Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto

Civilinė byla Nr. 3K-3-387/2011

Procesinio sprendimo kategorijos:

42.10; 42.11.1; 50.11.2; (S)

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-14025-2009-0

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams L. K., N. K., A. K. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto; trečiasis asmuo – savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo, nuomininkų iškeldinimo šiems laiku nesumokėjus nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių.

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė teismo nutraukti 2001 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sudarytą UAB „Naujamiesčio būstas“ ir atsakovės L. K., bei iškeldinti atsakovus L. K., A. K., N. K. su jiems priklausančiu turtu iš šio buto, priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios vietos.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad nuomos sutartimi nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 d., sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Gyventojų registro pažymoje nurodoma, kad gyvenamąją vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra deklaravę L. K. (gim. (duomenys neskelbtini), A. K. (gim. (duomenys neskelbtini) ir N. K. (gim. (duomenys neskelbtini). Sutarties 5 punkte nustatyta, kad Nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties. Pilnamečiai šeimos nariai vienodai su nuomininku atsako pagal prievoles, kylančias iš nurodytos sutarties. Pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2009 m. spalio 27 d. nuomininkų atsiskaitymo ataskaitą už nesumokėtą nuomos mokestį atsakovų skola siekė 147,38 Lt. Skola už komunalines paslaugas UAB „Naujamiesčio būstas“ sudarė 2 247,97 Lt neapmokėjus 49 mėnesių paslaugų naudojimosi laikotarpį. Skola už šilumos energiją UAB „Vilniaus energija“ iki 2009 m. rugsėjo 30 d. buvo 4442,29 Lt, ieškinio pateikimo metu šilumos energijos skola pasiekė 6557,71 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. kovo 29 d. sprendimu ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį patenkino ir nutraukė atsakovės L. K. bei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2001 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir iškeldino atsakovus L. K., A. K., N. K. su jiems priklausančiu turtu iš šio buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Teismas nustatė, kad gyvenamosios patalpos, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuomininkė L. K. netinkamai vykdė pareigas mokėti nuomos, komunalinius ir kitus mokesčius, ir tai patvirtina byloje ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai apie skolos dydį. 2009 m. liepos 23 d. atsakovė buvo įspėta, kad dėl mokesčių nemokėjimo už buto nuomą ji gali būti iškeldinta iš buto nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Laiku nesumokėjusi mokesčių atsakovė L. K. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 2.2 papunktį - kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki mėnesio 20 d., sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, mokesčių nemoka nuolat, daugiau kaip tris mėnesius. Dėl to teismas sprendė, kad yra pagrindas nutraukti su atsakove L. K. buto nuomos sutartį ir iškeldinti ją su šeimos nariais atsakovais N. K., A. K. iš nuomojamos patalpos su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.217 straipsnio 1 dalis, 6.611 straipsnis). Be to, teismas pažymėjo, kad socialiniam būstui gauti jaunų šeimų sąrašo eilėje yra 1592 šeimos, šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų, – 194, našlaičių ir kitų – 604 šeimos, neįgalių asmenų – 851 šeima ir kt., kurie galėtų būti tinkami socialinio būsto nuomininkai.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 30 d. sprendimu atsakovės L. K. apeliacinis skundas patenkintas ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimas panaikintas bei ieškinys atmestas.