Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-503/2013

Proceso Nr. 2-55-3-00973-2009-5

Procesinio sprendimo kategorija 52.4 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Sfeka“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kita kryptis“ ieškinį atsakovui UAB „Sfeka“ dėl skolos, nuostolių atlyginimo priteisimo ir sutarties nutraukimo bei atsakovo UAB „Sfeka“ priešieškinį ieškovui UAB „Kita kryptis“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl atsakomybės, kylančios dėl projektavimo darbų rangos sutarties netinkamo vykdymo.

Ieškovas UAB „Kita kryptis“ prašė nutraukti 2007 m. gegužės 28 d. su atsakovu UAB „Sfeka“ sudarytą projektavimo darbų rangos sutartį (toliau – ir Sutartis) ir priteisti iš atsakovo 284 410 Lt skolą bei 80 000 Lt nuostolių atlyginimą.

Ieškovas nurodė, kad pagal projektavimo rangos sutartį jis įsipareigojo atsakovo užsakymu parengti atsarginių dalių sandėlio detalųjį planą ir techninį darbo projektą. Atsakovui nevykdant savo sutartinių prievolių, ieškovui tapo neįmanoma atlikti darbą sutartyje nustatytais terminais. 2008 m. balandžio 11 d. šalys pasirašė iš dalies užbaigto sutartinio darbo perdavimo ir priėmimo aktą. Vėliau atsakovas atsisakė priimti darbus, sustabdė įmokas ir nutraukė sutartį.

Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 443 563,34 Lt nuostolių atlyginimo ir 74 733,75 Lt netesybų. Atsakovo teigimu, jis laiku ir tinkamai vykdė sutarties nuostatas, o ieškovas savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdė. Ieškovas nukrypo nuo darbų atlikimo grafiko ir apie tai raštu atsakovo neinformavo. Atsakovas savo pastangomis atliko kai kuriuos darbus, kuriuos pagal projektavimo rangos sutartį buvo įsipareigojęs atlikti ieškovas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 183 020 Lt skolos už atliktus darbus ir 80 000 Lt nuostolių atlyginimo – iš viso 263 020 Lt; nutraukė 2007 m. gegužės 28 d. projektavimo darbų rangos sutartį dėl atsakovo kaltės; atsakovo priešieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad šalys 2007 m. gegužės 28 d. pasirašė projektavimo darbų rangos sutartį, pagal kurią atsakovas užsakė, o ieškovas įsipareigojo įvykdyti darbus, t. y. parengti atsarginių dalių sandėlio detalųjį planą ir techninį darbo projektą. Pagal šalių susitarimą užsakymas turėjo būti įvykdytas iki 2008 m. sausio 1 d., ieškovas pagal atsakovo įgaliojimą turėjo gauti statybos leidimą. Ieškovas 2008 m. balandžio 11 d. aktu perdavė, o atsakovas priėmė dalį darbų – detalųjį planą, o 2008 m. birželio 2 d. aktu pasiūlė priimti atsakovui kitą dalį darbų – darbo ir techninį projektus. Teismas pažymėjo, kad pagal Sutarties 6 punktą atsakovas 2008 m. birželio 2 d. aktą turėjo pasirašyti per penkias dienas arba per nurodytą laikotarpį pareikšti pastabas, tačiau nustatyta tvarka nepateikė ieškovui pretenzijos dėl 2008 m. birželio 2 d. akte nurodytų darbų, todėl ieškovo darbas laikytinas baigtu ir priimtu. Teismas sprendė, kad tokiomis aplinkybėmis ieškovas turi teisę reikalauti už atliktą darbą atlyginti, o atsakovas – pareigą sumokėti ieškovui nustatytą kainą. Ieškovo 2008 m. birželio 2 d. akte buvo nurodyta, kad akto pasirašymo dieną atsakovas skolingas 183 020 Lt, šis nurodytos sumos nenuginčijo, todėl teismas priteisė ieškovui iš atsakovo bendrą 183 020 Lt sumą, kurią sudaro atlyginimas už darbus, atliktus pagal 2008 m. birželio 2 d. aktą, ir skola pagal 2008 m. balandžio 11 d. aktą. Teismas nurodė, kad atsakovo teiginiai, jog ieškovo parengtų projektų jis nematė, nes šie nebuvo atlikti ir pateikti susipažinti, prieštarauja paties atsakovo 2008 m. birželio 30 d. raštui, iš kurio matyti, kad atsakovas kaltina ieškovą techninio projekto pakeitimais, šalių susirašinėjimo duomenims, iš kurių matyti, kad šalys derino klausimus dėl projekto ekspertizės atlikimo ir kt., taip pat 2008 m. gegužės 20 d. raštui, iš kurio matyti, kad atsakovo kvietimu AB „YIT Kausta“ dalyvavo konkurse sandėlio darbams atlikti ir susipažino su ieškovo parengtu techniniu projektu, kurio pagrindu parengė statybos darbų sąmatą (AB „YIT Kausta“ rašto data patvirtina, kad projektas buvo atliktas iki 2008 m. birželio 2 d. akto surašymo). Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovas pateikė teismui parengto projekto kopiją.

