Nr. DOK-1854
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04713-2024-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2025 m. gegužės 12 d. paduotu ieškovo A. V. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Ieškovas A. V. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl pinigų už neatliktus darbus grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Transmodo“.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad konkretūs darbai ir jų kainos ieškovui buvo nurodyti atsakovės išrašytoje išankstinio apmokėjimo sąskaitoje, kuri iš esmės gali būti laikoma darbų sąmata. Atkreipė dėmesį, kad minėtoje sąskaitoje dujų vamzdžio iškasimo darbai nėra nurodyti. Ieškovas šią sąskaitą apmokėjo, jokių pretenzijų atsakovei prieš apmokėdamas nereiškė, taigi sutiko tiek su darbų apimtimis, tiek su jų kaina. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog darbai atlikti netinkamai ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, dėl kurio ieškovas įgytų teisę atgauti už darbus sumokėtą kainą. Vien aplinkybė, kad ieškovas yra vartotojas ir tarp šalių įvyko nesusikalbėjimas dėl užsakomų darbų apimčių, ar tai, kad ieškovui atsakovė nepateikė atskiro atliktų darbų akto, nesudaro pagrindo ieškovui nemokėti atsakovei už faktiškai atliktus darbus.
Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 11 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismas nurodė, jog išankstinėje sąskaitoje nurodytą paslaugą vidutiniškai protingas asmuo suprastų kaip vamzdžio galo uždarymą, tačiau jokiais būdais ne vamzdžio iškasimo (demontavimo) paslaugą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog dujų vamzdis buvo nupjautas žemės sklypo ribose, o tam, kad būtų galima nupjauti dujų vamzdį prie žemės sklypo ribos, buvo būtina atlikti kasimo darbus ir už žemės sklypo ribų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad negalima sutikti, kad atsakovė atliko neužsakytus darbus, remiantis tuo, kad net jeigu būtų galima teigti, kad ieškovas iš tiesų susitarė dėl dujotiekio vamzdžio demontavimo (iškasimo ir iškėlimo) darbų, nėra pagrindo sutikti, kad atsakovė šiuo atveju atliko neužsakytus darbus, kadangi vamzdžio demontavimas, be vamzdžio nupjovimo ir prapūtimo ir kitų faktiškai atliktų ir apmokėtų darbų būtų neįmanomas.
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti.
Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Bylą nagrinėję teismai neįvertino to, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė kokiu nors būdu būtų siekusi išsiaiškinti, kokio darbo rezultato iš atsakovo tikisi ieškovas, tuo tarpu vartojimo rangos santykių reglamentavime akcentuojama rangovo pareiga suteikti užsakovui informaciją, reikalingą sutarčiai, geriausiai atitinkančiai užsakovo interesus, sudaryti.
2. Būtent atsakovė bylos nagrinėjimo metu privalėjo įrodyti, kad ji pateikė užsakovui išsamią informaciją apie darbus, kurie turėjo būti atlikti, siekiant išsiaiškinti, kokio darbų rezultato iš sutarties tikėjosi užsakovas (ieškovas). Nors pirmosios instancijos teismas ir buvo nurodęs, kad konkretūs darbai ir jų kainos ieškovui buvo nurodyti atsakovės išrašytoje 2023 m. gruodžio 5 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitoje, kuri iš esmės gali būti laikoma darbų sąmata, tačiau šioje sąskaitoje iš viso jokie konkretus rangos darbai nebuvo nurodyti.
3. Ieškovas, kuris ginčo atveju laikytinas nukentėjusiąja šalimi, negavo to, ko tikėjosi iš sutarties. Tuo tarpu net ir darant prielaidą, kad atsakovė gal ir ne visiškai suprato ieškovo užsakymo esmę, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalis siejo vartojimo rangos santykiai, atsakovė, kaip stipresnioji šalis privalėjo dėti daugiau pastangų, kad išsiaiškinti tikruosius užsakovo ketinimus.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 29 (dvidešimt devynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gegužės 12 d. Luminor Bank, AS mokėjimo nurodymu Nr. 741, kodas ZO30245.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
Agnė Tikniūtė
