Baudžiamoji byla Nr. 2K-155-1073/2020
Teisminio proceso Nr. 1-03-4-00012-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1; 1.2.23.2.2.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. gynėjo advokato Žydrūno Ambrizo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2018 m. vasario 13 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendis, kuriuo Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta R. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas, nustatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdamas su bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. Š. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2018 m. sausio 22 d., vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus – vykti pačiam priklausančia transporto priemone mikroautobusu „Mercedes Benz Sprinter“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir A. V. priklausančia priekaba „Indespension“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (toliau – automobilis) iš Lietuvos Respublikos į Ispanijos Karalystę ir pargabenti į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, išvyko automobiliu iš Lietuvos Respublikos į Ispanijos Karalystę, kur 2018 m. vasario 2 d. įmonėje „A. S. L.“, esančioje Ispanijoje, Mursijos (Murcia) mieste, jis įsigijo žemės ūkio padargus – plūgus, į šių konstrukcijas tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki 2018 m. vasario 9 d. nenustatytiems asmenims specialiai įrengtose slėptuvėse paslėpus narkotinės medžiagos, t. y. 79,575 kg kanapių dervos, neteisėtai gabeno šias narkotines medžiagas automobiliu iš Ispanijos Karalystės per Europos šalis į Lietuvos Respubliką, kol 2018 m. vasario 12 d. apie 22.30 val. kelio Nr. A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 97 kilometre, Kalvarijos savivaldybėje, Salaperaugio kaime, Kalvarijos–Budzisko pasienio kontrolės punkte, buvo sustabdytas ir sulaikytas Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto muitinės pareigūnų.
2. Be to, R. Š. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija) už tai, kad bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, šiems Ispanijoje 2018 m. vasario 2 d. įmonėje „A. S. L.“ įgytuose žemės ūkio padarguose, t. y. plūgų konstrukcijose specialiai įrengtose slėptuvėse, paslėpus iki 2018 m. vasario 9 d. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, t. y. 79,575 kg kanapių dervos, vykdydamas jų nurodymus, neturėdamas leidimo pervežti, neteisėtai gabeno šias narkotines medžiagas transporto priemonių junginiu – mikroautobusu „Mercedes Benz Sprinter“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) su priekaba „Indespension“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kol 2018 m. vasario 12 d. apie 22.30 val. kelio Nr. A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 97 kilometre, Kalvarijos savivaldybėje, Salaperaugio kaime, Kalvarijos–Budzisko pasienio kontrolės punkte, buvo sustabdytas ir sulaikytas Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto muitinės pareigūnų.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo R. Š. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, pakeisdamas nuosprendžio dalį dėl bendrininkavimo, nurodė, kad vykdant nusikalstamas veikas veikė ne tik R. Š., bet ir kiti asmenys, kurie nėra nustatyti, t. y. du asmenys, kuriems nuteistasis siuntė nuotraukas su plūgais, o šie nurodė vykti į Ispaniją pargabenti plūgų, domėjosi jo kelione, davė nurodymus iš karto susisiekti, kai R. Š. bus Lietuvoje. Teismas konstatavo, kad visi asmenys iš anksto buvo susitarę daryti nuskalstamas veikas, tačiau nėra nustatyti visi bendrininkų grupei būtinieji požymiai – nėra nustatyta, jog nors vienas iš bendrininkų yra R. Š. inkriminuotos ir nustatytos nusikalstamos veikos vykdytojas. Veikų aprašomosiose dalyse nurodoma, kad R. Š. vykdė nenustatytų asmenų nurodymus pargabenti narkotines medžiagas į Lietuvą ir šie veiksmai apibūdina organizatoriaus, o ne vykdytojo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs dviejų vykdytojų, padarė išvadą, kad R. Š. įvykdė nusikalstamas veikas bendrininkaudamas, t. y. veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis (BK 24 straipsnio 1 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistojo R. Š. gynėjas advokatas Žydrūnas Ambrizas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžius ir baudžiamąją bylą R. Š. nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis priimtas netinkamai pritaikius BK bendrosios ir specialiosios dalies normas – BK 2 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistojo veika neatitinka nusikaltimų sudėties. Iš esmės pažeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos, nes apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo įrodymų vertinimo taisyklėmis, pažeidė BPK 7 straipsnį, 22 straipsnio 3 dalį, 44 straipsnio 5, 6 dalis, tai neleido pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikyti baudžiamojo įstatymo pagal BK 2 straipsnio 4 dalies ir 24 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
4.2. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, kad kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, t. y. suprato, kad gabena narkotinę medžiagą, ir tai atliko sąmoningai, norėjo taip veikti. Teismai padarė neteisingą išvadą, jog šioje byloje yra nustatytas R. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų būtinasis požymis – kaltė (tiesioginė tyčia). Apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas R. Š. kaltę, deklaravo, kad asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan., akcentavo teismų praktiką, kurioje kalbama apie aplinkybes, kai kaltininkas žinojo apie gabenamą krovinį, bet galimai nesuvokė, kad tai narkotinės medžiagos, nesuvokė medžiagos kiekio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-60/2014, 2K-604/2014). Tačiau šiose kasacinėse nutartyse aptariami atvejai, kai kaltininkas teigia, jog jis nežinojo, koks yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis, jų koncentracija. Nuteistasis teigia, kad gabeno legalias prekes, t. y. žemės ūkio padargus, ir apskritai nežinojo apie juose paslėptas medžiagas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad R. Š. suvokė, jog jo gabenamuose padarguose yra narkotinės medžiagos. Teismų įvardytų įrodymų, patvirtinančių narkotinių medžiagų aptikimą, pobūdį ir kiekį, nuteistasis niekada ir neginčijo. Tačiau šie įrodymai nei patys savaime, nei kartu su kitais bylos duomenimis nepatvirtina nuteistojo kaltės.