Iš nustatytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad atsakovas neturėjo pagrindo sutarčiai nutraukti, nes jo nurodytas pagrindas – terminų pažeidimas – nelaikytinas esminiu. Teismas nustatė, kad, suėjus sutartyje nustatytam darbų atlikimo terminui (2008 m. sausio 1 d.), atsakovas 2008 m. balandžio 11 d. priėmė darbus ir nereiškė pretenzijų ieškovui dėl terminų. Teismo nuomone, tai reiškia, kad šalys susitarė pratęsti terminus, tokį susitarimą patvirtina ir šalių susirašinėjimo duomenys. Be to, teismas nustatė, kad projekto parengimas užsitęsė dėl to, jog atsakovas netinkamai vykdė sutarties 4.1 punkte prisiimtus įsipareigojimus, tai įrodo ieškovo pateikta lentelė, iš kurios matyti atsakovo sutartinių terminų pažeidimas, taip pat ieškovo raštas bei pretenzija. Atsiskaitymo prievolės vengimą teismas pripažino esminiu sutarties pažeidimu, nes būtent neatsiskaitymas sukėlė šalių konfliktą, dėl to nebuvo užbaigtas sutartinis darbas. Teismas sprendė, kad yra pagrindas nutraukti sutartį dėl atsakovo esminio sutarties pažeidimo. Atsakovo atsakomybę reglamentuoja šalių rangos sutarties 7.5 punktas, pagal kurį atsakovas privalo sumokėti ieškovui 20 proc. faktiškai atlikto darbo vertės, t. y. 53 800 Lt. Teismas pažymėjo, kad sutarties 7.4 punkte nustatyta atsakovo pareiga sumokėti ieškovui 0,05 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos; remdamasis šiuo punktu ieškovas prašo priteisti 34 673,98 Lt delspinigių; atsakovas delspinigių dydžio neginčija. Kadangi ieškovas reikalavo priteisti 80 000 Lt nuostolių atlyginimo, tai teismas sprendė, jog tenkintina tik dalis šio reikalavimo, priteisiant 26 200 Lt delspinigių, kad bendra nuostolių suma neviršytų 80 000 Lt (53 800 Lt + 26 200 Lt), nes teismas negali peržengti reikalavimo ribų.

