Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-71-458/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23996-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.1; 1.1.8.12
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės, Prano Kuconio, Daivos Pranytės-Zalieckienės, Artūro Ridiko, Tomo Šeškausko ir Arvydo Daugėlos (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,
nuteistojo R. J. gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Aurelijaus Stanislovaičio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio.
Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžiu R. J. nuteistas laisvės atėmimo bausmėmis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį vieneriems metams šešiems mėnesiams, 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą – vieneriems metams, 284 straipsnį – trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės, paskirtos pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, o subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams.
Iš R. J. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 1959,11 Eur.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nuosprendis pakeistas.
R. J. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, perkvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimą vieneriems metams.
Panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo ir galutinės subendrintos bausmės nustatymo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės, paskirtos pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, apimant švelnesnes pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį paskirtas bausmes, ir subendrinta bausmė R. J. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė R. J. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjo, prašiusio šį klausimą spręsti teismo nuožiūra, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. J. nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 21 d. apie 20.00 val. prie prekybos centro „Iki“ įėjimo, esančio Palangoje, Taikos g. 68A, kerštaudamas dėl tariamo A. D. sumušimo, kumščiu smūgiavo ant įvažiavimo į požeminį garažą aukštos atbrailos (pakylos) sėdinčiam A. K. į veidą. Dėl suduoto smūgio A. K. patyrė kairiojo skruostikaulio lanko lūžį, tai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, be to, nuo suduoto smūgio A. K. krito ant galvos iš 2,30 m aukščio bei patyrė kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžius, kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo kairėje ir po kietuoju smegenų dangalu dešinėje smilkininėje pamatinėje srityje, tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, R. J. spyrė ir kumščiu smūgiavo ne mažiau kaip keturis kartus šalia esančiam G. A. į veidą ir krūtinę, padarė jam nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio kairiojo žandinio ančio srities lūžimus, tai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei kairio antakio ir krūtinės ląstos sumušimus, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo įžūliais nusikalstamais veiksmais R. J. pademonstravo nepagarbą praeiviams ir parduotuvės „Iki“ lankytojams, stebėjusiems šio nusikaltimo padarymą, sutrikdė pašalinių žmonių rimtį ir tvarką.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Nuteistasis R. J. apeliaciniu skundu prašė atlikti byloje įrodymų tyrimą, panaikinti nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba, patenkinus jo apeliacinį skundą, priimti naują nuosprendį ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nuteistasis apeliaciniu skundu ginčijo veikų kvalifikavimą, nurodė, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 284 straipsnį, nes nenustatytas nė vienas asmuo, kuriam būtų buvusi sutrikdyta rimtis, be to, jo tyčia nebuvo nukreipta į viešosios tvarkos pažeidimą, jo tikslas buvo sudrausminti nukentėjusiuosius, atkeršyti už A. D. sumušimą; jo veiksmai dėl A. K. sužalojimo turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį, nes smurtą panaudojo susijaudinęs ir įniršęs dėl A. D. sumušimo; veika dėl G. A. nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
2.1. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą (apklausė nukentėjusiuosius A. K., G. A., perskaitė jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, apklausė liudytoją A. D., pridėjo prie bylos nuteistojo R. J. pateiktą Klaipėdos teritorinės ligonių kasos raštą apie sumokėtas įmokas) ir, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, konstatavo, kad R. J. sudavė A. K. ne dėl didelio susijaudinimo, o tyčia, t. y. tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl ši jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti veiką pagal BK 136 straipsnį nėra pagrindo. G. A. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas taip pat veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia, tačiau nusikalstama veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą – kaip nesunkus dviejų ar daugiau žmonių sužalojimas, nes R. J. už A. K. sukeltą sunkų sveikatos sutrikdymą nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, o G. A. padarė kitokio masto sveikatos sutrikdymą, t. y. nesunkų, todėl ši jo veika iš BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto perkvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat apeliacinės instancijos teismas motyvavo, kodėl R. J. pagrįstai nuteistas pagal BK 284 straipsnį.