4.3. Apeliacinės instancijos teismas, nesiaiškinęs, kokiu tikslu nuteistasis anksčiau prašė R. D. paskolinti priekabą, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, kad didesnės priekabos nuteistasis ieškojo dar neturėdamas užsakymų pargabenti krovinį iš Ispanijos, tuo labiau išvadą apie R. Š. rengimąsi gabenti narkotines medžiagas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad liudytoja T. K. teisme davė iš esmės tapačius kaip ir ikiteisminiame tyrime parodymus, kurie skiriasi tik vieninteliu elementu – kad ne R. Š., o vadinamasis R. pirko plūgus ir pateikė duomenis apie perkančiąją įmonę, sumokėjo pinigus pardavėjui. Tačiau būtent ši aplinkybė turi esminę reikšmę įrodinėjant R. Š. kaltę. Liudytoja T. K. apie šią aplinkybę nebuvo klausiama pirmosios apklausos metu, kuri buvo atliekama pažeidžiant baudžiamojo proceso normas, arba tai nebuvo įrašyta į protokolą. T. K. faktiškai turėjo įtariamojo statusą, kuris jai nebuvo suteiktas tik dėl to, kad ji nevyko kartu su R. Š.. Teisėjų kolegija, vertindama šios liudytojos parodymus, akivaizdžiai ignoravo šį jos statusą. Liudytojo G. A. L. (G. A. L.) parodymai dėl visų esminių detalių atitinka tiek T. K., tiek R. Š. parodymus (perkant plūgus dalyvavo trys asmenys – be nuteistojo ir T. K., dar vienas asmuo, o dokumentus sąskaitai išrašyti iš to asmens pateikė T. K.). Tačiau teismai nuteistojo kaltės aspektu liudytojų G. A. L. ir T. K. parodymų neanalizavo ir nevertino.
4.4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo kaltę patvirtina ir paties nuteistojo parodymai. Tačiau pati kolegija neįžvelgė juose jokių prieštaravimų, taip pat dėl tos parodymų dalies, kad dėl nusikalstamos veikos galėjo būti atsakingi nuteistojo nurodyti R. S. ir S.. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesutiko tik su ta nuteistojo parodymų dalimi, kurioje jis tvirtino nežinojęs apie jo gabenamuose žemės ūkio padarguose paslėptas narkotines medžiagas. Skunde pažymima, kad parodymus apie galimai nusikaltimą dariusius asmenis R. Š. teikė nuo pat pradžių, kad, R. Š. žiniomis, nurodyti asmenys S. ir R. S. organizavo plūgų, o ne nuteistajam tariamai žinomą narkotinių medžiagų gabenimą. R. Š. apie tuos asmenis pateikė tyrimui ir teismui tokius duomenis, kokius žinojo. Apie R. S. tokius pačius duomenis, apie kokius buvo klausinėjama, nurodė ir liudytoja T. K.. R. S. paso kopiją R. Š. tyrimui pateikė tokią, kokią gavo, ir pateikė tik tuomet, kai tai objektyviai galėjo. Nei realiai rastų asmenų pavarde R. S., nei pase esančios nuotraukos liudytojams G. A. L. ir T. K. nebuvo pateiktos atpažinti, o įrodinėjant R. Š. kaltę teismo sprendime remtasi ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybiniu pranešimu apie telefonu atliktą apklausą, kuri neatitinka BPK 20 straipsnyje nurodytų reikalavimų.
4.5. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje visiškai nevertintos aplinkybės, kad R. Š. nuo pat sulaikymo siūlė įmontuoti sekimo įrangą ir su šia įranga toliau tęsti kelionę siekiant nustatyti tikruosius nelegalaus krovinio savininkus. Neprisimindamas adreso, kur gyvena asmuo vardu S., siūlėsi parodyti jo gyvenamąją vietą. Tačiau visos šios nuteistojo nurodytos aplinkybės BPK nustatyta tvarka nebuvo patikrintos, galimi nusikalstamos veikos organizatoriai ir vykdytojai nebuvo ieškomi. Motyvai, kodėl šių aplinkybių nereikia tirti, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose aptarti nebuvo.
