Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-335/2009

Procesinio sprendimo kategorija 114.11 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Vombatas“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo uždarosios akcinės bendrovės ir buvusio jos direktoriaus ginčas dėl jam mokėto atlyginimo padidinimo teisėtumo ir galbūt neteisėtai gauto per didelio atlyginimo bendrovei padarytų nuostolių atlyginimo.

Atsakovas nuo 2001 m. lapkričio 27 d. iki 2007 m. liepos 31 d. ėjo UAB „Vombatas“ direktoriaus pareigas. Su atsakovu 2001 m. lapkričio 27 d. sudarytoje darbo sutartyje buvo nustatyta, kad jam bus mokamas 430 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Nuo 2002 m. balandžio 2 d. atsakovui buvo mokamas 700 Lt, nuo 2003 m. gegužės 1 d. – 3000 Lt, o nuo 2006 m. liepos 1 d. – 4000 Lt mėnesinis darbo užmokestis. 2007 m. liepos 31 d. atsakovas atleistas iš einamų pareigų paties prašymu.

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. nutartimi UAB „ Vombatas“ iškelta bankroto byla.

Bankrutuojančios įmonės administratorius 2007 m. spalio 23 d. pareiškė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo 257 263,73 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Jis nurodė, kad UAB „Vombatas“ steigiamasis akcininkų susirinkimas 2001 m. lapkričio 27 d. sprendimu paskyrė atsakovą bendrovės vadovu ir nustatė jam mėnesinį pareiginį atlyginimą, kurio dydį susiejo su Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta minimaliąja alga. 2001 m. lapkričio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotasis akcininkas sudarė su atsakovu darbo sutartį, kurioje buvo sutarta mokėti atsakovui 430 Lt mėnesinį atlyginimą. Ieškovo teigimu, UAB „Vombatas“ visuotinis akcininkų susirinkimas nepriėmė sprendimų dėl atsakovui nustatyto atlyginimo padidinimo, atsakovas, pasididindamas sau darbo užmokestį, siekė asmeninės naudos, tai prieštaravo bendrovės interesams, todėl privalo atlyginti bendrovei padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Ieškovas nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų bendrovei padaryta 257 263,73 Lt nuostolių: nuo 2002 m. balandžio 2 d. iki 2003 m. balandžio 30 d. atsakovas mokėjo sau 700 Lt atlyginimą, t. y. 270 Lt didesnį, negu jam nustatytas; nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d. – 3000 Lt atlyginimą, permoka nuo 2003 m. rugpjūčio 31 d. iki 2006 m. birželio 30 d. – 95 080 Lt (10 280 Lt, 20 400 Lt, 35 000 Lt, 29 400 Lt); nuo 2006 m. liepos 1 d. iki atsistatydinimo iš pareigų 2007 m. liepos 31 d. – 4000 Lt atlyginimą, taip gaudamas kas mėnesį 3400 Lt ir 3300 Lt nepagrįstų pajamų (3400 Lt x 12 mėn. = 40 800 Lt + 3300 Lt/mėn. = 44 100 Lt); 2007 m. liepos 31 d. darbo sutarties nutraukimo dieną atsakovas kaip galutinį atsiskaitymą gavo 22 168,90 Lt kompensacijos, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nuo minimaliosios mėnesinės algos turėjo būti ne didesnė kaip 3754,24 Lt, todėl atsakovas nepagrįstai gavo 18 414,66 Lt kompensacijos; be to, dėl nepagrįstai atsakovui išmokėto atlyginimo bendrovė permokėjo 55 982,68 Lt socialinio draudimo įmokų; bendra nuostolių suma – 217 087,34 Lt. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas neišvengė interesų konflikto ir įdarbindamas bendrovėje savo sutuoktinę buhaltere antraeilėms pareigoms, nors bendrovė turėjo buhalterę ir tokio dydžio bendrovei pakako vienos buhalterės. Be to, 2003 ir 2004 m. bendrovės veikla buvo nuostolinga (2003 m. nuostoliai – 86 716 Lt, 2004 m. – 169 006 Lt). Kai bendrovės veikla nuostolinga, priėmimas į darbą dar vienos buhalterės dirbti ne visą darbo dieną buvo viršijantis protingą ūkinę riziką bendrovės vadovo (atsakovo) veiksmas. Ieškovo teigimu, dėl atsakovo sutuoktinės įdarbinimo bendrovė patyrė 40 176,39 Lt nuostolių (sumokėta darbo užmokestis, kompensacija, socialinio draudimo įmokos).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad neteisėti veiksmai ir dėl jų padaryta žala yra būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau į bylą pateikti įrodymai neleidžia daryti vienareikšmės išvados nei apie neteisėtus atsakovo veiksmus, nei apie įmonei padarytą žalą. Teismo nuomone, nors nei administratoriui, nei bylą nagrinėjančiam teismui nebuvo pateikti visuotinio akcininkų susirinkimo protokolai dėl atsakovui kelis kartus padidinto atlyginimo, šio atlyginimo didinimas negali būti vertinamas kaip savavališki (neteisėti) atsakovo veiksmai, dėl kurių padaryta ieškovo nurodyta žala. Liudytojai parodė, kad atlyginimas atsakovui buvo padidintas iki 700 Lt, dėl vėlesnių padidinimų jų paaiškinimai prieštaringi. Teismas pažymėjo, kad 3000 Lt atlyginimas atsakovui pradėtas mokėti prieš ketverius metus, o 4000 Lt – prieš metus iki bankroto, nurodyto dydžio atlyginimas buvo mokamas oficialiai, nuo jo mokami privalomi mokesčiai, todėl, teismo nuomone, mažai tikėtina, jog kiti akcininkai galėjo nežinoti apie atlyginimo atsakovui padidinimą. Be to, 2004 m. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodyta, kad dėl darbo užmokesčio augimo, palyginus su 2003 m., išaugo vadovams per metus išmokėtos sumos. Teismas pažymėjo, kad atsakovo santykiai su kitu stambiu bendrovės akcininku V. G. buvo draugiški, todėl, įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pakankamai įrodymų teigti, jog atlyginimo padidinimas buvo savavališkas atsakovo veiksmas. Teismas, remdamasis byloje nustatytų aplinkybių visuma, sprendė, kad labiau tikėtina, jog buvo akcininkų (bent jau jų daugumos) pritarimas didinti atlyginimą atsakovui, be to, nėra pakankamo pagrindo manyti, jog tokio dydžio atlyginimo mokėjimas buvo žalingas įmonei, nes įmonė plėtėsi, taigi didėjo ir jos vadovo darbo krūvis, atsakomybė. Teismas konstatavo, kad 3000 ir 4000 Lt (neatskaičius mokesčių) atlyginimas nėra neatitinkantis protingumo ar sąžiningumo kriterijų ir sukeliantis žalą bendrovei. Teismas konstatavo, kad atsakovui išmokėta kaip galutinis atsiskaitymas 18 000 Lt suma taip pat yra pagrįsta, nes ją sudaro darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Teismas taip pat atmetė ieškinio argumentus dėl atsakovo sutuoktinės įdarbinimo finansininke neteisėtumo ir nepripažino jai sumokėto darbo užmokesčio įmonei padaryta žala.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 30 d. sprendimu patenkino dalį ieškovo apeliacinio skundo: panaikino Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 22 d. sprendimo, kuria atmestas reikalavimas priteisti nuostolius dėl atsakovo gauto padidinto atlyginimo, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – priteisė iš atsakovo bankrutuojančiai UAB „Vombatas“ 189 081,60 Lt nuostoliams atlyginti; sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti nuostolius dėl atsakovo sutuoktinės įdarbinimo įmonėje buhaltere, paliko nepakeistą. Dėl atsakovo, kaip UAB,,Vombatas“ administracijos vadovo, veiksmų, kai jis priėmė į buhalterės pareigas savo sutuoktinę, teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas, kaip UAB,,Vombatas“ administracijos vadovas, turėjo teisę priimti į darbą darbuotojus (UAB „Vombatas“ įstatų 5.17.2 punktas). Iš liudytojos, kuri dirbo bendrovėje buhaltere, parodymų matyti, kad antra buhalterė buvo priimta padidėjus darbo apimtims, viena buhalterė nepajėgdavo atlikti visų darbų; atsakovas taip pat nurodė, kad, padidėjus automobilių parkui, reikėjo dar vienos buhalterės vairuotojų ataskaitoms tvarkyti, pinigams, kvitams iš vairuotojų priimti, kuro apskaitai vesti. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovas, priimdamas į darbą antrą buhalterę, neviršijo protingos ūkinės rizikos, nepažeidė bendrovės ir akcininkų interesų, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų. Dėl atsakovo, kaip administracijos vadovo, gauto padidinto atlyginimo teisėjų kolegija nurodė, kad pagal 2000 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių įstatymo 34, 37 straipsnius, taip pat UAB,,Vombatas“ įstatų 5.13 punktą administracijos vadovo atlyginimo dydį nustato visuotinis akcininkų susirinkimas. UAB,,Vombatas“ visuotinis akcininkų susirinkimas 2001 m. lapkričio 27 d. sprendimu paskyrė atsakovą direktoriumi ir nustatė atlyginimą, lygų Vyriausybės nustatytai minimaliai algai, kuri tuo metu buvo 430 Lt. Pagal Įstatų 5.16 punkte nustatytą tvarką darbo sutartį su administracijos vadovu pasirašė akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo, t. y. V. G. Atsakovo darbo sutartyje yra įrašai apie darbo sutarties pakeitimą: nuo 2002 m. balandžio 2 d. mokėti 700 Lt, nuo 2003 m. gegužės 1 d. – 3000 Lt, nuo 2006 m. liepos 1 d. – 4000 Lt mėnesinį atlyginimą. Teisėjų kolegija nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB,,Vombatas“ akcininkai (bent jau jų dauguma) pritarė, kad atlyginimas atsakovui būtų padidintas. Nors atsakovas teigia, kad atlyginimas jam buvo padidintas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, tačiau tokio sprendimo bendrovėje nėra. Atsakovas yra vienas iš UAB,,Vombatas“ akcininkų, turintis 714 akcijų; be jo, bendrovėje yra dar du akcininkai, turintys atitinkamai 714 ir 672 bendrovės akcijas. Akcininkė N. Sh., kuri yra atsakovo motina, apklausta kaip liudytoja parodė, kad ji iš savo vyro V. Š. sužinojo apie atsakovui padidintą iki 3000 Lt atlyginimą ir kad ji dalyvavo akcininkų susirinkime, kuriame buvo nutarta atsakovui padidinti atlyginimą iki 4000 Lt, tačiau kitas akcininkas V. G. nurodė, jog buvo tik vienas akcininkų susirinkimas, kuriame nuspręsta padidinti atsakovui atlyginimą iki 700 Lt, o akcininkų susirinkimų dėl atlyginimo didinimo iki 3000 ir 4000 Lt nebuvo, nes buvo sutarimas nekoreguoti atlyginimo tol, kol nepakils bendrovės pelningumas. Kolegija pažymėjo, kad 2001 m. lapkričio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pavedimu darbo sutartį su atsakovui pasirašė akcininkas V. G.; šis akcininkas taip pat pasirašė darbo sutarties pakeitimą dėl atsakovo atlyginimo padidinimo iki 700 Lt, tuo tarpu darbo sutarties pakeitimai dėl atlyginimo padidinimo iki 3000 ir 4000 Lt nepasirašyti nei V. G., nei kito bendrovės akcininko; šie įrašai atsakovo darbo sutartyje padaryti jo sutuoktinės N. Š., kuri neturėjo įgaliojimų keisti darbo sutarties sąlygas. Liudytojo V. G. nurodytą aplinkybę, kad atsakovo atlyginimas nebuvo koreguojamas tol, kol nepakils bendrovės pelningumas, patvirtina finansinės atskaitomybės dokumentai, UAB,,Nepriklausomas auditas“ išvados, jog UAB,,Vombatas“ dirbo nepelningai. Liudytoja L. S. parodė, kad ji yra mačiusi išrašus iš akcininkų susirinkimo sprendimų, kuriais buvo padidintas atlyginimas atsakovui, tačiau 2007 m. rugsėjo 17 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuriame išvardyti visi bankroto administratoriui perduoti visuotinio akcininkų susirinkimo protokolai, buvę bendrovėje, nenurodyta nei visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų, nei jų išrašų apie priimtus sprendimus padidinti atsakovui atlyginimą. Teisėjų kolegija nurodė, kad, vertindama liudytojų L. S., N. Š. parodymus, atsakovo paaiškinimus dėl akcininkų susirinkimų sprendimų padidinti atsakovui atlyginimą ir ieškovo paaiškinimus bei liudytojo V. G. parodymus dėl tų pačių faktų, atsižvelgia į tai, jog tiek liudytojų parodymai, tiek šalių paaiškinimai yra prieštaringi. Kartu kolegija nurodė, kad šie įrodymai nėra vienintelė nurodyto fakto įrodinėjimo priemonė: 2007 m. rugsėjo 17 d. ir 2007 m. spalio 3 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų duomenimis, nei akcininkų susirinkimų sprendimų, nei šių sprendimų išrašų, patvirtinančių atlyginimo atsakovui padidinimą bendrovėje nebuvo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad UAB „Vombatas“ visuotinis akcininkų susirinkimas nepriėmė sprendimų padidinti atsakovui atlyginimą nuo 700 iki 3000 Lt ir nuo 3000 iki 4000 Lt (CPK 176, 185 straipsniai); dėl to, kad atsakovo darbo užmokestis buvo padidintas be visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų ir net nepakeitus darbo sutarties sąlygų, atsakovo, kaip administracijos vadovo, veiksmai pripažintini neteisėtais, prieštaraujančiais Akcinių bendrovių įstatymo 34, 37 straipsnių, UAB,,Vombatas“ įstatų reikalavimams. Kolegija nurodė, kad atsakovui nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. liepos 1 d. nepagrįstai apskaičiuota 87 100 Lt (3000 Lt – 700 Lt = 2300 Lt; 2300 Lt x 38 mėn. = 87 100 Lt) atlyginimo; nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. liepos 31 d. – 42 900 Lt (4000 Lt – 700 Lt = 3300 Lt; 3300 Lt x 13 mėn. = 42 900 Lt) atlyginimo; nuo nepagrįstai apskaičiuoto darbo užmokesčio bendrovė sumokėjo 40 366,94 Lt socialinio draudimo įmokų (130 300 Lt x 30,98 : 100 = 40 366,94 Lt); piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas, skaičiuojant nuo 700 Lt atlyginimo, yra 3754,24 Lt, atsakovas gavo 22 168,90 Lt kompensaciją, taigi nepagrįstai išmokėta 18 414,66 Lt. Teisėjų kolegija konstatavo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų UAB „Vombatas“ patyrė 189 081,60 Lt, kuriuos atsakovas privalo visiškai atlyginti (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas A. Š. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 30 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 22 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. personalinė įmonė „Albina“ v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004; kt.). Atsakovas, liudytojos L. S., N. Sh. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad: UAB „Vombatas“ akcininkai 2001, 2002, 2003 ir 2006 m. svarstė bendrovės vadovo atlyginimo klausimą ir priėmė sprendimus mokėti kasatoriui: nuo 2002 m. balandžio 2 d. – 700 Lt, nuo 2003 m. gegužės 1 d. – 3000 Lt, nuo 2006 m. liepos 1 d. – 4000 Lt mėnesinį atlyginimą; bendrovės buhalterinėje apskaitoje, skaičiuojant vadovo atlyginimą, buvo remiamasi akcininkų priimtais sprendimais, kurie buvo protokoluojami ir šie protokolai saugomi kartu su darbo sutartimis; 2003 m. vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo A. Š., V. Š. ir V. G.; atlyginimas bendrovės vadovui padidintas atsižvelgiant į tai, kad bendrovė plėtėsi, vadovui reikėjo sureguliuoti darbo kryptis, bendrauti su klientais; visi akcininkų susirinkimų protokolai buvo perduoti buhalterei, ji išsiųsdavo VSDFV ir valstybinei mokesčių inspekcijai. Liudytojas V. G. teigė, kad buvo tik vienas akcininkų susirinkimas, kuriame nuspręsta padidinti atlyginimą kasatoriui iki 700 Lt, o susirinkimų dėl atlyginimo padidinimo iki 3000 Lt ir 4000 Lt nebuvo. Nepaisant to, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog liudytojų parodymai, kaip ir šalių paaiškinimai, yra prieštaringi, vis dėlto teismas rėmėsi ir vadovavosi vieno liudytojo V. G. parodymais, o kitų liudytojų parodymus atmetė, nors nenurodė, kodėl vienus laikė teisingais, o kitų – ne.

