Kasacinio skundo Nr. DOK-2856/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36269-2019-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugpjūčio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios M. K. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 25 d. nuosprendžio priėmimo ir prašymo sustabdyti Lietuvos apeliacinio Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 25 d. nuosprendžio vykdymą klausimus,
n u s t a t ė :
Nuteistoji M. K. prašo atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą. Nurodo, kad yra Čekijos Respublikos pilietė, gyvena Čekijos Respublikoje, jokiomis užsienio kalbomis nekalba, neskaito ir nerašo, jos turimos šnekamosios lietuvių kalbos žinios yra minimalios, skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį išverstą į čekų kalbą gavo tik 2025 m. gegužės 14 d., iki tol negalėjo tinkamai susipažinti su skundžiamu nuosprendžiu ir realizuoti savo teisės į gynybą, tai lėmė, kad kasacinio skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Prašymas atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą tenkintinas.
Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme termino paduoti kasacinį skundą skaičiavimo pradžia siejama išimtinai tik su skundžiamų teismų sprendimų įsiteisėjimu. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 370 straipsnio 1 dalį apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį leidžiama per tris mėnesius nuo jų įsiteisėjimo dienos. Asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas (BPK 370 straipsnio 2 dalis). Termino praleidimas pateisinamas tik esant svarbioms ir objektyvioms, t. y. nuo asmens valios nepriklausančioms, aplinkybėms.
Nagrinėjamu atveju skundžiami teismų sprendimai įsiteisėjo 2025 m. vasario 25 d., t. y. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dieną (BPK 336 straipsnio 2–3 dalys), o trijų mėnesių kasacinio skundo padavimo terminas baigėsi 2025 m. gegužės 25 d.
Nuteistosios M. K. kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautas 2025 m. rugpjūčio 5 d., t. y. praleidus įstatyme nustatytą kasacinio skundo padavimo terminą. Tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes, kad nuteistoji yra užsienio valstybės pilietė, jos šnekamosios lietuvių kalbos žinios yra nepakankamos suprasti didelės apimties skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir parengti kasacinį skundą dėl jo bei taip tinkamai realizuoti teisę į gynybą, o skundžiamo nuosprendžio vertimą į čekų kalbą nuteistoji gavo tik 2025 m. gegužės 14 d., t. y. likus vienuolikai dienų iki kasacinio skundo padavimo termino pabaigos. Būtent nuo skundžiamo nuosprendžio vertimo į nuteistajai suprantamą kalbą gavimo dienos ir skaičiuotinas kasacinio skundo padavimo terminas. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, atrankos kolegija sprendžia, kad terminas kasaciniam skundui paduoti atnaujintinas.
Kasaciniu skundu nuteistoji M. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 25 d. nuosprendį bei baudžiamąją bylą jai nutraukti arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 25 d. nuosprendį ir bylą perduoti nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo; sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 25 d. nuosprendžio vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėdami baudžiamąją bylą žemesnės instancijos teismai padarė esminius BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 3–5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų, 329 straipsnio 1 punkto pažeidimus, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 24 ir 25 straipsnius dėl bendrininkavimo nuostatų taikymo, BK 41 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 2 dalį, 55, 56 ir 58 straipsnius dėl bausmių skyrimo nuostatų taikymo, BK 147 ir 147¹ straipsnius dėl netinkamo veikos kvalifikavimo.