4.6. Teismai vadovavosi liudytojo R. V. parodymais, tačiau nevertino, ar šie parodymai atitinka tiesą – ar plūgų varžtai iš tiesų buvo sukinėti, ar kai kurios plūgų dalys buvo perdažytos. Žemės ūkio padargų apžiūros protokolo duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina. Be to, įprastiniais įrankiais atsukti plūgų detalių nepavyko, o prireikė metalui pjauti skirtų įrankių. Stipriai užveržti varžtai nėra akivaizdžiai matomi požymiai, kuriuos kraudamas į automobilį R. Š. objektyviai galėjo matyti. Liudytojo R. V. parodymų prieštaravimai teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalinti, nurodytos aplinkybės nebuvo ištirtos. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad neįtikėtini nuteistojo R. Š. parodymai, kad jis neužuodęs jokio dažų kvapo, nepastebėjęs perdažymo, nes jis pats dalyvavo perkant šiuos plūgus ir jų priedus, gabenant Ispanijoje ir iš Ispanijos į Lietuvą, pagrįsta ne objektyviais įrodymais, o tik subjektyviu liudytojo R. V. pojūčiu ir vertinimais ir vertinama kaip prielaida. Liudytojai muitinės pareigūnai L. Č. ir K. S., dirbę kartu su R. V. sulaikant R. Š., liko neapklausti.
4.7. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad aplinkybė, jog dėl plūgų gabenimo su R. Š. tarėsi S., o ne įmonė, kurios vardu sąskaitą išrašė G. A. L., netiesiogiai patvirtina, jog R. Š. suprato, kad jam pateiktos sąskaitos faktūros skirtos tikrajai jo gabenamų plūgų ir jų priedų pristatymo vietai užmaskuoti. R. nurodytus duomenis apie įmonę ir plūgų pristatymo vietą pardavėjui sąskaitoms išrašyti pateikė T. K., kuri nėra patraukta baudžiamojon atsakomybėn už bendrininkavimą gabenant narkotines medžiagas ar klastojant dokumentus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad R. Š. būtų žinojęs apie sąskaitose nurodytų duomenų fiktyvumą. Tai, kad apie plūgų pargabenimą nuteistasis tarėsi su S., savaime nereiškia, kad jis turėjo suprasti, jog šie žemės ūkio padargai reikalingi užsakovui asmeniškai, o ne kokiai nors jo atstovaujamai žemės ūkio ar prekybos įmonei. Byloje taip pat nėra duomenų, kad žemės ūkio padargus R. Š. būtų gabenęs kur nors kitur, o ne į sąskaitoje nurodytą įmonę. Todėl nurodyta teismo išvada yra prielaidos pobūdžio.
4.8. Teismo formuluotė, kad R. Š. pats pripažįsta, jog aikštelėje, į kurią buvo vežami plūgai ir jų priedai, galimai buvo galima atlikti ir narkotinių medžiagų paslėpimą plūguose, yra nepagrįsta ir neteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis žinojo, kad toje aikštelėje plūguose bus paslėptos narkotinės medžiagos. Nuteistasis, atsakydamas į klausimus, pasakė savo nuomonę.
4.9. R. Š. kaltę teismas grindė ir teiginiu, kad jis iš anksto ieškojo Ispanijos interneto puslapių, kuriuose būtų žemės ūkio padargai, nėra logiškas nuteistojo aiškinimas, jog jis užsiėmė tik prekių pargabenimu, nes turint tikslą tik gabenti prekes nereikia ieškoti šių prekių ir jų dar įsigyti įmonės, su kuria nebuvo bendrauta, vardu. Kasatorius pažymėjo, kad kelionės tikslas buvo parvežti žemės ūkio padargus, kurie jau turėjo būti nupirkti. Tačiau kadangi jie dar nebuvo nupirkti, plūgų ieškoti nuteistasis padėjo prašomas R., kuris sprendė apie tai, kiek, kokio dydžio konstrukcijos ir rūšies plūgų reikia, nurodė įmonės rekvizitus, pats mokėjo už juos. Liudytoja T. K. patvirtino, kad plūgus G. A. L. įmonėje išsirinko R. Liudytojas G. A. L. nurodė, kad būtent moteris pateikė įmonės „I“ duomenis. Be to, R. Š. gabeno ir daug kitų prekių, kurių pagal klientų užsakymą ieškojo Ispanijoje ir nupirko. R. Š., sužinojęs apie plūgų vežimą, norėjo pasižiūrėti, kokie būtent plūgai yra Ispanijoje, kokie jų gabaritai ir kaip jam reikės transportuoti. Būnant Ispanijoje R. dar prašęs ieškoti įmonių, kurios užsiima žemės ūkio padargais. Dėl šių priežasčių ieškojo plūgų internete. Todėl išvada, kad nuteistasis iš anksto ruošėsi vežti ne plūgus, o narkotines medžiagas, yra teismo prielaida.
