Civilinė byla Nr. 3K-3-380-684/2015
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02993-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija 72 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. liepos 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Donato Šerno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gaudita“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gaudita“ dėl skolos priteisimo, ir uždarosios akcinės bendrovės „Gaudita“ ieškinį R. D. dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių taikos sutarties patvirtinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Ieškovas R. D. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti neteisėtu atsakovės UAB „Gaudita“ (toliau – atsakovė) vienašalį 2008 m. liepos 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą, priteisti iš atsakovės 600 500 Lt (173 916,82 Eur) skolos, 101 838,22 Lt (29 494,39 Eur) palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nustatyti priverstinę hipoteką atsakovei priklausančiam nekilnojamajam turtui (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
UAB „Gaudita“ pateikė ieškinį prašydama nutraukti su R. D. 2008 m. liepos 30 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį.
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2008 m. liepos 30 d. sudarė pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas pardavė nekilnojamąjį turtą, o atsakovė jį nupirko privačion nuosavybėn. Sutartyje šalys susitarė, kad turtas parduodamas už 600 500 Lt (173 916,82 Eur) (2.1 punktas), juos pirkėjas įsipareigoja sumokėti nurodyta tvarka: 90 075 Lt (26 087,52 Eur) pervesti į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą teisės aktų nustatyta tvarka (2.1.1 punktas), o 510 425 Lt (147 829,30 Eur) sumokėti į pardavėjo nurodytą sąskaitą iki 2009 m. liepos 30 d. (2.1.2 punktas); visiškas atsiskaitymas turi būti patvirtintas atskiru pardavėjo pareiškimu ir notaro liudijimu, patvirtinančiu visišką atsiskaitymą (2.4 punktas).
Ieškovas nurodė, kad iki ieškinio pateikimo dienos atsakovė nesumokėjo turto kainos ir nepervedė Valstybinei mokesčių inspekcijai Sutartyje nurodytos sumos, taip pat neišduotas Sutarties 2.4 punkte nurodytas liudijimas, Nekilnojamojo turto registre įregistruota UAB „Gaudita“ skolą patvirtinanti pažyma. Dėl to ieškovas, remdamasis Sutarties 2.1 punktu ir CK 6.38 straipsniu, prašė priteisti iš atsakovės nesumokėtą turto kainą – 600 500 Lt (173 916,82 Eur), pažymėdamas, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių 90 075 Lt (26 087,52 Eur) sumokėjimą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Remdamasis CK 6.36, 6.210 straipsniais, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 30 d. iki ieškinio pareiškimo dienos (2012 m. gruodžio 20 d.), iš viso 101 838,22 Lt (29 494,39 Eur), ir procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad egzistuoja visos sąlygos nustatyti priverstinę hipoteką pagal CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punktą – pareikštas turtinis reikalavimas dėl skolos ir palūkanų, ieškinio suma didelė, gali atsirasti kitų kreditorių, atsakovė, siekdama išvengti skolos sumokėjimo, aktyviai sudaro sandorius, dėl kurių jos turtui taikomi nauji suvaržymai.
Atsakovė ieškinyje nurodė, kad, siekdama įvykdyti Sutarties 2.2 punkto nuostatas, 2013 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į R. D., jog, laikydamosi Sutarties nuostatų, šalys atvyktų į notarų biurą ir sudarytų susitarimą dėl Sutarties sąlygų pakeitimo arba susitartų dėl jos nutraukimo, tačiau ieškovas atsisakė įvykdyti Sutartį ir į notaro biurą neatvyko. Atsakovės teigimu, toks jos reikalavimas teisėtas, paremtas Sutarties 2.2 punktu; Sutartyje nėra imperatyviųjų nuostatų, kurios draustų sudaryti susitarimą dėl Sutarties nutraukimo, jis galioja abiem sandorio šalims. Atsakovė nurodo, kad, sudarydama Sutartį, įvertino riziką ir susitarė, kad jeigu nesugebėtų panaudoti turto (per vienerius metus negautų pajamų sumokėti už turtą), Sutarties sąlygos galėtų būti pakeistos arba ji būtų nutraukta, sumokant netesybas ieškovui. Atsižvelgdama į tai, atsakovė prašė Sutartį nutraukti remiantis jos 2.2 punktu (CK 6.217 straipsnis, 6.222 straipsnio 1 dalis). Kadangi Sutarties pagrindu perduotas gyvenamasis namas neišlikęs, tai, atsakovės manymu, turėtų būti atlyginta jo vertė pinigais (CK 6.147 straipsnio 2 dalis, 6.222 straipsnio 1 dalis), kuri sandorio sudarymo metu buvo 68 400 Lt (19 810,01 Eur).