Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-510/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-01930-2011-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.1; 45.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas), Dalios Vasarienės (pranešėja) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Dainava“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lesto“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Dainava“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „GCW“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Lesto“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus Dainava“ 45 045,93 Lt skolos, 2632,30 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 1 d. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir UAB „GCW“ sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo tiekti elektros energiją UAB „GCW“ naudojamoms (nuomojamoms) administracinėms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), o UAB „GCW“ – sumokėti už pateiktą elektros energiją, galią bei suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą. Ieškovas laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d. pateikė UAB „GCW“ elektros energijos už 45 045,93 Lt, tačiau UAB „GCW“ už prekę nesumokėjo. 2007 m. liepos 25 d. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, UAB „Čilija“ (patalpų nuomininko) ir atsakovo UAB „Vilniaus Dainava“ (patalpų savininko ir nuomotojo) pasirašytas trišalis susitarimas (toliau – ir Susitarimas), kuriuo atsakovas įsipareigojo subsidiariai atsakyti AB „Rytų skirstomieji tinklai“ už UAB „Čilija“ prievolių pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį nevykdymą ar netinkamą vykdymą. UAB „Čilija“ teises ir pareigas, susijusias su nuomojamu objektu, esančiu Vilniuje, A. Vienuolio g. 4, perėmė UAB „GCW“. UAB „GCW“ nustatytais terminais neapmokėjus už elektros energiją, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ kreipėsi į atsakovą su reikalavimu apmokėti skolą, tačiau šis ją apmokėti atsisakė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškovo AB „Lesto“ ieškinį tenkino visiškai.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2007 m. liepos 25 d. trišalio susitarimo 4 punktą, kuriuo atsakovas įsipareigojo subsidiariai atsakyti AB „Rytų skirstomieji tinklai“ už UAB „Čilija“ prievolių pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį nevykdymą ar netinkamą vykdymą, padarė išvadą, kad UAB „GCW“ (kuris perėmė UAB „Čilija“ teises ir pareigas) neįvykdžius ieškovui prievolės sumokėti už elektros energiją, atsakovas tapo subsidiariai atsakingas elektros energijos tiekėjui. Teismas pažymėjo, kad atsakovo, kaip patalpų savininko, subsidiariąją atsakomybę nustato ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97 punktas, kuriuo remiantis, tuo atveju, jei šiose taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas, objekto savininkas yra subsidiariai atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 30 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas atmetė atsakovo argumentą, kad Susitarimas, kuriuo jis buvo įsipareigojęs atsakyti už UAB „Čilija“ prievoles, baigėsi, kai UAB „Čilija“ savo teises ir pareigas pagal nuomos sutartį perdavė UAB „GCW“. Teismo vertinimu, atsakovas, teigdamas, kad esminę reikšmę dėl subsidiariosios atsakomybės prisiėmimo jam turėjo UAB „Čilija“, yra nenuoseklus. UAB „Čilija“ atskyrus UAB „GCW“ ir šiai perėmus visas teises ir pareigas pagal nuomos sutartį, atsakovas nuomos santykių nenutraukė, nors nuomininko asmuo, jo turtinė padėtis ir galimybės įvykdyti prisiimtas prievoles nuomotojui taip pat turi esminę reikšmę.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 18 ir 97 punktus, 2007 m. liepos 25 d. trišalį susitarimą, aplinkybę, kad UAB „GCW“ perėmus UAB „Čilija“ teises ir pareigas pagal nuomos sutartį, nuomos sutartis buvo vykdoma toliau ir faktiniu elektros energijos vartotoju tapo UAB „GCW“, sprendė, kad 2009 m. rugsėjo 1 d. elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis neturėtų būti vertinama kaip nauja sutartis, bet ankstesnės sutarties, kuriai atsakovas buvo davęs sutikimą, tęsinys. Priešingu atveju, teismo vertinimu, nuomos santykių tęsimas, atsakovui nesutinkant sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties savo vardu ir kartu neduodant sutikimo tokią sutartį sudaryti pačiam UAB „GCW“, taptų objektyviai neįmanomas. Atsakovo faktinis elgesys, kuriuo jis tęsė nuomos teisinius santykius, paneigia jo poziciją, kad 2009 m. rugsėjo 1 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis turėtų būti laikoma sutartimi, sudaryta be atsakovo sutikimo.