2. Teismas nepagrįstai nevertino bylos faktų, patvirtinančių, kad, be antstolio surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytų UAB „Vombatas“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų, buvo ir kitų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas rėmėsi 2003 m. balandžio 1 d. neeilinio akcininkų susirinkimo protokolu apie bendrovės padėtį, tačiau antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole toks protokolas nenurodytas. Su pradiniu ieškiniu ieškovas pateikė 2004 m. bendrovės balansą su žyma, kad jis patvirtintas 2005 m. balandžio 29 d. akcininkų susirinkimo sprendimu, nors tokio protokolo neperduota. Su patikslintu ieškiniu buvo pateikta 2007 m. vasario 5 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopija, bet nei 2007 m. rugsėjo 27 d., nei 2007 m. spalio 3 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose tokio akcininkų susirinkimo protokolo nenurodyta. 2007 m. rugsėjo 27 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas buvusio bendrovės vadovo teiginys, kad visus teisinius bendrovės reikalus tvarkė UAB „Vombatas“ akcininkas advokatas V. G., kuris turi likusius akcininkų susirinkimo protokolus; tokios pat aplinkybės patvirtintos ir 2007 m. spalio 3 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Šių aplinkybių teisingumą patvirtina ir V. G. liudijimas, kad visi susirinkimai vyko jam nuosavybės teise priklausiančiose patalpose A. Smetonos gatvėje, protokolus padėjo tvarkyti advokato padėjėjas. Liudytoja N. Sh. parodė, kad į visuotinius akcininkų susirinkimus V. G. atvykdavo su parengtais dokumentais, po susirinkimų juos susirinkdavo ir išsiveždavo.