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 27 d. sprendimu R. D. ieškinį patenkino iš dalies – pripažino UAB „Gaudita“ atliktą vienašalį 2008 m. liepos 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą neteisėtu; priteisė R. D. iš UAB „Gaudita“ 600 500 Lt (173 916,82 Eur) skolos, 101 838,22 Lt (29 494,39 Eur) palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; UAB „Gaudita“ ieškinį R. D. atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, remdamasis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, spręsdamas dėl UAB „Gaudita“ ieškinio reikalavimų, nesutiko su atsakovės pateiktu Sutarties 2.2 punkto aiškinimu. Teismas, įvertinęs Sutarties esmę, sistemiškai ir gramatiškai aiškindamas jos 2.2 punktą, sprendė, kad šalys susitarė, jog Sutarties kainos nesumokėjimas nustatytu terminu (iki 2009 m. liepos 30 d.) bus esminis Sutarties pažeidimas, kuris sudaro pagrindą pardavėjui reikalauti sumokėti kainą per nustatytą 5 dienų terminą, o pirkėjui to nepadarius, abi šalys privalo atvykti į notarų biurą pakeisti Sutarties sąlygų arba nutraukti Sutarties. Teismo vertinimu, priešingas Sutarties aiškinimas (taip, kaip daro UAB „Gaudita“) iškreiptų pirkimo–pardavimo sutarties prigimtį ir esmę, prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, būtų įteisinta nesąžininga situacija, kai pirkėjas naudojasi turtu, už kurį nėra atsiskaitęs, ir vėliau savo nuožiūra sprendžia, ar susimokėti už nupirktą daiktą, ar jį grąžinti.
Teismas, spręsdamas dėl R. D. ieškinio reikalavimų, nurodė, kad atsakovės pozicija dėl vienašalio Sutarties nutraukimo prieštaringa, nustatė, kad atsakovė raštu informavo ieškovą, jog nuo 2013 m. kovo 25 d. Sutartį nutraukia, ir tokio nutraukimo neatšaukė, todėl patenkino ieškovo reikalavimą ir atsakovės atliktą vienašalį Sutarties nutraukimą ne teisme pripažino neteisėtu, atliktu pažeidžiant CK 6.183 straipsnio 3 dalies, 6.192 straipsnio 4 dalies, 1.93 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas nustatė, kad ieškovas sutartines prievoles atsakovei įvykdė – tinkamai ir laiku perdavė nekilnojamąjį turtą, todėl atsakovei kilo pareiga sumokėti šalių sutartą kainą (CK 6.314 straipsnio 5 dalis, Sutarties 2.1, 4.2.3 punktai). Teismas, atmetęs atsakovės argumentus, kad ieškovas praleido senaties terminą palūkanoms išieškoti, priteisė jam iš atsakovės 600 500 Lt (173 916,82 Eur) skolos, 101 838,22 Lt (29 494,39 Eur) palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė būtinumo ir išskirtinio intereso atsakovės turtui nustatyti priverstinę hipoteką, todėl šį ieškinio reikalavimą atmetė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, 2014 m. spalio 29 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo dalį, kuria R. D. iš UAB „Gaudita“ priteista 101 838,22 Lt (29 494,39 Eur) palūkanų, ir šį reikalavimą atmetė; perskirstė bylinėjimosi išlaidas; kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas; paskirstė bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl to, kas turi teisę nutraukti Sutartį jos 2.2 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovė neįvykdė pareigos atsiskaityti už įgytą turtą, sprendė, jog toks sutartinių prievolių pažeidimas suteikia teisę ieškovui (kitai šaliai) nutraukti Sutartį. Priešingas Sutarties nuostatų aiškinimas prieštarautų teisiniam reguliavimui ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo ir protingumo principams, reikštų, kad prievolę atsiskaityti pažeidusi atsakovė dar įgytų teisę dėl savo pačios padaryto pažeidimo nutraukti Sutartį. Teisėjų kolegijos nuomone, Sutarties sąlyga „šalys privalo atvykti į notaro biurą ir pasirašyti susitarimą apie šios sutarties sąlygų pakeitimą arba nutraukti šią sutartį“ negali būti aiškinama kaip ieškovo pareiga sudaryti kitą sandorį – pakeisti Sutartį ar ją nutraukti, nes atsakovės padarytas Sutarties pažeidimas negali sukelti ieškovui (Sutartį įvykdžiusiai šaliai) neigiamų pasekmių, o Sutartį pažeidusiai šaliai (atsakovei) – teigiamų pasekmių. Spręsdama dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo, teisėjų kolegija vertino sandorio tikslus, jo šalių elgesį po sandorio sudarymo, nustatė, kad namas buvo fiziškai pažeistas, atsakovė savo procesiniuose dokumentuose patvirtino, jog jo vertė nesiekė 100 000 Lt (28 962 Eur), tačiau Sutartimi įsipareigojo už jį sumokėti 600 500 Lt (173 916,82 Eur). Sutarties 4.2.5 punktas patvirtina, kad šalys buvo aptarusios ne tik pastato pirkimo–pardavimo sąlygas, bet ir atsakovės (pirkėjos) galimybę išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį, kuri reikalinga pagal Sutartį įsigyjamam turtui naudoti pagal paskirtį; 2008 m. spalio 3 d. ji sudarė valstybinės žemės sklypo, ant kurio stovi tas pastatas, pirkimo–pardavimo sutartį. Kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad buvo pasiekti ne tik tiesioginiai Sutarties tikslai įsigyti pastatą, bet ir netiesioginiai – įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį, reikalingą jam naudoti. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovės reikalavimas nutraukti Sutartį dėl to, jog ji pažeidė savo pareigą atsiskaityti, yra nesąžiningas, prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir civilinėje teisės egzistuojantiems principams; atsakovė, iš ginčijamo sandorio gavusi tai, ko tikėjosi, privalo atsiskaityti už įsigytą turtą.