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovai A. K. ir L. K. yra bedarbiai, atsakovė N. K. yra antros grupės invalidė, dėl to negalėjo sumokėti reikalaujamų sumų už butą, stengėsi mokėti dalimis. Pagal atsakovės L. K. metinę gyventojo turto deklaraciją ataskaitiniu laikotarpiu - nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. – ji turėjo 4500 Lt paskolą, suteiktą AB Ūkio banko, ir šiuo laikotarpiu nėra gavusi jokių pajamų. Atsakovo A. K. metinėje gyventojo turto deklaracijoje už tą patį laikotarpį nurodyta, kad jis nėra gavęs jokių pajamų. Atsakovė N. K. pateikė išrašo iš gydymo stacionare kopiją, iš kurios matyti, kad gydėsi Vilniaus onkologijos institute, 2009 m. vasario 6 d. jai atlikta operacija, laikinai buvo nedarbinga nuo 2009 m. vasario 3 d. iki 2009 m. kovo 6 d. Atsakovė N. K. yra pateikusi neįgaliojo asmens pažymėjimą, jai paskirta netekto darbingumo pensija. Dėl šių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turi būti nagrinėjama, ar vienai nuomos sutarties šalių - nuomininkui - netapo sudėtingiau įvykdyti sutartį, t. y. ar neatsirado aplinkybių, nurodytų CK 6.204 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių galėtų būti keičiama sutartis. Atsakovė L. K. kreipėsi į trečiąjį asmenį SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl sutarties sąlygos - įsipareigojimo mokėti už nuomą termino - pakeitimo ir susidariusios skolos išdėstymo dėl susidariusios sunkios finansinės padėties. Įmonė, tenkindama atsakovės prašymą, 2009 m. liepos 31 d. raštu atidėjo mokėjimo terminus. Ieškovas nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio padidino kasmėnesinį nuomos mokestį, reikalaujamą iš nuomininkų, nuo 78,54 Lt iki 147,38 Lt. Ši aplinkybė atsirado po nuomos sutarties sudarymo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo padaryti išvadą, ar nuomos mokesčio padidinimas iš esmės nepakeitė sutartinių prievolių pusiausvyros (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Byloje nepateikti įrodymai, kad iki nuomos mokesčio padidinimo atsakovai nevykdė pareigos mokėti mokesčių už butą. 2001 m. balandžio 6 d. nuomos sutartyje nenumatytas nuomos mokesčio dydis, todėl nuomos mokesčio padidinimas laikytinas aplinkybe, dėl kurios buvo suvaržytas sutarties vykdymas nuomininkams. Ši aplinkybė atsirado po sutarties sudarymo, jos nuomininkas negalėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu, be to, sutarties sudarymu negalima laikyti rašytinės sutarties pasirašymo dienos, nes ir iki to laiko buvo susiklostę šalių faktiniai nuomos santykiai. Atsakovė N. K. paaiškino, kad šiame bute ji gyvena nuo 1960 m. Ieškinio padavimo dieną nuomininkams nesumokėjus 147,38 Lt nuomos mokesčio už vieną mėnesį, nebuvo pagrindo, nustatyto CK 6.611 straipsnyje, nutraukti nuomos sutartį. Dėl kitų mokesčių, kuriuos privalėjo nuomininkai mokėti pagal gaunamas sąskaitas, ieškovas nesvarstė jų mokėjimo išdėstymo galimybės, ir tai apeliacinės instancijos teismo pripažinta netinkamu nuomininkės prašymo pakeisti sutarties vykdymo sąlygas dėl sunkios finansinės padėties išsprendimu. Išdėstydamas nuomos mokesčio sumokėjimą, ieškovas pripažino, kad atsakovai negali dėl turtinės padėties tinkamai vykdyti įsipareigojimų, todėl privalėjo svarstyti ir išdėstyti ir kitų, daug didesnių mokesčių skolų įvykdymo terminus ir nustatyti, atsižvelgdamas į ieškovų turtinę padėtį, ilgesnius laikotarpius skolai sumokėti. Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas) nuo 2010 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad socialinio būsto nuomos sutartis nenutraukiama, jeigu socialinio būsto nuomininko (jo šeimos) gautos pajamos ne daugiau kaip 5 proc. viršija Vyriausybės pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas nustatytus turto ir pajamų dydžius, bei jeigu nuomininkas ar jo šeimos narys įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis ar nuomininkas arba jo šeimos narys Neįgaliųjų socialinės integracijos nustatyta tvarka yra pripažintas nedarbingu. Atsakovų socialinio būsto nuomos sutartis taikant nurodytą teisės normą negali būti nutraukiama. Reikšdamas reikalavimą nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti iš patalpų nuomininkus, kurie dėl pasikeitusių aplinkybių negali toliau vykdyti įsipareigojimų, ieškovas turėtų byloje pateikti įrodymus, kad jis neturi galimybės pakeisti sutartį, t. y. perkelti nuomininkus, nemokančius mokesčių, į mažesnio ploto gyvenamąsias patalpas arba į tokias patalpas, kurioms išlaikyti reikalingi mažesni mokesčiai.