3. Apeliacinės instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių, patvirtinančių, kad buvo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas sprendimams dėl administracijos vadovo atlyginimo padidinimo priimti ir kad bendrovės akcininkai išreiškė savo valią dėl tokio sprendimo. 2001 m. lapkričio 27 d. įsteigtos UAB „Vombatas“ akcininkai buvo: A. Š. personalinė įmonė, kuriai priklausė 34 proc. akcijų, V. Š., kuriam priklausė 32 proc. akcijų, ir V. G., kuriam priklausė 34 proc. akcijų. Po V. Š. mirties 2005 m. vasario 5 d. jo akcijas paveldėjo sutuoktinė N. Sh., ji nuo 2005 m. gegužės 13 d. dalyvavo bendrovės valdymo procese. Nors vienas iš bendrovės akcininkų – V. G. – nagrinėjant bylą tvirtino, kad jis nežinojo apie visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus dėl bendrovės vadovo atlyginimo didinimo ir kad jis, kaip akcininkas, neišreiškė tokios valios, tačiau byloje surinkta įrodymų, jog kiti akcininkai žinojo apie nurodytus susirinkimus, juose dalyvavo ir priėmė ginčijamus sprendimus. Pažymėtina, kad pagal akcininkų turimų akcijų kiekį UAB „Vombatas“ buvo valdoma faktiškai kasatoriaus ir jo šeimos narių, taigi vien šių akcininkų pritarimo pakaktų sprendimui dėl vadovo atlyginimo padidinimo priimti. Be to, byloje nustatyta, kad 2003 m. UAB „Vombatas“ plėtė savo veiklą, įsigijo naujų automobilių, didino pervežamų krovinių kiekį, įmonės apyvarta siekė beveik 3 mln. Lt, tai lėmė didesnį bendrovės vadovo darbo krūvį, todėl visiškai dėsninga, jog akcininkai nusprendė padidinti jam atlyginimą. Pažymėtina ir tai, kad 3000 Lt atlyginimas kasatoriui pradėtas mokėti nuo 2003 m. gegužės 1 d., t. y. daugiau kaip prieš ketverius metus, o 4000 Lt – daugiau kaip prieš metus iki bankroto bylos iškėlimo, nurodytas atlyginimas buvo mokamas oficialiai, mokant visus privalomus mokesčius valstybei. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad mažai tikėtina, jog tokį ilgą laiko tarpą kuris nors iš akcininkų būtų nežinojęs apie kasatoriaus gaunamą padidintą atlyginimą.

4. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje BUAB „Vakarų prekyba“ v. A. Z., bylos Nr. 3K-3-454/2006, kurioje nurodyta, kad, nors bendrovės akcininkai formaliai nepriėmė sprendimo dėl bendrovės vadovo atlyginimo dydžio, iš tikrųjų jie žinojo vadovo atlyginimo dydį; kasacinis teismas laikė nepagrįstu ieškovo teiginį, kad atsakovui (bendrovės vadovui) turėjo būti mokamas tik minimalus atlyginimas, ir pažymėjo, jog atsakovo darbo sutartyje buvo nustatytas minimalus, bet ne maksimalus atlyginimas, kitų einančių vadovaujančias pareigas darbuotojų atlyginimas gerokai viršijo minimalų, atsakovas ėjo svarbias pareigas, bendrovės akcininkai nereiškė pretenzijų dėl jam mokamo nuo 2000 iki 3500 Lt atlyginimo. Iš nurodytos nutarties matyti, kad kasacinis teismas laikosi nuostatos, jog, nors klausimas dėl bendrovės vadovo atlyginimo dydžio pagal įstatymą ir bendrovės įstatus turi būti sprendžiamas visuotinio akcininkų susirinkimo, tačiau kai nėra formalaus bendrovės akcininkų sprendimo šiuo klausimu, atlyginimo teisėtumui patvirtinti pakanka fakto, kad akcininkai iš tikrųjų žinojo apie vadovo atlyginimo dydį. Nagrinėjamu atveju bendrovės akcininkai žinojo apie kasatoriaus atlyginimo dydį, būtent dėl tokio dydžio atlyginimo išreiškė savo valią. Pažymėtina, kad nei CK, nei Akcinių bendrovių įstatyme nenustatyta, jog visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo nebuvimas daro sandorį negaliojantį.

5. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad kasatoriaus darbo sutarties įrašai dėl atlyginimo padidinimo iki 3000 ir 4000 Lt, priešingai negu įrašas dėl atlyginimo padidinimo iki 700 Lt, nepasirašyti įgalioto akcininko, nevienodai įvertino iš esmės panašias situacijas ir taip pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo, susijusio su N. Š. darbu bendrovėje ir jai mokėtu atlyginimu, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tai, jog kasatoriaus sutuoktinė gavo nustatytą atlyginimą už darbą, kurį atliko, nepažeidžia bendrovės interesų ir jai išmokėto atlyginimo nepripažino bendrovės nuostoliais. Analizuodamas atlyginimo kasatoriui didinimo klausimą, iš esmės panašias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas vertino priešingai, nors nėra abejonių dėl bendrovės vadovo darbo realumo, jo apimčių ir intensyvumo tuo metu, kai buvo priimti sprendimai padidinti atlyginimą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „Vombatas“ akcininkus siejo artimi ryšiai: akcininkas V. Š. – kasatoriaus tėvas, po jo mirties akcijas paveldėjusi jo sutuoktinė N. Sh. – kasatoriaus motina, V. G. ir kasatorius – vaikystės draugai, užaugę viename kieme. Dėl to akcininkų santykiai, bendrovės valdymo organų veiksmai (visuotinių akcininkų susirinkimų šaukimas, jų vedimo tvarka ir pan.) nebuvo formalizuojami, darbo sutarčių pildymo tvarka nebuvo itin griežta. Dėl šių priežasčių akcininkų susirinkimuose priimti sprendimai dėl bendrovės vadovo atlyginimo padidinimo buvo įforminami atskiru įrašu toje pačioje pirmojo pakeitimo grafoje. Tokią darbo sutarčių pakeitimų pildymo praktiką patvirtina byloje esančios L. S. ir N. Š. darbo sutartys – pakeitimai nurodytose sutartyse padaryti analogiškai kaip ir kasatoriaus darbo sutartyje, t. y. atskirais įrašais toje pačioje pirmojo pakeitimo grafoje, nepasirašant kiekvienąkart iš naujo.

6. Apeliacinės instancijos teismas ne tik nepagrįstai konstatavo pagrindą taikyti kasatoriui civilinę atsakomybę, bet ir neteisingai nustatė neva padarytų nuostolių dydį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kasatoriui buvo išmokamas ne visas darbo sutartyje nurodytas atlyginimas (3000 ir 4000 Lt), o tik jo dalis, atskaičius mokesčius, kurie buvo sumokėti valstybei. Dėl to net tuo atveju, jeigu kasatorius būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, nuostolių dydis būtų gerokai mažesnis, nes nėra jokio pagrindo reikalauti, kad kasatorius sumokėtų ne tik neva nepagrįstai padidinto atlyginimo dalį, bet ir papildomai atlygintų 40 366 Lt bendrovės sumokėtų socialinio draudimo įmokų, kurios ir taip išskaičiuotos iš nominalaus atlyginimo; analogiška situacija dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas: 2007 m. liepos mėn., atskaičius mokesčius, išmokėta 18 408,97 Lt atlyginimo ir kompensacijos, o ne 22 168,90 Lt, kaip nurodyta skundžiamame sprendime.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Kasaciniame skunde nėra tokių teisinių argumentų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnyje įtvirtintus kasacijos pagrindus, skundas grindžiamas iš esmės tik argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo, todėl kasacinis procesas turėtų būti nutrauktas.

2. Viena iš pagrindinių įmonės vadovo pareigų – lojalumas įmonei (CK 2.87 straipsnis). Įmonės vadovas privalo veikti taip, kad nekiltų jo asmeninių ir įmonės interesų konfliktas. Atlyginimo sau nusistatymas vienareikšmiškai pažeidžia įmonės vadovo pareigą būti lojaliam ir sukelia interesų konfliktą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo, kad atsakovas pažeidė savo kaip bendrovės vadovo pareigas, todėl ieškovas teisėtai ir pagrįstai pareiškė jam reikalavimą dėl padarytos žalos atlyginimo.

3. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, šalių ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustatė pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, todėl priėjo prie pagrįstos išvados, kad bylos įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog UAB „Vombatas“ visuotinis akcininkų susirinkimas nepriėmė sprendimų padidinti kasatoriui atlyginimą nuo 700 Lt iki 3000 Lt ir nuo 3000 Lt iki 4000 Lt.

4. Apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė įrodinėjimo taisykles, nustatančias ribojimus remtis liudytojų parodymais. Bendrovės vadovo atlyginimą, kai nesudaroma bendrovės valdyba ar stebėtojų taryba, nustato visuotinis akcininkų susirinkimas savo sprendimu (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis). Įstatymo nustatyta privaloma rašytinė akcininkų susirinkimų protokolų ir akcininkų sprendimų priėmimo forma (Akcinių bendrovių įstatymas, CK 2.90 straipsnis). Bendrovės vadovas, be kita ko, yra atsakingas ir už visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų ir kitų dokumentų saugojimą; protokolai, kiti dokumentai, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, yra oficialūs dokumentai, saugomi ir tvarkomi Archyvų įstatymo nustatyta tvarka (Akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad prima facie įrodymas, kuris galėtų patvirtinti aplinkybę, jog akcininkai nutarė pakelti bendrovės vadovui atlyginimą, turėtų būti būtent rašytinis akcininkų sprendimas, už kurio saugojimą ir tvarkymą buvo atsakingas pats kasatorius. Bendrovės ir administracijos vadovo santykiai savo esme yra pavedimo teisiniai santykiai, net ir tuo atveju, kai su bendrovės vadovu yra sudaryta darbo sutartis (inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-760/2001). Pagal CK 6.758 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pavedimo sutartis yra atlygintinė, jeigu viena ar abi jos šalys yra verslininkai. Atsižvelgiant į tai, bendrovės vadovo atlyginimo klausimas vertintinas kaip pavedimo sutarties elementas, kuriam taikomos sandorius reglamentuojančios teisės normos. Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau atima iš sandorio šalių teisę remtis liudytojų parodymais sandorio sudarymo faktui įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra rašytinių visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų dėl atlyginimo kasatoriui padidinimo, todėl tokių sprendimų buvimo faktui įrodyti negalima remtis liudytojų parodymais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad akcininkų sprendimų padidinti atlyginimą kasatoriui apskritai nebuvo (CPK 185 straipsnis). Teismas išsamiai pasisakė, kodėl liudytojų parodymai nepagrindžia kasatoriaus nurodytų aplinkybių. Dėl to, kad liudytojų parodymai prieštaringi, sprendimą teismas grindė tais parodymais, kurie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams arba juos patvirtina. Liudytojų Š. parodymai turi būti vertinami kritiškai ir dėl to, kad jos yra artimai susijusios su kasatoriumi – viena yra jo motina, kita – žmona. Šią abejonę patvirtina byloje nustatyti faktai, kad N. Sh. po savo vyro mirties nebuvo įrašyta į bendrovės akcininkų knygą, o 2007 m. vasario 5 d. akcininkų sprendimas pasirašytas mirusio akcininko V. Š. ir jau po to, kai N. Sh. teigia dalyvavusi akcininkų susirinkimuose vietoje savo mirusio vyro. Be to, ši liudytoja pripažino, kad nemoka lietuvių kalbos, tai kelia abejonių dėl jos teiginių apie dalyvavimą akcininkų susirinkimuose ir juose priimtų sprendimų turinio suvokimo.

5. Kasatoriaus darbo sutarties įrašai apie atlyginimo padidinimą padaryti netinkamai. Liudytoja L. S. patvirtino, kad įrašus padarė kasatoriaus sutuoktinė, dirbusi bendrovėje buhaltere, be to, šie įrašai padaryti gerokai vėliau, negu kasatoriui buvo pradėta mokėti padidintą atlyginimą. Nurodyti darbo sutarties pakeitimai nepasirašyti nė vienos iš šalių, įrašai yra po V. G. parašu, kuriuo buvo padidintas kasatoriaus atlyginimas iki 700 Lt. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas iš tiesų būtų nusprendęs padidinti kasatoriaus atlyginimą, tai būtų paskirtas įgaliotas asmuo darbo sutarties pakeitimams pasirašyti (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalis). Tai patvirtina išvadą, kad kasatoriaus atlyginimas padidintas vienašališkai.

6. Nors pagal CPK 635 straipsnio nuostatas antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią tada, jeigu jis surašytas vykdant teismo pavedimą, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pagrįstai savo išvadas grindė 2007 m. rugsėjo 17 d. ir 2007 m. spalio 3 d. antstolio surašytais faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, nes juose nurodyti duomenys nepaneigti kitais byloje esančiais įrodymais, be to, kasatorius pats patvirtino protokole užfiksuotų duomenų dėl perduotų dokumentų sąrašo tikrumą, pasirašydamas 2007 m. spalio 2 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktą.

7. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes dėl akcininkų valios padidinti kasatoriui atlyginimą. Viena iš pagrindinių akcininkų neturtinių teisių – teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti, sprendžiant bendrovės reikalus (Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnis). Ši, kaip ir bet kuri kita akcininko teisė, negali būti apribota, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, siekiant pagrįsti sprendimo padidinti atlyginimą bendrovės vadovui teisėtumą, būtina nustatyti visų bendrovės akcininkų valią dėl tokio sprendimo. Nagrinėjamu atveju vienas iš bendrovės akcininkų V. G. nurodė, kad su juo nebuvo derinamas nurodytas klausimas, nors jis turi 90 000 Lt vertės bendrovės akcijų.

8. Kasatorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Vakarų prekyba“ v. A. Z., bylos Nr. 3K-3-454/2006, išdėstytu išaiškinimu, nes šis suformuluotas byloje, kurios ratio decidendi akivaizdžiai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos: kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje nebuvo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl atlyginimo bendrovės vadovui dydžio nustatymo, tačiau buvo aiški aplinkybė, kad apie vadovo atlyginimo dydį žinojo visi akcininkai; nagrinėjamoje byloje bendrovės vadovo (kasatoriaus) atlyginimo dydis buvo nustatytas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, tačiau kasatorius vėliau neteisėtai jį padidino, akcininkai apie tokius sprendimus nebuvo informuoti. Nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti į tai, kad bendrovės vadovu buvo paskirtas ne pašalinis asmuo, o bendrovės akcininkas, kuris dalyvavo steigiamajame susirinkime, sutiko su jam nustatytu atlyginimo dydžiu, žinodamas, dėl kokių priežasčių nustatytas būtent tokio dydžio atlyginimas. Aplinkybę, kad bendrovės akcininkai galėjo nežinoti apie neteisėtai kasatoriaus gaunamą atlyginimą, patvirtina tai, kad kasatorius, būdamas bendrovės vadovas, nešaukė visuotinių akcininkų susirinkimų, neteikė tvirtinti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų. Tai įrodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-2664-08.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl prašymo nutraukti kasacinį procesą

Ieškovo atsiliepime į kasacinį skundą teigiama, kad kasacinis procesas turi būti nutrauktas, nes atsakovo kasaciniame skunde nėra tokių teisinių argumentų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnyje įtvirtintus kasacijos pagrindus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsti, atitinka konkretus kasacinis skundas CPK 346 straipsnio 2 dalies, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus dėl kasacijos pagrindų, yra teisėjų atrankos kolegijos prerogatyva (CPK 350 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovo kasacinio skundo priėmimo klausimą sprendusi teisėjų atrankos kolegija konstatavo atsakovo kasacinio skundo atitiktį CPK 347 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, tai reiškia ir CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimams dėl išsamių teisinių argumentų dėl CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kasacijos pagrindų.