Teisėjų kolegija atmetė atsakovės argumentą dėl reikalavimui priteisti palūkanas taikytino 6 mėnesių ieškinio senaties termino, tačiau sutiko, kad būtina nustatyti, kada atsakovė pažeidė prievolę atsiskaityti su ieškovu. Kolegija nustatė, kad šalys Sutartyje buvo sutarusios, jog prievolė atsiskaityti turi būti įvykdyta iki 2009 m. liepos 30 d., o atsakovei šį terminą praleidus, jai turėjo būti nustatytas papildomas 5 dienų terminas atsiskaityti. Atsakovė turėjo sumokėti pinigus ieškovui į jo nurodytą sąskaitą, tačiau ji Sutartyje nebuvo nurodyta; sąskaitos numeris nurodytas tik 2013 m. kovo 13 d. rašte, t. y. po civilinės bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovas iki ieškinio pareiškimo dienos nenurodė atsakovei, į kokią sąskaitą ši turi sumokėti turto kainą, ir, atsakovei laiku neatsiskaičius, nenustatė jai papildomo termino atsiskaityti, sprendė, kad nėra pagrindo priteisti palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą už laikotarpį nuo Sutartyje nurodyto termino iki ieškinio pateikimo dienos, nes ieškovas šiuo laikotarpiu elgėsi pasyviai, nevykdė Sutarties sąlygos nustatyti papildomą terminą, nenurodė atsakovei sąskaitos, į kurią turi būti pervesta turto kaina, t. y. pats prisidėjo prie to, kad atsiskaitymas vėlavo.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas R. D. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutarties dalį, kuria pakeista Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovės priteista 101 838,22 Lt (29 494,39 Eur) palūkanų, ir šis reikalavimas atmestas, ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:
Dėl netinkamo CK 6.193 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo. Ieškovas nurodo, kad Sutarties 2.2 punkte nustatyta pardavėjo teisė, o ne pareiga inicijuoti Sutarties nutraukimą ar pakeitimą dėl esminio jos pažeidimo; šios teisės neįgyvendinimas negali paneigti ar kitaip lemti pirkėjo piniginės prievolės įvykdymo, kurios terminas nustatytas Sutartyje; toks Sutarties aiškinimas atitinka CK 6.209 ir 6.217 straipsnių nuostatas bei kasacinio teismo jas aiškinant suformuotą praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. L. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-148/2010). Atsižvelgdamas į minėtus išaiškinimus, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog, atsakovei praleidus Sutartyje nustatytą prievolės įvykdymo terminą, jai turėjo būti nustatytas papildomas penkių dienų terminas atsiskaityti, ir nepagrįstai sprendė, kad, nenustatydamas papildomo termino, ieškovas elgėsi pasyviai, nes Sutarties 2.2 punkte įtvirtinta tokia pirkėjo teisė, o ne pareiga, kurios neįgyvendinimas negalėjo paneigti atsakovės pareigos įvykdyti piniginę prievolę iki Sutartyje nustatyto termino. Anot kasatoriaus, teismas, atsakovės piniginės prievolės įvykdymo terminą susiedamas ne su Sutartyje nurodyta data, o su tik galimu papildomu 5 kalendorinių dienų terminu, pažeidė CK 6.193 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
Dėl netinkamo CK 6.344 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo. Kasatoriaus teigimu, CK 6.344 straipsnio 1 dalyje ir jį aiškinančioje kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Lietuvos geležinkeliai“ v. R. G. ir O. V. D., bylos Nr. 3K-3-60/2009) nurodyta, kad pirkėjas privalo sumokėti kainą už daiktą ir turi tai padaryti per sutartyje arba įstatymuose nustatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad būtina nustatyti, kada atsakovė pažeidė prievolę atsiskaityti su ieškovu, tačiau nepagrįstai pažeidimą susiejo ne su Sutartyje nurodyta prievolės įvykdymo data, bet su papildomu 5 dienų terminu, kurio ieškovas pagal Sutarties nuostatas neprivalėjo nustatyti. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė elgėsi pasyviai ir prisidėjo prie to, kad atsiskaitymai vėlavo ilgą laiką; tiek pagal Sutartį, tiek pagal CK 6.344 straipsnio 1 dalį būtent atsakovei kyla pareiga atsiskaityti su ieškovu iki nustatyto termino, nepriklausomai nuo to, ar ieškovas kreipėsi su tokiu reikalavimu. Kompensuojamųjų palūkanų specifika lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios aplinkybės neatleidžia jo nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 ir 4 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga).