III. Kasacinio skundo ir prisidėjimo prie kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 30 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Palikus nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą būtų formuojama tokia teismų praktika, pagal kurią asmenys, turintys teisę į socialinę paramą, a priori yra atleidžiami nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, o sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padariniai perkeliami būsto savininkui. Tai apribotų savivaldybei teisę ginti savo kaip gyvenamųjų patalpų savininko pažeistas teises ir kartu tinkamai vykdyti socialinio būsto nuomos funkciją – iškeldinti asmenis, kurie nevykdo nuomos sutarties sąlygų, ir suteikti būstą asmenims, laukiantiems eilėje būstui išsinuomoti (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnis). Savivaldybei, atliekančiai socialinio būsto nuomos funkcijas, CK 6.611 straipsnyje suteikta teisė nutraukti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, jei nuomininkai nuolat nemoka nuomos ir kitų mokesčių. Pareiga mokėti nuomojamos gyvenamosios patalpos mokesčius nustatyta CK 6.576, 6.584 straipsniuose ir šalių sudarytoje sutartyje. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad egzistuoja ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei pareiga sudaryti nuomininkams jų skolų komunalinių paslaugų teikėjams (UAB,,Naujamiesčio būstas“, UAB,,Vilniaus energija“) grąžinimo grafikus. Ieškovas nėra komunalinių paslaugų teikėjas ir neprivalo sudaryti atsakovams susidariusių skolų grąžinimo grafikų. Atsakovai nesikreipė į komunalines paslaugas teikiančias įmones dėl skolų mokėjimų grafikų sudarymo, t. y. skolų mokėjimo atidėjimo, jų išdėstymo.

2. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, ar byloje nėra pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnį, ir, konstatavęs šio taikymo būtinumą, privalėjo atmesti ieškinį, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Pagal CK 6.204 straipsnį nukentėjusiai šaliai suteikta teisė kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo tik, jeigu kita sutarties šalis atsisakė pakeisti sutartį nukentėjusios šalies siūlomomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis UAB,,Akmenės energija“ v. AB,,Lietuvos dujos“ byloje Nr. 3K-3-477/2007; 2009 m. birželio 18 d. nutartis UAB „Progresyvus verslas“ v. UAB „Baltisches Haus“ byloje Nr. 3K-3-274/2009). Apeliacinės instancijos teismas sprendimu panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to, kad šis teismas nesprendė dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygų pakeitimo CK 6.204 straipsnio pagrindu, nors nė viena iš šalių tokio reikalavimo nekėlė, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų. Teisė inicijuoti sutarties pakeitimą CK 6.204 straipsnio 3 dalyje suteikta sutarties šaliai, kuriai sutartį vykdyti pasidarė sunkiau ar neįmanoma. Tačiau tokio reikalavimo atsakovai nereiškė ieškovui ir pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas negalėjo nagrinėti atsakovų apeliacinio skundo argumentų, kad nuomos sutartis turėjo būti keičiama pagal CK 6.204 straipsnio nuostatas, nes pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nuomos mokesčio pasikeitimas ir atsakovų socialinė padėtis, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas sprendė dėl ieškovo pareigos inicijuoti nuomos sutarties pakeitimą, nereiškia tų aplinkybių, kurios teismų praktikoje suprantamos kaip pagrindas pakeisti sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartyje B. R. v. UAB,,Sauluva“ byloje Nr. 3K-3-296/2006 konstatuota, kad CK 6.204 straipsnio 2 dalies prasme sutarties vykdymo suvaržymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo, teisingumo principams. Tokios aplinkybės turi atsirasti ar tapti žinomos jau sudarius sutartį ir šalis ją sudarydama negalėjo protingai numatyti, kad tokių gali atsirasti. Be to, aplinkybės turi būti objektyvios, t. y. nepriklausyti nuo šalių valios. Šalis negali remtis aplinkybėmis, kurios atsirado dėl jos kaltės arba kurioms ji galėjo užkirsti kelią.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuomininkų iškeldinimo iš savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų bylose yra konstatavęs, kad pirmiausia turi būti sprendžiama, ar nuomininkų padaryti nuomos sutarties vykdymo pažeidimai yra esminiai, sudarantys pagrindą nuomos sutarčiai nutraukti. Kasacinis teismas, nors ir pripažinęs, kad nuomininkai pažeidė nuomos sutarties sąlygas, netenkino reikalavimų iškeldinti juos tais atvejais, kai nuomininkai neatlygintinai suteikia patalpas naudotis tretiesiems asmenims arba siekiama užtikrinti nepilnamečių asmenų teisę į būstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis Vilniaus miesto savivaldybė v. V. M., V. M. ir kt. byloje Nr. 3K-3-501/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis Vilniaus miesto savivaldybė v. A. S., L. R. ir kt. byloje Nr. 3K-3-51/2010). Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl iškeldinimo yra dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų tokių nuomininkų, kurie nuomos sutartį pažeidė nuolat nemokėdami nuomos, komunalinių ir kitų susijusių paslaugų mokesčių, t. y. CK 6.611 straipsnyje įtvirtintų nuomos sutarties pažeidimų, kurie lemia savarankišką pagrindą nutraukti sutartį. Pagal aptariamą teisės normą nuomos sutartis gali būti nutraukiama ir asmenys iškeldinami, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovai ilgesnį, nei įstatyme nustatytas minimalus trijų mėnesių terminas, nevykdo pareigos mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių, jų mokėjimai buvo tik epizodiniai. Įstatyme nuomos sutarties nutraukimo pagrindai nesiejami su skolos dydžiu, teisiškai reikšmingas yra nuolatinis sutartinių pareigų nevykdymo pobūdis. Aptariamame Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme nenustatyta savivaldybei pareigos suteikti kitą socialinį būstą nuomininkams tais atvejais, kai šie nemoka mokesčių už būstą. Byloje įrodinėtinos aplinkybės yra patvirtinančios arba paneigiančios nuomos sutarties nutraukimo pagrindus, dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovui teko pareiga įrodyti, jog jis neturi galimybės perkelti nuomininkų, nemokančių mokesčių, į mažesnio ploto gyvenamąsias patalpas, ir tik tada reikšti ieškinio reikalavimą nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti. Nuomininkams praradus teisę į socialinį būstą savivaldybė privalo teikti prioritetą asmenims, laukiantiems eilėje būstui išsinuomoti, o ne tiems nuomininkams, kurie nesilaiko nuomos sutarčių sąlygų, nes nurodytame įstatyme (11 straipsnio 3 dalyje) nustatyta, kad savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal sąrašus.

4. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus nuomininkų padarytus pažeidimus, tačiau nusprendus jiems netaikyti civilinės atsakomybės, vadovaujantis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, iš ieškovo, siekusio apginti savo ir trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, bylinėjimosi išlaidos atsakovų naudai nepriteistinos.

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovo kasacinio skundo trečiasis asmuo savivaldybės įmonė,,Vilniaus miesto būstas“ sutinka su kasacinio skundo argumentais ir prašymu bei prašo jį tenkinti.

