Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-322/2006

Procesinio sprendimo kategorija 34.5

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininko), Egidijaus Baranausko ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjo),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J., P. K., gim. 1943 m., P. K., gim. 1972 m., pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. J. ir savarankiškus reikalavimus pareiškusio suinteresuoto asmens J. J. pareiškimą A. J., P. K., gim. 1943 m., P. K., gim. 1972 m., Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šioje byloje kilęs palikimo priėmimo, faktiškai jį pradėjus valdyti, instituto taikymo klausimas. Pareiškėjai A. J., P. K., gim. 1943 m., P. K., gim. 1972 m., prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. ir O. K., motinos E. J., mirusios 2002 m. lapkričio 14 d., palikimą priėmė faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjas A. J. nurodė, kad po motinos mirties nepateikė notarui pareiškimo dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau kartu su broliu suinteresuotu asmeniu J. J. ir seserimi O. K., P. K., gim. 1943 m., sutuoktine ir P. K., gim. 1972 m., motina, priėmė palikimą, pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Suinteresuotas asmuo J. J. prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) po tėvo M. J., mirusio 1995 m. gruodžio 31 d., mirties priėmė palikimą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti; 2) po motinos E. J., mirusios 2002 m. lapkričio 14 d., mirties priėmė palikimą, pradedamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad po tėvo mirties su motina prižiūrėjo visą namų valdą ir ūkį, o po motinos mirties liko gyventi namų valdoje, ją prižiūrėjo, todėl tik jis palikimą pradėjo faktiškai valdyti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. po motinos E. J., mirusios 2002 m. lapkričio 14 d., mirties priėmė palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti; juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiškėjas galėtų paveldėti atsiradusį palikimą; pareiškėjų P. K., gim. 1943 m., ir P. K., gim. 1972 m., pareiškimą atmetė; tenkino dalį suinteresuoto asmens J. J. pareiškimo ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos E. J. mirties priėmė palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti; juridinis faktas nustatytas tam, kad suinteresuotas asmuo galėtų paveldėti atsiradusį palikimą; likusią J. J. pareiškimo dalį atmetė. Teismas nustatė, kad A. J., J. J. ir O. K. yra M. J., mirusio 1995 m. gruodžio 31 d., ir E. J., mirusios 2002 m. lapkričio 14 d., vaikai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas A. J. aktyviais veiksmais priėmė palikimą po motinos mirties, nes nuo 2002 m. gruodžio mėnesio domėjosi nuosavybės teisių į turėtą nekilnojamąjį turtą grąžinimo klausimais, rodė iniciatyvą, siekdamas, kad greičiau būtų parengti žemės grąžinimo dokumentai, prižiūrėjo gyvenamąjį namą, užvaldė lovatiesę, pagalvę, antklodę, namo inventorinę bylą. Šiuos veiksmus jis atliko per įstatymo nustatytą trijų mėnesių laikotarpį. Pareiškėjų P. K., gim. 1943 m., ir P. K., gim. 1972 m., prašomas nustatyti faktas, kad O. K. priėmė palikimą po motinos mirties, neįrodytas. Mirus M. J., jo palikimą pagal įstatymą priėmė jo sutuoktinė E. J.. Vien faktas, kad J. J. po tėvo mirties tęsė naudojimąsi tėvo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, nepatvirtina įpėdinio valios teisės naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją - naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Motinai priėmus palikimą, užvaldžius sutuoktinio piniginį indėlį, J. J. paveldėjimo teisės liudijimo neginčijo, taigi pripažino, kad palikimą po M. J. mirties priėmė E. J., nes, priėmus bent dalį palikimo, konstatuojamas viso palikimo priėmimo faktas. Spręsdamas, ar J. J. priėmė palikimą po motinos mirties, teismas pažymėjo, kad, jai mirus, J. J. vienas liko gyventi name (duomenys neskelbtini) užvaldė visą ten buvusį turtą, mokėjo už tiekiamą elektros energiją, rūpinosi žemės darbais, pastatų priežiūra, dalyvavo nustatant žemės sklypų ribas, nesutiko su A. J. sprendimu iškirsti vynuoges ir dėl to reiškė jam pretenzijas. Šie veiksmai, jų tęstinumas ir pastovumas patvirtina, kad J. J. priėmė palikimą po motinos mirties.