Teismas konstatavo, kad tenkinti atsakovo priešieškinį nėra teisinio pagrindo, nes byloje nustatyta, kad ieškovas nepateikė sutartinių darbų laiku dėl atsakovo kaltės, taip pat nustatyta, kad būtent atsakovas skolingas ieškovui pagal 2008 m. birželio 2 d. aktą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimą iš dalies pakeitė: ieškovui iš atsakovo priteistą 80 000 Lt nuostolių sumą sumažino iki 18 302 Lt, iš viso priteistą sumą sumažino iki 201 322 Lt; ieškovui iš atsakovo priteistą 6260 Lt žyminio mokesčio sumą sumažino iki 4204 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šalys nei Sutartyje, nei jos prieduose nėra konkrečiai susitarusios, kad ieškovas privalo gauti projektavimo sąlygų sąvadą, todėl pagal įstatymų nuostatas šią pareigą turėjo atlikti užsakovas – atsakovas UAB „Sfeka“. Tokią išvadą patvirtina byloje esantis lydraštis ir pretenzija, su kuriais ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl netinkamo sutarties vykdymo, taip pat įgaliojimo gauti sąvadą, suteikto rangovui, nebuvimas. Teismas konstatavo, kad atsakovas laiku neįvykdė pareigos gauti projektavimo sąlygų sąvadą, taip pat pažymėjo, kad atsakovas, vykdydamas Sutartyje nustatytus įsipareigojimus vėluodavo. Jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog tinkamai ir laiku būtų įvykdęs sutarties 4.1 nustatytą pareigą pateikti ieškovui privalomus projekto rengimo dokumentus. Teisėjų kolegija, aiškindama Sutarties priedo Nr. 2 3.2 punktą, kuriame išvardyti vykdytojo atliekami darbai ir atsiskaitymas už juos bei kaip vienas darbų etapų nurodytas „sąvado išėmimas“ ir atsiskaitymas už jį – 5000 Lt, pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Sutarties sąlygų visumą bei jų tarpusavio ryšį, negalima aiškinti kaip ieškovo įsipareigojimo gauti projektavimo sąlygų sąvadą. Sutarties priede nurodytus duomenis teisėjų kolegija vertino kaip darbų grafiką ir eiliškumą bei atsiskaitymą už atitinkamus darbus. Tai, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijai prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti 2008 m. balandžio 7 d. pateikė ir pasirašė atsakovas, teisėjų kolegija vertino kaip aplinkybę, patvirtinančią, jog pareiga gauti projektavimo sąlygų sąvadą teko atsakovui. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovo pasirašytas 2008 m. birželio 2 d. iš dalies užbaigto sutartinio darbo perdavimo–priėmimo aktas nėra nuginčytas ir atsakovas neprašė pripažinti šio akto negaliojančiu bei nepateikė jokių pastabų, kodėl nesutinka jo pasirašyti. Sutarties 6.5 punkte nustatyta, kad, nepateikus pastabų ir nepasirašius perdavimo–priėmimo akto per 5 dienas nuo jo gavimo, ieškovo darbas laikomas baigtu ir priimtu. Iš byloje esančių šalių paaiškinimų ir jų susirašinėjimo medžiagos teisėjų kolegija sprendė, kad vyko šalių ginčas dėl apmokėjimo sumos ir susipažinimo su projektu vietos. Šalių pasirašytas susitikimo protokolas patvirtina, kad jos susitarė, jog, prieš nešant techninį projektą statybų komisijai, UAB „Kita kryptis“ būstinės adresu užsakovui su architektu patikrinus techninį ir darbo projektus, bus pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas. Bylos medžiaga ir šalys žodinio proceso metu patvirtino, kad atsakovas sutartu adresu neatvyko ir nesusipažino su techniniu ir darbo projektais bei nepasirašė priėmimo–perdavimo akto. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie atsakovo veiksmai rodo vengimą priimti atliktą darbo rezultatą ir už jį sumokėti Sutartyje sutartą atlyginimą. Kolegija sprendė, kad atsakovas turi sumokėti už 2008 m. birželio 2 d. perdavimo–priėmimo akte nurodytus ir atsakovui perduotus darbus.

Pagal CK 6.658 straipsnio 2 dalį užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti nuostolių atlyginimo tik tuo atveju, jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, kai pats užsakovas bendradarbiavo su rangovu, vykdė sutarties įsipareigojimus ir nesutrukdė rangovui vykdyti sutartį pagal joje nustatytus terminus. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl neturėjo teisės reikalauti Sutarties nutraukimo. Ginčo šalys sutarė, kad Sutartyje numatyti darbai turi būti užbaigti 2008 m. sausio 1 d., tačiau ir po šios datos tęsdamos sutartinius įsipareigojimus (2008 m. balandžio 11 d. atsakovas pasirašė iš dalies užbaigto sutartinio darbo perdavimo–priėmimo aktą bei vėliau atliko kitus veiksmus), tokiais savo veiksmais patvirtino, jog sutartyje nustatyti terminai yra pratęsiami. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas atlikinėjo Sutartyje numatytus darbus pagal sutartyje nurodytus etapus, tačiau nepateikė įrodymų apie galutinio sutartinių darbų etapo – leidimo išėmimo – įvykdymą, todėl jo reikalavimai tenkintini iš dalies, t. y. pagal darbų perdavimo–priėmimo aktuose nurodytus atliktus darbus. 2008 m. birželio 2 d. perdavimo–priėmimo akte užfiksuota atliktų darbų už 183 020 Lt sumą. Perdavimo–priėmimo aktuose nustatyta, kad delspinigiai ir netesybos nemokami, todėl jie nepriteistini. Ieškovas nuostolių atlyginimą pagal Sutarties 7.5 punktą apskaičiavo, taikydamas 20 proc. nuo 364 000 Lt, tačiau Sutartyje nustatyta, kad jis skaičiuotinas nuo faktiškai atlikto darbo vertės. Ginčas kilęs dėl 2008 m. birželio 2 d. perdavimo–priėmimo akte nurodytos 183 020 Lt sumos, kuri sudaro mažiau nei 50 proc. sutartinio darbo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, skaičiuotina 10 proc. nuo 183 020 Lt, taigi ieškovui priteistina 18 302 Lt.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Atsakovas UAB „Sfeka“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 27 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir tenkinti priešieškinį, taip pat pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovo nuomone, pagal šalių raštu sudarytą Sutartį projektavimo sąlygų sąvadą privalėjo gauti ieškovas, tačiau šios pareigos Sutartyje nustatytais terminais jis neįvykdė.