Atsakovų L. K., N. K. ir A. K. atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartimi dėl to, kad atsiliepimas pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą ir nesurašytas advokato, kaip to reikalaujama pagal CPK 347 straipsnio 3 dalį ir 351 straipsnį.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl socialinio būsto paskirties

Socialinio būsto suteikimas yra priskiriamas savivaldybės kompetencijai, kaip viena iš savarankiškų savivaldybės atliekamų funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punktas). Įstatymas įpareigoja savivaldybes jų turimą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais; tai reiškia, kad savivaldybės turi užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, siekiant maksimalios naudos visuomenei, turtą tausojant ir racionaliai tvarkant tik teisės aktų nustatytais atvejais ir būdais (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnis). Aiškindamas socialinio būsto suteikimo teisinį reglamentavimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms asmenims (šeimoms) forma. Socialinis būstas apibrėžiamas kaip nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal sąlygas, kurios nustatytos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme (toliau tekste – Paramos būstui įstatymas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-473/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-5001/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-51/2010).

Dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą reglamentuojančių CK 6.611 straipsnio ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 5 dalies santykio

CK 6.611 straipsnyje reglamentuojamas gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas. Specifiniu nuomos sutarties dalyku esanti gyvenamoji patalpa lemia griežtesnes tokios sutarties nutraukimo sąlygas. Vienašalis gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas nuomotojo reikalavimu galimas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams, turi būti atsižvelgiama į sutarties sudarymo momentą ir sutartyje nustatytas sąlygas. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukiama tik teismo tvarka (CK 6.610 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-515/2008). Viena iš CK 6.611 straipsnyje išvardytų alternatyvių sąlygų, kurioms esant nuomos sutarties gali būti nutraukiama, yra nuomininko nuolatinis (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato ilgesnio termino) nemokėjimas buto nuompinigių ar mokesčių už komunalines paslaugas. Tokiu atveju nuomos sutartis gali būti nutraukiama ir asmenys iškeldinami nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Pažymėtina ir tai, kad galiojančio CK šeštosios knygos IV dalies XXXI skyriuje, reglamentuojančiame gyvenamosios patalpos nuomą, nenustatyta teisės nuomotojui vienašališkai nutraukti nekomerciniais pagrindais sudarytą neterminuotą nuomos sutartį prieš tai įspėjus nuomininką, nesant nuomininko padarytų nuomos sutarties sąlygų pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-473/2009 konstatuota, kad socialinio būsto specifinė paskirtis taip pat lemia tokio būsto nuomos sutarties specialius pasibaigimo pagrindus, pvz., nustačius, kad nuomininkui (ar jo šeimos nariams) valstybės parama būstui išsinuomoti nebeteiktina dėl pagerėjusios materialinės padėties.

Paramos būstui įstatymo (2010 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. XI-1051 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. spalio 23 d.) 11 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad socialinio būsto nuomos sutartis nenutraukiama, jeigu socialinio būsto nuomininko (jo šeimos) gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) ne daugiau kaip 5 proc. viršija Vyriausybės pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas nustatytus turto ir pajamų dydžius ir jeigu nuomininkas ar jo šeimos narys šio straipsnio 4 dalyje nustatytu duomenų apie turimą turtą ir gautas pajamas pateikimo savivaldybės vykdomajai institucijai metu teisės aktų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis arba nuomininkas ar jo šeimos narys Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra pripažintas nedarbingu. Nurodyta teisės norma ieškinio dėl nuomos sutarties nutraukimo padavimo teismui dieną (2009 m. lapkričio 2-ąją d.) dar negaliojo, tačiau ginčijamos 2001 m. balandžio 6 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu atsiradę nuomos santykiai nenutrūko (nepasibaigė) bylos nagrinėjimo metu, šie nuomos teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio ir egzistavo aptariamos teisės normos įsigaliojimo metu bei toliau tebeegzistuoja, dėl to ginčui dėl jų spręsti apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė aptariamą teisės normą, kuri reglamentuoja nurodytus ginčo teisinius santykius.