2.2. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, visas R. J. paskirtas bausmes apeliacinės instancijos teismas subendrino apėmimo būdu, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms pagal BK 11 straipsnį (nusikalstamos veikos, nustatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, o nustatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje – sunkių nusikaltimų kategorijai), be to, nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį.
2.3. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nenaikino pirmosios instancijos teismo taikytų BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalių nuostatų. Teismas nurodė, kad nors apeliaciniame skunde nuteistasis R. J. kaltę pripažino tik iš dalies, ginčijo padarytų nusikalstamų veikų kaltės formą, buvo atliktas įrodymų tyrimas, tačiau, nesant apeliacinio skundo nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, apeliacinės instancijos teismas pabloginti nuteistojo padėties negali (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 4 dalis).
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. Stanislovaitis prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, R. J. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu paskiriant dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnį, ir paskirti galutinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę; skundžiamo nuosprendžio dalį dėl BK 64¹ straipsnio taikymo ir bausmės sumažinimo vienu trečdaliu panaikinti. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Kasatorius nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas, bendrindamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, nepagrįstai taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus, todėl parinko netinkamą bausmių bendrinimo būdą – apėmimą, o atlikęs įrodymų tyrimą pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms patikrinti, nepagrįstai taikė BK 64¹ straipsnį ir be pagrindo vienu trečdaliu sumažino nuteistajam R. J. paskirtą subendrintą bausmę.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai R. J. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto perkvalifikavo į 138 straipsnio 1 dalį ir paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau, bendrindamas bausmes, teismas nepagrįstai taikė bausmių apėmimą. Be to, teismas nuosprendyje taip aiškiai ir nenurodė, kokią nusikalstamų veikų sutaptį sudaro veikos, nustatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje – realiąją ar idealiąją, iš teismo nuosprendžio neaišku, ar visos veikos sudaro idealiąją sutaptį, ar tik BK 284 straipsnis su kiekviena iš veikų asmens sveikatai. Tačiau teismas nustatė, kad R. J. neturėjo bendros tyčios sužaloti du asmenis, kadangi tyčia sužaloti G. A. susiformavo tik po to, kai buvo baigta pirmoji veika, t. y. sužalotas A. K.. R. J. smurtiniai veiksmai prieš G. A. buvo kaip atsakas į šio reakciją dėl kaltininko veiksmų prieš A. K.. Nepaisant to, kad abu asmenys buvo sužaloti vienoje vietoje ir labai trumpu laikotarpiu, vien šios aplinkybės negali nulemti veikų sutapties pripažinimo idealiąja, nes kaltininkas veikė atskirai dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, t. y. prieš kiekvieną atliko nors ir panašaus pobūdžio, tačiau kitus veiksmus, o veiksmai prieš antrąjį asmenį buvo pradėti jau baigus nusikalstamus veiksmus prieš pirmąjį. Be to, abiejų nukentėjusiųjų sužalojimas buvo nulemtas skirtingų motyvų, t. y. nenustatytas vienalytis sumanymas sužaloti daugiau nei vieną asmenį, o būtent bendra tyčia yra subjektyvusis idealiosios sutapties požymis. Todėl nusikaltimai asmens sveikatai sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Tik viešosios tvarkos pažeidimas laikytinas idealiąja sutaptimi abiem nusikaltimams asmens sveikatai, kadangi nusikaltimai padaryti tais pačiais veiksmais (įžūliu smurtiniu elgesiu), toje pat vietoje ir tuo pačiu metu, esant bendram sumanymui, tik buvo kėsintasi ir į kitą objektą – viešąją tvarką.
3.3. Vis dėlto, bendrindamas bausmes už dviejų asmenų skirtingo sunkumo laipsnio sveikatos sutrikdymą, teismas padarė išvadą, jog nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms. Iš tiesų, BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje nurodyti nusikaltimai priskiriami skirtingoms nusikaltimų kategorijoms, t. y. sunkus ir nesunkus nusikaltimas, kuriuos skiria dar ir apysunkiai nusikaltimai, bet šios abi veikos priskiriamos tai pačiai nusikalstamų veikų rūšiai – nusikaltimams. Tačiau tai tik formalus vertinimas, kuris neparodo labai skirtingo veikų pobūdžio ir pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vertinant, ar nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, reikia vadovautis ne tik BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytu formaliuoju kriterijumi, t. y. nepakanka konstatuoti, jog nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms. Vertinant konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdį turi būti atsižvelgiama į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, o vertinant konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTcwLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-570/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-570/2012">2K-570/2012</a>, 2A-7-3-489/2019).