Dėl netinkamo CK 6.210 straipsnio 1 dalies, 6.261 straipsnio, 6.314 straipsnio 5 dalies, 6.344 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Kauno keliai“ v. UAB,,Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-98/2014). Ieškovo manymu, toks kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad, konstatavus piniginės prievolės įvykdymo termino pažeidimą (prievolė neįvykdyta ar neįvykdyta laiku), visais atvejais turi būti skaičiuojamos ir priteisiamos kompensuojamosios palūkanos, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais ir tampa skolininko vykdytinos prievolės (skolos) dalimi, nepriklausomai net nuo force majeure aplinkybių, skolininko kaltės ar kitų aplinkybių; teisė į šias palūkanas nepriklauso nuo kreditoriaus veiksmų, aktyvumo ar pasyvumo, nes tokios palūkanos įstatymo leidėjo yra preziumuotos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kurių papildomai įrodinėti nereikia. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad atsakovė (pirkėja) pažeidė prievolę sumokėti turto kainą, ir ją priteisus iš atsakovės, Sutartyje esant nurodytai konkrečiai datai iki kada atsakovė turėjo sumokėti turto kainą, teismas, vadovaudamasis CK 6.210, 6.261 6.314 ir 6.344 straipsniais, privalėjo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas už atsakovės nepagrįstą naudojimąsi ieškovo lėšomis.
Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Gaudita“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas UAB „Gaudita“ ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:
Dėl netinkamo CK 6.156, 6.189, 6.200 straipsnių aiškinimo ir taikymo. Atsakovės manymu, teismai netinkamai aiškino Sutarties 2.2 punktą, taip pažeisdami CK 6.156, 6.189, 6.200 straipsnių nuostatas. Šalims susitarus, kad, atsakovei nesumokėjus Sutarties kainos iki 2009 m. liepos 30 d. ir per ieškovo nustatytą papildomą 5 dienų terminą, Sutartis privalės būti pakeista arba nutraukta šalių susitarimu, pripažintina, jog šalys nustatė suvaržymą, pagal kurį UAB „Gaudita“ neatsiskaičius iki sutarto termino, Sutarties šalys turi dvi pasirinkimo galimybes: arba pakeisti Sutartį, arba ją nutraukti. Tokia Sutarties nuostata įtvirtino šalių teisę nuspręsti, ar per vienerius metus Sutartis bus įvykdyta ir atsakovė sumokės ieškovui Sutarties kainą, ar Sutartis nebus vykdoma ir atsakovė sumokės ieškovui baudą už Sutarties neįvykdymą bei sugrąžins gautą turtą. Atsakovės manymu, padarydami priešingą išvadą, teismai pažeidė sutarčių laisvės principą, sutarčių vykdymo aiškinimo ir taikymo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
Dėl netinkamo CK 6.344 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo. Atsakovės įsitikinimu, teismų motyvai dėl pardavėjo teisės reikalauti priteisti parduodamo turto kainą būtų pagrįsti, jeigu šalys nebūtų susitarusios, jog, atsakovei neatsiskaičius iki sutarto termino, šalys privalo atvykti į notaro biurą ir pasirašyti susitarimą dėl Sutarties sąlygų pakeitimo arba nutraukti Sutartį (Sutarties 2.2 punktas). Teismai, aiškindami Sutartį, neatsižvelgė į šią nuostatą ir aplinkybę, kad šalys laisva valia susitarė, kokiu atveju pirkėjas turi atsiskaityti su pardavėju, o kokioms sąlygoms esant ši pirkėjo pareiga išnyksta, nurodyta Sutarties nuostata nenuginčyta, todėl teismų pateiktas vertinimas neatitinka Sutarties nuostatų ir jos šalių valios, yra nesąžiningas, pažeistų atsakovės teises.