4.10. Nesutinkama su teismų išvadomis dėl „Cover Me“ telefono programėlės bei nuteistojo bendravimo su R. ir S.. Šiuolaikinėje komunikacijų sistemoje tokios telefono programos naudojimas nė kiek neperžengia normos ribų, jei asmuo stengiasi apsaugoti savo korespondenciją nuo pašalinių asmenų žinios. Šios programos naudojimas jokių reikšmingų aplinkybių apie R. Š. kaltę neatskleidė, todėl nėra jokio pagrindo to savaime vertinti kaip siekimo paslėpti nusikalstamą veiką. Dėl nuteistojo bendravimo su R. ir S. pažymėta, kad šias aplinkybes nuteistasis nurodė, kai tik buvo apie tai paklaustas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad R. Š. siekė nuslėpti narkotikų gabenimą.
4.11. Svarbu, kad slėptuvės buvo įrengtos ne R. Š. priklausančiame automobilyje, o žemės ūkio padarguose, į jas patekti reikėjo nemažai pastangų ir laiko. Akivaizdus ir kitų asmenų dalyvavimas užsakant ir įgyjant plūgus. Taip pat nebuvo jokių objektyvių įrodymų apie nuteistojo sąlytį su narkotine medžiaga ar jos pakuote, nors buvo rasti nenustatyto asmens pirštų atspaudai ant giliai paslėptų paketų. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis žinojo, kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis įrengė tas slėptuves ir paslėpė jose narkotines medžiagas, kuriais remiantis galima būtų neabejotinai pripažinti buvus R. Š. tyčią gabenti narkotines medžiagas. Teismas, iš esmės remdamasis narkotinių medžiagų radimo faktu, sprendė, kad R. Š. kaltė įrodyta nusikaltimo dalyku, ir netiesioginių įrodymų tendencingu interpretavimu, ir padarė prielaidos pobūdžio išvadą, kad nuteistajam buvo privalu žinoti apie slėptuvių įrengimą ir narkotinių medžiagų paslėpimą jose. Vien tik nuteistajam nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nulemtų kitų asmenų valios, visuma negali būti pakankamas pagrindas spręsti apie jo kaltę padarius labai sunkų nusikaltimą.
4.12. Apeliacinės instancijos teismas, neišnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentų dėl papildomų duomenų nustatymo, iki galo nepatikrino bylos pagal apeliacinį skundą ir į esminius skundo argumentus dėl R. Š. kaltės neatsakė tinkamai, kaip to reikalauja BPK normos (320 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu buvo pažeista bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarka, padaryti esminiai BPK pripažinimo įrodymais ir įrodymų vertinimo normų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės į teisingą, nešališką teismą ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
4.13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija panaikino R. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas, nustatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, jis padarė veikdamas su bendrininkų grupe. Nenustačius dviejų vykdytojų, konstatuotas bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pripažino esant įrodyta, kad R. Š. jau iš anksto ruošėsi nusikalstamai veikai – pats ieškojo priekabos, tinkamų plūgų dar prieš išvykdamas į Ispaniją, o vėliau Ispanijoje – kartu ir su R.. R. Š. nuteistas už tai, kad pats įsigijo žemės ūkio padargus, kuriuose nenustatyti asmenys paslėpė narkotines medžiagas. Taip teismas kaip ir pripažino veikus jį grupe su nenustatytu asmeniu, įvardytu kaip R.. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kaltinime konstatavo aplinkybes, kurios nėra nustatytos bylos nagrinėjimo metu, – tiek pats nuteistasis, tiek liudytojai T. K. ir G. A. L. patvirtino, kad už žemės ūkio padargus mokėjo R.. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, panaikindama R. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. veikimą su bendrininkų grupe, padarė savo pačios tariamai nustatytoms aplinkybėms prieštaraujančią išvadą.
4.14. Pirmosios instancijos teismas, iš kaltinimo pašalinęs narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybę, konstatavo, kad nėra pakankamai ją pagrindžiančių objektyvių įrodymų, tačiau esant tiems patiems įrodymams pripažino juos pakankamais R. Š. nuteisti už narkotinių medžiagų gabenimą. Šiomis aplinkybėmis tiek apygardos, tiek apeliacinės instancijos teismas iš esmės pripažino, kad R. Š. nežinojo apie medžiagų paslėpimą jo gabenamuose žemės ūkio padarguose, tačiau žinojo, kad jas gabena.