Dėl ieškovo argumentų, kad kasacinis skundas grindžiamas iš esmės tik argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas, remiantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų konkrečioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, yra teisės klausimas, taigi gali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl nurodytų motyvų ieškovo atsiliepime į kasacinį skundą nurodytas prašymas nutraukti kasacinį procesą pagal atsakovo kasacinį skundą atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Nagrinėjamoje kasacinėje byloje teisėjų kolegija pasisako dėl kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo bei taikymo, sprendžiant šios bylos šalių ginčą dėl uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovo civilinės atsakomybės bendrovei.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių

Nagrinėjamu atveju bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė pareiškė ieškinį buvusiam administracijos vadovui dėl nuostolių atlyginimo, teigdama, kad šie atsirado dėl bendrovės vadovo vienašališkai pasididinto atlyginimo. Sprendžiant, yra ar ne pagrindas šiuo atveju taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, turėjo būti nustatytos būtinosios šios atsakomybės taikymo sąlygos: ar bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, konkrečiai – ar jis pats nustatė sau didesnį atlyginimą; ar bendrovė patyrė žalos (nuostolių); priežastinį neteisėtų bendrovės vadovo veiksmų ir bendrovės patirtos žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai); nustačius šias sąlygas, bendrovės vadovo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Ieškovas privalo įrodyti tris būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, bendrovei padarytos žalos faktą ir priežastinį neteisėtų veiksmų bei žalos ryšį (CPK 178 straipsnis). Konstatavus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, kaltė būtų preziumuojama, todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas; paneigti nurodytą prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).

Bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, priėjo prie priešingų išvadų dėl pagrindo taikyti šiuo ginčo atveju buvusiam bendrovės vadovui civilinę atsakomybę: pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neįrodytos dvi civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti atsakovo veiksmai ir žalos bendrovei faktas, todėl ieškinį atmetė; apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad didesnį atlyginimą atsakovas gavo neteisėtai, t. y. be visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo, dėl to bendrovei buvo padaryta žalos (nuostolių), kurią atsakovas privalo atlyginti, todėl patenkino dalį ieškinio reikalavimų.

Bylą nagrinėję teismai, vertindami įrodymus, padarė skirtingas išvadas dėl vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų, susijusių su jo atlyginimo padidinimu: pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal byloje surinktus faktinius duomenis padidinti bendrovės vadovo atlyginimą nusprendė uždarosios akcinės bendrovės akcininkai ir kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina neteisėtų atsakovo veiksmų; tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad rašytinių visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų padidinti bendrovės vadovo atlyginimą nebuvimas patvirtina, jog atsakovas neteisėtai gavo padidintą atlyginimą.

Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Išimtis yra įrodymai, kuriems didesnė įrodomoji galia suteikta įstatymo – tai oficialieji rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., 2002 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje G. U. v. O. I., bylos Nr. 3K-3-/2002; 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje R. S. v. V. K.; bylos Nr. 3K-3-563/2006; 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008, kt.).

Pirmosios instancijos teismas atsakovo veiksmų teisėtumą nustatinėjo tirdamas bylos aplinkybes, ar bendrovės vadovas vienašališkai priėmė sprendimą padidinti sau atlyginimą, ar toks sprendimas buvo priimtas bendrovės akcininkų. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo veiksmų neteisėtumą konstatavo iš esmės remdamasis tuo, kad byloje nėra pateiktų rašytinių UAB „Vombatas“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų padidinti atsakovo atlyginimą nuo 700 Lt iki 3000 Lt ir nuo 3000 Lt iki 4000 Lt.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, jog pagal 2000 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio nuostatas, UAB,,Vombatas“ įstatų 5.3.3, 5.13 punktus administracijos vadovo atlyginimą nustato visuotinis akcininkų susirinkimas. Tačiau šioje konkrečioje ginčo situacijoje apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė esmine bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumą patvirtinančia aplinkybe rašytinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų padidinti bendrovės vadovo atlyginimą nebuvimo faktą. Pažymėtina, kad iš ieškinio reikalavimų buvusiam administracijos vadovui pagrindu nurodytų aplinkybių matyti, jog atsakovo veiksmų neteisėtumas grindžiamas tuo, kad jis vienašališkai, be bendrovės akcininkų sprendimo, pasididino sau atlyginimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju tas faktas, jog nagrinėjant bylą nebuvo pateikta rašytinių visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų dėl bendrovės vadovo atlyginimo padidinimo, savaime neįrodo, kad atsakovas pats vienašališkai nustatė sau didesnį atlyginimą. Pažymėtina tai, kad ieškovas pradiniame ieškinyje tvirtino, jog atsakovas neteisėtai gavo ir 700 Lt dydžio atlyginimą, tačiau bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad buvo bendrovės akcininkų sprendimas padidinti atsakovo atlyginimą iki 700 Lt, nors taip pat nėra rašytinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl bendrovės vadovo atlyginimo padidinimo nuo 430 iki 700 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Vakarų prekyba“ v. A. Z., bylos Nr. 3K-3-454/2006, kurioje taip pat buvo sprendžiama dėl buvusio uždarosios akcinės bendrovės vadovo civilinės atsakomybės bendrovei, remiantis tuo, jog jis pats sau nusistatė didesnį atlyginimą, pažymėta, kad, nors bendrovės akcininkai formaliai nepriėmė sprendimo dėl bendrovės vadovo atlyginimo dydžio, tačiau iš nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog jie žinojo apie vadovo atlyginimo dydį; kasacinis teismas, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų toje konkrečioje byloje nustatytais faktais, konstatavo, kad teismai pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, pareikšto nurodytu pagrindu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju iš apeliacinės instancijos teismo išdėstytų motyvų dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo matyti, jog teismas, prieidamas prie išvados, kad nebuvo akcininkų sprendimo padidinti atsakovo atlyginimą iki 3000 Lt, vėliau – iki 4000 Lt, prioritetiškai rėmėsi liudytojo V. G., t. y. vieno iš trijų bendrovės akcininkų, parodymais, kad bendrovės vadovo atlyginimas nebuvo didinamas iki nurodytų sumų. Pažymėtina, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 27, 28 straipsnių, UAB „Vombatas“ įstatų 5.5 punkto nuostatas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai dėl atlyginimo bendrovės vadovui priimami, kai susirinkime dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų, paprasta dalyvaujančių susirinkime akcininkų balsų dauguma. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, UAB „Vombatas“ yra trys akcininkai, turintys atitinkamai 34, 34 ir 32 proc. bendrovės akcijų. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nebuvo bendrovės akcininkų sprendimų padidinti bendrovės vadovo atlyginimą, kai pagal byloje surinktus duomenis kiti du bendrovės akcininkai tvirtina priėmę tokius sprendimus, iš esmės reiškia reikalavimą, jog dėl bendrovės vadovo atlyginimo didinimo akcininkai turėjo sutarti vienbalsiai. Toks reikalavimas prieštarauja nurodytoms Akcinių bendrovių įstatymo ir UAB „Vombatas“ įstatų nuostatoms dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų priėmimo balsų dauguma, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, kai tam tikriems sprendimams priimti reikia kvalifikuotos balsų daugumos.

