepakankamai motyvuotą. Taigi apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 313 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantės negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo. Šioje normoje įtvirtintas principas užtikrina apeliantei teisę apskųsti, jos vertinimu, neteisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesibaiminant, kad apeliacinės instancijos teismas pablogins jos padėtį, palyginus su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytąja. Šiuo atveju teismo sprendimą apeliacine tvarka skundžia ieškovė, atsakovė dėl 416,81 Eur priteistos skolos dydžio apeliacinio skundo neteikė, todėl teisėjų kolegija neturi teisinių prielaidų keisti sprendimą dėl neskundžiamos jo dalies. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo neturi pagrindo, nes tai reikštų esminį apeliantės padėties pabloginimą.

27. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas, konstatuodamas, jog A. G. neturėjo įgaliojimų pasirašyti 2016-10-21 Darbų įvykdymo-priėmimo akto, iš esmės pasisakė dėl A. G. civilinės atsakomybės klausimo, todėl teismo sprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma, teismas pasikartoja, kad atsakovė neprivalėjo pasirašyti 2016-10-21 Darbų įvykdymo-priėmimo akto, o apeliantės skundžiamu sprendimu, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, teismas nesprendė atsakovės V. K. transporto įmonės patalpų nuomininko A. G. atsakomybės klausimo ir nenustatė jam jokių materialiųjų teisių ar pareigų.

28. Apeliantė tvirtina, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė faktiškai patyrė 2500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už ekspertizės atlikimą, todėl teismas visiškai nepagrįstai atsakovės naudai priteisė 2018,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliantės argumentą atmeta kaip teisiškai nepagrįstą, kadangi apylinkės teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartimi nutarė apmokėti iš Šiaulių apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 2018-02-21 atsakovės V. K. transporto įmonės sumokėtų pinigų UAB „Vakarų regiono statybų konsultaciniam biurui“ 2500,00 Eur pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą SKBa Nr. 000266 už ekspertizės atlikimą.

29. Teisėjų kolegija nevertina kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 2 str., 7 str., 329 str.,).

30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

31. Trečiasis asmuo UAB „Lipatas“ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Įvertinus tai, kad trečiasis asmuo atsiliepime palaikė ieškovės poziciją ir atmetus apeliantės apeliacinį skindą, trečiojo asmens išlaidos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė Burbulienė

Vytautas Kursevičius

Birutė Simonaitienė