4.15. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas netenkino nė vieno prašymo atlikti R. Š. ir jo gynėjo nurodytus veiksmus ir ištirti papildomus įrodymus, galimai paneigiančius R. Š. kaltę. Prašymai, atsižvelgiant į jų turinį ir pobūdį, byloje nesant akivaizdžių nuteistojo kaltės įrodymų, nėra visiškai hipotetiniai ir neturintys racionalaus pagrindo. Pirmosios instancijos teismas visus nuteistojo ir jo gynėjo prašymus papildomai ištirti prašymuose nurodytas aplinkybes dėl esminės gynybinės versijos, pagrindžiant BK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto tarpinio vykdytojo buvimą, kai pasitelkiamas asmuo, kuris dėl veikos nėra kaltas, atmetė. Apeliacinės instancijos teismas dėl apeliaciniame skunde papildomai prašomų ištirti aplinkybių ir galimo R. Š. kaip tarpinio vykdytojo vaidmens visiškai nieko nepasisakė. Gynėjų prašymas atlikti byloje įrodymų tyrimą atmestas nesiremiant teisine argumentacija. Be pagrindo atsisakant ištirti apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, užkertamas kelias pateikti nuteistojo nekaltumą patvirtinančius duomenis. Tai kelia abejonių dėl šališkumo ir pažeidžia lygiateisiškumo bei nekaltumo prezumpcijos principą.
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Šarūnas Astrauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo R. Š. gynėjo advokato Žydrūno Ambrizo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Kasatorius, aptardamas liudytojų R. D., A. V., T. K., R. V. bei paties R. Š. parodymų turinį ir pateikdamas subjektyvų jų vertinimą, pateikia savo subjektyvia nuomone pagrįstą byloje nustatytų aplinkybių bei surinktų įrodymų vertinimo versiją. Dėl nuteistojo argumentų, susijusių su netinkamai atliktu įrodymų vertinimu ir atsisakymu tenkinti gynybos prašymus dėl būtinybės atlikti procesinius veiksmus, atkreipia dėmesį, kad abiejų instancijų teismai laikėsi visų BPK nustatytų bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Iš skundžiamų procesinių sprendimų turinio akivaizdu, jog teismai išsamiai aptarė įvykio vietos apžiūros protokolo, daiktinių įrodymų apžiūros protokolų, specialisto išvados duomenis, liudytojų R. V., R. D., A. V., T. K., G. A. L. bei paties nuteistojo R. Š. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktų parodymų turinį. Duomenys buvo vertinami ne tik atskirai, bet ir sujungiant į vientisą loginę grandinę. Kasatorius, akcentuodamas žemesnės instancijos teismų netinkamai atliktą įrodymų vertinimą, atkreipė dėmesį į tai, jog abiejų instancijų teismai netenkino gynybos teikiamų prašymų atlikti procesinius veiksmus, tokiu būdu baudžiamąją bylą nagrinėjo šališkai ir vienpusiškai. Minėtų argumentų kontekste pažymėta, kad vien ta aplinkybė, jog baudžiamąją bylą nagrinėję teismai netenkino visų gynybos prašymų atlikti konkrečius procesinius veiksmus, nesuteikia pagrindo konstatuoti teismų šališkumą.
5.2. Abiejų instancijų teismai priėmė teisėtus, BPK reikalavimus atitinkančius sprendimus, o kasatoriaus akcentuotų BPK nuostatų pažeidimų nenustatyta. Kasaciniame skunde pateikti bei neva BPK 369 straipsnio 3 dalies taikymą suponuojantys argumentai vertintini išimtinai kaip nuteistojo siekis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtus įrodymus vertinti iš naujo ir nuteistajam nustatyti naujas, paremtas savita įvykių interpretacija, palankias faktines aplinkybes.
5.3. Nuteistojo gynėjas pažymėjo, kad BK 260 straipsnio 3 dalis nuteistajam buvo pritaikyta nenustačius visų šiam nusikaltimui inkriminuoti būtinų požymių, būtent kaltės. Analogiškų argumentų pagrindu nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą. Baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjusi trijų teisėjų kolegija išsamiai ir motyvuotai aptarė minėtus argumentus ir pagrįstai konstatavo, jog baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo bendrą suvokimą apie gabenamo krovinio pobūdį. Visuma aplinkybių, būtent – priekabos gabenimas į Ispanijos Karalystę, neturint jokio užsakymo, šių veiksmų atlikimas ne įmonės, o kartu su nuteistuoju veikusių, bet tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai, konspiracinio pobūdžio bendravimas su minėtais asmenimis, paties nuteistojo pripažinimas apie draudžiamų medžiagų pakrovimo į aikštelėje stovinčią transporto priemonę galimybę, patvirtina, kad nuteistasis bendrais bruožais suvokė, jog gabena labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Teismai tinkamai nuteistojo veiksmus priskyrė BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėčiai. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis, transporto priemonėje gabendamas žemės ūkio padargus, turėjo tikslą kartu gabenti ir draudžiamas medžiagas bei šį tikslą realizavo. Jis suvokė, kad gabena labai didelį kiekį narkotinių medžiagų iš Ispanijos Karalystės, norėjo taip veikti ir dėjo nemažas pastangas šiam tikslui pasiekti.