3.4. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, jog smurtinio pobūdžio nusikaltimus nukentėjusiųjų sveikatai R. J. padarė toje pačioje vietoje ir vieną po kito, pirmiausiai smogė A. K., o po to G. A., kaltininko panaudotas smurtas buvo vienodo pobūdžio – nenaudojant įrankių smūgiuota į veidą kumščiu, o G. A. atveju ir spirta, be to, prieš G. A. smurtas buvo gerokai intensyvesnis – suduoti keturi smūgiai. Nukentėjusieji po patirto smurto neteko sąmonės, abu patyrė veido, o A. K. – ir kaukolės kaulų lūžimus. Nors nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai atitinka skirtingo masto sveikatos sutrikdymus, tačiau sunkus ir nesunkus sveikatos sutrikdymai pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse nurodytą sužalojimų sunkumo klasifikaciją yra gretimos kategorijos. Abi veikas kaltininkas padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad R. J. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, pagal pavojingumą ne tik kad nėra labai skirtingos, bet priešingai – yra labai panašios. Tokią išvadą pagrindžia ir už šias veikas paskirtos panašios laisvės atėmimo bausmės.
3.5. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, bendrindamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus, t. y. nepagrįstai jas bendrino apėmimo būdu, tai lėmė ir neteisingos galutinės bausmės paskyrimą, nes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, turėjo būti taikomas dalinis bausmių sudėjimas. Taikant dalinį bausmių sudėjimą neišeitina iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų pridedamos bausmės dalies ribų ir prie pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėtina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės dalis – šeši mėnesiai laisvės atėmimo.
3.6. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas.
3.7. Šioje byloje, kuri teismui buvo perduota su kaltinamuoju aktu, pirmosios instancijos teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis), nes R. J. prisipažino kaltu pagal visus kaltinimus, pripažino atlikęs visus kaltinime nurodytus veiksmus, t. y. A. K. sudavęs kumščiu į veidą, dėl ko šis krito ir patyrė sunkią galvos traumą, bei ne mažiau kaip keturis kartus smūgiavęs kumščiu ir spyręs G. A. į galvą ir krūtinę, dėl ko šis patyrė nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto sužalojimus. Todėl, esant aiškioms nusikalstamų veikų aplinkybėms, kaltinamajam prašant ir prokurorui sutikus, teismas nusprendė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Nustatęs BK 64¹ straipsnio pagrindus, teismas pagrįstai nuosprendžiu paskirtą nuteistajam bausmę sumažino vienu trečdaliu.
3.8. Tačiau situacija pasikeitė, kai nuteistasis dėl priimto nuosprendžio padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė atlikti įrodymų tyrimą, panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti naują nuosprendį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nors apeliacinio skundo esmė buvo netinkamas veikos kvalifikavimas, t. y. veikos teisinis vertinimas, apeliantas tiek apeliaciniu skundu, tiek apeliacinės instancijos teisme palaikydamas savo gynėjo prašymą reikalavo atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti nukentėjusiuosius bei liudytoją A. D.. Beje, nuteistojo gynėjas, argumentuodamas būtinumą apklausti nukentėjusiuosius ir liudytoją, be kita ko, nurodė, jog „pats įvykis yra ginčytinas dalyje <...> dėl apelianto konkrečių veiksmų“, „išgirdus jų pozicijas, manyčiau, kad būtų aiškesnis įvykio mechanizmas“. Apeliacinės instancijos teismas prašymą tenkino. Pažymėtina, kad įrodymų tyrimo metu apklausiant nukentėjusiuosius ir liudytoją A. D. buvo akcentuojamos visos jiems žinomos nusikalstamų veikų aplinkybės, išskyrus tas, kurios turėtų reikšmės teisinėms išvadoms dėl galimo veikos kvalifikavimo pagal BK 136 straipsnį.