Teismas atmetė atsakovo prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97 punkto, kuriame nustatyta patalpų savininko subsidiarioji atsakomybė, teisėtumą. Teismui nekilo abejonių dėl šios nuostatos atitikties Konstitucijai ir CK.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Vilniaus Dainava“ prašo panaikinti apeliacinės ir pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl netinkamo Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97 punkto taikymo. Teismai netinkamai taikė ir aiškino Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97 punktą, kuris įtvirtina patalpų savininko subsidiariąją atsakomybę už patalpų nuomininko suvartotą elektros energiją. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai yra paremti šio teisės akto nuostatomis, kurių ankstesnės redakcijos tapatus 84 punktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. 1-143-6/2013, buvo pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės teisinės galios teisės aktams, t. y. CK 6.245 straipsnio 5 daliai. Teismai nepagrįstai patalpų nuomotojo – atsakovo – atsakomybę už patalpų nuomininkui patiektą ir jo suvartotą elektros energiją grindė poįstatyminiu teisės aktu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai atsisakė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl pirmiau nurodytų taisyklių 97 punkto teisėtumo patikrinimo.

2. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo. Teismai, pažeisdami CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, t. y. plečiamai aiškindami 2007 m. liepos 25 d. trišalį susitarimą, nepagrįstai pripažino, kad pagal Susitarimą atsakovas yra atsakingas už BUAB „GCW“ tinkamą prievolių įvykdymą ieškovui AB „LESTO“. BUAB „GCW“ nebuvo šio Susitarimo šalimi, o atsakovo sutikimas buvo išduotas konkrečiam asmeniui – UAB „Čilija“, todėl, pasikeitus nuomininkui, Susitarimas nustojo galioti. Tą pripažino ir pats ieškovas, 2008 m. lapkričio 18 d. prašydamas, kad atsakovas duotų sutikimą BUAB „GCW“ sudaryti su ieškovu energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir kad atsakovas subsidiariai atsakytų už BUAB „GCW“ prievoles. Nauja elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis 2009 m. rugsėjo 1 d. BUAB „GCW“ ir ieškovo buvo sudaryta be atsakovo sutikimo, t. y. sukurta visiškai nauja prievolė, kurios pagrindu ir atsirado BUAB „GCW“ skola. Už šios naujos prievolės įvykdymą atsakovas nei laidavo, nei sutiko, kad ji būtų sukurta, todėl visa rizika dėl šios sutarties tinkamo įvykdymo tenka ieškovui.

Viena pagrindinių sutarčių aiškinimo taisyklių, nurodytų CK 6.193 straipsnyje, yra ta, kad aiškinant sutartį negali būti sukurti nauji įsipareigojimai, kurių nėra sutartyje. Dėl to teismų atliktas Susitarimo aiškinimas, t. y. kad atsakovas privalo subsidiariai atsakyti ir už kitą juridinį asmenį, kuris nebuvo Susitarimo šalis, prieštarauja ne tik pažodiniam Susitarimo tekstui, bet ir šalių atliktiems faktiniams veiksmams – atsakovas dar prieš naujos energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, t. y. 2008 m. lapkričio 25 d., aiškiai nurodė, kad subsidiariai neatsakys už UAB „GCW“ prievolių vykdymą ieškovui. Toks Susitarimo aiškinimas taip pat prieštarauja CK 6.245 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam imperatyvui, kad subsidiarioji atsakomybė galima tik pagal įstatymą ar sutartį, ir CK 6.87 straipsnio 5 daliai, reglamentuojančiai laidavimo pabaigą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas AB „Lesto“ prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

1. Šiuo metu aktualios Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių redakcijos 97 punktas, kuriuo vadovavosi teismai, yra galiojantis ir privalo būti taikomas byloje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. 1-143-6/2013, prieštaraujančiu aukštesnės teisinės galios teisės aktams buvo pripažintas ankstesnės redakcijos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 84 punktas, o ne aktualios ir byloje taikytinos šių taisyklių redakcijos 97 punktas. Teismai priėmė teisėtus sprendimus ir nepadarė teisės normų taikymo klaidų, nes vadovavosi galiojančiu ir teisėtu teisės aktu. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl nurodytų taisyklių 97 punkto atitikties aukštesnės galios teisės aktams pateikė tik apeliacinės instancijos teismui. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jam abejonių dėl šios teisės normos teisėtumo nekilo (CPK 306 straipsnis 2 dalis).