Kartu teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį bylos šalių ginčą dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės bendrovei, priėjo prie pagrįstos išvados, jog nagrinėjamu atveju vien rašytinių visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų padidinti bendrovės vadovo atlyginimą iki 3000 ir 4000 Lt nebuvimas nėra pagrindas konstatuoti, kad tokių akcininkų sprendimų nebuvo ir kad atsakovas vienašališkai pasididino savo atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šios konkrečios ginčo situacijos aplinkybes: į tai, kad visi trys UAB „Vombatas“ steigėjai ir akcininkai susiję artimais ryšiais, todėl tam tikri bendrovės veiklos klausimai buvo išsprendžiami griežtai nesilaikant formalių reikalavimų; į tai, kad bendrovės veikla plėtėsi, todėl didėjo jos vadovo darbo apimtys ir atsakomybė, taigi buvo pagrindas spręsti dėl jam nustatyto atlyginimo padidinimo; pagal akcininkų sudėtį ir turimų akcijų skaičių įmonė buvo valdoma atsakovo ir jo šeimos narių, taigi vien šių akcininkų balsų pakaktų sprendimui dėl bendrovės vadovo atlyginimo padidinimo priimti; padidintas atlyginimas atsakovui buvo mokamas oficialiai, nurodant jo dydį žiniaraščiuose, apskaičiuojant ir sumokant privalomus mokesčius valstybei, todėl mažai tikėtina, jog visą tą laiką, kai buvo mokamas padidintas atlyginimas, kuris nors iš akcininkų apie tai nežinojo, taip pat nėra duomenų, kad kuris nors iš akcininkų reiškė dėl to prieštaravimus. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog byloje surinktų faktinių duomenų visuma nepatvirtina neteisėtų atsakovo, kaip bendrovės vadovo, veiksmų, susijusių su atlyginimo padidinimu, priešingai, leidžia teigti, kad buvo priimti bendrovės akcininkų sprendimai padidinti bendrovės vadovo atlyginimą.

Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovui, kaip bendrovės, kuri vertėsi tarptautinių krovinių gabenimu, vadovui, nustatytas 3000 ir 4000 Lt (neatskaičius mokesčių) atlyginimas nevertintinas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo kriterijų, be to, sukeliantis žalą (nuostolius) bendrovei; priešingai, toks mažas (430 ar 700 Lt) bendrovės vadovo atlyginimas galėtų kelti abejonių dėl jo neskaidrumo. Vertinant šio konkretaus šalių ginčo aplinkybes pagal protingumo kriterijų, kiekvienas protingas žmogus pripažintų, kad 430 ar 700 Lt atlyginimas bendrovės vadovui – gerokai per mažas, ir sutiktų, kad 3000 ar 4000 Lt (neatskaičius) mokesčių – nėra nepagrįstai didelis.

Išnagrinėjusi kasacinę bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bylos šalių ginčą, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, dėl šių pažeidimų teismo padaryta išvada, jog yra pagrindas taikyti buvusiam uždarosios akcinės bendrovės vadovui civilinę atsakomybę ieškinyje nurodytu pagrindu, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles šioje konkrečioje byloje nustatytoms aplinkybėms, šio teismo padaryta išvada, kad ieškovas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų bendrovės vadovo veiksmų, gaunant padidintą atlyginimą, ir bendrovei padarytos žalos, pripažintina teisėta bei pagrįsta. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija panaikina apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo patenkinta dalis ieškinio reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo, ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas.

Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų

Konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas patenkinti dalį ieškinio reikalavimų dėl nuostolių, grindžiamų atsakovui mokėtu padidintu atlyginimu, naikintinas ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą šį ieškinio reikalavimą atmesti, kiti kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai tampa teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 22 d. sprendimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Egidijus Laužikas

Zigmas Levickis