Dėl atviro viešojo konkurso rezultatų panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-323/2009

Procesinio sprendimo kategorija 45.4

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininko), Egidijaus Baranausko ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjo),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ ieškinį atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „ATEA“ (buvusi – UAB „Sonex technologies“), dėl atviro viešojo konkurso rezultatų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šioje byloje aktualus viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės normų taikymas ir aiškinimas. 2007 m. rugpjūčio 10 d. atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos paskelbė atvirą viešojo pirkimo konkursą dėl Transporto priemonių greičio matavimo stacionariais greičio matuokliais su skaitmenine fotografavimo įranga ir matavimo duomenų teikimo paslaugos pirkimo. Atsakovo Viešojo pirkimo komisijos 2008 m. kovo 19 d. sprendimu patvirtintoje preliminarioje pasiūlymų eilėje pirma vieta atiteko trečiojo asmens pasiūlymui. Ieškovo nuomone, trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas, nes neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų – pasiūlyme, kuris turėjo būti pateiktas iki 2007 m. lapkričio 22 d., trečiasis asmuo nepateikė techninės specifikacijos 25.2 punkte nurodyto greičio matuoklio tvirtinimo pažymėjimo ir Valstybinės metrologijos tarnybos sertifikato, įrodančio atitikties metrologiniams reikalavimams įvertinimą. Atsakovas, vilkindamas pasiūlymų vertinimo procedūras, nepagrįstai suteikė trečiajam asmeniui galimybę įteisinti greičio matavimo priemonę ir papildyti savo pasiūlymą, nes šis savo pasiūlytos greičio matavimo priemonės įteisinimo procedūrą pradėjo praėjus dviem mėnesiams po vokų atplėšimo. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalį galima pildyti pasiūlymą tik tada, jei kandidatas pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją. Negalima tikslinti duomenų, susijusių su techninės specifikacijos reikalavimais. Be to, trečiojo asmens pasiūlytos greičio matavimo priemonės eksploatavimo temperatūra neatitinka techninės specifikacijos 18.17 punkto reikalavimo „Darbo aplinkos temperatūra – nuo -30oC iki +40oC“. Trečiojo asmens siūloma greičio matavimo priemonė neatitinka techninės specifikacijos 18.4 punkto reikalavimų (matavimas Ghz), nes veikia lazeriniu principu ir skleidžia bangas, matuojamas kitais mato vienetais (mrad). Atsakovas, vertindamas trečiojo asmens pasiūlymą, pažeidė techninės specifikacijos 3 punktą, kurio pirminėje redakcijoje buvo aiškiai įvardyta, kad greičio matavimo priemonės turi veikti aukšto dažnio elektromagnetinių bangų Dopper efekto principu. Konkurso metu perkančiajai organizacijai sąlygą dėl greičio matavimo priemonių veikimo Doppler efekto principu papildžius žodžiais „arba lygiaverčiu“, nebuvo suteikta atsakovui teisės vertinti lazeriniu principu veikiančių greičio matavimo priemonių, nes jos nėra lygiaverčios radijo bangomis Doppler efekto principu veikiantiems greičio matuokliams. Ieškovas prašė teismo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo Viešojo pirkimo komisijos 2008 m. kovo 19 d. sprendimą, kuriuo patvirtinta preliminari pasiūlymų eilė, pirmą vietą skiriant trečiajam asmeniui, įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti konkursui pateiktų pasiūlymų vertinimą, atsižvelgiant į trečiojo asmens pasiūlymo trūkumus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovo 2007 m. rugpjūčio 10 d. skelbto atviro viešojo konkurso pirkimo dokumentų priedo Nr. 4 3 punkte buvo nurodyta, kad transporto priemonių važiavimo greičio matavimas bus atliekamas aukšto dažnio elektromagnetinių bangų Doppler efekto principu. Trečiasis asmuo pateikė pasiūlymą, kuriame nurodė, kad transporto priemonių važiavimo greičio matavimas bus atliekamas aukšto dažnio elektromagnetinių bangų Doppler efekto principui lygiaverčia Lidar principu veikiančia greičio matavimo priemone PoliScanspeed. Atsakovo Viešojo pirkimo komisija, atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tarnybos 2007 m. spalio 12 d. raštą, patikslino pirkimo dokumentus ir priedo Nr. 4 3 punkte nurodė, kad transporto priemonių važiavimo greičio matavimas bus atliekamas aukšto dažnio elektromagnetinių bangų Doppler efekto arba lygiaverčiu principu. Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo darbo ataskaitoje nurodyta, kad doplerinių ir lazerinių (Lidar principo) greičio matavimo prietaisų veikimo esminis principas yra panašus. Teismas sprendė, kad pirkimo dokumentų patikslinimas, leidžiant siūlyti lygiaverčiai Doppler efekto principui veikiančias greičio matavimo priemones, atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 2, 8 dalių nuostatas, pirkimo dokumentai buvo patikslinti iki pirkimo pasiūlymų pateikimo termino, o ieškovas nepateikė įrodymų, kad tokiu patikslinimu buvo pažeistos jo teisės. Greičio matavimo priemonės atitiktį nurodytoms specifikacijoms ir standartams patvirtinantis pažymėjimas priskirtinas tiekėjo kvalifikaciją įrodančiam dokumentui, todėl atsakovas turėjo teisę prašyti trečiąjį asmenį pateikti papildomus dokumentus po vokų atplėšimo dienos (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalis, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2007 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1S-23 patvirtintos Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 19.4 punktas). Trečiasis asmuo, atsakydamas į atsakovo 2008 m. vasario 26 d. prašymą paaiškinti, ar trečiojo asmens siūlomas greičio matuoklis yra įtrauktas į Lietuvos matavimo prietaisų registrą, ir prašymą pateikti greičio matuoklio tipo tvirtinimo pažymėjimą, 2008 m. vasario 26 d. raštu pateikė matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikatą. 2008 m. kovo 19 d. atsakovo Viešojo pirkimo komisija, patikrinusi trečiojo asmens siūlomos greičio matavimo priemonės veikimą realiomis sąlygomis, nutarė, kad trečiojo asmens siūlomos greičio matavimo priemonės bandymų rezultatai tenkina pirkimo dokumentų techninės specifikacijos funkcinius ir rezultato reikalavimus. Pagal matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikatą trečiojo asmens įrengtos greičio matavimo priemonės darbo temperatūra yra nuo -300C iki +500C, ir tai atitinka techninės specifikacijos 18.17 punkto reikalavimus bei trečiojo asmens pasiūlymą. Teismas atmetė ieškovo teiginį, kad trečiojo asmens pateikta greičio matavimo priemonė neatitinka techninės specifikacijos 18.4 punkto reikalavimų (matavimas Ghz), nes atsakovas pagrįstai patikslino konkurso sąlygas ir leido siūlyti greičio matavimo priemones, veikiančias Doppler efekto principui lygiaverčiais principais; trečiojo asmens pateikta greičio matavimo priemonė yra lazerinė ir neskleidžia radijo bangų. Teismas konstatavo, kad atsakovas, vertindamas trečiojo asmens pasiūlymą, nepažeidė imperatyviųjų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, trečiojo asmens pasiūlyta paslauga atitinka pirkimo dokumentuose nurodyto rezultato reikalavimus, ši paslauga buvo įsigyta racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 16 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 27 d. sprendimą ir tenkino dalį ieškinio – panaikino atsakovo skelbtame viešajame pirkime Nr. 54840 priimtą 2008 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. KPG-475, kuriuo