Įrodymų vertinimo reikalavimų pažeidimas grindžiamas tuo, kad žemesnės instancijos teismai savo išvadas grindė ne įrodymų visumos įvertinimu, bet selektyviai atrinktais įrodymais, ignoruodami kaltinimui nepalankius įrodymus, remdamiesi prielaidomis. Pagrindiniai įrodymai, kuriais teismai grindė nuteistųjų kaltę, yra nukentėjusiųjų R. L. ir K. S. parodymai. Nors nukentėjusieji buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, bet dėl neteisėto nukentėjusiųjų atstovo dalyvavimo procese ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai nelaikytini gautais teisėtu būdu, o ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai neturi savarankiškos įrodomosios galios. Kasaciniame skunde akcentuojami šie esminiai nukentėjusiųjų parodymų neatitikimai: dėl verbavimo panaudojant apgaulę – nukentėjusieji žinojo visą informaciją apie darbo sąlygas ir užmokestį, ši informacija buvo jiems suteikta ir nebuvo nuo jų slepiama; dėl gabenimo į Lietuvą – ar visi trys nukentėjusieji buvo atgabenti kartu ar atskirai, kuris iš jų pirmas pradėjo dirbti pas nuteistąjį F. K.; dėl smurto vartojimo – ar nukentėjusieji sužaloti Čekijoje ar Lietuvoje, ar prieš juos smurtauti pradėta iš karto atvykus į Lietuvą, ar vėliau, nukentėjusiųjų parodymų prieštaravimas jų medicininės apžiūros rezultatams; dėl laikymo nelaisvėje – kada ir kaip konkrečiai buvo pradėta riboti nukentėjusiųjų laisvė. Teismai neatsižvelgė į nukentėjusiųjų parodymų prieštaravimus, nesiėmė priemonių jiems pašalinti, nevertino parodymų kritiškai ne vien tik dėl jų nenuoseklumo, tarpusavio prieštaravimų, bet ir atsižvelgiant į nukentėjusiųjų elgesį, vengimą dalyvauti teismo procese, nukentėjusiųjų asmenybes.
Nors gynyba prašė apklausti nukentėjusiuosius teismo posėdyje, tačiau teismai nesiėmė pakankamų pozityvių veiksmų dėl nukentėjusiųjų buvimo vietos nustatymo, nesudarydami galimybės informuoti nukentėjusiuosius apie vykstantį teismo procesą bei apklausti juos teisme. Taip buvo pažeista nuteistųjų teisė asmeniškai užduoti klausimus nukentėjusiesiems, siekiant pašalinti esančius prieštaravimus ir kartu patikrinti nukentėjusiųjų parodymų patikimumą.
Taip pat teismai pažeidė nukentėjusiojo ir jo įgalioto atstovo teises ir pareigas reglamentuojančias baudžiamojo proceso įstatymo normas. Apie teismo posėdžius buvo informuojami ne nukentėjusieji R. L. ir K. S. asmeniškai, bet jų atstovu save nurodantis advokatas D. Povilius. Tačiau advokatas D. Povilius neturėjo jokio ryšio su savo atstovaujamaisiais ir faktiškai jų neatstovavo, be to, neturėjo ir teisėjo pagrindo atstovauti nukentėjusiųjų interesus. Sutartį dėl nukentėjusiųjų atstovavimo su D. Poviliumi sudarė VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centras, byloje nėra jokių duomenų, kad patys nukentėjusieji būtų susitarę su advokatu D. Poviliumi ar su minėtu privačiu juridiniu asmeniu dėl jų interesų atstovavimo. Atsižvelgiant į tai, advokatas D. Povilius neturėjo teisės nukentėjusiųjų R. L. ir K. S. vardu rengti ir pasirašyti procesinių dokumentų, taip pat ir jų vardu pareikšti civilinį ieškinį.