Paramos būstui įstatymo nurodytos redakcijos 11 straipsnio 5 dalies normos paskirtis yra socialiai pažeidžiamų gyventojų teisės į būstą užtikrinimas. Tai viešosios teisės reglamentuojama sritis, viena iš valstybės socialinio aprūpinimo formų. Šioje normoje įtvirtintos garantijos taikomos prioritetiškai prieš CK normas, o pastarosios taikomos tiek, kiek aptariamų socialinio būsto nuomos santykių nereglamentuoja viešosios teisės normos (CK 1.1 straipsnio 2 dalis, t. y. nagrinėjamos bylos atveju - Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 5 dalis. Šios teisės normos nuostatomis valstybė socialinio būsto nuomos sutarčių atžvilgiu nustatė garantiją tokio būsto nuomininkams, būtent kad socialinio būsto nuomos sutartis nenutraukiama, jeigu nuomininkas (jo šeimos narys) atitinka šioje normoje nurodytas sąlygas (t. y. nuomininko (jo šeimos nario), pajamos ir turtas neviršija Vyriausybės nustatytų dydžių ir jei kuris nors iš šių asmenų yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje bedarbiu arba yra pripažintas nedarbingu). Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 5 dalies teisės norma dėl socialinio būsto nuomos sutarties nenutraukimo skirta tik atvejams, kai būsto nuomininkas yra materialiai nepajėgus dėl pateisinamų priežasčių (neturi pakankamai turto ir (ar) pajamų bei yra darbingas, bet negauna darbo ir yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje, arba netekęs darbingumo). Šios priežastys susijusios su nuomininko (jo šeimos narių) turtine padėtimi ir (ar) darbingumu. Aptariama nuomos sutarties nenutraukimo garantija CK 6.611 straipsnio atžvilgiu apima šioje kodekso normoje įvardytą tik tą nuomos sutarties pažeidimo atvejį, kai nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jei sutartyje nenustatyta ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčių už komunalines paslaugas. Tačiau draudimas nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį netaikomas kitiems CK 6.611 straipsnyje išvardytiems sutarties nutraukimo atvejams, kurie nesusiję su nuomininko turtine padėtimi, t. y. net jei nuomininko turtas ir (ar) pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų minimalių dydžių, nuomininkas yra nedarbingas, bet ardo, gadina gyvenamąją patalpą, naudoja ją ne pagal paskirtį arba netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems asmenims kartu arba greta normaliai gyventi. Šiais atvejais toks nuomininkas gali būti nutraukus nuomos sutartį iškeldinamas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Nagrinėjamoje byloje ginčijama 2001 m. balandžio 6 d. nuomos sutartis jos sudarymo metu neįvardyta kaip socialinio būsto nuomos sutartis. Tačiau pagal Paramos būstui įstatymo 10 straipsnio 2 dalį ir iki 2002 m. gruodžio 31 d. išnuomotų gyvenamųjų patalpų nuomininkams, jei jie atitinka šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisės į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą sąlygas, taikomas socialinio būsto nuomos mokestį mažinantis koeficientas. Išdėstytas teisinis reglamentavimas lemia išvadą, kad jei gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaryta iki 2002 m. gruodžio 31 d., o jos nuomininkas (jo šeimos narys) atitinka Paramos būstui įstatymo 8 straipsnio nustatytas teisės į socialinį būstą sąlygas, yra taikomas nurodyto įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatytas apribojimas socialinio būsto nuomos sutarčiai nutraukti. Pažymėtina, kad taip neapribojama savivaldybės kompetencija socialinio būsto nuomos viešosios funkcijos atžvilgiu. Kita vertus, taip užtikrinamas asmenų lygybės įstatymui principas, t. y. nepaisant to, ar gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi išnuomotas kaip socialinis ar nesocialinis būstas, nuomininkams ir jų šeimos nariams taikomas įstatymu nustatytas vienodas teisių apsaugos standartas – draudimas nutraukti nuomos sutartį vien dėl nuompinigių ir (ar) mokesčių už komunalines paslaugas nemokėjimo, jei skola susidarė dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, kurios konkretizuotos Paramos būstui įstatyme. Pažymėtina ir tai, kad CK 6.611 straipsnyje nustatyta nuomos sutarties nutraukimo sąlyga – nuomininko nuolatinis (ne mažiau kaip tris mėnesius, jei sutartis nenumato ilgesnio termino) nemokėjimas buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas – reiškia esminį sutarties pažeidimą (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau prioritetiškai taikant viešosios teisės nuostatas (Paramos būstui įstatymo 11 straipsnio 5 dalį) yra ne paneigiamos CK atitinkamos nuostatos, bet tam tikriems atvejams, reglamentuojamiems ne CK, taikomos tokius atvejus reglamentuojančios viešosios teisės specialiųjų įstatymų nustatytos teisės normos.