patvirtinta preliminari pasiūlymų eilė, pirmą vietą skiriant trečiajam asmeniui, ir pripažino niekine ir negaliojančia atsakovo ir trečiojo asmens 2008 m. balandžio 14 d. sutartį Nr. S-420, netaikant restitucijos; kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas 2007 m. rugpjūčio 10 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 62 paskelbė atvirą viešojo pirkimo konkursą, 2008 m. kovo 19 d. konkurso laimėtoju atsakovas paskelbė trečiąjį asmenį, su kuriuo 2008 m. balandžio 14 d. sudarė sutartį Nr. S-420. Teismas nurodė, kad, vykdant viešuosius pirkimus, turi būti siekiama ne tik Viešųjų pirkimų įstatyme numatyto tikslo dėl racionalaus lėšų panaudojimo, bet ir turi būti užtikrintas šiame įstatyme įtvirtintų lygiateisiškumo, skaidrumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų įgyvendinimas (įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Vilniaus kapitalinė statyba“ v. UAB,,Vingės statyba“, bylos Nr. 3K-3-458/2007; ir kt.). Be to, vertinant vykdomų viešųjų pirkimų pagal Viešųjų pirkimų įstatymą teisėtumą, būtina įvertinti konkrečių pažeistų įstatyme įtvirtintų teisės normų pobūdį, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas aiškinti ir vertinti taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Ginčo atveju vykdant atvirą konkursą perkama paslauga buvo susijusi su transporto priemonių greičio matavimo priemonėmis, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, ir pirkimo dokumentuose buvo nustatyti reikalavimai matavimo priemonių teisiniam metrologiniam patvirtinimui (Metrologijos įstatymo 15, 17 straipsniai). Techninės specifikacijos 25.2 punkte įtvirtintas reikalavimas pateikti greičio matuoklio tipo tvirtinimo pažymėjimą, išduotą Valstybinės metrologijos tarnybos, liudijantį, kad tokio tipo stacionarus transporto priemonių greičio matuoklis yra įrašytas į Lietuvos matavimo priemonių registrą, ir sertifikatą, įrodantį atliktą atitikties metrologiniams reikalavimams įvertinimą, tačiau trečiasis asmuo, 2007 m. lapkričio 22 d. teikdamas pasiūlymą, šių dokumentų nepateikė. Atsakovas 2008 m. vasario 26 d. raštu Nr. (11.7)2-1164 nepagrįstai kreipėsi į trečiąjį asmenį su prašymu iki 2008 m. vasario 29 d. paaiškinti, ar siūlomas greičio matuoklis yra įtrauktas į Lietuvos matavimo prietaisų registrą, ir pateikti greičio matuoklio tipo tvirtinimo pažymėjimą. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalį duomenis galima tik pildyti ar aiškinti, o trečiasis asmuo, teikdamas pasiūlymą, nepateikė Valstybinės metrologijos tarnybos išduoto greičio matuoklio tipo patvirtinimą, greičio matavimo sistemos PoliScanspeed įrašymą į Lietuvos matavimo priemonių registrą ir atitikties metrologiniams reikalavimams įvertinimą patvirtinančių įrodymų, taip pat įrodymų, kad greičio matuoklis PoliScanspeed atitinka priedo Nr. 4 18.17 punkte įtvirtintą reikalavimą greičio matuoklio darbo aplinkos temperatūrai (nuo -30oC iki +40oC). Trečiasis asmuo dėl greičio matavimo sistemos PoliScanspeed tipo patvirtinimo į Valstybinę metrologijos tarnybą kreipėsi 2008 m. sausio 15 d., t. y. pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Vokietijos firmos „VITRONIC Bildverarbeitungssysteme GmbH“ lazerinės transporto priemonių greičio matavimo sistemos PoliScanspeed tipas patvirtintas ir ji įrašyta į Lietuvos matavimo priemonių registrą Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2008 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-18. Šį įsakymą kartu su 2008 m. vasario 28 d. išduotu matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikatu, matavimo priemonės atitikties įvertinimo aktu trečiasis asmuo pateikė 2008 m. vasario 29 d. Tai, kad pasibaigus tiekėjų siūlymų pateikimo perkančiajai organizacijai terminui nebuvo pradėta greičio matavimo sistemos PoliScanspeed tipo patvirtinimo ir atitikties įvertinimo procedūra ir ši sistema nebuvo įrašyta į Lietuvos matavimo priemonių registrą, lemia tai, kad trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas negalėjo būti pildomas Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka vėlesnį šios procedūros atlikimą patvirtinančiais dokumentais, o šiai aplinkybei paaiškėjus jau po to, kai trečiasis asmuo patikslino perkančiajai organizacijai teikiamus duomenis, trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kolegija taip pat konstatavo pirkimo procedūrų vilkinimą, nes atsakovas dalyvių kvalifikacijos vertinimą ir pateiktų pasiūlymų atitikties techninėje specifikacijoje nurodytiems reikalavimams vertinimą atliko 2008 m. vasario 13 d., t. y. praėjus beveik trims mėnesiams po vokų atplėšimo 2007 m. lapkričio 22 d., o pasiūlymų vertinimą atliko ir preliminarią pasiūlymų eilę sudarė 2008 m. kovo 19 d. Atsakovo elgesys, nevertinant atviro konkurso pasiūlymų, net ir atsižvelgiant į perkamos paslaugos specifiką ir sudėtingumą, vertintinas kaip pažeidžiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą perkančiosios organizacijos pareigą užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi skaidrumo principo. Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 12 d. įvertinime Nr. 4S-3315 nurodytas pastabas, buvo patikslinti pirkimo dokumentai, nurodant, kad transporto priemonių važiavimo greičio matavimas bus atliekamas aukšto dažnio elektromagnetinių bangų Doppler efekto principu arba lygiaverčiu principu. Dėl to greičio matuokliai, veikiantys ne Doppler efekto principu, galėjo būti pripažinti atitinkančiais konkurso sąlygas tik esant įrodymams, kad jų veikimo principas yra lygiavertis greičio matuokliams, veikiantiems Doppler efekto principu. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių trečiojo asmens teikiamo Lidar principu veikiančio greičio matuoklio lygiavertiškumą Doppler efekto principu veikiančioms greičio matavimo priemonėms. Priešingai, pagal Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2008 m. sausio 17 d. Mokslo darbo ataskaitą lazerinius greičio matuoklius, atsižvelgiant į tai, kad jie gali geriau išmatuoti transporto priemonių, važiuojančių dideliame transporto sraute, greitį, rekomenduotina naudoti miestuose, o Doppler efekto principu veikiančius transporto priemonių greičio matuoklius – būtent užmiestyje ir kaimo vietovėse. Perkančiajai organizacijai pakeitus techninės specifikacijos 3 punktą ir nurodžius, kad konkurse galima siūlyti lygiaverčius Doppler efekto principui veikiančius greičio matuoklius, tačiau nepatikslinus techninės specifikacijos 18.4 ir 25.3 punktų nuostatų, ir techninėje specifikacijoje nenustačius jokių techninių reikalavimų kitokiu principu veikiantiems greičio matuokliams, ne Doppler efekto principu veikiančių greičio matuoklių tiekėjai atsidūrė geresnėje padėtyje, nes jiems reikėjo įvykdyti mažiau techninių reikalavimų negu Doppler efekto principu veikiančių greičio matuoklių tiekėjams. Kadangi techninės specifikacijos 18.4 punkte nustatyti reikalavimai greičio matuoklio radaro spinduliuojamų bangų dažniui, tai lygiaverčiais šia prasme galėjo būti pripažinti tik tie greičio matuokliai, kurių veikimas paremtas elektromagnetinių bangų principu. Atsakovas, priimdamas trečiojo asmens pasiūlymą ir pripažindamas jį laimėjusiu, pažeidė imperatyviuosius Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalies, 39 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1, 2 punktų reikalavimus, neužtikrino lygiateisiškumo ir skaidrumo principų įgyvendinimo.