Teismai, netinkamai taikė BK 147 straipsnio nuostatas, nesilaikė suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose, neatribojo minėto straipsnio dispozicijoje suformuluotų draudžiamų veikų (sandorių) nuo jų padarymo būdų, o pastarųjų – nuo veikos tikslų, aiškiai ir tiksliai nenustatė visų teisiškai reikšmingų šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymių, nepasisakė dėl nuteistiesiems inkriminuotų veikų atlikimo laiko bei vietos, be to, dar ir išplėtė kaltinimą inkriminuodami kaltinime nenurodytas faktines aplinkybes. Byloje liko neįrodyti nuteistiesiems inkriminuoti nukentėjusiųjų verbavimo, gabenimo, laikymo nelaisvėje ir smurto naudojimo prieš juos veiksmai, kai pagal teismų nustatytas aplinkybes M. K. neteisėti veiksmai pasireiškė iš esmės tik psichinio smurto (grasinimų) vartojimu. Iš esmės liko neatskleista, kas ir kokiu būdu atliko kiekvieną iš nusikalstamais pripažintų veiksmų, apsiribojant tik bendro pobūdžio argumentų išdėstymu. Nuteistoji M. K. su savo sutuoktiniu F. K. ir sūnumi F. K., kuris inkriminuojamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, vasaromis Lietuvoje vykdydavo atrakcionų veiklą, 2018 m. sezonui šiai veiklai vykdyti buvo oficialiai įdarbinti ir nukentėjusieji K. S., R. L. ir D. M.. Nuteistieji ir byloje nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys gyveno tomis pačiomis sąlygomis automobiliniame vagonėlyje, valgė tą patį maistą ir naudojosi tais pačiais patogumais. Taigi, nukentėjusiųjų gyvenimo sąlygos niekuo nesiskyrė nuo nuteistųjų, prieš nukentėjusiuosius niekas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nėra jokio pagrindo nuteistųjų veiką kvalifikuoti kaip prekybą žmonėmis.
Taip pat ne konkrečiais įrodymais, o bendro pobūdžio teiginiais pagrįstos teismų išvados apie susiformavusį bendrą nusikalstamą sumanymą ir tiesioginę tyčią, nedetalizuojant nei tyčios, nei nusikalstamo sumanymo susiformavimo laiko. Kita vertus, iš teismų nurodyto tikslo išnaudoti nukentėjusiuosius priverstiniam darbui, darytina išvada, kad nuteistųjų veika kvalifikuotina ne pagal BK 147 straipsnį, o pagal BK 147¹ straipsnį.
Netinkamas bendrininkavimą reglamentuojančių BK normų taikymas argumentuojamas tuo, kad teismų išvados dėl bendrininkavimo nėra pakankamai motyvuotos, nebuvo individualizuoti kiekvieno iš nuteistųjų veiksmai, aptartas vaidmenų pasiskirstymas, nepasisakyta dėl bendrininkavimo rūšies ir formos, kiekvieno iš nuteistųjų veiksmai nekvalifikuoti pagal konkrečias BK 24 ir 25 straipsnių dalis. Teismai, konstatuodami, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupe, neatsižvelgė į visus jų tarpusavio santykių aspektus, t. y. kad nuteistieji yra viena šeima (vyras ir žmona bei jų nepilnametis sūnus), nevertino, kokie santykiai buvo nusistovėję šeimoje, kad verslo savininkai buvo tėvai, o ne jų nepilnametis sūnus. Be to, byloje nustatyta, kad dalį neteisėtų veiksmų atliko tik vienas nuteistasis, pavyzdžiui nukentėjusiuosius verbavo ir gabeno tik nuteistasis F. K., todėl šie veiksmai negali būti padaryti veikiant bendrininkų grupe.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Pripažįstama, kad buvo padaryti esminiai BPK nuostatų pažeidimai tais atvejais, kai dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a>, 2K-7-70-895/2018, 2K-P-58-697/2019, 2K-7-39-1073/2022). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>).
Pažymėtina ir tai, kad nuteistosios M. K. paduotam kasaciniam skundui analogiškais argumentais kasacinius skundus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė ir kiti byloje nuteisti nuteistosios šeimos nariai – sutuoktinis F. K. ir sūnus F. K..