3.9. Apeliacinės instancijos teismas R. J. reikalavimus tenkinto tik iš dalies, t. y. perkvalifikavo veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto į 138 straipsnio 1 dalį (tokią poziciją palaikė ir prokuroras). Pažymėtina, jog tenkintas reikalavimas yra susijęs tik su veikos teisiniu vertinimu, kuriam įrodymų tyrimo nereikėjo, apeliacinės instancijos teismas nustatytų faktinių aplinkybių nepakeitė. Tačiau, 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskyręs nuteistajam naują subendrintą bausmę, teismas priėmė sprendimą taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę sumažino vienu trečdaliu, nors prokuroras argumentavo, jog sąlygos taikyti šią normą išnyko.
3.10. Teismų praktikoje pažymėta, kad BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Siekiant šio tikslo iš esmės įtvirtinta privilegija (pozityvioji diskriminacija) atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms, esant tam tikroms sąlygoms, vienu trečdaliu sumažinti bausmę (nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-1/2014">2A-7-1/2014</a>). Akivaizdu, kad šioje byloje proceso pagreitinimo, išvengiant viso įrodymų tyrimo, pasiekti nepavyko dėl nuteistojo ir jo gynėjo reikalavimo atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme ar net panaikinus nuosprendį bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui. Nors privilegija (kompensacija) sumažinti paskirtą bausmę už proceso greitumą nustatyta BK 64¹ straipsnyje, teismų praktikoje išaiškinta, kad šis BK straipsnis iš esmės įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialiąją procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla išnagrinėta atitinkama supaprastinta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163/2014, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-1/2014">2A-7-1/2014</a>). Kartu pažymėtina ir tai, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką apeliacinis procesas vis labiau suprantamas ne kaip priimto sprendimo patikrinimas, o kaip bylos nagrinėjimas iš naujo arba pakartotinai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-162-303/2019). Tai reiškia, kad, tenkinęs nuteistojo reikalavimą atlikti įrodymų tyrimą, t. y. atsisakyti trumpesnio proceso be asmenų apklausų, ir tokiu būdu išnykus pagrindui taikyti BK 64¹ straipsnį, apeliacinės instancijos teismas negali automatiškai perkelti šios normos taikymo iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, o turi spręsti, ar tokia lengvata nuteistajam taikytina (pavyzdžiui, tuo atveju, jei skundas pripažįstamas pagrįstu ir pakeičiamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės).
3.11. Vertinant BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagrindo prokurorui ginčyti netinkamą BK 64¹ straipsnio taikymą pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nebuvo, todėl šiame procese nebuvo ir prokuroro skundo. Kai tik išaiškėjo aplinkybės, kad BK 64¹ straipsnio taikymo pagrindai ir sąlygos išnyko, prokuroras tai pažymėjo savo baigiamojoje kalboje apeliacinės instancijos teisme ir teismo prašė šių nuostatų nuteistajam netaikyti. Iš principo BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos neleidžia apeliacinės instancijos teismui bloginti nuteistojo padėties nesant atitinkamų proceso dalyvių skundų, t. y. savo iniciatyva. Šioje byloje teismo tai padaryti prašė proceso dalyvis – prokuroras. Esama teisinė situacija, kai kaltinamasis, pirmosios instancijos teisme sutikęs su sutrumpintu įrodymų tyrimu ir užsigarantavęs bausmės sumažinimo lengvatą, toliau inicijuoja visą baudžiamąjį procesą su įrodymų tyrimu apeliacinės instancijos teisme, nerizikuodamas suteiktą lengvatą prarasti, laikytina piktnaudžiavimu teise ir pažeidžia proceso dalyvių lygiateisiškumo principą, nes valstybės kaltintojas netenka procesinių rungimosi priemonių (galimybės paduoti skundą).