Panaikinus atsakovo Viešojo pirkimo komisijos 2008 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. KPG-475, kuriuo patvirtinta preliminari pasiūlymų eilė, dėl imperatyviųjų teisės normų pažeidimo, sprendimo pagrindu sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimas negali būti pateisinamas, nes iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės (CK 1.78 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas” v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005). Kolegija ex officio pripažino, kad 2008 m. balandžio 14 d. sutartis Nr. S-420, kurią perkančioji organizacija sudarė su laimėtoju paskelbtu trečiuoju asmeniu, yra niekinė ir negalioja. Pagal esančius duomenis, greičio matuokliai pastatyti ir transporto priemonių greičio matavimo bei matavimo duomenų teikimo paslauga faktiškai yra teikiama, todėl restitucijos taikymo atveju iš trečiojo asmens priteisiant apmokėjimą už suteiktą paslaugą, nepagrįstai pagerėtų atsakovo padėtis, o trečiojo asmens atitinkamai pablogėtų, nes paslauga faktiškai suteikta, todėl restitucija nagrinėjamu atveju netaikytina (CK 1.80 straipsnio 3 dalis, 6.145, 6.146 straipsniai). Kadangi viešasis konkursas pasibaigė sudarius pirkimo sutartį (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas), pagal kurią pirkta paslauga buvo teikiama beveik vienerius metus, tai nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tęsti konkursą ir įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti konkursui pateiktų pasiūlymų vertinimą, atsižvelgiant į trečiojo asmens pasiūlymo trūkumus.

III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie kasacinio skundo ir

atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir teisinių paslaugų išlaidas), patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Nurodomi šie kasacinio skundo motyvai:

1. Dėl viešųjų pirkimų tikslų ir principų taikymo bei aiškinimo. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas išskiria tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315). Viešųjų pirkimų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams yra nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Perkančiosios organizacijos atlikti veiksmai ir priimti sprendimai turi būti vertinami, o Viešųjų pirkimų įstatymas ir pirkimo dokumentai turi būti aiškinami atsižvelgiant į tai, kad būtų sudaromos prielaidos pasiekti viešųjų pirkimų tikslus – skatinti konkurenciją ir racionaliai panaudoti lėšas įsigyjant reikiamas paslaugas ir prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Litekso“ v. VšĮ Biržų ligoninė, bylos Nr. 3K-3-623/2005; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Vilniaus kapitalinė statyba“ v. UAB „Vingės statyba“, bylos Nr. 3K-3-458/2007; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008). Teismas nepagrįstai prioritetą teikė formaliam viešųjų pirkimų reikalavimų laikymuisi ir pirkimo dokumentus bei Viešųjų pirkimų įstatymo normas nepagrįstai aiškino pernelyg siaurai, o tai lemia išvadą, kad atsakovas turėjo 20 proc. išleisti daugiau sudarydamas sutartį su kitu asmeniu, t. y. neracionaliai panaudoti lėšas.

2. Dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2007 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1S-23 patvirtintos Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinės rekomendacijos; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Observis“ v. Kauno m. savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2008). Toks diskrecijos teisės įgyvendinimas turi būti siejamas su viešųjų pirkimų tikslu ir racionalaus lėšų naudojimo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,Klaipėdos keliai“ v. Klaipėdos m. savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-435/2007). Taigi tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus reglamentuojančios Viešųjų pirkimų įstatymo ir pirkimo dokumentų nuostatos negali būti aiškinamos, o tiekėjų kvalifikacija vertinama formaliai, nes tai mažintų tiekėjų konkurenciją bei apribotų perkančiosios organizacijos galimybes pasiekti racionalų lėšų panaudojimą. Konkurso sąlygų 3.2.5 punkte buvo nustatytas tiekėjų kvalifikacijai keliamas reikalavimas gebėti teikti paslaugą, kuri atitinka kokybės ir techninius reikalavimus, o tokio reikalavimo atitikčiai įrodyti atsakovas reikalavo pateikti, be kitų dokumentų, ir Valstybinės metrologijos tarnybos pažymėjimą dėl metrologinio patikrinimo ir įrašymo į Lietuvos matavimo priemonių registrą. Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, patikrinusi patikslintas konkurso sąlygas, nenustatė pažeidimų ir leido vykdyti viešąjį pirkimą, o tiekėjai šių konkurso sąlygų nuostatų neskundė. Teismas aiškiai neatskyrė ir nekvalifikavo tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų bei kitų reikalavimų tiekėjo pasiūlymui, todėl visiškai nepagrįstai buvo konstatuota, jog perkančioji organizacija neturėjo teisės kreiptis dėl informacijos apie tiekėjo kvalifikaciją patikslinimo, nes taip pirkimo dokumentų neatitinkantis pasiūlymas gali tapti pirkimo dokumentus atitinkančiu pasiūlymu (Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad tiekėjo kvalifikacija negali būti įrodoma dokumentais, išduotais po pasiūlymų pateikimo. Tuo atveju, jei po pasiūlymų pateikimo išduodami atitinkami dokumentai ir jie pateikiami perkančiajai organizacijai kvalifikacijos vertinimo metu, t. y. šiai viešojo pirkimo procedūrų stadijai nepasibaigus, pastaroji kvalifikacijos vertinimo procedūros metu neturi teisės atmesti pasiūlymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fima“ v. Kauno m. savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-185/2008).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje, kurioje tiekėjas nepateikė vieno iš reikalautų dokumentų apie tiekėjo kvalifikaciją, nurodė, kad tai nėra pakankamas pagrindas atmesti pasiūlymą, o perkančioji organizacija privalo kreiptis į tiekėją, kad šis pašalintų trūkumą, susijusį su tiekėjų kvalifikacijos vertinimui reikalinga informacija. Atmesti tiekėjo pasiūlymą yra galima tik tada, kai pateikti duomenys aiškiai rodo, jog tiekėjo kvalifikacija neatitinka keliamų reikalavimų, arba tiekėjas nepašalino jam nurodytų perkančiosios organizacijos trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Baltijos kopija“ v. Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-180/2005). Dėl to kolegija neteisingai aiškino ir taikė Viešojo pirkimo įstatymo 32 straipsnio 5 dalį bei konkurso sąlygų 3.7 punktą, kuriuose nustatyta pareiga perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tikrąją tiekėjų kvalifikaciją ir kreiptis dėl informacijos apie kvalifikaciją patikslinimo. Pažymėtina, kad tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalis), kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-538/2008). Taigi vertinant tiekėjo kvalifikaciją yra vertinama reikalavimų ir kriterijų visuma. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovui kilo neaiškumų dėl to, ar trečiojo asmens siūlomi greičio matuokliai atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančius teisinės metrologijos reikalavimus, nes nebuvo pateiktas atitinkamas pažymėjimas (Techninės specifikacijos 25.2 punktas). Dėl to įvertinus trečiojo asmens pretenziją ir taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnį jo pretenzija buvo patenkinta ir kreiptasi dėl duomenų apie tiekėjo kvalifikaciją patikslinimo (paaiškinimo) (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalis). Trečiasis asmuo pateikė papildomą informaciją ir dokumentus, patvirtinančius greičio matuoklių atitiktį Lietuvos Respublikoje galiojantiems teisinės metrologijos reikalavimams bei įrašymą į Lietuvos matavimo priemonių registrą.

Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje ir 39 straipsnio 1 dalyje nustatytos skirtingos procedūros: pirmoji atliekama vertinant tiekėjų kvalifikaciją, antroji – vertinant tiekėjų pasiūlymus. Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio taisyklės taikomos tik tada, kai perkančioji organizacija įvertina tiekėjų kvalifikaciją, nustačius, kad ji atitinka minimalius pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Tuo atveju, jei tiekėjas Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nepatikslina informacijos apie jo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams arba neatitinka nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, jo pasiūlymas atmetamas (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas 2008 m. vasario 26 d. raštu kreipėsi dėl informacijos apie trečiojo asmens atitiktį konkurso sąlygų 3.2.5 punkte nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui, o trečiasis asmuo 2008 m. vasario 29 d. raštu pateikė papildomus paaiškinimus ir dokumentus. Dėl to negali būti laikoma, kad trečiasis asmuo papildė pasiūlymą Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kvalifikacijos vertinimo procedūrą (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalis) susiejo su pasiūlymų aiškinimu (tikslinimu) jų vertinimo metu (Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalis).

3. Dėl lygiavertiškumo sampratos ir įrodinėjimo. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 8 dalį apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 3, 4 dalių reikalavimus, įrašant žodžius „arba lygiavertis“. Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyvos 2004/18/ES dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo preambulės 29 punktu, Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi lygiavertiškumas visų pirma yra siejamas su prekių, paslaugų ar darbų funkciniu lygiavertiškumu, kuris leidžia pasiekti perkančiosios organizacijos užsibrėžtus tikslus ir patenkinti atsiradusius poreikius (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas tikslas). Be to, lygiavertiškumas turi užtikrinti ir skatinti tiekėjų konkurenciją, todėl negali būti vertinamas formaliai, visų pirma – atsižvelgiant į viešųjų pirkimų tikslus ir šio instituto esmę, t. y. galimybę tiekėjams siūlyti funkciškai lygiaverčius objektus. Kasatoriaus nuomone, perkančioji organizacija, turėdama įrodymų, patvirtinančių, kad tiekėjo siūlomas objektas yra funkciškai lygiavertis, gali atmesti pasiūlymą tik turėdama neginčijamų įrodymų apie nelygiavertiškumą. Tačiau teismas, aiškindamas lygiavertiškumo sampratą ir jo įrodinėjimą, nepagrįstai neatsižvelgė į paslaugos rezultato ir funkcinius reikalavimus bei į tai, kad atsakovui viešojo pirkimo metu buvo pateikta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu buvo galima daryti išvadą, kad trečiojo asmens matuokliais gali būti pasiekiamas analogiškas rezultatas kaip ir teikiant paslaugas Doppler efekto principu veikiančių greičio matuoklių pagalba.

Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi, techninėje specifikacijoje negalėjo būti nurodomi visi reikalavimai, kurie taikomi specifiniams greičio matuoklių parametrams ir charakteristikoms, priklausomai nuo to, kokiu principu veikia tiekėjo siūlomas greičio matuoklis, nes greičio matuoklių lygiavertiškumas siejamas visų pirma su funkciniu ir rezultato lygiavertiškumu, o ne analogiškų techninių parametrų tenkinimu. Funkciškai lygiaverte preke, paslauga ar darbais gali būti laikomi ir tokie, kurių nesieja analogiškos techninės charakteristikos. Nagrinėjamos bylos atveju Doppler efekto principu veikiantys greičio matuokliai skleidžia radijo bangas, o Lidar principu (lazeriniai greičio matuokliai) veikiantys greičio matuokliai – infraraudonuosius spindulius, todėl Lidar principu veikiantiems matuokliams negali būti taikomi ar keliami reikalavimai dėl radijo dažnių, o papildomų reikalavimų dėl šių parametrų nustatymas Lidar principu veikiantiems matuokliams nereikalingas. Taigi teismas, aiškindamas lygiavertiškumo sampratą ir jo vertinimą, nepagrįstai konstatavo, kad techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, įskaitant konkurso sąlygų techninės specifikacijos 18.4 punkte įtvirtintus reikalavimus dėl radijo bangų dažnio, kurie taikomi Doppler efekto principu veikiantiems greičio matuokliams, turėjo atitikti visi tiekėjų siūlomi greičio matuokliai.

Prisidėjimu prie kasacinio skundo trečiasis asmuo UAB „ATEA“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo nurodo, kad teismas nepagrįstai prioritetą teikė formaliam pirkimo dokumentų reikalavimų laikymuisi, o ne racionaliam viešųjų pirkimų tikslo ir principų užtikrinimui. Dėl to trečiasis asmuo patiria neadekvačių nuostolių – 2 943 691,24 Lt išlaidų, turėtų sumontavus ir įdiegus greičio matuoklius bei įrangą policijos įstaigoje, ir negaunamų pajamų. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta trečiojo asmens neteisėtos veikos ir kaltės dėl atsakovo Viešųjų pirkimų komisijos sprendimo ir sandorio su perkančiąja organizacija sudarymo. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2000 m. spalio 5 d. Sprendime Komisija prieš Prancūziją (C-19/98, Rink. 2000, p. I-8315) pažymėjo svarbius viešųjų pirkimų teisės principus – tiekėjų ekonominių interesų apsaugą ir tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į trečiojo asmens patiriamą žalą pripažinus negaliojančiu sudarytą sandorį. Šioje byloje konstatuota neteisėta atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos, veika, ir tai pripažintina prejudiciniu faktu kitoje civilinėje byloje CPK 182 straipsnio 2 punkto pagrindu. Trečiasis asmuo jau kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš perkančiosios organizacijos patirtą žalą – 6 232 341,65 Lt. Taigi apeliacinės instancijos teismas šioje byloje neįvertino neigiamų pasekmių viešajam interesui, t. y. kad gali atsirasti pareiga atlyginti žalą trečiajam asmeniui iš valstybės biudžeto ir kad bus apsunkintas Vyriausybės 2005 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 759 patvirtintos Valstybinės saugaus eismo keliais 2005–2010 m. programos įgyvendinimas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atmesti kasacinį skundą, palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose. Nurodomi šie atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai:

1. Dėl viešųjų pirkimų tikslų ir principų taikymo bei aiškinimo. Kasatorius nepagrįstai suteikia išskirtinę svarbą viešųjų pirkimų tikslui – racionaliam lėšų naudojimui, paneigdamas Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų lygiateisiškumo, skaidrumo principų svarbą viešuosiuose pirkimuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Litekso“ v. VšĮ Biržų ligoninė, bylos Nr. 3K-3-623/2005; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Vilniaus kapitalinė statyba“ v. UAB „ Vingės statyba“, bylos Nr. 3K-3-458/2007). Besąlyginis formalumų laikymasis viešuosiuose pirkimuose neatitinka proporcingumo principo ir prieštarauja viešųjų pirkimų tikslui, tačiau visais atvejais vykdant viešuosius pirkimus turi būti užtikrinta racionalaus lėšų naudojimo tikslo ir lygiateisiškumo, abipusio pripažinimo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų pusiausvyra, nesumenkinant ir nesuabsoliutinant nė vieno iš jų. Konkurencija viešuosiuose pirkimuose užtikrinama tik tuo atveju, jeigu tiekėjams suteikiamos galimybės konkuruoti nepažeidžiant lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų. Viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009). Nagrinėjamos bylos atveju tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimas viešajame pirkime pasireiškė tuo, kad perkančioji organizacija nustatė vienodus techninius reikalavimus siūlomai Doppler efekto principu veikiančiai greičio matavimo įrangai, savo paaiškinimais patvirtino, kad atmes tiekėjo lygiaverčiais laikytus pasiūlymus teikti paslaugą piezzo, Lidar ir kitais principais veikiančiais greičio matuokliais, tačiau vėliau papildžiusi konkurso sąlygas žodžiais „arba lygiavertis“ leido konkurse dalyvauti tiekėjui, siūliusiam pigesnius Lidar principu veikiančius neįteisintus greičio matuoklius. Be to, atsakovas po vokų atplėšimo leido Lidar principu veikiančius matuoklius įteisinti atliekant jų metrologinę patikrą ir papildyti pasiūlymą techninės specifikacijos reikalavimus atitinkančiais dokumentais, kai visi kiti tiekėjai konkurse iki vokų atplėšimo privalėjo pateikti visus reikalaujamus dokumentus ir siūlė įteisintus Doppler efekto principu veikiančius greičio matuoklius. Kai kuriems tiekėjams nebuvo suteikta galimybės pagrįsti darbo temperatūros reikalavimo atitikties konkurso sąlygoms ar dalyvauti konkurse su Lidar principu veikiančiais greičio matuokliais. Skaidrumo principas buvo pažeistas, nes perkančioji organizacija po vokų atplėšimo nepagrįstai ilgai vilkino kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo procedūras, nors ir žinojo ieškovo ir trečiojo asmens siūlomų greičio matavimo priemonių skirtumus dėl jų tinkamumo valstybinės reikšmės keliams ir užmiesčiams, vertinimo procedūras pradėjo tik po to, kai trečiasis asmuo įteisino greičio matuoklį metrologijos tarnyboje ir galėjo pateikti matuoklio tipo patvirtinimo pažymėjimą. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad lygiateisiškumo principo pažeidimas bus pripažįstamas tada, kai pateikus visus pasiūlymus iki tam tikros datos, pirma, vienas iš tiekėjų pateiks papildomus duomenis, pagerinančius jo pirminį pasiūlymą ir, antra, perkančioji organizacija į šiuos papildomus duomenis atsižvelgs. Tam, kad viešojo pirkimo sutartis būtų sudaryta iš anksto tiekėjų žinomų kriterijų pagrindu, perkančioji organizacija gali atsižvelgti tik į tokias sąlygas, kurios yra nustatytos viešojo pirkimo skelbimo sąlygose (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1993 m. birželio 22 d. Sprendimas Komisija prieš Daniją, C-243/89, Rink. 1993, p. I-3353).

2. Dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Pirkimo dokumentų priede Nr. 4 „Techninė specifikacija“ buvo įvardytas greičio matuokliui keliamas reikalavimas, susijęs su matuoklio atitiktimi teisinės metrologijos reikalavimams, o ne reikalavimas tiekėjui, todėl dokumentų, pagrindžiančių pirkimo objekto atitiktį keliamiems techninės specifikacijos reikalavimams, negalima aiškinti ir pildyti ar pridėti naujų dokumentų, nes keistųsi viena iš pasiūlymo dalių – techninė specifikacija, ir tai reikštų pasiūlymo keitimą po vokų atplėšimo dienos (Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Abovita“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-295/2007). Atsakovas tikslino ne tiekėjų kvalifikacijos duomenis, bet techninės specifikacijos priedus, taip pagrįsdamas jos duomenis – greičio matuoklio darbinę temperatūrą ir metrologinį tikrumą, ir darė tai vilkindamas viešųjų pirkimų procedūras, pažeisdamas tiekėjų lygiateisiškumo ir viešųjų pirkimų skaidrumo principus (Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Perkančiajai organizacijai suteikus diskrecijos teisę apsibrėžti reikalaujamą tiekėjų kvalifikaciją nepagrįstai plačiai ir bet kokius duomenis nustatant kaip reikalavimus tiekėjo kvalifikacijai, būtų pažeistas viešųjų pirkimų stabilumas, suteikiant laisvę perkančiosioms organizacijoms bet kuriuo metu iki preliminarios eilės sudarymo pildyti tiekėjų pasiūlymus naujais duomenimis ar dokumentais, pagerinančiais tiekėjų pasiūlymus.

3. Dėl lygiavertiškumo sampratos ir įrodinėjimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad perkančioji organizacija paskelbė konkursą dėl greičio matavimo paslaugos pirkimo, greitį matuojant priemonėmis, veikiančiomis aukšto dažnio elektromagnetinių bangų Doppler efekto principu. Vėliau techninė specifikacija buvo papildyta žodžiais, „arba lygiaverčiu principu“, o tai suteikė galimybę tiekėjams teikti pasiūlymus, siūlant greičio matuoklius, veikiančius aukšto dažnio elektromagnetinių bangų Doppler efekto principui lygiaverčiu principu, bet ne infraraudonųjų spindulių skleidimu pagrįstu Lidar principu, kuris pačios perkančiosios organizacijos buvo įvertintas kaip nelygiavertis. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnį tiekėjas galėjo pagrįsti matuoklių lygiavertiškumą tik objektyviais įrodymais, kad pirkimų tikslui – greičio matavimui valstybinės reikšmės keliuose – užmiestyje skirti Doppler efekto principu veikiantys matuokliai ir lazeriniai matuokliai yra lygiaverčiai. Be to, Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, todėl, nurodant funkcinius reikalavimus ir juos pagrindžiančias technines specifikacijas (Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 3 punktas), perkančioji organizacija, pakeisdama funkcinius reikalavimus, t. y. nurodydama, kad pirkimo dalykas gali funkcionuoti elektromagnetinėms bangoms lygiaverčiu principu, nenurodė ir atitinkamai nepakeitė tokiam funkciniam reikalavimui atitikti nustatomas technines specifikacijas – paliko galioti tik reikalavimus, keliamus elektromagnetinių bangų Doppler efekto principu veikiantiems matuokliams. Taigi perkančioji organizacija techninę specifikaciją apibrėžė funkcinių ir techninių kriterijų deriniu (Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 3 punktas), todėl ir lygiaverčiai pasiūlymai, tam, kad jie būtų pripažįstami lygiaverčiais, turėjo atitikti tiek funkcinius, tiek techninius kriterijus. Iš anksto apibrėžusi lygiavertiškumo sąvoką šiame viešajame pirkime arba nustačiusi tik funkcinius kriterijus, vienodus techninius reikalavimus visiems greičio matavimo įtaisams, perkančioji organizacija nebūtų pažeidusi tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principo, nes tiekėjai būtų galėję dalyvauti pirkime iš anksto žinomų sąlygų ir kriterijų pagrindu ir teikti ekonomiškesnius pasiūlymus (siūlyti Lidar, piezzo ar kilpos metodais veikiančius matuoklius), taip užtikrindami racionalaus lėšų panaudojimo tikslo įgyvendinimą.

Ieškovo nuomone, trečiasis asmuo šiuo atveju nepatyrė nuostolių, nes teismas netaikė restitucijos, ir tiekėjo įranga ir suteikta paslauga už 2 943 691,24 Lt laikytina daliniu sutarties įvykdymu, kurį turėjo priimti atsakovas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Taigi kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl kasacinio teismo procesinis sprendimas šioje byloje priimamas remiantis byloje jau nustatytais faktais.

Dėl viešųjų pirkimų tikslų ir principų aiškinimo bei taikymo

Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-471 redakcija) 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatyme viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; ir kt.). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas viešojo pirkimo procedūrų koordinavimo Bendrijos lygiu procese išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315).

Viešųjų pirkimų įstatyme ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų turinį, šių principų taikymas rationae temporis apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnis). Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose.

Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008). Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas lemia teismo pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Šiai teismo pareigai racionalaus lėšų panaudojimo tikslas nedaro įtakos ir nepateisina viešųjų pirkimų principų pažeidimų, t. y. šis tikslas negali būti suabsoliutinamas, paneigiant imperatyviuosius viešųjų pirkimų principus, kitus Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyviuosius reikalavimus.

Dėl reikalavimo pateikti matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikatą ir atitikties įvertinimo aktą teisinio kvalifikavimo

Kasatorius, pasisakydamas dėl pirkimo dokumentuose įtvirtinto reikalavimo tiekėjams pateikti matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikatą ir atitikties įvertinimo aktą, šį reikalavimą sieja su reikalavimu tiekėjų kvalifikacijai, t. y. laiko, kad prašomi pateikti dokumentai yra tiekėjų kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai. Tokios pozicijos laikėsi ir bylą nagrinėję teismai, tačiau kolegija sprendžia, kad ji nepagrįsta.