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, skundo argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (nepagrįstai pripažinus M. K. kalta pagal BK 147 straipsnio 2 dalį), padarytų esminių BPK pažeidimų netinkamai įvertinus įrodymus, nuteistosios kaltę grindžiant selektyviai atrinktais įrodymais ir prielaidomis, nepašalinus prieštaravimų tarp nukentėjusiųjų parodymų (skunde nurodomi BPK 20 straipsnio, 301 ir 305 straipsnių pažeidimai) iš esmės yra grindžiami nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atliktu įrodymų vertinimu, tuo pačiu keliant įrodymų pakankamumo faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti ir nuteistosios kaltei pagrįsti klausimą. Tokio pobūdžio argumentais iš esmės siekiama pakartotinio byloje esančių įrodymų vertinimo, kitokių faktinių aplinkybių nustatymo nei tai padarė žemesnės instancijos teismai. Kaip minėta, tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, o teisinių argumentų, kurie pagrįstų BPK 369 straipsnyje nustatytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus, kasaciniame skunde nėra nurodyta. Vien įstatymo nuostatų ir teismų praktikos citavimas šių pagrindų taip pat savaime nepagrindžia.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dalis nuteistosios M. K. kasacinio skundo argumentų yra analogiški nuteistosios ir kitų byloje nuteistų jos šeimos narių apeliacinių skundų argumentams, į kuriuos išsamiai ir motyvuotai atsakė apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, pagrįstai konstatavo nuteistosios M. K. kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 147 straipsnio 2 dalyje, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateiktos motyvuotos išvados dėl galimybės vadovautis bylą nagrinėjant teisme neapklaustų nukentėjusiųjų parodymais ir kad dėl to nebuvo pažeista nuteistųjų teisė į gynybą (nuosprendžio 22 ir 25 punktai), dėl negalėjimo užtikrinti nukentėjusiųjų dalyvavimą teisminiame bylos nagrinėjime dėl objektyvių priežasčių (nuosprendžio 23 punktas), dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytumo išsamiai įvertinus tiek nukentėjusiųjų K. S. ir R. L. parodymus, tiek juos patvirtinančius liudytojų parodymus ir kitą rašytinę bylos medžiagą (nuosprendžio 26–28 punktai), dėl nusikalstamos veikos teisinio kvalifikavimo aptariant inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius ne tik teoriniu aspektu, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, kartu įvertinant kiekvieno iš nuteistųjų kaip nusikaltimo bendravykdytojų veiksmus (nuosprendžio 30–45 punktai). Minėta, kad kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, kurie pagrįstų šio teismo išvadų nepagrįstumą, taip pat nenurodyta jokių argumentų, pagrindžiančių deklaratyvius teiginius dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 147¹ straipsnį.
Kasacinio skundo teiginiai dėl netinkamo nukentėjusiųjų K. S. ir R. L. atstovavimo neatitinka BPK 55 straipsnio nuostatų, kuriose nėra nustatyta, kad advokatas nukentėjusiojo interesams gali atstovauti tik jeigu yra sudaręs teisinių paslaugų sutartį tiesiogiai su atstovaujamu asmeniu. Šiuo atveju sutartis dėl nukentėjusiųjų K. S. ir R. L. atstovavimo buvo sudaryta su VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centru, kuris veikė išimtinai socialiai pažeidžiamų nukentėjusiųjų interesais. Toks atstovavimas pripažįstamas tinkamu ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQtNjU0LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-64-654/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-64-654/2024">2K-64-654/2024</a>). Taip pat aiškiai nepagrįsti ir kasacinio skundo teiginiai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo nekvalifikavus nuteistųjų veikų pagal atitinkamas BK 24 ir 25 straipsnių dalis. Šie teiginiai prieštarauja vieningai formuojamai teismų praktikai, kad pripažinus, jog kaltininkai veikė bendrininkų grupe ir visi iš jų buvo bendravykdytojai, jų veika kvalifikuojama be papildomos nuorodos į BK 24 ir 25 straipsnio atitinkamas dalis (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-550/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-550/2014">2K-550/2014</a>, 2K-146-511/2016 ir kt.). Nors kasaciniame skunde nurodyta ir tai, kad buvo netinkamai taikytos bausmių skyrimą reglamentuojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos, bet jokių tai patvirtinančių argumentų nėra nurodyta, kasaciniu skundu nėra prašoma pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmės nuteistajai paskyrimo.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistosios M. K. prašymą atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą tenkinti ir praleistą kasacinio skundo padavimo terminą atnaujinti.
Atsisakyti priimti nuteistosios M. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Artūras Ridikas
Sigita Jokimaitė
Darius Kantaravičius