Nagrinėjamoje byloje pagal surinktus ir apeliacinės instancijos teismo sprendime įvertintus įrodymus nustatyta, kad atsakovė N. K. turi 40 proc. darbingumo, t. y. netekusi 60 proc. darbingumo, kiti atsakovai L. K. ir A. K. registruoti Vilniaus darbo biržoje ir yra deklaravę turimas pajamas bei turtą. Šie duomenys atitinka Paramos būstui įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisės į savivaldybės socialinį būstą sąlygas, taigi apeliacinės instancijos teismas priimtame sprendime teisiškai pagrįstai taikė ir šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuomos sutarties nenutraukimo garantiją.

Dėl CK 6.204 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių sutarties pakeitimą, kai iš esmės pasikeičia sutartinių prievolių pusiausvyra

CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Dėl tokių įstatyme nurodytų aplinkybių, kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti; jeigu per protingą teminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą.

Išdėstytas CK teisinis reglamentavimas reiškia tai, kad, atsiradus CK 6.204 straipsnyje įvardytoms aplinkybėms, inicijuoti sutarties pakeitimą gali suinteresuota sutarties šalis, kuriai pasunkėjo sutarties įvykdymas. Tokios iniciatyvos išraiška yra kreipimasis dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovams pasunkėjus vykdyti nuomos sutartį dėl padidėjusių nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė turėjo nagrinėti galimybę pagal CK 6.204 straipsnį pakeisti sutartį. Kasacinio teismo teisėjų kolegija su tokiu apeliacinės instancijos teismo vertinimu negali sutikti vien dėl nurodytos CK 6.204 straipsnyje sutarties pakeitimo inicijavimo tvarkos, pagal kurią pirmiausia kreipiasi dėl sutarties pakeitimo sutarties šalis, kuriai pasunkėjo vykdymas, t. y. nagrinėjamos bylos atveju pirmiausia turėjo galimybę inicijuoti sutarties pakeitimą atsakovai, kaip suinteresuoti dėl mokesčių už nuomą sumažinimo asmenys, o ne ieškovas, tačiau byloje nėra duomenų dėl raštiško atsakovų kreipimosi į ieškovą iki bylos iškėlimo teisme, taip pat bylos nagrinėjimo metu toks reikalavimas nepareikštas.