Pagal byloje esančius duomenis, atsakovas paskelbė atvirą konkursą dėl Transporto priemonių greičio matavimo stacionariais greičio matuokliais su skaitmenine fotografavimo įranga ir matavimo duomenų teikimo paslaugos pirkimo. Atsakovas ketino įsigyti paslaugą, kurios esminės savybės buvo susijusios su tiekėjų turimomis tam tikrus kokybės ir techninius reikalavimus atitinkančiomis techninėmis priemonėmis – greičio matavimo priemonėmis, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai (Metrologijos įstatymo 15, 17 straipsniai) ir kurių kasatorius neketino įsigyti nuosavybėn. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 1 dalį perkamų paslaugų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Kasatoriaus pirkimo dokumentų 3 punkto 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 5 eilutėje nurodyta, kad tiekėjas turi sugebėti teikti paslaugą, kuri atitinka kokybės ir techninius reikalavimus; reikalavimai įrangai nustatyti techninėje specifikacijoje – priede Nr. 4. Šio priedo 17 punkte buvo nustatyta, kad keliuose teikiantys duomenis greičio matuokliai turės nustatyta tvarka atliktą metrologinę patikrą ir tai patvirtinančius dokumentus. Techninės specifikacijos 25.2 punkte nustatytas reikalavimas tiekėjams pateikti greičio matuoklio tipo tvirtinimo pažymėjimą, išduotą Valstybinės metrologijos tarnybos, liudijantį, kad tokio tipo stacionarus transporto priemonių greičio matuoklis įrašytas į Lietuvos matavimo priemonių registrą, ir sertifikatą, įrodantį atliktą atitikties metrologiniams reikalavimams įvertinimą. Taigi šiuos reikalavimus perkančioji organizacija, kaip tai įtvirtinta ir Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, nustatė būtent pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje.

Metrologijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rinkai teikiamos matavimo priemonės, skirtos naudoti teisinėje metrologijoje, turi turėti techniniais reglamentais arba kitais teisės aktais nustatytus žymenis ir (arba) ženklus, ir (arba) reikiamus liudijimus (sertifikatus), atitinkančius šio įstatymo, techninių reglamentų ir kitų teisės aktų reikalavimus ir įrodančius atliktą atitikties įvertinimą. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 priedėlio „Kai kurių techninių specifikacijų apibrėžimas“, kuriame perkeltas 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo VI priedas, 2 punkte nustatyta, kad prekių ar paslaugų pirkimo atveju techninė specifikacija – tai pirkimo dokumentu nustatyti produktui ar paslaugai apibūdinti reikalingi duomenys, tokie kaip kokybės lygio, poveikio aplinkai rodiklių, visų reikalavimų (taip pat ir galimybės naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimo atlikimo, eksploatacinių savybių, produkto vartojimo (naudojimo), arba duomenys, apimantys produktui taikytinus reikalavimus, būtent: pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas, terminologija, simboliai, bandymai ir bandymų metodai, pakavimas, žymėjimas ir ženklinimas, vartojimo (naudojimo) instrukcijos, gamybos procesai ir metodai ir atitikties įvertinimo tvarka. Taigi nurodytos nuostatos patvirtina, kad Valstybinės metrologijos tarnybos išduodami matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikatas ir matavimo priemonės atitikties įvertinimo aktas yra reikalavimus pirkimo objektui (ne tiekėjų kvalifikacijai) patvirtinantys dokumentai.

Pažymėtina, kad prašomų pateikti dokumentų pagrindu kasatorius sprendė ir dėl siūlomų greičio matuoklių techninių savybių atitikties pirkimo dokumentų sąlygoms. Tik gavęs matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikatą, trečiasis asmuo galėjo pateikti kasatoriui greičio matuoklio darbo aplinkos temperatūros duomenis su apsaugine dėže. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas, pasisakydamas dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo atribojimo (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1988 m. rugsėjo 20 d. Sprendimas Beentjes prieš Nyderlandų valstybę, 31/87, Rink. 1988, p. 4635; 2003 m. birželio 12 d. Sprendimas GAT, C-315/01, Rink. 2003, p. 1-6351), nurodė, kad toks šių procedūrų atribojimas reiškia, kad kvalifikaciniai duomenys negali būti naudojami pasiūlymų vertinimo procedūroje (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008 m. sausio 24 d. Sprendimas Lianakis ir kt., C-532/06, Rink. 2008, p. 1-251).

Remiantis Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, matavimo priemonėms, kurios naudojamos matavimams, kai nuo jų rezultatų priklauso baudos ar žalos atlyginimo dydis, taikomas teisinis metrologinis matavimas. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką greičio matuoklių neįregistravimas į matavimo priemonių registrą ir matavimo priemonės patikros pažymos ar kitos įstatymų įgaliotos institucijos pažymėjimo (leidimo) neturėjimas reiškia, kad duomenys, gauti iš tokių matavimo priemonių (greičio matuoklių), yra gauti neteisėtai ir negali būti naudojami administracinei atsakomybei nustatyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta M. J. administracinėje byloje Nr. N3-1679-07). Pažymėtina, kad pati perkančioji organizacija 2007 m. rugsėjo 27 d. pirkimo dokumentų paaiškinime pabrėžė matavimo priemonės registravimo ir metrologinės patikros svarbą, kurios visiškai nesiejo su tiekėjo kvalifikacija, o su policijos pareigūnų galimybe teisėtai naudotis tiekėjo suteikiama paslauga.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kolegija sprendžia, kad reikalavimas teikti paslaugą atitinkamo tipo stacionariais transporto priemonių greičio matuokliais, įrašytais į Lietuvos matavimo priemonių registrą, kuriems yra atliktas atitikties metrologiniams reikalavimams įvertinimas, pateikiant perkančiajai organizacijai tai patvirtinančius įrodymus – matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikatą ir atitikties įvertinimo aktą (techninės specifikacijos 25.2 punktas), laikytinas ne tiekėjų kvalifikaciniu reikalavimu – gebėti teikti paslaugą, kuri atitinka kokybės ir techninius reikalavimus, o kaip atskiras reikalavimas pirkimo objektui – paslaugai, kurios, minėta, esminės savybės susijusios su tiekėjų turimomis tam tikromis, pirkimo dokumentuose nurodytomis, specialius kokybės ir techninius reikalavimus atitinkančiomis techninėmis priemonėmis – greičio matavimo priemonėmis. Dėl to kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje taikė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnį, reglamentuojantį tiekėjų kvalifikacijos patikrinimą, tačiau tai nelemia išvados, kad priimtas teismo sprendimas iš esmės neteisėtas.

Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kol nesuėjo pasiūlymų pateikimo terminas, tiekėjas gali pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Ši nuostata įtvirtinta ir pirkimo dokumentų 6.7 punkte. Kasatorius pirkimo dokumentų 5.7 punkte nustatė, kad pirkimo pasiūlymai turi būti pateikti iki 2007 m. lapkričio 22 d. 10 val. Taigi iki šios datos tiekėjai, tarp jų – ir trečiasis asmuo, turėjo pateikti savo pasiūlymus, kurie po šios datos negalėjo būti keičiami. 2007 m. lapkričio 22 d. teikdamas pasiūlymą trečiasis asmuo nepateikė matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikato ir atitikties įvertinimo akto, kurie patvirtintų, kad pirkimo objektas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad ši aplinkybė negalėjo būti pagrindu atmesti trečiojo asmens pasiūlymą, nes taip būtų suteiktas prioritetas formaliam viešųjų pirkimų reikalavimų laikymuisi, paneigiant jų tikslą – racionaliai panaudoti lėšas.

Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo dėl greičio matavimo sistemos PoliScanspeed tipo patvirtinimo į Valstybinę metrologijos tarnybą kreipėsi tik 2008 m. sausio 15 d., t. y. pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui (šis terminas baigėsi ir pasiūlymai su vokais buvo atplėšti 2007 m. lapkričio 22 d.). Vokietijos firmos „VITRONIC Bildverarbeitungssysteme GmbH“ lazerinės transporto priemonių greičio matavimo sistemos PoliScanspeed tipas patvirtintas ir ji įrašyta į Lietuvos matavimo priemonių registrą Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2008 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-18. Šį įsakymą kartu su 2008 m. vasario 28 d. išduotais matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikatu, matavimo priemonės atitikties įvertinimo aktu trečiasis asmuo kasatoriui pateikė 2008 m. vasario 29 d. Taigi 2007 m. lapkričio 22 d., pasibaigus tiekėjų pasiūlymų pateikimo perkančiajai organizacijai terminui, dar net nebuvo pradėta greičio matavimo sistemos PoliScanspeed tipo patvirtinimo ir atitikties įvertinimo procedūros ir ši sistema nebuvo įrašyta į Lietuvos matavimo priemonių registrą. Tai reiškia, kad trečiojo asmens siūloma paslauga, susijusi su kasatoriaus nustatytus techninius reikalavimus atitinkančių matavimo priemonių panaudojimu, 2007 m. lapkričio 22 d. neatitiko pirkimo dokumentų techninės specifikacijos reikalavimų.

Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga atmesti pasiūlymą, jei jis neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, ši nuostata nurodyta ir kasatoriaus pirkimo dokumentų 9.9.3 punkte. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija negali leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus. Dėl to kasatorius, 2008 m. vasario 26 d. paprašęs trečiojo asmens paaiškinti, ar siūlomas greičio matuoklis yra įtrauktas į Lietuvos matavimo prietaisų registrą, pateikti greičio matuoklio tipo tvirtinimo pažymėjimą, ir gavęs iš trečiojo asmens duomenis, patvirtinančius, kad pasiūlymas 2007 m. lapkričio 22 d. neatitiko pirkimo dokumentų techninės specifikacijos reikalavimų, turėjo neleisti trečiajam asmeniui keisti neatitinkančio pirkimo dokumentų pasiūlymo, kuris, kasatoriui to nepadarius ir trečiajam asmeniui pateikus papildomus duomenis, keičiančius pasiūlymą, iš esmės tapo atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus, o tai prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 daliai. 2008 m. vasario 29 d. kasatorius, priėmęs trečiojo asmens dokumentus – matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikatą ir matavimo priemonės atitikties įvertinimo aktą – ir nustatęs, kad greičio matavimo sistemos PoliScanspeed tipas ir atitikties įvertinimo aktas buvo patvirtinti tik 2008 m. vasario 28 d., t. y. iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (2007 m. lapkričio 22 d.) trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų, turėjo jį atmesti Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Pagal kasacinio teismo praktiką tokie perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais ji priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą, ir, leidusi pakeisti pasiūlymą, vėliau jį pripažįsta laimėjusiu, pripažįstami neteisėtais dėl skaidrumo principo pažeidimo, nepaisant aplinkybės, kad šio tiekėjo pasiūlyta kaina yra mažiausia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Abovita“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-295/2007; ir kt.).

Dėl greičio matavimo priemonių lygiavertiškumo sampratos

Pirkimo dokumentų techninės specifikacijos 3 punkte kasatorius nurodė, kad matavimo priemonės turi veikti aukšto dažnio elektromagnetinėmis bangomis Doppler efekto principu. 2007 m. spalio 30 d. perkančioji organizacija, atsižvelgdama į 2007 m. spalio 12 d. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, techninės specifikacijos 3 punktą papildė žodžiais „arba lygiaverčiu principu“. Kasatoriaus nuomone, Doppler efekto principas – konkretus techninių parametrų apibūdinimas, todėl techninėje specifikacijoje turėjo būti nurodyti žodžiai „arba lygiavertis“; lygiavertiškumas suprantamas kaip funkcinis lygiavertiškumas, leidžiantis perkančiajai organizacijai pasiekti pageidaujamą rezultatą ir taip patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius.

Kolegija nurodo, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 8 dalį, apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus (nurodyti standarto, funkcinių reikalavimų ar rezultato nustatymo kriterijų). Šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad perkančiosios organizacijos nurodytas prekės ženklas nėra visuotinai tiekėjų pripažįstamas kaip techninis apibūdinimas, o pripažįstamas kaip konkretus prekės ženklas, todėl žodžių „arba lygiavertis“ nebuvimas pripažįstamas pažeidimu (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1995 m. sausio 24 d. Sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-359/93, Rink. 1995, p. 1-157). Šio sprendimo pagrindu darytina išvada, kad tokio žodžio nebuvimas nebus pažeidimas, kai tam tikras apibūdinimas bus suprantamas ne tik kaip konkretus prekės ženklas, bet ir kaip bendrinis kriterijus, apibūdinantis visą produktų rūšį arba tipą. Doppler efekto principas nėra konkretus prekės apibūdinimas Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 8 dalies prasme, išskiriantis konkrečią prekę iš kitų. Doppler efekto principas nenurodo konkretaus gamintojo ar tiekėjo, kuriam būtų sudarytos išskirtinės sąlygos pasiūlymui pateikti. Visi Doppler efekto ar jam lygiaverčiu principu veikiantys greičio matuokliai, nesvarbu, kas juos gamina ir kas jais prekiauja, galėjo būti pasiūlyti perkančiajai organizacijai. Doppler efekto principas yra tikslinantis matavimo priemonės veikimą aukšto dažnio elektromagnetinėmis bangomis, nes šiuo principu veikiantys greičio matuokliai skleidžia radijo bangas. Dėl to nagrinėjamu atveju Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 8 dalis netaikytina.

Matavimo priemonės veikimas aukšto dažnio elektromagnetinėmis bangomis yra funkcinis reikalavimas Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 2 punkto prasme ir, remiantis įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, bet kokiu atveju perkančioji organizacija turėjo priimti ir vertinti lygiaverčius pasiūlymus. Kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl greičio matuoklių nelygiavertiškumo konstatavimo atsižvelgiant į tai, kad perkančioji organizacija nepakeitė kitų techninės specifikacijos sąlygų. Perkančioji organizacija iš anksto negali numatyti visų Doppler efekto principui lygiaverčių matavimo priemonių veikimo aspektų, todėl reikalavimai kitiems greičio matuokliams yra taikomi mutatis mutandis nustatytiesiems Doppler efekto principo veikimui. Taigi šiuo atveju būtina įvertinti, ar kiti greičio matuoklių veikimo principai yra lygiaverčiai Doppler efekto principui.

Pagal Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2008 m. sausio 17 d. Mokslo darbo ataskaitą Lidar ir Doppler efekto veikimo principai tam tikrais parametrais yra lygiaverčiai, o kitais – ne. Lazerinius greičio matuoklius (taigi ir trečiojo asmens matavimo priemones, veikiančias Lidar principu), atsižvelgiant į tai, kad jie gali geriau išmatuoti transporto priemonių, važiuojančių dideliame transporto sraute, greitį, rekomenduotina naudoti miestuose, o Doppler efekto principu veikiančius transporto priemonių greičio matuoklius – užmiestyje ir kaimo vietovėse. Techninės specifikacijos 1, 2 punktuose nurodyta, kad greičio matavimo paslauga turės būti atliekama valstybinės reikšmės keliuose. Perkančioji organizacija, tiksliai apibūdinusi perkamų paslaugų paskirtį – fiksuoti greičio viršijimo atvejus užmiesčio keliuose – joms suteikė specifinę funkcinę ir rezultato reikšmę, ją susiejant su Doppler efekto principu veikiančiomis matavimo priemonėmis. Platesnis pirkimo objekto funkcinių reikalavimų ir rezultato aiškinimas lemtų tai, kad Doppler efekto principo nurodymas netenka prasmės, nes bet koks matavimo priemonių veikimo būdas, jei matavimo priemonė atitiks pirkimo dokumentuose nurodytus techninius reikalavimus (pvz., matuojamo greičio intervalą), bus lygiavertis.