5.4. Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai pašalino nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikimą su bendrininkų grupe. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog nuteistasis veikė ne vienas, tačiau duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti veikimą su bendrininkų grupe, nepakako – negalima nustatyti visų bendrininkų grupei būtinų požymių, būtent konkretaus, bendrininko požymius atitinkančio asmens, kuris tiesiogiai realizuotų visą nuteistajam inkriminuotą nusikalstamą veiką arba jos dalį.
5.5. Nagrinėjamoje byloje baudžiamasis įstatymas buvo taikomas tinkamai. Skundžiami abiejų teismų procesiniai sprendimai yra priimti vadovaujantis tiek BK nuostatomis, tiek dėl BK 260 straipsnio 3 dalies formuojama teismų praktika. Kasaciniame skunde pateikti argumentai pakartoja apeliacinio skundo turinį ir nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamus abiejų instancijų teismų sprendimus.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo R. Š. gynėjo advokato Žydrūno Ambrizo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ir BPK pažeidimų
7. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK
8. Taigi, kasacinės instancijos teismas žemesniųjų instancijų teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Dėl to tie kasacinių skundų argumentai, kurie susiję su atskirų įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik baudžiamojo įstatymo taikymo bei BPK normų laikymosi aspektu.
9. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio skundo teiginiai dėl liudytojų G. A. L. ir T. K. parodymų neanalizavimo ir nevertinimo, liudytojo R. V. parodymų netinkamo vertinimo buvo dėstomi ir apeliaciniame skunde, jie, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo išsamiai išanalizuoti tiek atskirai, tiek atsižvelgiant į bendrą surinktų, patikrintų ir įrodymais pripažintų duomenų kontekstą (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 19–21 punktai) ir pripažinti pakankamais bei patikimais, sudarančiais nuoseklią ir logišką grandinę R. Š. kaltei nustatyti ir pagrįsti. Nepagrįsti ir kasacinio skundo teiginiai dėl R. Š. parodymų vertinimo, nes apeliacinės instancijos teismas nuosekliai apie juos pasisakė nuosprendžio 16 punkte.
10. Kasaciniame skunde teismų šališkumą ir kaltinamojo teisės į teisingą procesą pažeidimą kasatorius taip pat grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas atmesdavo nuteistojo ir jo gynėjo prašymus, atitinkamai apeliacinės instancijos teismas niekaip nepasisakė apie šiuos apeliacinio skundo argumentus.
11. Atkreiptinas dėmesys, kad spręsti, kurie šalių prašymai yra pagrįsti ir tenkintini, o kurie atmestini, yra teismo prerogatyva. BPK 241 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisiamojo posėdžio pirmininkas imasi visų įstatymų nurodytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. Jis šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su byla ir kas nepagrįstai užtęsia bylos nagrinėjimą. Tai, kad ne visi gynybos prašymai teisminio proceso metu buvo patenkinti, nesudaro pagrindo konstatuoti teismo šališkumą.
12. Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2012, 2K-88/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-467/2013). Vadinasi, apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas.
13. Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorius pirmosios instancijos teismui teikė keturis prašymus, kuriuos pakartojo ir apeliaciniame skunde, – atlikti atpažinimą iš paso kopijos fotonuotraukos, išreikalauti išskirto į atskirą ikiteisminio tyrimo dėl nenustatytų asmenų medžiagą, apklausti du liudytojus. Pažymėtina, kad 2019 m. vasario 4 d. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolinėje nutartyje, priimtoje išklausius visų proceso dalyvių nuomones, yra išdėstyti išsamūs motyvai, kuriais atmetami gynėjo prašymai tiek dėl atpažinimo pagal nuotraukos kopiją netenkinimo, tiek dėl išskirto ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenų išreikalavimo (5 t., b. l. 37), o 2019 m. kovo 4 d. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokole yra išdėstyti išsamūs motyvai, kuriais atmetami gynėjo prašymai apklausti liudytoją L. S. ir V. M. (5 t., b. l. 68). Teismas sprendimą atmesti prašymą įvykdyti atpažinimą iš paso kopijos fotonuotraukos motyvavo, be kita ko, tuo, kad byloje nustatyta, jog paso pagal išduotą numerį nėra, asmuo su paso kopijoje nurodytu asmens kodu Lietuvos Respublikos gyventojų registre nerastas, neaišku, kokio asmens nuotrauka yra pateiktoje paso kopijoje, dėl to nėra galimybės užtikrinti atpažinimo procedūrai taikomų BPK reikalavimų tinkamo realizavimo. Dėl prašymo apklausti gynybos siūlomus liudytojus pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neaišku, kokias tyrimui reikšmingas aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti nurodomų liudytojų parodymai, be to, jų apklausa būtų susijusi su kaltinimo ribų išplėtimu, todėl pripažino, kad gynėjo prašymai yra nekonkretūs. Dėl analogiškų gynėjo prašymų apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir juos motyvuotai atmetė 2019 m. spalio 31 d. teisiamojo posėdžio protokoline nutartimi (6 t., b. l. 24). Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kuriais yra aptariami ir atmetami apeliacinio skundo motyvai dėl kitų keltų klausimų, yra išsamūs, nuoseklūs ir pakankami R. Š. kaltei nustatyti bei pagrįsti, apie tai plačiau bus pasisakoma ir tolesnėje nutarties dalyje.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinio skundo argumentai dėl BPK pažeidimų yra prieštaraujantys bylos medžiagai bei teismų sprendimų turiniui.