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 26 d. nutartimi pakeitė Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimą – panaikino sprendimo dalį, kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. J. po motinos E. J., mirusios 2002 m. lapkričio 14 d., mirties priėmė palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, tam, kad A. J. galėtų paveldėti atsiradusį palikimą, ir šią A. J. pareiškimo dalį atmetė. Kitą teismo sprendimo dalį kolegija paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., bylos Nr. 3K-3-442/2001; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-86/2007). Liudytojų parodymai nepatvirtina, kad A. J. iš karto po motinos mirties per tris mėnesius pradėjo naudotis, rūpintis paveldimu turtu, elgėsi su juo kaip savininkas. Liudytojas S. J. tik 2007 m. kovo 21 d. atliko žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo darbus, kuriuose dalyvavo ir pareiškėjas A. J., todėl šio liudytojo parodymai abejotini, nes jis negalėjo žinoti visų aplinkybių dėl žemės grąžinimo. Byloje neįrodyta, kad pareiškėjas A. J. iki 2007 m. kovo 21 d. (žemės matavimo darbų) atliko kokius nors aktyvius veiksmus, susijusius su tėvo žemės grąžinimu natūra. Palikėjos keleto daiktų paėmimas atminčiai, namo inventorinės bylos paėmimas, neatliekant joje jokių veiksmų, brolio Juozo, gyvenančio tėvų sodyboje, aplankymas nepripažintini veiksmais, nukreiptais įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas A. J. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po E. J., mirusios 2002 m. lapkričio 14 d., mirties priėmė palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje J. K. v. T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., bylos Nr. 3K-3-442/2001; 2007 m. kovo 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal V. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-86/2007), kuriose nurodoma, kad palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Tačiau šioje civilinėje byloje teismai padarė skirtingas išvadas, nes nevienodai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą faktiniu valdymu, bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnio l dalis). Kasatorius nurodo, kad iš karto po motinos mirties tvarkė namų valdą, pasiėmė kaip palikimą spintoje sudėtą motinos patalynę, dvi skareles, namų inventorizacijos bylą, iki šiol naudojasi šiais daiktais. Kadangi buvo žinoma, kad tėvas M. J. yra padavęs pareiškimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į savo tėvo K. J. iki nekilnojamojo turto nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, tai 2002 m. gruodžio mėnesį, siekdamas užbaigti šį procesą, telefonu kasatorius susiekė su (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemėtvarkininku S. J.; ir vėliau rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu, taip pat po motinos mirties likusia namų valda kaip jos savininkas. Taigi kasatorius veiksmais nuo 2002 m. lapkričio mėnesio antros pusės iki 2007 m. pabaigos (iki konflikto su J. J.) siekė įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir tie veiksmai patvirtina jo, kaip įpėdinio, valią priimti palikimą ir naudojimąsi, valdymą bei disponavimą šiuo turtu kaip nuosavybe, ir tai turi būti kvalifikuojama kaip palikimo priėmimas pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti. Šias aplinkybes patvirtino byloje apklausti liudytojai, iš dalies – ir J. J.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal V. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-86/2007, nurodė, kad kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios situacijos aplinkybės, įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko. Tačiau apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185 straipsnio 1 dalis), pažeidė imperatyviąją pareigą vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo J. J. prašo palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, o kasacinį skundą atmesti. Jame nurodoma, kad pats kasatorius patvirtino, kad, mirus E. J., jis nepradėjo naudotis, valdyti ir disponuoti paveldimu turtu kaip savo nuosavybe. Taigi kasatorius neįvykdė CK 5.50, 5.51 straipsniuose nustatytų sąlygų ir per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepradėjo faktiškai valdyti E. J. turto. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo ir liudytojos B. J. parodymai keitėsi, todėl vertintini kritiškai. Liudytojas S. J. 2002 m. nuosavybės teisių atkūrimo byla negalėjo disponuoti, todėl ir šio asmens parodymai apie tai, kad 2002 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais kasatorius domėjosi ir atliko kažkokius veiksmus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, vertintini kritiškai. Įvertinęs byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. J. neįrodė, jog būdamas įpėdiniu po motinos mirties per tris mėnesius atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą bei išreikšti savo nuostatą į esamą dar neįgyvendintą turtinę teisę (CPK 178 straipsnis). Palikėjos keleto daiktų paėmimas atminčiai, namo inventorinės bylos paėmimas, neatliekant joje jokių veiksmų, brolio, gyvenančio tėvų sodyboje, aplankymas nepripažintini veiksmais, nukreiptais įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai

Dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai jį valdyti, fakto nustatymo

Kasatorius skundą grindžia CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų pagrindais, t. y. materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui; kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, priėmęs skundžiamą sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino paveldėjimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, būtent: CK 5.51, 5.50 straipsnius, reglamentuojančius palikimo priėmimą.

Savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes. Sandoriu, kaip tam tikru teisiniu veiksmu ir asmens valios aktu, sąmoningai siekiama tam tikro teisinio tikslo. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, buitiniai ar kiti poreikiai, esantys akstinu sudaryti sandorį. Tačiau sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidinės valios, būtina asmens valią išreikšti įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valią žinotų kiti asmenys. Tik toks valios išreiškimas gali sukelti civilines teisines pasekmes.

CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007).

Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tačiau ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus, kaip mirusiojo atminimą. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. B. L., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Be to, paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-86/2007).

Šios paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse aiškinant ir taikant konkrečiai šioje byloje aktualias palikimo priėmimo, pradedant paveldimą turtą faktiškai valdyti, teisės normas. Kasacinio teismo nutartyse pateiktas paveldėjimo atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančių materialinės teisės normų aiškinimas ir taikymas plėtoja tas nuostatas, kurios byloje aktualiais klausimais jau buvo pradėtos formuoti pagal 1964 m. Civilinį kodeksą, t. y. iki 2001 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo, ir kuriomis iš esmės vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį.

Minėta, kad vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, reikia atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad palikimą sudarė namų valda ir turtinė teisė – teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, t. y. į pareiškėjo ir suinteresuoto asmens seneliui K. J. iki nacionalizacijos priklausiusį žemės sklypą. Taigi būtina vertinti, kaip gali pasireikšti nekilnojamojo daikto faktiškas valdymas. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.).

Kolegija konstatuoja, kad šios bylos išsprendimui esminių nustatytų bylos aplinkybių pagrindu palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai jį valdyti, teisines nuostatas tinkamai aiškino ir taikė apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 185 straipsnis). Iki palikėjų (pareiškėjo A. J. ir suinteresuoto asmens tėvų) mirties iš asmenų, pretenduojančių į palikimą, palikimo dalį sudarančioje namų valdoje gyveno tik suinteresuotas asmuo, įpėdinis J. J. (jis namų valdoje gyveno nuo 1966 m.). Kitas įpėdinis, pareiškėjas A. J., sukūręs šeimą, gyveno atskirai ir mirus tėvams namų valdoje neapsigyveno. Aplinkybę, kad pareiškėjas, pretenduojantis į palikimą, pasiėmė kai kuriuos jo tėvams priklausiusius namų apyvokos daiktus, domėjosi nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso eiga, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo kaip nepakankamą palikimo priėmimo įrodymą, nes jis ginčo name negyveno, palikėjo namų apyvokos daiktus paveldėjo name po tėvo mirties likęs gyventi suinteresuotas asmuo J. J., kuris mokėjo už tiekiamą elektros energiją, rūpinosi žemės darbais, pastatų priežiūra ir pan. Teisėjų kolegija sutinka su suinteresuoto asmens J. J. atsiliepimo į kasacinį skundą argumentu, kad kai kurių daiktų paėmimą reikia vertinti ne kaip palikimo priėmimą, o kaip jo, faktiškai pradėjusio valdyti palikimą, įpėdinio sutikimu kai kurių paveldėtų daiktų kaip atminimo paėmimą. Byloje pateiktų rašytinių įrodymų, apklaustų liudytojų parodymų vertinimas, kurį atlikęs apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad po palikėjos E. J. mirties pareiškėjas per tris mėnesius neatliko veiksmų, kurie patvirtintų palikimo priėmimo nuosavybėn faktą, atitinka CPK 185 straipsnyje suformuluotas įrodymų vertinimo nuostatas.

Nurodyti argumentai teikia pagrindą konstatuoti, kad CPK 346 straipsnyje nurodytų, apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimą lemiančių pagrindų nenustatyta.

Iš kasatoriaus priteistina valstybei 88,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš kasatoriaus A. J. valstybei 88,45 Lt (aštuoniasdešimt aštuonis Lt 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Egidijus Baranauskas

Virgilijus Grabinskas