Nagrinėjamos bylos atveju yra svarbu, kad vienas iš skaidrumo principo turinio elementų yra perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų laikymasis. Priešingi perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo. Skaidraus viešojo pirkimo siekimas nėra savitikslis, jis padeda siekti kitų tikslų, visų pirma – tiekėjų lygiateisiškumo. Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nurodė, kad skaidrumo principo, išplaukiančio iš tiekėjų lygiateisiškumo principo, pagrindinis tikslas – garantuoti, kad bus pašalinta perkančiosios organizacijos protegavimo ir savavališkų veiksmų grėsmė (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 9 d. Sprendimas, Komisija /CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. 1-3801). Taigi paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar keičiami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė.

Viešųjų pirkimų įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus, o paskelbta informacija tikslinama patikslinant skelbimą. 2007 m. rugsėjo 27 d. pirkimo dokumentų paaiškinime perkančioji organizacija tiekėjams nurodė, kad pasiūlymai, kuriuose bus pateiktos lazeriniu, kilpos, piezzo principais veikiančios greičio matavimo priemonės, bus atmesti. Perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini kaip sudėtinė pirkimo dokumentų dalis. Taigi pati perkančioji organizacija apibrėžė Doppler efekto principo lygiavertiškumo ribas, todėl negalėjo vėliau keisti pirkimo dokumentų ar juos aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai. Pažymėtina ir tai, kad neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Bijusta“ v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. 3K-3-502/2007).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad kasatorius, pažeisdamas skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principus, vertindamas tiekėjų pasiūlymus, nepagrįstai sprendė, kad Lidar lazeriniu principu veikiantys greičio matuokliai yra lygiaverčiai Doppler efekto principu veikiančioms greičio matavimo priemonėms, nes, minėta, toks sprendimas prieštaravo pirkimo dokumentuose (jų paaiškinimuose) išdėstytai perkančiosios organizacijos nuostatai lygiavertiškumo klausimu.

Dėl sandorio pripažinimo niekiniu teisinių pasekmių šioje byloje

Minėta, kad viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatymas viešiesiems pirkimams nustato specialius reikalavimus, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; ir kt.). Remdamasis CPK 353 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas. Nors kasaciniame skunde ir neargumentuojama dėl teisinių pasekmių ex officio pripažinus sandorį niekiniu viešųjų pirkimų atveju, tačiau kolegija pasisako šiuo klausimu.

Kasatorius, pripažindamas trečiojo asmens pasiūlymą laimėjusiu, pažeidė imperatyviuosius Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto reikalavimus ir neužtikrino lygiateisiškumo ir skaidrumo principų įgyvendinimo, ir šie pažeidimai laikytini esminiais. Pagal kasacinio teismo praktiką būtent tokiu atveju, t. y. kai nustatomi imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, kurie vykdant viešuosius pirkimus gali reikšti esminių įstatyme nustatytų taisyklių ar viešųjų pirkimų principų, dėl kurių buvo pažeistos tiekėjų tarpusavio konkurencijos sąlygos, pažeidimą, yra pateisinamas perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų panaikinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Abovita“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-295/2007; ir kt.). Dėl to perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisijos 2008 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. KPG-475, kuriuo patvirtinta preliminari pasiūlymų eilė, pirmą vietą skiriant trečiajam asmeniui, pagrįstai pripažintas neteisėtu ir naikintinu. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs šį perkančiosios organizacijos sprendimą, ex officio pripažino 2008 m. balandžio 14 d. viešojo pirkimų sandorį niekiniu ir negaliojančiu, sprendė klausimą dėl restitucijos taikymo.

Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu ir taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-25/2009). Restitucijos taikymas turi užtikrinti perkančiosios organizacijos ir tiekėjų grąžinimą į prieš pažeidimą buvusią teisinę padėtį, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją niekinio sandorio konstatavimo metu šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 straipsniai). Dėl to teismai, spręsdami dėl niekinio sandorio padarinių, turi tirti sutarties vykdymo eigą, jos vykdymo specifiką, įvykdymo laipsnį, kitas reikšmingas aplinkybes ir parinkti restitucijos būdą arba, esant išskirtinėms aplinkybėms, jos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008).

Reikia atsižvelgti (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1997 m. gruodžio 18 d. Sprendimas Inter-Environnement Wallonie / Région wallonne, C-129/96, Rink. 1997, p. I-7411; 2005 m. lapkričio 22 d. Sprendimas Mangold, V-144/04, Rink. 2005, p. I-9981) į 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo, 2 d straipsnį, pagal kurį peržiūros institucija gali nepripažinti sutarties negaliojančia, net jeigu ji buvo suteikta neteisėtai, jei nustatoma, kad dėl svarbių bendro intereso priežasčių reikėtų išsaugoti sutarties padarinius. Ekonominiai interesai, sprendžiant sutarties galiojimo klausimą, gali būti laikomi viršenybę turinčia priežastimi tik tuo atveju, jei išimtinėmis aplinkybėmis jos negaliojimas turėtų neproporcingų padarinių. Tačiau tiesiogiai su sutartimi susiję ekonominiai interesai (pvz., dėl vėlavimo vykdyti sutartį susidariusios išlaidos, dėl naujos pirkimų procedūros pradėjimo susidariusios išlaidos, išlaidos, patirtos keičiant sutartį vykdantį ūkio subjektą ir išlaidos, susidariusios dėl negaliojimo atsiradusių teisinių pareigų) nelaikomi viršenybę turinčiomis priežastimis, susijusioms su bendru interesu. Taigi kolegija konstatuoja, kad tokio pobūdžio ekonominiai interesai negali lemti teismo sprendimo nepripažinti sandorio negaliojančiu.

Kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ex officio pripažino kasatoriaus ir trečiojo asmens 2008 m. balandžio 14 d. sudarytą viešojo pirkimo sandorį, pagal kurį dalis paslaugų jau suteikta ir teisinių padarinių panaikinti negalima, niekiniu ir negaliojančiu. Tačiau kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą pripažino ne tik viešojo pirkimo sutarties sudarymo, bet ir preliminariosios tiekėjų eilės sudarymo procedūrose. Tuo atveju, kai perkančiosios organizacijos sprendimas paskelbti preliminarią laimėtojų eilę yra pripažįstamas neteisėtu, viešojo pirkimo teisinių santykių šalys grąžinamos į pirminę padėtį, kurioje pirkimo organizacija, remdamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis ir pirkimo dokumentais, privalo vykdyti jos kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnis, 16 straipsnio 3 dalis, 39 straipsnis).

Nurodytais argumentais kolegija konstatuoja, kad CPK 346 straipsnyje įtvirtintų, apeliacinės instancijos teismo sprendimo panaikinimą lemiančių pagrindų nenustatyta.

Remdamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę paslaugą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ ir atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, kolegija sprendžia priteisti ieškovui iš kasatoriaus 1600 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti. Iš kasatoriaus priteistina valstybei 35,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ iš kasatoriaus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.

Priteisti valstybei iš kasatoriaus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 35,45 Lt (trisdešimt penkis Lt 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Egidijus Baranauskas

Virgilijus Grabinskas