Dėl netinkamo CK 6.193 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Atsakovės manymu, bylą nagrinėję teismai nesiaiškino tikrųjų Sutarties šalių ketinimų, o visą dėmesį sutelkė į pardavėjo teisę reikalauti sumokėti Sutartyje nurodytą kainą, kuri tariamai neišnyksta, nepriklausomai nuo šalių susitarimo turinio, taip ne tik paneigdami sutarties laisvės, sutarčių privalomumo, bet ir šalių lygiateisiškumo principą. Anot atsakovės, šalių susitarimas pagrįstas Sutarties sudarymo metu buvusia ekonomine padėtimi nekilnojamojo turto rinkoje, kai pirkėjai turėjo daugiau galimybių susitarti dėl palankių sąlygų. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas, patyręs verslininkas, ilgiau nei trejus metus nereiškė pretenzijų dėl turto kainos sumokėjimo, neteikė pasiūlymų pratęsti terminą ir nesiėmė kitų veiksmų, o tai patvirtina, kad tikrieji šalių ketinimai buvo ne sumokėti kainą, bet pakeisti Sutartį arba ją nutraukti.
Dėl Sutarties nutraukimo teisinių padarinių. Atsakovė pažymi, kad jai pagal Sutartį perduotas gyvenamasis namas neišlikęs, todėl, nesant galimybės sugrąžinti Sutarties pagrindu gauto turto, atlygintina turto vertė pinigais (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Kadangi turtas atsakovei buvo perduotas Sutarties pasirašymo metu, ji pateikė įrodymus, pagrindžiančius turto vertę, jų ieškovas neginčijo, tai atsakovė mano, kad nėra pagrindo teigti, jog turto rinkos vertės kompensavimas ir baudos (netesybų) sumokėjimas būtų nesąžiningas ieškovo atžvilgiu; priešingai, turto kainos, kuri yra dešimt kartų didesnė už jo rinkos vertę, priteisimas būtų nesąžiningas atsakovės atžvilgiu.
Atsiliepimu į R. D. kasacinį skundą UAB „Gaudita“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartį nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:
Dėl netinkamo CK 6.193 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad, priešingai nei teigia ieškovas, apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kad ieškovas turėjo pareigą nustatyti papildomą 5 dienų terminą; teismas konstatavo, kad ieškovas buvo pasyvus ir nepasinaudojo Sutartyje nustatyta sąlyga. Toks ieškovo elgesys lėmė atsakovės įsitikinimą, kad ieškovas nereikalaus sumokėti kainos, o kreipsis dėl Sutarties sąlygų pakeitimo arba jos nutraukimo, kaip nustatyta Sutarties 2.2 punkte. Atsakovė teigia, kad žinodama, jog ieškovas reikalaus įvykdyti Sutartį natūra, būtų dėjusi pastangų atsiskaityti kaip įmanoma greičiau ir nedidinti skolos, kuri (vien palūkanos) beveik dvigubai viršija ieškovo perleisto turto vidutinę rinkos vertę (68 400 Lt (19 810,01 Eur).
Dėl netinkamo CK 6.344 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo. Atsakovė pažymi, kad ieškovas ginčija apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priteisti palūkanas. CK 6.344 straipsnis nereglamentuoja palūkanų priteisimo, todėl teismas, netenkindamas prašymo priteisti palūkanas, šios teisės normos pažeisti negalėjo; atsakovės įsitikinimu, ieškovo argumentai, susiję su CK 6.344 straipsnio pažeidimu, yra nepagrįsti.
Dėl netinkamo CK 6.210 straipsnio 1 dalies, 6.261 straipsnio, 6.314 straipsnio 5 dalies, 6.344 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo. Nesutikdama su ieškovu, atsakovė nurodo, kad teismai pagrįstai atmetė reikalavimą priteisti palūkanas, nes konstatavo, jog ieškovas nenustatė papildomo 5 kalendorinių dienų termino atsiskaityti ir byloje nėra duomenų, kad ieškovas buvo nurodęs sąskaitos, į kurią turėjo būti pervesta turto kaina, numerį. Ieškovas, nesinaudodamas teise nustatyti 5 kalendorinių dienų terminą Sutarčiai įvykdyti, atsakovei suformavo įsitikinimą, kad nebus reikalaujama įvykdyti prievolės, o ieškovas naudosis vienu iš Sutarties 2.2 punkte nustatytų variantų. Atsakovės teigimu, ieškovas dėl kainos sumokėjimo nesikreipė, atsiskaitomosios sąskaitos rekvizitų nenurodė, pretenzijų nereiškė. Atsakovė nesutinka, kad jai kilo pareiga būti aktyviai, domėtis atsiskaitymo tvarka, pažymėdama, jog Sutartyje nustatyta, kad turto kaina mokėtina į ieškovo nurodytą sąskaitą, o tai reiškia, kad jis turėjo pareigą pateikti visą informaciją dėl atsiskaitymo tvarkos.
Atsiliepimu į UAB „Gaudita“ kasacinį skundą R. D. prašo kasacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:
Dėl netinkamo CK 6.156, 6.189, 6.200 straipsnių aiškinimo ir taikymo. Ieškovo manymu, teismai tinkamai aiškino Sutarties 2.2 punktą, remdamiesi tiek lingvistiniu Sutarties teksto aiškinimu, tiek atsižvelgdami į Sutarties tikslą, pagrįstai sprendė, kad, pirkėjui neatsiskaičius už įsigytą turtą Sutartyje nustatytu terminu, būtent pardavėjui (ieškovui) suteikiama teisė pasinaudoti CK 6.314 straipsnio 5 dalyje suteikta teise reikalauti priteisti turto kainą arba nustatyti papildomą terminą Sutarčiai įvykdyti ir, jei tai nebus padaryta, Sutartį pakeisti arba nutraukti notarine tvarka. Teismai pagrįstai sprendė, kad Sutarties 2.2 punktas skirtas pardavėjo teisėms apsaugoti; atsiliepime nurodoma, kad tokios teisės (nustatyti papildomą 5 kalendorinių dienų terminą Sutarčiai įvykdyti) neįgyvendinimas nepadarė įtakos atsakovės pareigai įvykdyti piniginę prievolę pagal Sutartį, kurios terminas apibrėžtas konkrečia data; toks aiškinimas atitinka CK 6.208, 6.217 straipsnių nuostatas, ieškovo kasaciniame skunde nurodytą ir atsiliepime cituojamą kasacinio teismo praktiką.
Dėl netinkamo CK 6.344 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo. Nesutikdamas su atsakovės kasacinio skundo argumentais dėl galimų teisių gynimo būdų pasirinkimo, atsakovei laiku nesumokėjus turto kainos, ieškovas nurodo, kad pagrindinis pardavėjo tikslas sudarant pirkimo–pardavimo sutartį – gauti joje nurodytą kainą už perleistą turtą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis); pirkėjui laiku nesumokėjus už perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas (CK 6.314 straipsnio 5 dalis). Toks teisinis reguliavimas nesudaro pagrindo teigti, kad Sutarties 2.2 punktu šalys panaikino pardavėjo teisę reikalauti, kad pirkėjas Sutartį įvykdytų natūra. Ieškovo manymu, Sutarties 2.2 punktas vertintinas kaip papildomas alternatyvus pardavėjo teisių gynimo būdas, kurio pasirinkimas priklauso nuo pardavėjo valios.
Dėl netinkamo CK 6.193 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Ieškovas nurodo, kad atsakovės pateikiamas Sutarties sąlygų aiškinimas yra nepagrįstas, prieštarauja ne tik sutarčių aiškinimo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bet ir pirkimo–pardavimo teisinių santykių prigimčiai, pirkimo–pardavimo sutarties tikslui – įgyti daiktą nuosavybėn ir gauti atlygį. Tokią išvadą patvirtina apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad, pasinaudojusi nuosavybės teisės į ginčo pastatą faktu, atsakovė įsigijo nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį, t. y. pasiekti ne tik tiesioginiai pirkimo–pardavimo sutarties tikslai, bet ir netiesioginiai – įsigyti valstybinės žemės sklypą. Dėl to atsakovė, iš ginčijamo sandorio gavusi tai, ko tikėjosi, privalo atsiskaityti už įsigytą turtą, o jos reikalavimas nutraukti Sutartį dėl pažeistos atsakovės pareigos atsiskaityti yra nesąžiningas, prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir civilinės teisės principams.
Dėl Sutarties nutraukimo teisinių padarinių. Ieškovo vertinimu, byloje nepateikta CPK reikalavimus atitinkančių įrodymų, kurie paneigtų, kad turto vertė jo perdavimo metu neatitiko Sutartyje nurodytos kainos (CPK 12, 178 straipsniai). Kadangi Sutartyje šalys buvo susitarusios ne tik dėl pastato pirkimo–pardavimo sąlygų, bet ir dėl pirkėjo galimybės išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį (vėliau atsakovė sudarė valstybinės žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, pirkimo–pardavimo sutartį), tai ieškovas mano, kad atsakovė sutiko mokėti ne tik už ginčo pastato tiesioginę vertę, bet ir už papildomas teises (teisę išsipirkti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą). Sutarties nutraukimo atveju (kuriam ieškovas nepritaria dėl atsiliepime išdėstytų motyvų) vykdant restituciją, ieškovo vertinimu, turėtų būti vadovaujamasi Sutartyje nustatyta turto kaina, kurią atsakovė buvo įsipareigojusi sumokėti.
k o n s t a t u o j a :
Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2015 m. birželio 4 d. gautas ieškovo R. D. ir atsakovės UAB,,Gaudita“ prašymas teismui patvirtinti pridedamą šių šalių 2015 m. gegužės 12 d. sudarytą taikos sutartį. Prašyme nurodoma, kad šalys pasinaudojo CPK 42 straipsnyje suteikta teise ir ginčą nutarė užbaigti taikos sutartimi. Šalys prašo patvirtinti taikos sutartį joms nedalyvaujant (rašytinio proceso tvarka). 2015 m. birželio 18 d. gautas atsakovės UAB „Gaudita“ prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Prašyme nurodoma, kad atsakovė tinkamai atsiskaitė su ieškovu. Prie prašymo pridėtu ieškovo 2015 m. birželio 10 d. notaro patvirtintu pareiškimu patvirtinta, kad atsakovė su juo visiškai ir tinkamai atsiskaitė – taikos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis į nurodytą banko sąskaitą pervedė 144 810 Eur.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Bylos šalims pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, sudarančių CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytą negalimumą tvirtinti taikos sutarties. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.
Iš bylos šalių pateiktos taikos sutarties turinio teismas neturi pagrindo spręsti dėl ją sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumo. Sutarties 9 punkte šalys patvirtino, kad joms žinomos ir suprantamos CK 6.985–6.986 straipsnių nuostatos ir taikos sutarties sudarymo bei bylos nutraukimo procesiniai padariniai, t. y. teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir šalys netenka teisės kreiptis į teismą iš naujo tais pačiais pagrindais, dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių asmenų. Ta aplinkybė, kad šalys jau įvykdė taikos sutarties 1 punktą – UAB „Gaudita“ sumokėjo R. D. 144 810 Eur skolos, – teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia teismo galimybės patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį dėl jos 1 punkto sąsajumo su kitomis taikos sutarties nuostatomis.
Teismui nenustačius CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų negalimumo tvirtinti taikos sutartį, 2015 m. gegužės 12 d. sudaryta taikos sutartis patvirtintina pagal joje išdėstytas sąlygas. Patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintini bei byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Rašytinės taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos.
Patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukus civilinę bylą taip pat naikintinos byloje Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi nustatytos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi pakeistos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149, 150 straipsniai) – nutartyse nurodyto atsakovės turto areštas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
CPK 87 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 proc. pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos; jeigu byla patvirtinus taikos sutartį užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, grąžinama 100 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama vėliau. Prašyme patvirtinti taikos sutartį šalys prašo grąžinti kasatoriams 100 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Šalims sudarius taikos sutartį iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, kasatoriams grąžintina 100 proc. žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinius skundus (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Taikos sutarties 8 punkte šalims susitarus, kad jos atlygina savo patirtas su civilinės bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas ir jų atlyginimo viena iš kitos nereikalauja, teisėjų kolegija nesprendžia šalių bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo.
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 17,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šios išlaidos, remiantis taikos sutarties 6 punktu, valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 340 straipsnio 4 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartį.
Patvirtinti ieškovo R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės UAB „Gaudita“ (j. a. k. 301152277) sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:
„UAB „Gaudita“ įsipareigoja sumokėti R. D. 144 810 (vieną šimtą keturiasdešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus dešimt) Eur skolos ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo šios Taikos sutarties pasirašymo dienos, pervedant šią pinigų sumą į R. D. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
UAB „Gaudita“ praleidus Taikos sutarties 1 punkte nustatytus mokėjimo terminus, UAB „Gaudita“ įsipareigoja sumokėti R. D. papildomai 62 265,48 Eur (šešiasdešimt du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt penkis Eur 48 ct) dydžio sumą kaip baudą dėl šios Taikos sutarties 1 punkte nustatyto įsipareigojimo netinkamo vykdymo, t. y. iš viso šios Taikos sutarties pagrindu sumokėti R. D. 207 075,48 Eur (du šimtus septynis tūkstančius septyniasdešimt penkis Eur 48 ct).
Šalys susitaria, kad, pradelsus bet kokius pirmiau nurodytus mokėjimus, papildomai UAB „Gaudita“ moka R. D. 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos.
Šalys susitaria, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-6837-619/2012, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki visiško UAB „Gaudita“ įsipareigojimų pagal šią Taikos sutartį įvykdymo.
Šalys patvirtina, kad, tinkamai įvykdę šią Taikos sutartį, neturės bei nereikš jokių reikalavimų dėl civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ar kitų reikalavimų, galinčių kilti iš civilinės bylos ar susijusių su civiline byla, įskaitant, bet neapsiribojant, dėl jos inicijavimo ar kitų joje atliktų visų ir bet kokių veiksmų. Šalys pripažįsta ir patvirtina, kad šia Taikos sutartimi išsprendžiami visi šalių tarpusavio ginčai, susiję su civilinėje byloje pareikštu ieškiniu ir (ar) reikalavimais.
Šalys susitaria, kad teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, bus apmokamos UAB „Gaudita“ lėšomis.
Šalys susitaria, kad visos vykdymo išlaidos antstolio R. V. vykdytose su civiline byla susijusiose vykdomosiose bylose Nr. 0128/13/00009, 0128/14/01503 bus apmokamos UAB „Gaudita“ lėšomis.
Šalys atlygina savo patirtas su civilinės bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas ir jų atlyginimo viena iš kitos nereikalauja.
Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos ir suprantamos CK 6.983–6.986 straipsnių nuostatos bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, be kita ko, nustatytos CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 293 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 294 straipsnyje, kad teismo nutartis, tvirtinanti šalių taikos sutartį, turi galutinio sprendimo galią ir šalys netenka teisės kreiptis į teismą iš naujo tais pačiais pagrindais, dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių asmenų.
Šalys patvirtina, kad ši Taikos sutartis yra šalims priimtinas susitarimas, kuriuo yra išspręstas tarp šalių kilęs ginčas civilinėje byloje.
Šalys patvirtina, kad šią Taikos sutartį perskaitė, suprato jos turinį ir pasirašė sutartį kaip dokumentą, atitinkantį jų tikrąją valią ir ketinimus.
Šalys pareiškia, kad ši Taikos sutartis sudaryta laisva valia, taip pat patvirtina, kad nėra jokių priežasčių, kurios darytų šią sutartį neteisėtą, taip pat pareiškia ir garantuoja, kad nė vienai iš šalių nėra pateikta jokių kitų trečiųjų asmenų reikalavimų, kurie galėtų turėti įtakos šiai sutarčiai.
Šalys patvirtina ir pareiškia, kad:
13.1. turi reikiamą galią ir kompetenciją sudaryti ir vykdyti šią Taikos sutartį;
13.2. teisė sudaryti, pateikti ir vykdyti šią Taikos sutartį buvo patvirtinta visais reikalingais akcininkų ir valdymo organų veiksmais ir sprendimais;
13.3. šios Taikos sutarties sudarymas, pateikimas ir įgyvendinimas neprieštarauja jokiems įmonių vidiniams dokumentams, nepažeidžia jų steigimo dokumentų, akcininkų ir (ar) valdymo organų priimtų dokumentų, ar kito dokumento, jokio teismo ar kito vyriausybinio organo sprendimo, įsakymo, procesinio dokumento, draudimo ar potvarkio, kurio privalo laikytis, arba bet kurio įstatymo nuostatai ir nepažeidžia jos;
13.4. jei nėra susitarta kitaip, šalis negali perleisti kokių nors savo teisių ar pareigų pagal šią Taikos sutartį jokiai trečiajai šaliai be kitos šalies išankstinio rašytinio sutikimo. Duoti tokį sutikimą neturi būti atsisakoma be pagrindo ir jis neturi būti vilkinamas.“
Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovės UAB „Gaudita“ (j. a. k. 301152277) turtui Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi.
Civilinę bylą nutraukti.
Apie šios nutarties priėmimą informuoti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrą ir antstolį R. V.
Grąžinti ieškovui R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 659,75 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt devynis Eur 75 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą 2014 m. lapkričio 19 d. mokėjimo nurodymu banke „Danske bank“.
Grąžinti atsakovei UAB „Gaudita“ (j. a. k. 301152277) 108,70 Eur (vieną šimtą aštuonis Eur 70 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą 2015 m. sausio 28 d. mokėjimo nurodymu banke „Swedbank“, AB.
Priteisti valstybei iš UAB „Gaudita“ (j. a. k. 301152277) 17,37 Eur (septyniolika Eur 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. – 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Gintaras Kryževičius
Donatas Šernas