Be to, nagrinėjamoje byloje vertinant gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygas dėl mokesčių mokėjimo ir jų vykdymo pažymėtina tai, kad šalys nėra laisvos savo apsisprendimu nusistatyti konkrečius nuompinigių ir (ar) mokesčių už komunalines paslaugas dydžius. Šie dydžiai nustatomi teisės aktuose ir socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo atvejais šalys teisės aktuose nustatytų nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių dydžių yra saistomos, dėl to negali jų savavališkai didinti ar mažinti, priešingu atveju taip būtų vieni socialinio būsto nuomininkai privilegijuojami, o kiti diskriminuojami. Nuompinigių ir mokesčių už komunalines paslaugas dydžiai nėra privaloma fiksuoti sutartyje sąlyga (kai tai nėra komercinė gyvenamosios patalpos nuoma), nes šie dydžiai nustatomi Vyriausybės nustatyta tvarka ir yra kintantys (CK 6.583 straipsnio 2 dalis, Paramos būstui įstatymo 10 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi ir nurodytų mokesčių kitimas, taip pat ir didėjimas, neatitinka CK 6.204 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų nuostatų, įgalinančių taikyti CK 6.204 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą sutarties sąlygų pakeitimą, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliacinės instancijos teismo sprendime išdėstyti motyvai dėl CK 6.204 straipsnio taikymo nevisiškai atitinka šios teisės normos prasmę, tačiau tokie ydingi teismo motyvai vis dėlto nenulemia apeliacinės instancijos teismo sprendime išdėstytų ginčo galutinių išvadų priėmimo ir jų teisinio pagrįstumo, t. y. nedaro įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui.

Dėl nuompinigių ir mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimo išdėstymo ir kitų kasacinio skundo argumentų

Kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvu, kad savivaldybė privalėjo spręsti klausimą ir dėl nuompinigių, ir dėl mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimo bei skolų už juos išdėstymo. Savivaldybė (ieškovas) nagrinėti šį klausimą galėtų tik socialinio būsto nuompinigių atžvilgiu, nes socialinį būstą tvarko savivaldybė įmonė (trečiasis asmuo). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai ir buvo padaryta, kai atsakovė L. K. kreipėsi į trečiąjį asmenį SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl įsipareigojimo mokėti už nuomą termino pakeitimo ir susidariusios skolos išdėstymo susidarius sunkiai finansinei padėčiai. Atsakovės prašymas 2009 m. liepos 31 d. buvo patenkintas – nukeltas 931,91 Lt skolos mokėjimo terminas, nustatytas skolos mokėjimas dalimis nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu dėl komunalinių mokesčių mokėjimo ir jų skolų išdėstymo ir (ar) atidėjimo sprendžia ne savivaldybė pagal jai priskirtą kompetenciją, o komunalinių mokesčių gavėjai – savarankiškos ir savivaldybei nepavaldžios komunalinių paslaugų teikimo įmonės.

Pažymėtina ir tai, kad byloje nepareikštas reikalavimas dėl skolų už nuompinigius ir komunalines paslaugas priteisimo, dėl to šių skolų padengimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Byloje taip pat nepareikštas reikalavimas atsakovus perkelti į kitą gyvenamąją vietą, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendime išdėstyti motyvai dėl ieškovo turėjimo galimybės spręsti atsakovų perkėlimo į mažesnį būstą klausimą taip pat tiesiogiai nesusiję su pareikštų ieškinio reikalavimų teismo atliekamu teisiniu įvertinimu. Aptariami apeliacinės instancijos teismo sprendime išdėstyti motyvai nėra aktualūs sprendžiant ginčą pagal pareikštą ieškinį ir nedaro įtakos priimto sprendimo teisiniam pagrįstumui.

Teisėjų kolegija, išdėsčiusi argumentus ir išaiškinimus, iš jų visumos daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisinė išvada šio sprendimo rezoliucinėje dalyje – atmesti ieškinį – yra teisiškai pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumas nenuginčytas kasacinio skundo argumentais (CPK 346 straipsnio 2 dalis), dėl to šis sprendimas turi būti paliktas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus ieškovo reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis). Taigi iš ieškovo priteistina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. pažymoje nurodyta 60,80 Lt išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, suma.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 30 d. sprendimą į palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233) valstybei 60,80 Lt (šešiasdešimt litų, 80 ct) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Algis Norkūnas

Pranas Žeimys