1.1. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, o pagal šio straipsnio 4 dalį visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šalių susitarimo turinį bei jų teises ir pareigas nustato Sutartyje ir jos prieduose nurodytos nuostatos. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad negalima Sutarties priedo Nr. 2 3.2 punkte nurodyto etapo laikyti ieškovo įsipareigojimu gauti projektavimo sąlygų sąvadą, yra nepagrįstas. Sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad užsakovas užsako, o vykdytojas parengia UAB „Sfeka“ atsarginių dalių sandėlio detalųjį planą ir techninį-darbo projektą. Sutarties 2.4 punkte nustatyta, kad pastato projekto atlikimo terminai nurodomi Sutarties priede Nr. 2 „Projektavimo konsultavimo paslaugų grafikas“. Sutarties Priede Nr. 2 skirsnyje „Priešprojektinis etapas“, kuris įvertintas 5000 Lt, numatytas tik vienas darbas (eilutė) – „Sąvado išėmimas“. Aiškinant šias Sutarties priedo Nr. 2 nuostatas bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Sutartimi neįsipareigojo ieškovui atlikti jokių atlygintinų darbų, akivaizdu, kad būtent ieškovas įsipareigojo gauti projektavimo sąlygų sąvadą, už šį darbą nustatytas 5000 Lt atlyginimas. Be to, Sutarties Priedo Nr. 2 grafinėje dalyje ties pažymėtu „Sąvado išėmimo“ darbu nurodyta, kad šį darbą atlieka Projektuotojas (ieškovas). Projektavimo darbų praktikoje projektavimo sąlygų sąvado gavimu rūpinasi projektuotojas.

1.2. Sutarties 4.1 punkte nustatyta atsakovo pareiga per dvi savaites nuo sutarties pasirašymo (2007 m. gegužės 28 d.) pateikti ieškovui privalomus projekto rengimo dokumentus nesusijusi su pareiga gauti projektavimo sąlygų sąvadą. Šioje byloje nėra ginčo dėl duomenų, reikalingų projektavimo darbų užduočiai rengti, pateikimo. 2007 m. spalio 22 d. Akte Nr. l ieškovas nurodė, kad detaliojo plano parengimas iki inžinerinių dalių derinimo yra baigtas. Tai reiškia, kad ieškovui buvo pateikti visi detaliajam planui rengti reikalingi dokumentai.

1.3. Apeliacinės instancijos teismas aplinkybę, kad 2008 m. balandžio 7 d. pateiktame prašyme projektavimo sąlygų sąvadui gauti greta atsakovo atstovo yra ir ieškovo atstovo parašas, vertino kaip patvirtinančią, kad pareigą gauti projektavimo sąlygų sąvadą turėjo atsakovas. Tokie teismo motyvai yra nepakankami. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu patvirtinta prašymo projektavimo sąlygų sąvadui gauti forma, pateikiant prašymą – jį turi pasirašyti ir statytojas, ir projektuotojas. Taigi abiejų šalių parašai patvirtina, kad nurodytas prašymas buvo pasirašytas pagal teisės aktų reikalaujamą formą. Be to, prašyme projektavimo sąlygų sąvadui gauti ieškovo UAB „Kita kryptis“ vadovo T. Kriaučiūno vardas, pavardė ir mobilaus telefono numeris yra spausdinti kompiuteriu, o atsakovo atstovo vardas ir pavardė įrašyti ranka. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad nurodytą prašymą rengė ir teikė ieškovas, o ne atsakovas, ieškovo atstovas jį tik nustatyta tvarka pasirašė.

2. Apeliacinės instancijos teismas faktines aplinkybes konstatavo nesiremdamas jokiais įrodymais, įskaitant ekspertinio tyrimo ataskaitą, jų netirdamas ir nevertindamas bei iš esmės neargumentuodamas priimtos nutarties.

3. Atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 147 500 Lt. Apeliacinės instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 183 020 Lt skolos už atliktus darbus. Taigi atsakovo sumokėta ir iš jo priteista suma iš viso sudaro 330 520 Lt. Ši suma viršija ieškovo pateiktuose darbų perdavimo–priėmimo aktuose nurodytą darbų vertę. Atsakovui nebuvo perduotas darbų pagal Sutartį rezultatas. Ieškovas tik teismui, o ne atsakovui yra pateikęs projektinę dokumentaciją. Teismo ekspertas ekspertinio tyrimo ataskaitoje (toliau – ir Ataskaita) nurodė, kad techninio projekto rengimo darbai 2008 m. birželio 3 d. atlikti tik iš dalies. 2008 m. birželio 3 d. atsakovas neturėjo pareigos priimti darbų, nes jie nebuvo ir negalėjo būti atlikti ir perduoti atsakovui, o atsakovas negalėjo pateikti pretenzijų dėl jų.

4. CK 6.655 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku. Sutarties 5.1 punkte nurodyta, kad sutarti darbai atliekami pagal terminus, nurodytus sutarties priede Nr. 2, o sutarties 5.3 punkte – kad, nesant atskiro šalių susitarimo dėl darbų atlikimo termino pratęsimo, visos neigiamos pasekmės už terminų pažeidimus tenka vykdytojui. Atsakovas siekė bendradarbiauti, tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindas konstatuoti, jog Sutartis tapo neterminuota. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas ragino ieškovą apibrėžti sutarties įvykdymo terminus ir sudaryti susitarimą dėl darbų atlikimo termino pratęsimo, tačiau jis nebuvo sudarytas dėl ieškovo vengimo jį sudaryti, sutartinių įsipareigojimų pažeidimų, nebendradarbiavimo. Darytina išvada, kad ieškovas pažeidė esminę sutarties sąlygą dėl sutartinių darbų atlikimo terminų, todėl atsakovas pagrįstai nutraukė sutartį.

5. CK 6.665 straipsnio 3 dalyje nustatyta užsakovo teisė nutraukti projektavimo darbų rangos sutartį ir reikalauti tiesioginių nuostolių atlyginimo įgyvendinimo sąlygų, kurios taikomos, kai konstatuojama, jog rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalino arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami. Atsakovas nutraukė Sutartį jos 7.1 punkte nustatyta tvarka. Ieškovui netinkamai vykdžius sutartinius įsipareigojimus, atsakovas negalėjo laiku pastatyti pastato, todėl buvo priverstas nuomotis patalpas ir patirti nuostolius, kuriuos ieškovas privalo atlyginti.

Ieškovas UAB „Kita kryptis“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, sutikdamas su apeliacinės instancijos teismo motyvais ir nurodydamas šiuos argumentus:

1. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl Ataskaitos, laikytina formaliu proceso teisės pažeidimu, neturinčiu įtakos sprendimo teisėtumui. Teismas aplinkybę, kuriai iš šalių teko pareiga gauti projektavimo sąlygų sąvadą, vertino vadovaudamasis Sutarties nuostatomis, teisiniu reglamentavimu bei byloje pateiktais įrodymais. Ataskaitoje išvados padarytos remiantis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Ji teismo posėdžio metu buvo nagrinėjama. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertizė nebuvo teismo skirta, parengta tik atsakovo iniciatyva, sau palankia linkme nurodant faktines aplinkybes bei nepateikiant visų byloje surinktų įrodymų, todėl Ataskaita negali būti laikoma eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme, t. y. objektyviu ir patikimu įrodymu.

2. Atsakovo pateikiamos Sutarties 4.1 punkto interpretacijos nėra aktualios bylą nagrinėjant kasacine tvarka, nes Lietuvos apeliacinis teismas atsakovo pareigą gauti projektavimo sąlygų sąvadą siejo ne su Sutarties 4.1 punktu, bet, nustatęs, kad Sutartyje šalys nesusitarė dėl pareigos gauti projektavimo sąlygų sąvadą, vadovavosi CK 6.701 straipsniu, pagal kurį pareiga pateikti projektavimo sąlygų sąvadą tenka užsakovui ir byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais, kad ir atsakovas nelaikė, jog projektavimo sąlygų sąvadą turėjo gauti ieškovas: jis nebuvo išdavęs ieškovui įgaliojimo jo vardu gauti projektavimo sąlygų sąvadą; iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad būtent ieškovas reiškė atsakovui pretenzijas dėl projektavimo sąlygų neišėmimo, o atsakovas savo atsakymuose nekėlė klausimo dėl to, kad projektavimo sąlygų išėmimas priklausė ne jo, bet ieškovo pareigoms, tačiau teigdavo, kad projektavimo sąlygų išėmimas nebūtinas projektavimo darbams atlikti. Atsakovo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Sutartį, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, yra nepagrįsti, nes pats atsakovas, be Sutarties teksto citavimo, kitokio Sutarties aiškinimo kasaciniame skunde nepateikė.