2. Teismai, konstatuodami, kad 2007 m. liepos 25 d. trišalio susitarimo pagrindu atsakovui kyla pareiga subsidiariai atsakyti ir už UAB „Čilija“ teisių perėmėjo UAB „GCW“ įsipareigojimų tinkamą vykdymą ieškovui, tinkamai taikė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles.

Trečiasis asmuo BUAB „GCW“ atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta.

Dėl pastato savininko prievolės atsiskaityti už nuomininko suvartotą elektros energiją pagal sutartį

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Ši įstatyme įtvirtinta taisyklė reikšminga nagrinėjamoje byloje, nes ieškovo reikalavimas gali būti tenkinamas tik nustačius, kuris asmuo turi pareigą sumokėti už suvartotą elektros energiją – pastato savininkas, ar nuomininkas, tiesiogiai sudaręs elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su elektros energijos tiekėju.

Byloje nustatyta, kad 2004 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas UAB „Vilniaus Dainava“ ir UAB „Grand Casino International“ sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (toliau – ir Nuomos sutartis). UAB „Grand Casino International“ 2007 m. birželio 30 d. buvo prijungta prie UAB „Čilija“, kuri perėmė visas teises ir pareigas pagal Nuomos sutartį. Atsakovas, UAB „Čilija“ ir ieškovas 2007 m. liepos 25 d. pasirašė trišalį susitarimą (toliau – ir Susitarimas), kuriuo atsakovas leido UAB „Čilija“ tiesiogiai sudaryti sutartį dėl elektros energijos tiekimo su ieškovu bei įsipareigojo subsidiariai atsakyti už UAB „Čilija“ prievoles pagal elektros energijos tiekimo sutartį (Susitarimo 1, 4 punktai). Visos UAB „Čilija“ teisės ir pareigos, kylančios iš Nuomos sutarties, 2008 m. spalio 1 d. perėjo UAB „GCW“, kuri buvo atskirta nuo UAB „Čilija“. Ieškovas ir UAB „GCW“ 2009 m. rugsėjo 1 d. sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo tiekti UAB „GCW“ per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o UAB „GCW“ – už patiektą energiją sumokėti (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Ieškovas 2010 m. birželio 1 d. – 2010 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu pateikė UAB „GCW“ elektros energijos už 45 045,93 Lt, tačiau UAB „GCW“ už prekę nesumokėjo. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, priimta UAB „GCW“ bankroto byloje, patvirtintas ieškovo 49 108,13 Lt reikalavimas BUAB „GCW“.

Ieškovas savo reikalavimą atsakovui atsakyti už UAB „GCW“ prievoles pagal 2009 m. rugsėjo 1 d. Sutartį grindė 2007 m. liepos 25 d. Susitarimo 4 punktu ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 97 punkto nuostata, kad tuo atveju, jei taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas, objekto savininkas yra subsidiariai atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą. Teismai, nagrinėdami šalių ginčą, įvertinę pirmiau nurodytas Susitarimo ir Taisyklių nuostatas, sprendė, kad atsakovui atsirado prievolė mokėti už UAB „GCW“ suteiktą ir suvartotą elektros energiją.

Teisėjų kolegija pažymi, kad patalpų savininko prievolė atsiskaityti už patalpų nuomininko pirktą ir vartojamą elektros energiją gali atsirasti tik pagal įstatymą ar sutartį. Taigi, nagrinėjamu atveju, svarbu išsiaiškinti ar atsakovo, kaip patalpų savininko, prievolė atsiskaityti už nuomininko suvartotą elektros energiją yra nustatyta įstatymu ar sutartimi.

Elektros energetikos įstatymo normose (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 7 d.) prievolė pastato savininkui atsiskaityti už nuomininką, kuris sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, nebuvo nustatyta. Tokia prievolė taip pat nenustatyta ir CK 6.383–6.391 straipsniuose, reglamentuojančiuose energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei Taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas, objekto savininkas yra subsidiariai atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad prievolė, jei nėra sudarytos sutarties, gali kilti tik įstatymo pagrindu, ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovo, kaip pastato savininko, prievolė atsiskaityti už nuomininko suvartotą elektros energiją pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo nustatyta įstatymu. Taigi, siekiant tinkamai išspręsti kilusį šalių ginčą, būtina nustatyti, ar atsakovui tokia prievolė yra nustatyta sutartimi. Šiuo atveju yra svarbios dvi sutartys: atsakovo, UAB „Čilija“ ir ieškovo 2007 m. liepos 25 d. pasirašytas trišalis susitarimas bei ieškovo ir UAB „GCW“ 2009 m. rugsėjo 1 d. sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad teismai, pažeisdami sutarčių aiškinimo taisykles, plečiamai aiškino Susitarimą ir nepagrįstai pripažino, kad pagal Susitarimą atsakovui atsiranda prievolė atsiskaityti už UAB „GCW“ pagal 2009 m. rugsėjo 1 d. Sutartį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Auksinis varnas“ v. AB,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Baltateksas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-203/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-203/2007">3K-3-203/2007</a>; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,NT Service“ v. SIA,,Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231/2008">3K-3-231/2008</a>; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. L. G., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-258/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-258/2009">3K-3-258/2009</a>;kt.). Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB bankas“ v. E. R. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-285/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-285/2012">3K-3-285/2012</a>; 2013 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. AB „Swedbank“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Mi8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-92/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-92/2013">3K-3-92/2013</a>; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. UAB „JG reklamos dovanos“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-378/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-378/2013">3K-3-378/2013</a>).

UAB „GCW“ skola ieškovui atsirado iš dvišalės ieškovo ir UAB „GCW“ 2009 m. rugsėjo 1 d. sudarytos Sutarties. Šia sutartimi atsakovui, kaip pastato savininkui, jokių teisių ir pareigų, taip pat ir prievolės atsiskaityti už nuomininko suvartotą elektros energiją, nenustatyta. Susitarimas dėl atsakovo prievolės atsiskaityti už nuomininko suvartotą elektros energiją buvo sudarytas 2007 m. liepos 25 d. ieškovo, atsakovo ir UAB „Čilija“, o UAB „GCW“ nebuvo šio Susitarimo šalis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis 2009 m. rugsėjo 1 d. Sutarties 43 punktu, trišalis Susitarimas neteko galios po to, kai elektros energijos pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai buvo tęsiami naujos dvišalės 2009 m. rugsėjo 1 d. Sutarties pagrindu. Be to, pažymėtina, kad teismai bylos nagrinėjimo metu nustatė, jog tarp atsakovo, UAB „GCW“ ir ieškovo vyko derybos tiek dėl naujos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tiek dėl atsakovo subsidiariosios prievolės, ir tikroji šalių – atsakovo bei UAB „GCW“ – valia buvo pastato savininkui neprisiimti prievolės atsiskaityti už nuomininką pagal pastarojo sudarytą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovui, kaip pastato savininkui, prievolė atsiskaityti už nuomininką taip pat nebuvo nustatyta (prisiimta) sutartimi.

Taigi, byloje nustačius, kad atsakovo, kaip pastato savininko, prievolė atsiskaityti už nuomininko suvartotą elektros energiją pagal pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo nustatyta nei įstatymu, nei sutartimi, atsakovui neatsiranda prievolė atsiskaityti ieškovui už nuomininkui tiektą ir jo suvartotą elektros energiją. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami dėl atsakovo prievolės egzistavimo, netinkamai taikydami materialiosios teisės normas be teisinio pagrindo nustatė prievolę sutartyje nedalyvavusiai šaliai, kas sudaro pagrindą panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija, spręsdama dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė atsakovo prievolės, todėl ieškinys atmestintinas kaip nepagrįstas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinį skundą tenkinant ir atmetant ieškinį, atsakovo UAB „Vilniaus Dainava“ turėtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš ieškovo. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 3660,25 Lt. Ši suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.16, 8.18 punktuose nustatytų dydžių, todėl atsakovui iš ieškovo priteistinos visos advokato atstovavimo išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Duomenų apie atsakovo turėtas atstovavimo išlaidas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose byloje nėra, todėl jos neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas turėjo 19,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Duomenų apie apeliacinės instancijos teismo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Kasacinės instancijos teismas turėjo 47,89 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. pažyma). Teisėjų kolegijai tenkinus kasacinį skundą, šios išlaidos – 67,19 Lt – priteistinos iš ieškovo AB „Lesto“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 30 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo akcinės bendrovės „Lesto“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Dainava“ dėl skolos priteisimo.

Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės,,Lesto“ (juridinio asmens kodas 302577612) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Dainava“ (juridinio asmens kodas 121703768) 3660,25 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt litų 25 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės,,Lesto“ (juridinio asmens kodas 302577612) valstybei 67,19 Lt (šešiasdešimt septynis litus 19 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algis Norkūnas

Dalia Vasarienė

Vincas Verseckas