3.12. Darytina išvada, kad vientisame baudžiamajame procese ir apeliacinės instancijos stadijoje nustačius, kad procesas peržengė supaprastinto įrodymų tyrimo ribas, esant prokuroro reikalavimui, turi būti iš naujo vertinama dėl galimybės nuteistajam taikyti BK 64¹ straipsnyje įtvirtintą procesinę lengvatą. O šioje byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad po apeliacinės instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas neliko.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. Stanislovaičio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 63 straipsnio taikymo
5. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, bendrindamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, nepagrįstai taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus ir parinko netinkamą bausmių bendrinimo būdą – apėmimą. Kasaciniu skundu prašoma bausmes subendrinti taip, kaip tai buvo padaryta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, t. y. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu paskiriant dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, ir šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnį.
6. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismai bausmių apėmimą taiko, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (1 punktas), kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (2 punktas) arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (3 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy0xLTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-1-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-1-1073/2018">2A-7-1-1073/2018</a>).
7. Nusikalstamų veikų sutaptimi laikoma situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymą taikyti baudžiamąjį įstatymą. Sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos gali būti kvalifikuojamos pagal tą patį arba skirtingus BK straipsnius ar jų dalis. Nusikalstamų veikų sutaptis gali būti realioji arba idealioji. Baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos. Kiekvienu atveju tik atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra realioji ar idealioji.
8. Teismų praktikoje idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealiąja ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieną sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-78/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-78/2012">2K-P-78/2012</a>, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2A-7-4-699/2015, 2K-145-511/2019).
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis R. J. jam inkriminuotas tris nusikalstamas veikas, nustatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, padarė vieną po kitos, toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu. Nuteistasis, pažeisdamas viešąją tvarką, įžūliu elgesiu ją sutrikdydamas, kumščiu smūgiavo nukentėjusiajam A. K. į veidą, taip sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, be to, nuo suduoto smūgio A. K. krito ant galvos iš 2,30 m aukščio ir patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaip nurodyta kaltinamajame akte ir nustatyta teismų sprendimuose, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nuteistasis spyrė ir kumščiu smūgiavo ne mažiau kaip keturis kartus šalia esančiam nukentėjusiajam G. A. į veidą ir krūtinę, taip sukėlė jam nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu įžūliu elgesiu viešoje vietoje (prie prekybos centro, šviesiu paros metu) nuteistasis neabejotinai pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė pašalinių žmonių rimtį ir tvarką. Tokie nuteistojo R. J. veiksmai leidžia daryti išvadą, kad byloje nustatytų nusikalstamų veikų sutaptis yra idealioji. Tai atitinka ir teismų praktiką (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-144-489/2015).
10. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmių apėmimo būdu subendrindamas nuteistajam R. J. už padarytus tris nusikaltimus paskirtas bausmes, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
11. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šis teismas, bendrindamas R. J. paskirtas bausmes, vadovavosi ir BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir konstatavo, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms pagal BK 11 straipsnį.
12. Teismų praktikoje paprastai pripažįstama, kad pavojingumu labai skiriasi skirtingos nusikalstamų veikų rūšys, t. y. nusikaltimai nuo baudžiamųjų nusižengimų, o nusikaltimai vieni nuo kitų labai skiriasi pagal pavojingumą, jeigu jie priskiriami ne tai pačiai ir ne gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus nusikaltimas, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas. Tačiau sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina vadovautis ne tik nurodytu formaliuoju kriterijumi – kad nusikaltimai priskiriami ne toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, bet įvertinti ir konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertindamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMzLTUxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-233-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-233-511/2018">2K-233-511/2018</a>, 2A-7-3-489/2019).
13. Pagal BK 10 straipsnį nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Šioje byloje R. J. nuteistas už trijų nusikaltimų padarymą, todėl apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad nuteistojo R. J. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims.
14. Nuteistojo R. J. padaryti nusikaltimai iš tiesų priskiriami skirtingoms kategorijoms per vieną pagal BK 11 straipsnį, t. y. BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra priskiriamas sunkiems (BK 11 straipsnio 5 dalis), o BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje nustatyti nusikaltimai – nesunkiems (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju nuteistojo padarytus nusikaltimus, nustatytus BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, laikyti labai besiskiriančiais pagal pavojingumą nėra pagrindo. Antai padarant šias nusikalstamas veikas, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, viešoje vietoje panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius A. K. bei G. A., pažeidžiant viešąją tvarką, kilo iš esmės panašūs padariniai – buvo sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata. Pagal byloje nustatytas aplinkybes R. J. abi smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nustatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, kuriomis kėsintasi į nukentėjusiųjų sveikatą, padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, toje pačioje vietoje, vieną po kitos, pirmiausia smogė A. K., o po to – G. A., nuteistojo panaudotas fizinis smurtas buvo vienodo pobūdžio, nenaudojant įrankių smūgiuota į veidą kumščiu, o G. A. atveju ir spirta; nukentėjusieji dėl smurto panaudojimo patyrė veido, o A. K., nuo R. J. suduoto smūgio nukritęs nuo aukštos atbrailos, – ir kaukolės kaulų lūžimus. Be to, nors nuteistojo veiksmais nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai atitinka skirtingo masto sveikatos sutrikdymus, tačiau sunkus ir nesunkus sveikatos sutrikdymai pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/1A-86 patvirtintose Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse nurodytą sužalojimų sunkumo klasifikaciją yra gretimos kategorijos. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai R. J. už padarytus nusikaltimus, nustatytus BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, paskyrė panašaus dydžio bausmes – laisvės atėmimą vieneriems metams ir laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.
15. Esant nurodytoms aplinkybėms, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. J. padarytos nusikalstamos veikos pagal pavojingumą labai nesiskiria, todėl apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, jog bendrindamas R. J. bausmes taiko ir BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Atitinkamai nuorodos į šį BK 63 straipsnio 5 dalies punktą nurodymas nepagrįstas.
Dėl BK 64¹ straipsnio taikymo skiriant bausmę
16. Kasaciniame skunde, be kita ko, nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms patikrinti, nepagrįstai taikė BK 64¹ straipsnį ir be pagrindo vienu trečdaliu sumažino nuteistajam R. J. paskirtą subendrintą bausmę. Atsižvelgiant į tai, kasaciniame skunde, be kita ko, prašoma skundžiamo nuosprendžio dalį dėl BK 64¹ straipsnio taikymo ir bausmės sumažinimo panaikinti ir subendrinus bausmes R. J. paskirti galutinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Išplėstinė teisėjų kolegija su šiais kasatoriaus argumentais sutinka iš dalies.
17. Pagal BK 64¹ straipsnį nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, jeigu baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Ši taisyklė taikytina tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į šias nuostatas, kasacinės instancijos teismo praktikoje konstatuota, kad BK 64¹ straipsnis taikytinas tik esant minėtų sąlygų visumai (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY0LTY5Ny8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-264-697/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-264-697/2017">2K-264-697/2017</a>, 2K-327-303/2015, 2K-569/2014). Atitinkamai, nesant bent vienos šių sąlygų, BK 64¹ straipsnio nuostatos netaikytinos.
18. BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose užbaigti daug greičiau. Siekiant šio tikslo, BK įtvirtinta privilegija (pozityvioji diskriminacija) atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms – BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, jiems skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY0LTY5Ny8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-264-697/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-264-697/2017">2K-264-697/2017</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-1/2014">2A-7-1/2014</a>).
19. Sprendžiant iš nagrinėjamoje byloje priimto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, byla šios instancijos teisme buvo išnagrinėta viena iš trijų BK 64¹ straipsnyje nurodytų proceso formų – atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), taip pat konstatuotas R. J. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veikų kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atitinkamai teismas, nustatęs BK 64¹ straipsnio taikymo sąlygų visumą, tuo pačiu nuosprendžiu R. J. paskirtą bausmę sumažinto vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – vienerius metus keturis mėnesius laisvės atėmimo, taip pat į bausmės laiką įskaičiavo laiką, per kurį buvo taikytas sulaikymas. Tokiu būdu įgyvendintos BK nuostatos, įtvirtinančios švelnesnės bausmės skyrimo garantijas asmenims, kurie prisipažįsta esą kalti.
20. Kita vertus, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymas pirmosios instancijos teisme negali reikšti atsakomybėn traukiamo asmens teisės skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus teismų baigiamuosius aktus suvaržymo. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad konstitucinėje jurisprudencijoje pasisakant dėl teisės apskųsti teismo baigiamąjį aktą turinio, be kita ko, pažymėta, jog bylose teisingumas vykdomas visada paliekant galimybę ištaisyti galimą klaidą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 24 d. nutarimas); žemesnės instancijos teismų klaidų ištaisymas ir su tuo susijęs kelio neteisingumui užkirtimas yra atitinkamos bylos šalių ir visuomenės apskritai pasitikėjimo ne tik atitinkamą bylą nagrinėjančiu bendrosios kompetencijos teismu, bet ir visa bendrosios kompetencijos teismų sistema conditio sine qua non (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, teisės apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka realizavimas savaime negali suponuoti BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo panaikinimo. Priešingas išaiškinimas yra nesuderinamas su konstitucine teise į tinkamą teismo procesą, taip pat neišplaukia iš BK ar BPK nuostatų. Tokiais atvejais dėl BK 64¹ straipsnyje nustatytos galimybės nuteistajam sumažinti bausmę įgyvendinimo apeliacinės instancijos teisme sprendžiama atsižvelgiant į apeliacinio skundo padavimo pagrindus ir motyvus, apelianto prašymus ir pan. Šių aplinkybių visumos vertinimas turi suponuoti išvadą, kad vis dar yra neišnykusios anksčiau minėtos BK 64¹ straipsnio taikymo sąlygos.
21. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad tinkamam sprendimui nagrinėjamoje byloje priimti svarbu įvertinti susidariusią situaciją non reformatio in peius (draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) principo aspektu. BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti, be kita ko, nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo padėtis negali būti pabloginama daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Su šiomis nuostatomis yra susiję nagrinėjamai bylai aktualūs kasacinės instancijos teismo išaiškinimai, kad nuteistojo teisės skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus įgyvendinimo garantija yra non reformatio in peius principas, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas). Nagrinėjant bylą teismuose non reformatio in peius principo turi būti laikomasi visose proceso stadijose. Taigi nagrinėjant bylą apeliacine, kasacine tvarka ar perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui nuteistojo padėtis negali būti bloginama, jei procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-175-1073/2019, 2K-7-84-489/2018, 2K-19-1073/2018, 2K-380-942/2015, 2K-164/2014, 2K-276/2012). Laikoma, kad asmens, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas, padėtis yra pabloginama, be kita ko, inkriminavus naujas faktines aplinkybes, sunkinančias asmens teisinę padėtį, perkvalifikavus nusikalstamą veiką į sunkesnę, sugriežtinus nuosprendžiu paskirtą bausmę, kartu su bausme paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę, nuteisus išteisintą asmenį ar asmenį, kuriam byla buvo nutraukta, priteisus didesnį nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą ir pan. (Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAyLTUxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-202-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-202-511/2019">2K-202-511/2019</a>).
22. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas dėl 2019 m. sausio 11 d. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nesutinkant su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimu ir paskirta bausme paduotas tik nuteistojo R. J.. Nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo R. J. skundą, apeliacinės instancijos teismas negalėjo pabloginti apelianto teisinės padėties, t. y. priimti tokio sprendimo, kuris apeliantui būtų mažiau palankus nei jo skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis. Pažymėtina, kad šių iš non reformatio in peius principo kylančių reikalavimų, kai byloje yra paduotas tik nuteistojo apeliacinis skundas, negali paneigti prokuroro išreikštas prašymas bloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teisme, jei byloje nepaduotas toks jo apeliacinis skundas. Laikantis non reformatio in peius principo, nuteistojo R. J. padėtis dėl jo paduoto skundo taip pat negali būti bloginama išnagrinėjus kasacinę bylą pagal prokuroro paduotą kasacinį skundą. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje susidariusią situaciją, minėtų reikalavimų turi būti paisoma sprendžiant ir BK 64¹ straipsnio taikymo klausimą. Atitinkamai nepagrįstu laikytinas kasatoriaus prašymas pakeitus 2019 m. balandžio 30 d. apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir panaikinus BK 64¹ straipsnio taikymą nuteistajam R. J. paskirti galutinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
23. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl BK 64¹ straipsnio taikymo galimybių, kai byloje yra paduotas tik nuteistojo apeliacinis skundas, išlieka aktuali šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų, sudarančių galimybes apeliacinės instancijos teismui, skiriant bausmę, ją sumažinti vienu trečdaliu, nustatymo svarba. Minėta, kad BK 64¹ straipsnio taikymą byloje lemia, be kita ko, tai, ar asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Asmens prisipažinimas kaltu sietinas su tokia asmens pozicija ne tik ikiteisminio tyrimo ar (ir) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, bet taip pat, esant paduotam apeliaciniam skundui, apeliacinės instancijos teisme. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką konstatuojamas tada, kai asmuo pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Sprendžiant dėl asmens prisipažinimo nustatytina ir tai, ar jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Nuo įprastinės teismų praktikos nenukrypstama ir tais atvejais, kai asmens prisipažinimas konstatuojamas jam pripažįstant esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigiant (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE2LTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-516-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-516-697/2015">2K-516-697/2015</a>). Asmens prisipažinimas kaltu BK 64¹ straipsnio 2 dalies prasme turi būti objektyviai įvertintas pagal bylos aplinkybių visumą.
24. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, konstatavęs BK 64¹ straipsnyje nustatytų sąlygų visumą, pagrįstai R. J. skiriamą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad nuteistasis R. J. paduotame apeliaciniame skunde, skirtingai nei pirmosios instancijos teisme, savo kaltę pripažino tik iš dalies (be kita ko, neigė esmines įvykio aplinkybes), ginčijo padarytų nusikalstamų veikų kaltės formą; dėl tokios nuteistojo pozicijos pasikeitimo apeliacinės instancijos teisme tenkintas R. J. prašymas atnaujinti ir atlikti įrodymų tyrimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismui perkvalifikavus nuteistojo padarytą veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį ir skiriant naują subendrintą bausmę už visas nuteistojo R. J. padarytas nusikalstamas veikas nebeliko visumos sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad dėl nagrinėjamoje byloje susidariusios situacijos apeliacinės instancijos teismas, nustatęs išnykusią BK 64¹ straipsnio taikymo sąlygą – asmens prisipažinimą, savo sprendimą naikinti šio BK straipsnio taikymą turėjo suderinti ir su minėtais iš non reformatio in peius principo kylančiais reikalavimais.
25. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo ir nesant tam sąlygų nuteistajam R. J. naujai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, taigi netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
26. Išplėstinė teisėjų kolegija, priimdama sprendimą nagrinėjamoje byloje, atsižvelgia į šioje byloje susiklosčiusią situaciją, taip pat į teismams iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies kylančią pareigą teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d., 2011 m. sausio 31 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarimai); į tai, kad būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas tinkamiausiai atskleidžia teisingumo principo turinį ir suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai); į teismų instancinės sistemos paskirtį – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Nagrinėjamoje byloje aktualu ir tai, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką BK 64¹ straipsnis iš esmės įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialią procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai nustatomos šiam straipsniui taikyti būtinos sąlygos (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-386-746/2015, 2K-163/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-1/2014">2A-7-1/2014</a>).
27. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teisme nenustatytos BK 64¹ straipsnio taikymo sąlygos, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad šio straipsnio taikymas apeliacinės instancijos teisme skiriant R. J. bausmę naikintinas. Nagrinėjamu atveju išplėstinė teisėjų kolegija, panaikindama BK 64¹ straipsnio taikymą ir iš naujo paskirdama bausmę nuteistajam R. J., atsižvelgia į garantijas, kylančias iš non reformatio in peius principo, taip pat į tai, kad sprendimo nenaudingumas nuteistajam turi būti objektyvus, o neigiamos pasekmės – realios.
28. Įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių ir taisant apeliacinės instancijos teismo padarytas teisės taikymo klaidas, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendis keistinas ir R. J. galutinė subendrinta bausmė mažintina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendį.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria taikant BK 64¹ straipsnį R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė.
Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, R. J. paskirtą galutinę subendrintą bausmę sumažinti iki vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo.
Kitą Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Aurelijus Gutauskas
Dalia Bajerčiūtė
Pranas Kuconis
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Artūras Ridikas
Tomas Šeškauskas
Arvydas Daugėla