3. Taisyklė, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, susijusi su silpnesniosios šalies sutartiniuose santykiuose gynimo principu. Atsakovas – beveik 13 metų veiklą vykdantis verslo subjektas, todėl nėra pagrindo Sutarties nuostatas aiškinti būtent atsakovo naudai.

4. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad darbai pagal 2008 m. birželio 2 d. priėmimo–perdavimo aktą jam nebuvo pateikti, todėl jis neturėjęs galimybių pateikti savo pastabų. Apeliacinės instancijos teismas įvertino byloje pateiktą šalių pasirašytą susitikimo protokolą, kuriame užfiksuota, kad šalys susitarė, jog, prieš pateikiant techninį projektą statybų komisijai, kvalifikuotas architektas patikrins visą bylą ieškovo būstinės adresu, tačiau atsakovas sutartu adresu neatvyko, nesusipažino su techniniu bei darbo projektais ir priėmimo–perdavimo akto nepasirašė.

5. Užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius rangovui pažeidus sutartyje nustatytus terminus darbams atlikti tik tuo atveju, kai pats užsakovas bendradarbiavo su rangovu, vykdė sutarties įsipareigojimus ir nesutrukdė rangovui vykdyti sutartį pagal joje nustatytus terminus. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad dėl terminų praleidimo kaltas atsakovas, todėl neigiamų padarinių dėl terminų praleidimo ieškovui negalėjo kilti. Be to, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad darbų atlikimo terminai buvo pratęsti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl projektavimo darbų rangos sutarties turinio aiškinimo

Vienas iš byloje kilusio ginčo klausimų, su kuriuo šalys sieja projektavimo darbų rangos sutarties netinkamą vykdymą ir dėl to atsirandančią atsakomybę, yra klausimas, kuriai šaliai teko pareiga pateikti projektavimo sąlygų sąvadą. Šis sąvadas yra būtinas projektavimo darbams pradėti. CK 6.701 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Tokia pareiga statytojui (užsakovui) priskirta ir Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje bei to paties įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse. CK 6.701 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta alternatyvi galimybė – užduotį ir kitus pradinius duomenis gali parengti rangovas užsakovo pavedimu. Taigi statytojas (užsakovas), teigdamas, kad jis perdavė įstatyme jam nustatytą pareigą gauti projektavimo sąlygų sąvadą projektuotojui (rangovui), turi įrodyti, kad susitarė su projektuotoju dėl tokio pavedimo, priešingu atveju ši pareiga pripažįstama statytojui.

Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad Sutarties sąlygose ar jos prieduose nė vienai iš šalių tiesiogiai ir aiškiai nenustatyta pareigos gauti projektavimo sąlygų sąvadą, todėl sprendė, kad tai turėjo atlikti atsakovas. Be to, teismai, darydami tokią išvadą, atsižvelgė į kitas šiuo aspektu reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes: ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija, nurodydamas, kad atsakovas nepateikė įstatymus atitinkančio projektavimo sąlygų sąvado; Vilniaus rajono savivaldybės administracijai prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti 2008 m. balandžio 7 d. pateikė ir pasirašė užsakovas UAB „Sfeka“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pažymėjo, kad, aiškinant Sutarties nuostatas bei atsižvelgiant į sutarties sąlygų visumą bei jų tarpusavio ryšį, Sutarties priede Nr. 2 nurodytas „sąvado išėmimas“ ir atsiskaitymas už jį – 5000 Lt, nevertintinas kaip ieškovo įsipareigojimas gauti projektavimo sąlygų sąvadą.

Kasaciniame skunde atsakovas kelia klausimą dėl nurodytų Sutarties nuostatų aiškinimo tinkamumo, pažymėdamas, kad pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Kasatoriaus nuoroda į šią teisės normą nagrinėjamu atveju pagrįsta. Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas turi būti teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui; aiškinant sutartį nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika. Tikrasis sutarties (sutarties sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. UAB „Norfos mažmena“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-120/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-120/2013">3K-3-120/2013</a>; kt.).