Dėl bendrininkavimo
15. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimui būdinga tai, kad darant tą pačią nusikalstamą veiką dalyvauja – bendrai veikia – du ar daugiau nusikalstamos veikos subjektų. Asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamą veiką, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti keliomis formomis: a) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys visiškai realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (paprasta bendrininkavimo forma); b) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys iš dalies realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius arba kai kurie visiškai, o kiti tik iš dalies (paprasta bendrininkavimo forma); c) be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys, kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme nurodytais padariniais (sudėtinga bendrininkavimo forma) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-577/2011, 2K-296/2013, 2K-599-976/2015).
16. Sprendžiant, ar galima konstatuoti byloje bendrininkavimo buvimą su nenustatytu asmeniu, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlio į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Nenustatytas asmuo iš tiesų gali būti žinomas, bet pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, pagaliau apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos. Todėl bendrininkavimo su asmeniu, įvardytu kaip nenustatytas asmuo, pašalinimas iš kaltinimo neturi būti sprendžiamas formaliai, o bendrininkavimo konstatavimas tokiu atveju nebūtinai reiškia netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2009">2K-P-9/2009</a>, 2K-146-511/2016, 2K-370-693/2017).??????
17. Šioje byloje buvo nustatyti bent du asmenys, kuriuos nuteistasis įvardija kaip R. ir S., kurių ikiteisminio tyrimo metu nustatyti nepavyko (tyrimas dėl jų atskirtas į savarankišką). Liudytojai T. K., G. A. L. patvirtino, kad perkant plūgus, be T. K. ir R. Š., buvo ir dar vienas asmuo, kuriam apie 40–45 metai. Iš nuteistojo R. Š. telefone esančios programėlės „Cover Me“ matyti, kad buvo du asmenys, kuriems nuteistasis siuntė nuotraukas su plūgais, kurie nurodė jam vykti į Ispaniją pargabenti plūgų, domėjosi jo kelione, nurodė iš karto susisiekti, kai R. Š. bus Lietuvoje. Taigi šie bylos duomenys apeliacinės instancijos teismui leido padaryti pagrįstą išvadą apie tai, jog R. Š. įvykdė nusikalstamas veikas bendrininkaudamas, t. y. veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis (BK 24 straipsnio 1 dalis).
18. Kasaciniame skunde išdėstomas teiginys, kad apeliacinės instancijos teismo išvados, susijusios su atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y. R. Š. veikimo su bendrininkų grupe, pašalinimu, prieštarauja pačiame nuosprendyje konstatuotoms faktinėms aplinkybėms, jog nuteistasis kartu su minėtu R. ieškojo žemės ūkio padargų ir pats įsigijo plūgus, yra nepagrįstas. Atkreipiamas dėmesys, kad R. Š. inkriminuotas vienas iš alternatyvių BK 260 straipsnio 3 dalies veiksmų – labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimas. Tai, kad nenustatyti asmenys savo veiksmais nerealizavo nusikalstamos veikos sudėties objektyviojo požymio, t. y. pačios veikos (gabenimo), taigi – nėra vykdytojai, nesudaro prielaidos paneigti nuteistojo bendrininkavimo rengiantis nusikalstamos veikos darymui fakto konstatavimą. Savo ruožtu išvada, kuria pašalinta veikų padarymo bendrininkų grupe aplinkybė, yra logiška ir nuosekli byloje nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimo išdava.
Dėl nuteistojo R. Š. tyčinės kaltės nustatymo
19. Kasacinio skundo, kaip ir apeliacinio skundo, teiginiai, susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu, yra iš esmės susiję su nuteistojo kaltės nustatymo pakankamumu ir patikimumu.
20. Nusikalstama veika, nustatyta BK 260 straipsnyje, padaroma tiesiogine tyčia – ją darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką tai reiškia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2009, 2K-587/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-604/2014).
21. Taigi asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą (taip pat ir už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimą) atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426-507/2016). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo, gavęs pasiūlymą gabenti siuntinius iš vienos valstybės į kitą, žinoma, gali sąmoningai nesidomėti, netikrinti, kokius konkrečius daiktus ar medžiagas siūloma gabenti, koks yra jų kiekis, tačiau toks elgesys draudžiamų medžiagų gabenimo atveju negali būti vertinamas nei kaip draudžiamas medžiagas gabenančio asmens, nei kaip kitų asmenų, dalyvavusių bendrininkaujant tokio pobūdžio kelionėje, baudžiamąją atsakomybę šalinanti ar kaltę paneigianti aplinkybė. Pagal formuojamą teismų praktiką asmens sąmoningas sutikimas su tokiais pasiūlymais, kaip ir tokios siuntos, kurioje vėliau randamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, gabenimas, turi būti vertinamas kaip nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-604/2014, 2K-426-507/2016).
22. Susipažinus su bylos medžiaga bei teismų sprendimų motyvais aptariamu aspektu konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo spręsti priešingai. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, „darant tokias nusikalstamas veikas, kurios numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, imamasi visų įmanomų galimybių, kad nebūtų sužinoma apie jų padarymą, ir bandoma visaip kaip nuslėpti savo indėlį jų daryme. Dėl šių priežasčių jau labai retais atvejais būna nustatomi tiesioginiai įrodymai, kurių pagrindu galima asmenį pripažinti kaltu, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką netiesioginiai įrodymai taip pat turi įrodomąją vertę, nes tokie įrodymai iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Įrodymų patikimumas nustatomas išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.“ Ši teismo išvada atitinka tiek įstatymu įtvirtintą reguliavimą, tiek teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018, 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019), tiek ir situaciją nagrinėjamoje byloje. Teismų išvados apie R. Š. kaltę ir kitus subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius, t. y. kad nuteistasis suvokė, jog jis bendrai su nenustatytais asmenimis siekia neteisėtai pargabenti ir pargabeno iš Ispanijos į Lietuvą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, padarytos įvertinus liudytojų T. K., G. A. L., R. V., A. V. bei R. D. parodymus, apžiūrų protokolus, kurie vienareikšmiškai rodo R. Š. veiksmų kryptingumą ir tikslingumą – išankstinį rengimąsi vykti į Ispaniją neturint jokių konkrečių užsakymų, aktyvią neteisėtų medžiagų gabenimo priemonių paiešką, pasitelkiant specializuotą programą palaikomus nuolatinius kontaktus su nenustatytais asmenimis tiek perkant plūgus, tiek vėliau teikiant informaciją apie kelionės į Lietuvą eigą, nuteistojo elgesį pasienio kontrolės punkte ir t. t.
23. Kasatoriaus teigimu, teismai pripažino, kad nuteistasis nežinojo apie narkotinių medžiagų paslėpimą, tačiau suprato, kad jas gabena, kadangi R. Š. nuteistas už narkotinių medžiagų gabenimą, bet tie patys esami įrodymai pripažinti nepakankamais narkotinių medžiagų įgijimui inkriminuoti ir tokia aplinkybė iš kaltinimo pašalinta. Tokia kasatoriaus išvada yra klaidinga. Kaip jau minėta, BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodomos kelios alternatyvios veikos. Šios turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę, todėl kiekviena iš jų privalo būti savarankiškai įrodyta, bet ne preziumuojama ir „išvedama“ iš kitų BK 260 straipsnio 3 dalies alternatyvių veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-159/2011). Taigi, konstatavimas, kad R. Š. gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų, savaime nereiškia, kad šias medžiagas nuteistasis ir įgijo. Juo labiau klaidinga teigti, kad asmuo negali suprasti, jog gabena narkotines medžiagas, jeigu jų pats neįgijo. Kasatorius nepagrįstai nagrinėjamoje situacijoje narkotinių medžiagų įgijimo veiksmą išimtinai tapatina su nuteistojo suvokimu apie minėtų medžiagų paslėpimą bei jų ruošimu gabenti. Nagrinėjamu atveju teismai tiksliai įvardijo teisinę reikšmę turinčius objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius ir nustatė su jais susietą nuteistojo kaltės turinį.
24. Taigi, pagal pagrįstai įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes R. Š. tinkamai pritaikytos BK bendrosios ir specialiosios dalies teisės normos ir nustatytas teisingas jo padarytų veikų kvalifikavimas. Dėl to tenkinti kasatoriaus R. Š. gynėjo prašymą – naikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti – nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. Š. gynėjo advokato Žydrūno Ambrizo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Artūras Ridikas
Sigita Jokimaitė
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