Kasatorius, priešingai išdėstytoms sutarčių aiškinimo taisyklėms, tvirtindamas, kad pareiga gauti projektavimo sąlygų sąvadą teko projektuotojui, remiasi pažodine Sutarties priedo Nr. 2 3.2 punkte įrašyta formuluote, kuri jau vien dėl prieštaringo kitų Sutarties sąlygų, nenustatančių tokios pareigos, konteksto negali būti laikoma pakankamu pagrindu spręsti, kad šalys Sutartimi nustatė tokią pareigą ieškovui. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai taip pat nustatė faktines Sutarties vykdymo aplinkybes, prieštaraujančias atsakovo pozicijai: būtent atsakovas pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijai prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti, o 2008 m. gegužės 20 d. gavo projektavimo sąlygų sąvadą, dėl kurio trūkumų ieškovas vėliau kreipėsi į atsakovą su pretenzija, ragindamas juos pašalinti. Šie atsakovo veiksmai, atlikti siekiat gauti projektavimo sąlygų sąvadą, patvirtino jo suvokimą, kad tai yra jo iš sudarytos Sutarties kylanti pareiga. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu atveju, kai viena Sutarties šalis suvokė savo pareigą, sutiko su jos prisiėmimu, ją vykdė, kita šalis su tokiu pasiskirstymu teisėmis ir pareigomis sutiko ir atitinkamai veikė, nėra pagrindo tokį pasiskirstymą aiškinti priešingai net jei šalių sudaryta Sutartis būtų vertintina kaip prisijungimo būdu sudaryta sutartis.

Dėl projektavimo darbų rangos sutartyje nustatyto įsipareigojimų įvykdymo termino ir jo pratęsimo

Kasatoriaus nuomone, ieškovas pažeidė esminę sutarties sąlygą dėl sutartinių darbų atlikimo terminų, todėl jis pagrįstai nutraukė sutartį.

Užsakovo teisė atsisakyti sutarties įtvirtinta CK 6.658 straipsnio 2 dalyje: jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Tokios teisės užsakovas neturi, jei dėl rangovo terminų nesilaikymo yra užsakovo kaltė. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.658 straipsnio 2 dalyje nustatytos teisės įgyvendinimo galimybes, pažymėjo, kad remdamasis šiuo pagrindu užsakovas įgyja teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius tik tuo atveju, kai jis pats bendradarbiavo su rangovu, vykdė įsipareigojimus pagal sutartį ir nesutrukdė rangovui vykdyti sutartį pagal joje nustatytus terminus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB,,Gregaris“ v. UAB,,Vilniaus ūkas“, bylos Nr. 3K-3-71/2007, 2010 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Šiaulių tauro energetika“ v. K. J. architektūros ir dizaino studija, bylos Nr. 3K-3-123/2010). Byloje nustatyta, kad atsakovas savo pareigą gauti projektavimo sąlygų sąvadą įvykdė tik 2008 m. gegužės 20 d. ir tik iš dalies, nes sąvadas turėjo trūkumų. Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pagal CK 6.183 straipsnio 2 dalį viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, ribojančia rašytinės sutarties sąlygų keitimą ne rašytine forma, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. Byloje nustatyta, kad šalys ir po 2008 m. sausio 1 d. tęsdamos sutartinius įsipareigojimus, susirašinėdamos ginčo klausimais, toliau atliko darbus, būtinus Sutarčiai įvykdyti, derino veiksmus. 2008 m. balandžio 11 d. atsakovas pasirašė iš dalies užbaigto Sutartyje nustatyto darbo priėmimo aktus, tokiais savo veiksmais patvirtindamas, jog Sutartyje nustatyti terminai yra pratęsiami, taip sudarydamas pagrindą rangovui tęsti darbus šalims raštu nesutarus dėl termino pratęsimo raštu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas negalėjo atsisakyti sutarties.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra motyvuota, joje padarytos išvados pagrįstos ištirtų ir įvertintų byloje surinktų įrodymų duomenimis, todėl kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas faktines aplinkybes konstatavo nesiremdamas jokiais įrodymais ir iš esmės neargumentuodamas priimtos nutarties. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepasisakė dėl kasatoriaus pateiktos ekspertinio tyrimo ataskaitos vertinimo, tačiau kasatorius pripažįsta, kad jo argumentai ir papildomi rašytiniai įrodymai, įskaitant nurodytą ataskaitą, buvo analizuojami žodinio proceso metu, dėl jų taip pat pasisakė ieškovas.

Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienos, bet visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šalių pareigos gauti projektavimo sąlygų sąvadą, techninio projekto rengimo darbų atlikimo laipsnio ir atsakovo pareigos priimti darbus, rėmėsi Sutarties ir įstatymo nuostatomis, darbų perdavimo–priėmimo aktais, PVM sąskaitomis faktūromis, susitikimų protokolais, šalių paaiškinimais, kitais įrodymais ir turėjo pagrindą spręsti, kad jie yra pakankami padaryti nutartyje išdėstytas išvadas. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas, nutartyje nepateikus vieno iš byloje esančių įrodymų vertinimo, nėra esminis, neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nesudaro savarankiško pagrindo sprendimui panaikinti. Priešinga pozicija prieštarautų CPK 346 straipsnio nuostatoms, nustatytam draudimui vien formaliais pagrindais naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo procesinį sprendimą ir CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams.

Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovas įsipareigojimų pagal Sutartį neįvykdė dėl atsakovo kaltės, jo priešieškinio reikalavimų pagrįstai netenkino.

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimai sumokėti už atliktus darbus yra pagrįsti tik tiek, kiek šie darbai perduoti atsakovui. 2008 m. birželio 2 d. perdavimo–priėmimo akto 7 punkte nurodyta, kad iš viso darbų perdavimo–priėmimo aktais ieškovas atliko ir perdavė atsakovui darbų už 269 000 Lt, skaičiuojant be PVM, o 9 punkte – 317 420 Lt – su PVM. Teismas konstatavo, kad dėl atsakovo ieškovui sumokėtos 147 500 Lt sumos už atliktus darbus ginčo nėra. Taigi, kasatorius pagrįstai teigia, kad teismas ieškovui už atliktus darbus turėjo priteisti ne l83 020 Lt, bet 169 920 Lt skolą (317 420 Lt - 147 500 Lt = 169 920 Lt).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Sutarties 7.5 punktu, už darbų pagal Sutartį nutraukimą priteisė ieškovui iš atsakovo nuostolių atlyginimą, apskaičiuotą taikant 10 proc. nuo faktiškai atlikto darbo, už kurį atsakovas neatsiskaitė, vertės. Kadangi teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas už atliktus darbus ieškovui skolingas 183 020 Lt, tai jis nuostolių atlyginimą taip pat nepagrįstai skaičiavo pagal šią sumą. Konstatavus, kad skolos dydis yra 169 920 Lt, pagal jį perskaičiuojamas ir nuostolių atlyginimas – 16 992 Lt, o visa teismo priteista suma nuo 201 322 Lt mažintina iki 186 912 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teise nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, įvertinusi tai, kad kasacinis skundas pripažintas pagrįstu tik dėl 2 proc. atsakovo kasaciniame teisme ginčytos sumos, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos neskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, bet priteisiamos iš atsakovo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą ir du prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, sumokėjo 4318 Lt. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.14, 8.15 punktais, sprendžia, kad nurodytas ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies, jo naudai iš atsakovo priteisiant 3000 Lt atlyginti išlaidoms už advokato pagalbą.

Kasaciniame teisme patirta 68,73 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 27 d. nutarties dalį, kuria Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimas iš dalies pakeistas ir ieškovui UAB „Kita kryptis“ iš atsakovo UAB „Sfeka“ priteista 18 302 (aštuoniolika tūkstančių trys šimtai du) Lt nuostolių atlyginimo, iš viso – 201 322 (du šimtai vienas tūkstantis trys šimtai dvidešimt du) Lt.

Priteisti ieškovui UAB „Kita kryptis“ iš atsakovo UAB „Sfeka“ 169 920 (vieną šimtą šešiasdešimt devynis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt) Lt už atliktus darbus ir 16 992 (šešiolika tūkstančių devynis šimtus devyniasdešimt du) Lt nuostolių atlyginimo, iš viso – 186 912 (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis tūkstančius devynis šimtus dvylika) Lt.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „Kita kryptis“ (į. k. 134326655) iš atsakovo UAB „Sfeka“ (į. k. 125311184) 3000 (tris tūkstančius) Lt išlaidų advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Sfeka“ 68,73 Lt (šešiasdešimt aštuonis litus 73 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis